Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lardum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. P., uždaroji akcinė bendrovė SME Bank,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl UAB „Lardum“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

Dėl nemokumo momento

13. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

16. Iš byloje pateikto įmonės balanso, sudaryto 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenų nustatyta, kad įmonės turtas sudarė 898 339 Eur, kurio didžiąją dalį – 773 924 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 249 024 Eur. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė dirbo nuostolingai – jos nuostoliai siekė 60 714 Eur. Iš byloje pateiktos 2023 m. kasos knygos duomenų nustatyta, kad įmonės kasoje pinigų likutis 773 644,80 Eur. Tokia pinigų suma turėjo būti įmonės kasoje ir jos būtų pilnai pakakę atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Tačiau sutiktina su nemokumo administratore, kad peržiūrėjus kasos išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. matyti, kad įsiskolinimas kasoje atsirado dėl neteisėtai išimtų lėšų: grynųjų įmonės pinigų išėmimas kortele, mokėjimams, kurie nepateisinti išlaidomis, kasos aparato pajamų išėmimai, nepateisinant jų išlaidomis. 2021 m. pradžioje kasos pinigų likutis buvo 495 222,49 Eur. Per 2021 m. gauta kasoje pajamų 298 068,31 Eur, turėta išlaidų 153 276,59 Eur. 2022 m. gauta kasoje pajamų 167 581,32 Eur, turėta išlaidų 40 012,86 Eur. Per 2023 m. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. gauta pajamų 9 057,32 Eur, turėta išlaidų 2 95,19 Eur. Todėl bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienai pinigų likutis kasoje turėjo būti 773 644,80 Eur. Nemokumo administratorei minėta piniginių lėšų suma nebuvo perduota. Nemokumo administratorės nuomone, įmonės vadovas ilgą laiką išiminėjo pinigus, nepateisindamas jų panaudojimo ir nepagrindė jų panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais. Taip išvaistė įmonės pinigines lėšas, kurios sudaro didžiąją įmonės turto dalį. Todėl darytina išvada, kad įmonės balanse įrašyta turto (piniginių lėšų) suma nėra reali.

Dėl ginčo esmės

19. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

21. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorės nuomone, yra JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 4 punktuose numatyti požymiai UAB „Lardum“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

24. Nemokumo administratorės nuomone, nagrinėjamu atveju buvo priimti nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, vykdyti išmokėjimai iš įmonės kasos L. P. ir jie nepagrįsti jokiomis išlaidomis, dėl ko kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Dalis įmonės turto neaiškiomis aplinkybėmis parduota ar perleista.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vadovui L. P. yra žinoma tiek dėl bankroto bylos UAB „Lardusm“ iškėlimo, tiek dėl pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau iki šios dienos jis nėra įvykdęs šių įpareigojimų. Atsakovės apskaitą tvarkiusi Ž. M. yra perdavusi nemokumo administratorei 27 bylas ir kasos aparato žurnalus už paskutinius įmonės veiklos metus. Likusieji apskaitos dokumentai, esantys L. P. žinioje, nėra perduoti. Pagal 2023 m. kasos knygą įmonės kasoje pinigų likutis 773 644,80 Eur. Nemokumo administratorė teigimu, tokia pinigų suma turėjo būti įmonės kasoje, tačiau ši piniginių lėšų suma nemokumo administratorei nėra perduota. Peržiūrėjus byloje pateiktus kasos operacijų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m., sutiktina su nemokumo administratore, kad įsiskolinimas kasoje atsirado dėl neteisėtai išimtų lėšų: grynųjų įmonės pinigų išėmimas kortele, mokėjimams, kurie nepateisinti išlaidomis, kasos aparato pajamų išėmimai, nepateisinant jų išlaidomis. 2021 m. pradžioje kasos pinigų likutis buvo 495 222,49 Eur. Per 2021 m. gauta kasoje pajamų 298 068,31 Eur, turėta išlaidų 153 276,59 Eur. 2022 m. gauta kasoje pajamų 167 581,32 Eur, turėta išlaidų 40 012,86 Eur. Per 2023 m. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. gauta pajamų 9 057,32 Eur, turėta išlaidų 2 995,19 Eur. Todėl bankroto bylos UAB „Lardum“ iškėlimo įsiteisėjimo dienai pinigų likutis kasoje turėjo būti 773 644,80 Eur. Tačiau minėta piniginių lėšų suma iki šiol nėra perduota nemokumo administratoriui, nenurodžius tam pagrįsti kokių priežasčių. Nustačius minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovas ilgą laiką išiminėjo pinigus iš įmonės, nepateisindamas jų panaudojimo ir nepagrindė jų panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos piniginės lėšos būtų buvę panaudotos atsakovės interesų tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

26. Iš byloje pateiktos VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo parduotas UAB „Lardum“ priklausęs nekilnojamas turtas (16 nekilnojamojo turto objektų). Sutiktina su nemokumo administratore, kad pardavus įmonės nekilnojamąjį turtą, įmonės kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimo į įmonės turtą. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad už parduotą turtą gautos lėšos būtų buvę panaudotos atsiskaityti su UAB „Lardum“ kreditoriais.

