Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (ieškovės) D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams R. B., R. M. (buvusi pavardė G.), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims G. P. bei Z. J. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-530-637/2010 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams R. B., R. M. (buvusi pavardė G.), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims G. P. bei Z. J. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.Pareiškėja prašyme nurodė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ruošiant ieškinį kitoje byloje, iš gautų dokumentų sužinojo, kad atsakovas R. B. nuo 2003 m. vasario 21 d. yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), todėl jis neturėjo galimybės pasirašyti kokius nors dokumentus, atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje byloje. Atsakovas R. B. negalėjo pasirašyti ir 2010 m. gegužės 19 d. jo ir R. M. atstovavimo sutarties. Jo parašo ant šios sutarties nėra, todėl advokatas O. M. neturėjo įgaliojimo ir neturėjo teisės atstovauti, atlikti procesinius veiksmus R. B. vardu. Taip pat nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartimi advokatui O. M. „pavedama civilinėje byloje dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, gauti dokumentus, surašyti prašymus ir kitus procesinius dokumentus, juos pasirašyti bei tvirtinti jų kopijas Klaipėdos miesto apylinkės teisme“, o advokatas neteisėtai pasirašė atsiliepimą į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui už atsakovą R. B.. Nurodė, kad teismas savo sprendimą grindžia iš esmės liudytojos J. R. pasirašytais dokumentais ir jos atliktais ar neatliktais veiksmais ieškovės naudai pagal įgaliojimą. J. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas neapklausė jos kaip liudytojos, dėl to nebuvo atsakyta į esminį klausimą, ar apskritai ji vykdė pareigas. Dabar yra žinoma jos deklaruota gyvenamoji vieta ir galima ją iškviesti į teismo posėdį (2013 m. gruodžio 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, be to, ji yra šio buto savininkė). Nurodė, kad į bylą pateiktas tik 1 notariškai patvirtintosios 2000 m. sausio 11 d. sutarties lapas, kuriame nėra notarės parašo ir antspaudo, registro numerio ir atlyginimo už paslaugą bei nurodytos pasekmės dėl neįregistravimo. Dėl to šis dokumentus turi turėti ir antrąjį lapą, kurio advokatas O. M. teismui nepateikė. Ši sutartis pagal įstatymą turėjo būti įregistruota trijų mėnesių laikotarpiu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filiale. Neatlikus šio veiksmo, sutartis negalioja. Šiuo atveju turtas nebuvo įregistruotas per įstatymo nustatytą terminą ir tai sukėlė pasekmes. Teismas turi pareikalauti, kad būtų pateiktas visas dokumentas, kurį turėtų iš naujo išnagrinėti, ir priimti sprendimą. Nurodė, kad notarės V. J. M. 2016 m. spalio 10 d. rašte nurodyta, jog 1997 m. balandžio 28 d. notarės V. J. M. patvirtintos paskolos sutarties tarp R. G. ir D. M., reg. Nr. 2MV-1543, grąžinimo užtikrinimui D. M. neįkeitė jokio nekilnojamojo turto. Klaipėdos miesto septintajame notarų biure, kuris perėmė 2-ojo notarų biuro archyvą, nebuvo sudaryti vykdomieji įrašai įsiskolinimų išieškojimui iš D. M.. Kyla abejonių, ar buvo pagrindas atlikti vykdymo veiksmus, t. y. užvesti vykdomąją bylą Nr. 11-880/2000 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-4550 1997 m., kuri buvo pridėta prie išnagrinėtos civilinės bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismo motyvai:Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad atsakovas R. B. negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties ir apie šią aplinkybę sužinojo tik ruošdamasi kitai bylai, nustatęs, jog pati ieškovė buvo atstovaujama advokato ir galėjo susipažinti su bylos medžiaga, kurioje yra nurodyti duomenys apie atsakovo išvykimą į JAV. Be to, atsakovas asmeniškai pasirašė 2010 m. balandžio 10 d. atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir atsiuntė teismui iš JAV. Nurodė, kad nors atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad advokatas O. M. turėjo teisę atstovauti atsakovui R. B., jo vardu „surašyti prašymus ir kitus procesinius dokumentus, juos pasirašyti bei tvirtinti jų kopijas Klaipėdos miesto apylinkės teisme“, tačiau atstovavimo sutartyje nėra nurodyta išimtis, kad advokatas neturi teisės atstovauti šiam atsakovui apeliacinės instancijos teisme ir kad dėl to turėjo būti pasirašytas atskiras susitarimas. Taip pat reikia pažymėti, kad šį atsiliepimą į apeliacinį skundą kartu yra pasirašiusi bendra atsakovė R. M.. Nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindu negalėtų būti laikomas pareiškėjos reikalavimas išreikalauti 2000 m. sausio 11 d. sutarties kopiją, nes byloje trūksta sutarties lapų ir rekvizitų. Paaiškino, jog ši sutartis nebuvo ginčijama, nebuvo sprendžiamas jos galiojimo ar negaliojimo klausimas. Ji tik patvirtina, kad R. G. ir R. B. pardavė A. M. B. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad būtų apklausta liudytoja J. R., kuri teismo posėdžiuose nedalyvavo ir teismas neapklausė jos kaip liudytojos, o sprendime rėmėsi išimtinai tik jos parodymais, nepagrįstas. Paaiškino, kad teismai išsamiai pasisakė dėl ginčo buto įkainojimo ir kad vykdymo proceso metu nebuvo padaryta tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų pripažinti neteisėtais antstolės G. P. veiksmų. Ši liudytoja yra pensinio amžiaus, todėl maža tikimybė, jog ji galėtų paliudyti aplinkybes, vykusias 1999 m.–2000 m. Be to, šis asmuo galbūt gyvena ne Lietuvoje, jo adresas užsienyje nėra žinomas.Teismas nesutiko su pareiškėjos išdėstytomis abejonėmis, ar buvo pagrindas užvesti vykdomąją bylą Nr. 11-880/2000 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-4550 1997 m., kuri buvo pridėta prie išnagrinėtos civilinės bylos. Nurodė, kad prie civilinės bylos buvo pridėta ne tik ši vykdomoji byla (ankstesnis Nr. 11-397/99), bet ir vykdomoji byla Nr. 11-882/2000 (11-397/99). Šio vykdomojo įrašo pareiškėja neginčijo. 2010 m. lapkričio 30 d. sprendime pažymėta, kad D. M. puikiai žinodama apie skolas, pradėtą ir vykdomą priverstinį išieškojimą, paskirdama įgaliotą asmenį gauti visą jai siunčiamą informaciją, antstoliams atliekant vykdymo veiksmus jų neskundė, neprašė jokių pažymų apie vykdymo eigą, nepranešė antstoliams savo buvimo vietos, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir pačios ieškovės paaiškinimų, net J. R. savo adresą pranešė tik 2008 m. kovo 22 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja D. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundo motyvai: Nurodė, kad teismas skundžiamojoje nutartyje padarė proceso pažeidimus. Nurodė, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai proceso šalims, tačiau jie nebuvo išsiųsti atsakovui R. B. – teismas procesinius dokumentus išsiuntė advokatui O. M., naudodamasis EPP sistema, tačiau ne pačiam atsakovui. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš dalies grindžiamas būtent R. B. bei O. M. sutarties dėl teisinių paslaugų neegzistavimu. Teismo nutartyje nurodoma, jog atstovavimo sutarties teisėtumą pagrindžia elektroniniai laiškai, taip pat sumokėjimas už teisines paslaugas, tačiau tai nelaikyta tinkamu teisinės sutarties sudarymo įrodymu, kadangi byloje nėra tiesioginės ir neginčijamos R. B. valios išraiškos. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 551787, pasirašytas ne R. B., o siųsti elektroniniai laiškai nėra pasirašyti elektroniniu parašu. Faktas, jog R. B. asmeniškai pasirašė ir atsiuntė 2010 m. balandžio 10 d. atsiliepimą į ieškinį, neįrodo, jog jis perduoda įgaliojimus O. M., ypač tokius, kurie viršija ginčijamos sutarties dalyko ribas. Faktas, kad atsiliepimą atsiuntė pats R. B., patvirtina, kad neegzistavo atstovavimo santykiai.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad anksčiau procese nereiškė pretenzijų atstovavimo santykiams bei nereikalavo pateikti antrą 2000 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 2MV-1543 puslapį, nes šios aplinkybės jau paaiškėjo po sprendimo įsiteisėjimo. Teismo argumentas, jog prašomos liudytojos nekvietimas į teismo posėdį yra pateisinamas abejone dėl jos sugebėjimo liudyti ar prisiminti aplinkybes, laikomas teismo pareigų nepaisymu.Teismo nepasisakymas dėl vykdomosios bylos metu galiojančio reglamentavimo laikytinas motyvuoto teismo sprendimo reikalavimo pažeidimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo būti aktyvus, įvertinti jos galimybes savarankiškai rinkti įrodymus bei juos pateikti, privalėjo atsakingai vertinti argumentus su prašomos atnaujinti bylos rezultatu – prarastu gyvenamuoju būstu. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai: Norėdama atnaujinti procesą, pareiškėja turi įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo žinomos sprendimo priėmimo momentu. O šiuo atveju pareiškėjos įvardytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti žinomos arba apie jas galima buvo sužinoti, nes teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir atsakovo R. B. atstovas, dalyvaudavo ir ieškovė. Ji turėjo galimybę pasitikrinti atsakovo R. B. atstovo įgaliojimus patvirtinančią sutartį, o kilus įtarimų dėl atstovo įgaliojimų, prašyti teismą CPK nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl netinkamo atstovavimo pasekmių. Ieškovė to nepadarė, nors tokią galimybę turėjo. Suinteresuotas asmuo R. G. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai: Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas padarė proceso pažeidimą, nes procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti R. B.. Nėra jokio galiojančio teismo sprendimo, kad šis įgaliojimas yra neteisėtas ar netinkamas.Suinteresuotas asmuo R. B. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

