- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-3257-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01725-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) uždarosios akcinės bendrovės UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-102-1086/2025 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vaiska“, P. Z., N. Z. ieškinį atsakovei V. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai UAB „Vaiska“, P. Z. ir N. Z. ieškiniu prašo nustatyti 1,9682 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), naudojimosi turtu tvarką pagal ieškinio 2.11 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ir kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės naudotis atsakovei priklausančia Žemės sklypo dalimi. Ši nutartis 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi išaiškinta nurodant, kad atsakovei uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią Žemės sklypo dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir apima tuo pačiu įpareigojimą atsakovei nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
3. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį atsakovams (ieškovams pagal ieškinį) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo atsakovė, be kita ko, prašo nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypui pagal ieškinio 1 punktą bei taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovams naudotis Žemės sklypu ir jame atlikti bet kokius darbus, įskaitant, bet neapsiribojant, kasinėjimo, požeminių ir antžeminių komunikacijų, kelių tiesimo, tvorų, pastatų, statinių, įrenginių statymo ir kt., taip pat darbus, susijusius su detaliojo plano įgyvendinimu. Atsakovė nurodo, kad ieškovė UAB „Vaiska“ inicijavo „teritorijos tarp kelio, žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei melioracijos griovio (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano rengimą. UAB „Vaiska“ tęsiant planavimo ir (ar) kitus faktinius parengiamuosius darbus Žemės sklype, neturint visų bendraturčių, t. y. atsakovės, sutikimo ir ignoruojant tebevykstančius teisminius ginčus dėl Žemės sklypo, kyla reali grėsmė, kad galimas būsimas teismo sprendimas nebegalės būti realiai įvykdytas. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad vykdomi darbai gali sukelti neatkuriamus arba sunkiai atitaisomus pokyčius Žemės sklype – pavyzdžiui, gali būti pakeistas reljefas vykdant kasimo darbus, įrengta infrastruktūra ar kitaip transformuota Žemės sklypo faktinė būklė. Atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukuria teisinį disbalansą ir pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovai realiai gali daryti įtaką Žemės sklypo būklei ir būsimam naudojimui, kai tuo tarpu atsakovės veikla yra ribojama, nors būtent ji jau ilgą laiką realiai ir teisėtai naudojasi Žemės sklypu, jį prižiūri.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė ieškovams sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti ieškovams priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir pačiu įpareigoti ieškovus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei ieškovai negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
5. Teismas nurodė, kad atlikus prima facie atsakovės pateikto priešieškinio įvertinimą, nėra pagrindo priešieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
6. Teismas sutiko, kad ant bendraturčiams priklausančio žemės sklypo be kitų bendraturčių sutikimo, statinių statymas, vieno iš bendraturčių nenustatytos teismo sprendimu konkrečios naudojamos dalies valdymas ir naudojimas bei disponavimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus pagal prie prašymo pridėtus rašytinius įrodymus gali apsunkinti galimo būsimo teismo sprendimo vykdymą. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į pačios atsakovės nurodomą šalių procesinio lygiateisiškumo principą šiuo atveju taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, negu atsakovės prašomos, kurios yra perteklinės ir neproporcingos jų tikslui, t. y. galimo būsimo teismo sprendimo vykdymą užtikrinimui nepagrįstai suvaržo ieškovų teises ir teisėtus interesus disponuoti turtu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausti ieškovams sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti ieškovams priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir pačiu įpareigoti ieškovus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei ieškovai negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne ieškovės nesąžiningumu, tačiau šalių procesinio lygiateisiškumo principu ir poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, ar papildomos žalos atsiradimo ginčo sklypui bei bendraturčių interesų pažeidimų atsiradimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmos instancijos teismas pats nurodė teismų praktikoje suformuotas griežtas taisykles dėl pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau jomis nesivadovavo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Ieškovams motyvavo ne realia grėsme dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar Ieškovų nesąžiningumu, bet vien tik šalių procesinio lygiateisiškumo principu ir poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu (žr. Nutarties 9 p.). Paties pirmos instancijos teismo nurodyta teismų praktika nenumato, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principas galėtų būti teisėtu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atitinkamai nutartis yra neteisėta ir naikintina.
8.2. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų atžvilgiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų realią grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar Ieškovų nesąžiningumo, tą Nutarties 9 punkte pripažino ir pirmos instancijos teismas. Atsakovės nurodyta viena vienintelė aplinkybė, kad ieškovė UAB „Vaiska“ inicijavo „teritorijos tarp kelio, žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei melioracijos griovio (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano rengimą, neturi ir negali turėti jokios įtakos būsimam teismo sprendimui, kuris nustatys naudojimosi tvarką tarp ginčo šalių.