28. Nemokumo administratorė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš anksčiau nurodytų paskolų dvi buvo paimtos 2022 m., o tų pačių metų pabaigoje atsakovė nutraukė statybų veiklą, atleido įmonės statybų sektoriaus darbuotojus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra aišku kokiam tikslui buvo paimtos paskolos. Paimtų paskolų negrąžinimas laiku, lėmė išaugusius įsiskolinimus kreditoriams.

29. Iš suinteresuoto asmens UAB SME Bank pateikto atsiliepimo į pareiškimą dėl UAB „Lardum“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kartu su juo pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB SME Bank ir BUAB „Lardum“ 2022 m. liepos 18 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202207/00309 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu UAB SME Bank iš viso suteikė UAB „Lardum“ 50 000 Eur dydžio kreditą. Užtikrindama įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, BUAB „Lardum“ suinteresuoto asmens UAB SME Bank naudai įkeitė UAB „Lardum“ priklausantį turtą (18 vnt. įrangos): 5 tonų 4 kolonų keltuvą skirtą 3D ratų geometrijos stendui, unikalus Nr. BD22240, vertė – 5 700 Eur, įrangos saugojimo vieta – Kaunas, Ringuvos g. 65, (Priedas Nr. 2); Launch X-861 3 D ratų suvedimo stendą, unikalus Nr. BD26430, vertė – 7 000 Eur, įrangos saugojimo vieta – Kaunas, Ringuvos g. 65, (Priedas Nr. 3); automatinį dviejų kolonų keltuvą 4 tonų su elektromagnetiniu fiksavimu Redats L-220, unikalus Nr. BD150086, vertė – 4 619,83 Eur, elektrohidraulinį dviejų kolonų keltuvą W. E. SJC-10 XL (Weber), unikalus Nr. BD22420, vertė – 3 276,86 Eur, Redats transmisijos domkratą 500 kg, unikalus Nr. BD33990, vertė – 123,14 Eur, R. P. smūginį veržliasūkį ½“ 1900 Nm (4 vnt.), unikalus Nr. BD33960, vertė – 327,27 Eur, įrangos saugojimo vieta Ringuvos g. 65, Kaunas (Priedas Nr. 4); montavimo ir balansavimo staklių komplektą Launch (1 vnt.), unikalus Nr. BD29080, vertė – 3 301,65 Eur, oro kompresorių 300L 1153L/min 12.5bar (1 vnt.), unikalus Nr. BD03560, vertė – 1 198,35 Eur, hidraulinį presą su manometru 30t, kojinis (1 vnt.), unikalus Nr. BD28420, vertė – 577,69 Eur, hidraulinį kraną 2 tonų (1 vnt.), unikalus Nr. BD33980, vertė – 224,79 Eur, tepalo surinkimo baką 80l su išsiurbimu ir išleidimu (su plast. indu) (1 vnt.), unikalus Nr. BD19340, vertė – 228,10 Eur, profesionalią įrankių spintelę su įrankiais 6 stalčių 234 vnt. (2vnt.), unikalus Nr. BD10240, vertė – 1 057,85 Eur, įrankių spintelę su SATA įrankiais 300 vnt. (2 vnt.), unikalus Nr. BD22950, vertė – 1 818,18 Eur, įrangos saugojimo vieta Kaunas, Ringuvos g. 65. BUAB „Lardum“ nevykdė įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, todėl suinteresuotas asmuo UAB SME Bank pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, tačiau išieškojimo procesas nebuvo rezultatyvus. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lardum“. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas 36 381,15 Eur dydžio UAB SME Bank kreditorinis reikalavimas. Iki šiol UAB „Lardum“ nemokumo administratoriui neperduota 18 vnt. įrangos, kurios bendra vertė yra mažiausiai 29 953,71 Eur, ir kuri įkeista suinteresuotam asmeniui UAB SME Bank.

30. Kaip minėta 2020 m. liepos 10 d. UAB „Lardum“ ir UAB „Finansų bitė verslui“ sudarė tikslinės paskolos sutartį Nr.56443155, kurios suma 90 000 Eur (negrąžinta – 65 390,85 Eur suma, palūkanos, delspinigiai – 5 285,81 Eur). 2020 m. rugsėjo 25 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20092501, o 2023 m. sausio 20 d. perleidimo aktu Nr. 59 UAB „Finansų bitė verslui“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Lardum“ UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Pažymėtina, kad paskola buvo teikiama verslo subjektams, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų ir jų apyvarta nukrito 30 proc. Neplaninės patikros metu VMI pateikė informaciją, kad UAB „Lardum“ apyvarta nekrito daugiau kaip 30 proc. 2019 m. mėnesinė vidutinė apyvarta buvo 102 198 Eur, o po 2020 m. kovo 16 d. – 101 387 Eur (nurodyta 69 102 Eur). Pagal VMI pateiktus duomenis apyvarta krito tik 0,79 proc. vietoje nurodytų 32,38 proc. Buvo priimtas sprendimas „Dėl UAB „Lardum“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ nedelsiant grąžinti likusią paskolos sumą su priskaitytomis palūkanomis. Sprendimas apskųstas nebuvo. Reikalavimo teisės perėmėjas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą UAB „Lardum“ bankroto byloje, kuris UAB „Lardum“ bankroto bylos duomenimis yra patvirtintas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Minėtos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina tiek UAB „Lardum“ bankroto byloje ir šioje byloje pateikti duomenys, sudaro pagrindą sutikti su nemokumo administratore, kad bandydamas apgaule gauti paskolą, kaip nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, atsakovės vadovas padidino reikalavimo teisę delspinigių ir palūkanų suma. Be to, tokiu būdu ne tik sudarė įmonei nenaudingą sandorį, bet ir pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptartu laikotarpiu buvo sudaryti UAB „Lardum“ ekonomiškai nenaudingi sandoriai, susiję su paskolos sutarčių sudarymu, nekilnojimo turto pardavimu, piniginių įmonės lėšų išvaistymu ar panaudojimu ne įmonės ar jos kreditorių interesams tenkinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų šioms išvadoms paneigti (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, bei įmonės piniginių lėšų išvaistymo, kas atitinka tyčinio bankroto požymį, nurodytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

32. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai.

33. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-318-381/2017). Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

34. Nemokumo administratorė kaip vieną iš UAB „Lardum“ tyčinio bankroto požymių nurodo ir aplaidų bei apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymi, kad iki šiol nemokumo administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi dokumentai, dėl ko objektyviai negalima nustatyti, kur yra bendrovei priklausęs turtas, taip pat patikrinti didžiosios dalies ūkinių operacijų, sudarytų sandorių teisėtumo.

35. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, kuria UAB „Lardum“ iškelta bankroto byla, nustatytas įpareigojimas valdymo organams (vadovui) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonės vadovas L. P. nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto, nors apie savo pareigą žinojo ir buvo informuotas tinkamai, dėl ko 2024 m. sausio 2 d. nutartimi UAB „Lardum“ bankroto byloje L. P. paskirta vienkartinė 1 000 Eur bauda.

36. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Lardum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto, net ir paskyrus jam baudą dėl šių įpareigojimų nevykdo (CPK 185 straipsnis).

37. Pareiškime nemokumo administratorė, be kita ko, pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo metu VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu buvo registruota dešimt transporto priemonių, visos jos areštuotos ir devynioms draudžiamas dalyvavimas viešame transporte, t. y.: FIAT DUCATO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER ASPEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERSEDES BENZ (valdytojas), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER ASPEN, valst Nr. (duomenys neskelbtini) JAGUAR X-TYPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER PACIFICA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu pagal buhalterinius duomenis įmonės apskaitoje nurodyti šie automobiliai (įmonės ilgalaikio turto sąraše): Automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SSANGYONG KYRON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CHRYSLER ASPEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Senovinis aut. MB230. Todėl sutiktina su nemokumo administratore, kad VĮ „Regitra“ duomenys neatitinka įmonės apskaitos duomenų, tikėtina dėl to, kad ne visi pirkimo–pardavimo dokumentai buvo tinkamai registruoti. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad įmonės finansinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi netinkamai.

38. Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartas L. P. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą. Todėl laikytina, kad nemokumo administratorė pagrindė ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

39. Pažymėtina, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021).

40. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad UAB „Lardum“ buvo privesta prie bankroto dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrovės sudarytais sandoriais (nekilnojamojo turto pardavimas, paskolos sutarčių sudarymas) bei kitokia šios įmonės veikla (išeikvojus įmonės pinigines lėšas neaišku kokiais tikslais), kas lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Be to, teismo vertinimu, tokie byloje surinkti duomenys vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Lardum“ bankrotas yra tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (asmenų)

41. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė.

42. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Lardum“ vadovas buvo L. P.. Nemokumo administratorė ir suinteresuotas asmuo UAB SME Bank dėl UAB „Lardum“ tyčinio bankroto kaltu prašo pripažinti L. P..

43. Sutinka tiek su nemokumo administratorės, tiek su suinteresuoto asmens pozicija, kad UAB „Lardum“ vadovas L. P. savo sąmoningais veiksmais ėmė paskolas, pardavinėjo ar perleidinėjo įmonės turtą, o įmonės lėšas neaišku kokiais tikslais panaudojo (išeikvojo). Todėl yra pagrindas pripažinti, kad įmonės vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, o sąmoningai dėl blogo valdymo tyčia privedė įmonę prie bankroto. Teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad UAB „Lardum“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai valdymo organo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

44. Pripažinus UAB „Lardum“ bankrotą tyčiniu ir nustačius, kad tą lėmė suinteresuoto asmens L. P. veiksmai, prieštaraujantys UAB „Lardum“ ir jos kreditorių interesams, teismas sprendžia, kad L. P. laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

45. Vadovaujanti JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. Suinteresuotas asmuo UAB SME Bank atsiliepime į pareiškimą dėl UAB „Lardum“ bankroto pripažinimo tyčiniu kartu prašė priteisti iš L. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo patirtos išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lardum“ pripažinimo tyčiniu patenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lardum “, juridinio asmens kodas 304142078, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Lardum“ bankrotą, yra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Algsta“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lardum“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.