11.1. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad atsakovas R. B. nebuvo tinkamai atstovaujamas. Paaiškino, jog jis šiuo pagrindu neturėjo ir neturi jokių pretenzijų dėl jo interesų atstovavimo. Tai, kad teismui pateiktoje atstovavimo sutartyje yra tik advokato parašas, reiškia, kad yra pateikiamas atstovavimo sutarties išrašas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. atsakovas buvo atstovaujamas advokato, nors nebuvo tinkamai pasirašytos atstovavimo sutarties; teismas sprendime rėmėsi liudytojos parodymais, kuri nebuvo apklausta teismo posėdžio metu; byloje nebuvo pateikta visa 2000 m. sausio 11 d. sutartis; nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai užvesta vykdomoji byla Nr. 11-880/2000 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-4550 1997 m. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, be to, negalima konstatuoti, kad priimtas, įsiteisėjęs ir vykdomas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus. Apeliantė su tokiais teismo motyvais nesutiko ir skunde nurodė, kad teismas neįsigilino į jos nurodytas aplinkybes, todėl nepagristai netenkino jos prašymo. Be to, padarė proceso teisės normų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).Apeliantė nurodė, kad atsakovas R. B. nuo 2003 m. vasario 21 d. yra išvykęs į JAV, todėl jis neturėjo galimybės pasirašyti kokius nors dokumentus, atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje byloje. Advokatas O. M. neturėjo įgaliojimo ir neturėjo teisės atstovauti, atlikti procesinius veiksmus R. B. vardu. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad atsakovas R. B. negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties ir apie šią aplinkybę sužinojo tik ruošdamasi kitai bylai, nustatęs, jog pati ieškovė buvo atstovaujama advokato ir galėjo susipažinti su bylos medžiaga, kurioje yra nurodyti duomenys apie atsakovo išvykimą į JAV. Be to, atsakovas asmeniškai pasirašė 2010 m. balandžio 10 d. atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir atsiuntė teismui iš JAV. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais.Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad teismui priėmus ieškovės ieškinį, atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko (t. 1, b. l. 54–55). Buvo tikrinti duomenys apie atsakovo darbovietę. Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2010 m. vasario 23 d. pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą arba nustatyti tikslų šio asmens gyvenamosios vietos adresą (t. 1, b. l. 57). Byloje esantis 2010 m. vasario 24 d. išrašas iš Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad atsakovas išvyko gyventi į užsienio valstybę (t. 1, b. l. 64). Pareiškėja buvo atstovaujama advokato, tad jis turėjo ir galėjo informuoti ją apie šią aplinkybę. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos argumentas, kad tai naujai paaiškėjusi aplinkybė, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atstovavimo sutarties teisėtumą pagrindžia elektroniniai laiškai, taip pat mokėjimas už teisines paslaugas. Nurodė, jog byloje nėra tiesioginės ir neginčijamos R. B. valios išraiškos. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 551787, pasirašytas ne R. B., o siųsti elektroniniai laiškai nėra pasirašyti elektroniniu parašu. Faktas, jog R. B. asmeniškai pasirašė ir atsiuntė 2010 m. balandžio 10 d. atsiliepimą į ieškinį, neįrodo, jog jis perduoda įgaliojimus O. M., ypač tokius, kurie viršija ginčijamos sutarties dalyko ribas. Faktas, kad atsiliepimą atsiuntė pats R. B., patvirtina, kad neegzistavo atstovavimo santykiai. Nesutiktina su šiais atskirojo skundo argumentais.Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad R. B. 2010 m. balandžio 20 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 78). Šiame atsiliepime jis nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra JAV. 2010 m. balandžio 26 d. teismui nutartimi pasiūlius atsakovams R. G. ir R. B. pranešti teismui, ar jie sutinka, kad atsakovė R. G. ar kitas įgaliotas asmuo būtų paskirtas su byla susijusiems procesiniams dokumentams, skirtiems atsakovui R. B., gauti, 2010 m. gegužės 20 d. buvo pateikta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 96). Vadinasi, atsakovas R. B. teikdamas atsiliepimą į ieškinį dar nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties. Atstovavimo sutartį pasirašė atsakovė R. G., kuri pagal 2009 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS įrašą Nr. 904 yra atsakovo R. B. sutuoktinė (CK 3.28 straipsnis). R. B. jokių pretenzijų, kad sutuoktinė R. G. netinkamai įgyvendino jo