8.3. Atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo ir yra būtinos, nes net ir jas pritaikius atsakovė piktybiškai jų nesilaiko ir jas pažeidžia. Tuo tarpu ieškovai sąžiningai laikosi visų teisės aktų reikalavimų, jokios veiklos Žemės sklype nevykdo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo neketina vykdyti. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie įrodytų bent kokią nors ieškovų veiklą Žemės sklype, ypač ieškovų Zubovų atžvilgiu, kurie net nesilanko Žemės sklype dėl atsakovės sūnaus elgesio, kuris neturi jokių daiktinių teisių, tačiau Žemės sklype jaučiasi kaip savininkas, jame gyvena, laiko agresyvų didelį šunį (galimai Kaukazo aviganį) ir kviečia policiją vos ieškovams pasirodžius Žemės sklype (šias aplinkybes priešieškinyje patvirtina pati Atsakovė). Akivaizdu, kad būtent ieškovų, kaip Žemės sklypo savininkų, daiktinės teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami piktavališkų atsakovės ir su ja susijusių trečiųjų asmenų veiksmais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovams, kurie jokių atsakovės teisių ir interesų niekaip nepažeidžia, yra neproporcingas ir nesąžiningas.
8.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė ieškovams laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas šalių procesinio lygiateisiškumo principu. CPK 17 straipsnis nustato, kad šalių procesinės teisės yra lygios, o CPK 42 straipsnis nustato, kokias procesines teises turi civilinės bylos šalys. Nurodytuose CPK straipsniuose nėra jokių nuostatų, kurios galėtų būti teisiniu pagrindu skirti laikinąsias apsaugos priemones, o ypač nagrinėjamu atveju, esant išskirtiniam atsakovės nesąžiningumui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, lyginant su ieškovų suinteresuotumu, kuo greičiau išnagrinėti šią civilinę bylą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 30 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atsisakyti priimti kartu su ieškovų atskiruoju skundu pateiktą įrodymą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 2 d. vaizdo įrašą, į jį neatsižvelgti ir jo nevertinti nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą, kaip į nesusijusį įrodymą su sprendžiamu klausimu dėl 2025 m. liepos 30 d. teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo bei priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovai, pasinaudodami tuo, kad atsakovei Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis yra apribota teisė naudotis ir vykdyti bet kokią veiklą Žemės sklype, pradėjo tam tikrus kasinėjimo darbus ginčo Žemės sklype, organizuoti detaliojo plano rengimą, kas realiai pradėjo kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, Žemės sklypo faktinės fizinės padėties išsaugojimui, kuri yra svarbi teismo tvarka nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką.
9.2. Ieškovė UAB „Vaiska“ jokia forma neinformavo atsakovės, kaip ginčo Žemės sklypo bendraturtės, apie tokio Detaliojo plano rengimą, nors, kaip Palangos miesto savivaldybės administracija 2024 m. spalio 30 d. rašte Nr. (8.6 Mr) D3-4581 „Dėl teritorijos tarp kelio, žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei melioracijos griovio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ nurodė atsakovei, kad apie Detaliojo plano rengimo pradžią atsakovę turėjo informuoti būtent planavimo iniciatorius UAB „Vaiska“.
9.3. Detaliojo plano rengimo stadija reiškia, kad Detalusis planas vis dar rengiamas ir nėra patvirtintas, kaip kad ieškovai klaidingai nurodo savo atskirajame skunde, todėl Detalusis planas dar negali būti įgyvendintas. Tačiau ieškovė UAB „Vaiska“ 2024 m. rugsėjo 25 d. atliko kasinėjimo darbus Žemės sklype neturėdama nei bendraturčių, konkrečiai atsakovės, sutikimo, nei Palangos miesto savivaldybės administracijos galutinio pritarimo parengtam Detaliajam planui.
9.4. Ieškovė UAB „Vaiska“, vienašališkai tęsdama planavimo ir kitus parengiamuosius darbus ginčo Žemės sklype, neturėdama bendraturtės atsakovės sutikimo bei ignoruodama tebevykstančius teisminius ginčus dėl Žemės sklypo, kelia realią grėsmę tam, kad būsimas teismo sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Tokie kasinėjimo darbai gali lemti sunkiai atitaisomus ar net negrįžtamus pokyčius Žemės sklype pakeičiant jo reljefą, įrengiant tam tikrą infrastruktūrą ar kitaip transformuojant faktinę sklypo būklę, dėl ko laikytina, kad 2025 m. liepos 30 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir pagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Ieškovų atskirojo skundo argumentai, subjektyviai interpretuojant, kad pirmosios instancijos teismas neva pats pripažino, jog atsakovų veiksmuose nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, o ieškovai tokiu būdu tik bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ieškovų skundžiamos nutarties 8 punkte pripažino, kad iš prie atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėtų įrodymų, galima konstatuoti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
9.6. Šiuo atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovai liktų pranašesnėje proceso šalies pozicijoje nei atsakovė, net jei būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas. Tokia padėtis sukurtų teisinį disbalansą ir pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovai realiai galėtų daryti įtaką Žemės sklypo būklei ir būsimam naudojimui, kai tuo tarpu atsakovės veikla yra ribojama, nors būtent ji jau ilgą laiką realiai ir teisėtai naudojosi Žemės sklypu, jį prižiūri. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktika, ieškovų atskirojo skundo argumentai, kad teismų praktika nenumato, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas galėtų būti teisėtų pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.
9.7. Net ir trumpalaikis ieškovų vienašališkas įsikišimas į Žemės sklypo struktūrą, jo fizinę ar teisinę būklę, gali sukelti negrįžtamas pasekmes, todėl prevencinis tokios veiklos sustabdymas atitinka civilinio proceso tikslus ir užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir realų šalių teisių įgyvendinimą, status quo (esamos) situacijos išsaugojimą ir nepasikeitimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai taikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones ieškovų atžvilgiu.
9.8. Ieškovų kartu su atskiruoju skundu teikiamas naujas įrodymas niekaip nesusijęs su ieškovų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias ieškovams vykdyti bet kokią veiklą Žemės sklype, taip pat šie įrodymai nepaneigia, kad ieškovai Žemės sklype nevykdo jokios veiklos, neatlieka jokių kasinėjimo darbų ir pan.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
12. Kartu su atskiruoju skundu ieškovai pateikė papildomus įrodymus: skundžiamą teismo nutartį ir vaizdo įrašą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pateikti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, jis jais nesivadovavo, juo labiau, kad sprendžiamas klausimas dėl ieškovų, o ne atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktus įrodymus atsisako priimti kaip perteklinius.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju - pareiškėjas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – priešieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu plačiau nepasisako.
19. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei UAB „Vaiska“, ieškovams N. Z. ir P. Z. ir atsakovei priklauso po 1/3 dalį Žemės sklypo.
22. Civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
23. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne ieškovės nesąžiningumu, tačiau šalių procesinio lygiateisiškumo principu ir poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje laikinosios apsaugos priemonės ieškovų atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai.
25. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų ieškovų atžvilgiu, t. y. tiek UAB „Vaiska“, tiek N. Z. ir P. Z., atžvilgiu. Vis tik jokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovų N. Z. ir P. Z. nesąžiningumą ar veiksmus, kuriais jie vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą ar siektų sudaryti nuomos, panaudos ar kitas sutartis, atsakovė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės ieškovų N. Z. ir P. Z. atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai.
26. Tuo tarpu ieškovės UAB „Vaiska“ atžvilgiu vienintelė nurodyta aplinkybė, atsakovės nuomone pagrindžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra ta, kad ieškovė inicijavo „Teritorijos tarp kelio, žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei melioracijos griovio (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano rengimą ir 2024 m. rugsėjo 25 d. atliko kasinėjimo darbus.
27. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovų atskirojo skundo argumentams, pažymi, kad ieškovės atlikti vienkartiniai, itin ribotos žemės sklypo dalies kasinėjimo darbai negali sukelti jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo įvykdymui. Juo labiau, kad jokių kitų ieškovės veiksmų, išskyrus tuos, kurie atlikti beveik prieš metus iki priešieškinio pateikimo teismui, kurie, atsakovės teigimu, galėtų sukelti neatkuriamus arba sunkiai atitaisomus pokyčius Žemės sklype, atsakovė nenurodo, nei priešieškinyje, nei atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės UAB „Vaiska“ atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, yra neproporcingos ir nesąžiningos.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos ieškovų teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai. Atsakovės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų užtikrintas stabilumas ir šalių lygiateisiškumas, nes ieškovė UAB „Vaiska“ su ja nederina jokių veiksmų taip pažeisdama jos teises, laikytini deklaratyviais. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė aktyviai naudojasi savo teisėmis ir jas gina įvairiose institucijose, kiek tai susiję su ginčo Žemės sklypu. Atsakovė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie ieškovų atliekamų veiksmų (ne)teisėtumą bei (ne)sąžiningumą, kas reiškia, jog atsakovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl tenkindamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
apeliantų (ieškovų) uždarosios akcinės bendrovės UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.