teises, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė buvo atstovaujama advokato, tad jis turėjo galimybę įvertinti pateiktos atstovavimo sutarties teisėtumą bei išaiškinti jai ar teismui dėl šios sutarties galiojimo. Pati apeliantė, kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jokių pretenzijų per visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atstovavimo sutartis ir jos galiojimas galėjo būti ginčyti pirmosios instancijos teisme, todėl tai negali būti laikoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jos prašymas atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad būtų apklausta liudytoja J. R., kuri teismo posėdžiuose nedalyvavo ir teismas neapklausė jos kaip liudytojos, o sprendime rėmėsi išimtinai tik jos parodymais, nepagrįstas. Nurodė, kad teismo argumentas, jog prašomos liudytojos nekvietimas į teismo posėdį yra pateisinamas abejone dėl jos sugebėjimo liudyti ar prisiminti aplinkybes, laikomas teismo pareigų nepaisymu.Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010 buvo ieškovės apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę ir realią galimybę argumentus dėl teismo sprendimo motyvavimo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliantės advokatas Š. N. surašė jai apeliacinį skundą. Tad šios nurodytos aplinkybės dėl liudytojos nekvietimo į posėdį negali būti laikomos kaip naujai paaiškėjusiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino jų kaip pagrindo atnaujinti procesą.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nepasisakymas dėl vykdomosios bylos metu galiojančio reglamentavimo laikytinas motyvuoto teismo sprendimo reikalavimo pažeidimu. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie civilinės bylos buvo pridėta ne tik ši vykdomoji byla (ankstesnis Nr. 11-397/99), bet ir vykdomoji byla Nr. 11-882/2000 (11-397/99). Šio vykdomojo įrašo pareiškėja neginčijo. 2010 m. lapkričio 30 d. sprendime pažymėta, kad D. M. puikiai žinodama apie skolas, pradėtą ir vykdomą priverstinį išieškojimą, paskirdama įgaliotą asmenį gauti visą jai siunčiamą informaciją, antstoliams atliekant vykdymo veiksmus jų neskundė, neprašė jokių pažymų apie vykdymo eigą, nepranešė antstoliams savo buvimo vietos, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir pačios ieškovės paaiškinimų, net J. R. savo adresą pranešė tik 2008 m. kovo 22 d. Šie argumentai galėjo būti pateikti skundžiant sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo būti aktyvus, įvertinti jos galimybes savarankiškai rinkti įrodymus bei juos pateikti, privalėjo atsakingai vertinti argumentus su prašomos atnaujinti bylos rezultatu – prarastu gyvenamuoju būstu. CPK yra aiškiai įvardyti atvejai, kai teismas nagrinėdamas civilines bylas turi būtų aktyvus. Šiuo atveju pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Kodekse nėra numatyta, jog teismas nagrinėdamas prašymus dėl proceso atnaujinimo turi būti aktyvus, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso teisės normų pažeidimų

Apeliantė nurodė, kad teismas padarė proceso pažeidimus, nes procesiniai dokumentai neįteikti tinkamai proceso šalims, jie nebuvo išsiųsti atsakovui R. B. – teismas procesinius dokumentus išsiuntė advokatui O. M., naudodamasis EPP sistema, tačiau ne pačiam atsakovui. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš dalies grindžiamas būtent R. B. bei O. M. sutarties dėl teisinių paslaugų neegzistavimu. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog teismui prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi šį prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino D. M. atskirąjį skundą ir perdavė prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nutarė siųsti prašymo su priedais kopijas suinteresuotiems asmenims R. B. (jo atstovui advokatui O. M.), R. G., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, G. P. ir Z. J. atsiliepimams iki teismo posėdžio pateikti. Teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė 2017 m. kovo 8 d. 13.00 val. Kaip ir apeliantė nurodė, suinteresuotam asmeniui R. B. prašymo su priedais kopijas išsiuntė per EPP programą jo atstovui advokatui O. M.. Pažymėtina, kiekviena proceso šalis turi teisę būti tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą (CPK 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pareiškėja gina ne savo, o atsakovo R. B. teises. Pats jos ginamasis asmuo niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl jo teisių gynimo per advokatą O. M.. Todėl nustačius, kad advokatas pateikė išrašą iš atstovavimo sutarties, pats R. B. nenurodė, kad yra priešingai, apeliantės argumentas apie proceso teisės normų pažeidimus atmestinas kaip nepagrįstas.Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. M. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą.