- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- A2-4084-901/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14103-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos (ieškovės) D. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010 remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 2016-10-17 nutartimi šį prašymą atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs D. M. atskirąjį skundą dėl 2016-10-17 nutarties, ją 2017-02-02 nutartimi panaikino, perduodamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo ruošiant ieškinį kitoje byloje, ji iš gautų dokumentų sužinojo, kad atsakovas R. B. nuo 2003-02-21 yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau JAV), todėl pareiškėjos manymu neturėjo galimybės pasirašyti kokius nors dokumentus, atlikti kokius nors procesinius veiksmus šioje byloje. Atsakovas negalėjo pasirašyti ir 2010-05-19 atsakovų R. B. ir R. M. (G.) atstovavimo sutarties. Jo parašo ant šios sutarties nėra, todėl advokatas O. M. neturėjo įgaliojimo ir neturėjo teisės atstovauti, atlikti procesinius veiksmus R. B. vardu. Pareiškėja taip pat pažymi, kad 2010-05-19 atstovavimo sutartimi advokatui O. M. „pavedama civilinėje byloje dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, gauti dokumentus, surašyti prašymus ir kitus procesinius dokumentus, juos pasirašyti bei tvirtinti jų kopijas Klaipėdos m. apylinkės teisme“, o advokatas neteisėtai pasirašė atsiliepimą į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui už atsakovą R. B.. D. M. teigimu teismas savo sprendimą grindžia iš esmės liudytojos J. R. pasirašytais dokumentais ir jos atliktais ar neatliktais veiksmais ieškovės naudai pagal įgaliojimą. J. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas neapklausė jos kaip liudytojos, dėl ko nebuvo atsakyta į esminį klausimą, ar apskritai ji vykdė pareigas. Dabar yra žinoma jos deklaruota gyvenamoji vieta ir galima ją iškviesti į teismo posėdį (2013-12-10 deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėda, Vyturio 1-31, be to ji yra buto, esančio Klaipėda, Vyturio g. 1-31, savininkė). Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodo, kad į bylą pateiktas tik 1 notariškai patvirtintosios 2000-01-11 sutarties (1 t., b. 1. 159) lapas, kuriame nėra notarės parašo ir antspaudo, registro numerio ir atlyginimo už paslaugą bei nurodytos pasekmės dėl neįregistravimo. Dėl to pareiškėjos teigimu šis dokumentus turi turėti ir antrąjį lapą, kurio advokatas O. M. teismui nepateikė. Pasekmės dėl neįregistravimo yra svarbios, nes pagal CPK 255 str. ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turėjo būti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filiale ir kad neužregistravus – negalioja. Šiuo konkrečiu atveju turtas nebuvo įregistruotas per įstatymu nustatytą terminą ir tai sukėlė pasekmes. Todėl teismas turi pareikalauti, kad teismui būtų pateiktas visas dokumentas, kurį teismas turėtų iš naujo išnagrinėti ir priimti sprendimą. Pareiškėja taip pat teigia, kad iš notarės Virgilijos J. M. 2016-10-10 dienos rašto, kuriame pažymėta, kad 1997-04-28 notarės V. J. M. patvirtintos paskolos sutarties tarp R. G. ir D. M., reg. Nr. 2MV-1543, gražinimo užtikrinimui, D. M. neįkeitė jokio nekilnojamojo turto. Be to rašte pažymėta, kad Klaipėdos miesto septintame notarų biure, kuris perėmė 2- ojo notarų biuro archyvą, nebuvo sudaryti vykdomieji įrašai įsiskolinimų išieškojimui iš D. M.. Todėl kyla abejonių, ar buvo pagrindas atlikti vykdymo veiksmus - apskritai užvesti vykdomąją bylą Nr. 11-880/2000 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-4550 1997 m., kuri buvo prijungta prie išnagrinėtos civilinės bylos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B., R. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, G. P. ir Z. J. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė, prašymų nereiškė, procesiniai dokumentai jiems įteikti ir apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-02 nutartyje nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2016-10-12, t. y. paskutinę CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino dieną (CPK 74 str. 1 ir 6 d.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą suėjus penkerių metų naikinamajam terminui. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartį, taip pat į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji tik dabar reiškia prašymą dėl proceso atnaujinimo, šį prašymą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nutaria atnaujinti praleistą CPK 368 str. numatytą 3 mėn. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo senaties terminą. Apie 2017-03-08 teismo posėdį pareiškėja yra informuota, 2017-03-08 yra pateikus prašymą dėl susipažinimo su byla 2017-03-09 dieną, kuris išspręstas teisėjos rezoliucija jį tenkinant, kitų prašymų pareiškėja teisėjai nereiškė.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, - užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000; 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; kt.).
Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo reiškia remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir motyvuodama tuo, kad naujai paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 str., 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės D. M. ieškinį atsakovams R. B., R. M. (buvusi pavardė G.), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims G. P. bei Z. J., dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010 ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis skundas nebuvo priimtas.
Pareiškėja, kuri dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir atsakovo R. B. atstovas, iki šiol neginčijo jo teisės atstovauti šį asmenį. Pažymėtina, kad pareiškėja byloje buvo atstovaujama advokato Š. N., turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, tame tarpe byloje esančia 2010-05-19 atsakovų atstovavimo sutartimi (1 t. 97 b.l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad be to byloje yra Gyventojų registro išrašas (2010-02-24), iš kurio matyti, kad R. B. yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį (1 t., b. 1. 64). Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma apie tai, kad R. B. gyvena JAV. Be to reikia pažymėti, kad pats R. B. yra asmeniškai pasirašęs 2010-04-10 atsiliepimą į ieškovės ieškinį, atsiųstą teismui iš JAV (1 t., b. 1. 78-82) ir yra aiškiai išreiškęs poziciją dėl ieškovės ieškinio. Tai, kad šis asmuo yra išvykęs į užsienį niekaip neapriboja šio asmens teisės pavesti bylą atstovauti jį advokatui, atsiunčiant iš užsienio pasirašytą atstovavimo sutartį, ar paskirti įgaliotą asmenį gauti jam skirtus procesinius dokumentus byloje. Ieškovė patikslintame ieškinyje pati nurodo, kad advokatą O. M. laiko abiejų atsakovų atstovu, nei ji nei jos atstovas neginčijo šio advokato teisės atstovauti atsakovo R. B., jam neatvykstant į posėdžius nereikalavo pripažinti jo dalyvavimo būtinu.. Kad atsakovo R. B. yra išreiškęs valią ir pavedęs bylą atstovauti būtent šiam advokatui liudija ir R. B. šiam advokatui perduotas prijungti prie bylos 2010-10-15 elektroninis laiškas (2 t., 38 b.l.), ir apmokėjimo kvitas už šio advokato suteiktas teisines paslaugas (2 t., 96 b.l.). Dėl atstovavimo sutartyje advokatui suteiktų įgalinimų teismas norėtų pažymėti, kad sutinkamai su CPK 59 str. (jo 1 d. iki 2011-10-01 įsigaliojusio CPK pakeitimo) įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Taigi įvertinant nurodytą net ir nesant R. B. parašo teismui pateiktoje atstovimo sutartyje laikytina, kad advokatas O. M. turėjo teisę atstovauti atsakovą R. B. civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010. Dėl to ar šis advokatas galėjo pasirašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą teismas norėtų pastebėti, kad nors atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad advokatas O. M. turėjo teisę atstovauti atsakovą R. B., jo vardu „surašyti prašymus ir kitus procesinius dokumentus, juos pasirašyti bei tvirtinti jų kopijas Klaipėdos m. apylinkės teisme“, tačiau atstovavimo sutartyje nėra nurodyta išimtis, kad advokatas neturi teisės atstovauti šio atsakovo apeliacinės instancijos teisme ir kad dėl to turėjo būti pasirašytas atskiras susitarimas. Taip pat reikia pažymėti, kad šį atsiliepimą į apeliacinį skundą kartu yra pasirašiusi bendraatsakovė R. M. (G.).
Pažymėtina, kad pareiškėja be to anksčiau nekėlė klausimo ir dėl 2000-01-11 sutarties, kad trūksta šios sutarties lapų ar kitų rekvizitų. Šia sutartimi R. G. ir R. B. pardavė A. M. Bliūdžiui butą, (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nebuvo ginčijama, nebuvo sprendžiamas jos galiojimo / negaliojimo klausimas, todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad byloje esant tik advokato patvirtintai šios sutarties kopijai, būtina išreikalauti šios sutarties kitą lapą su būtinais tokios sutarties rekvizitais, kurie tikėtina sutarties originale yra, ir kad tai turėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą.
Nesutiktina su D. M. teiginiais, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo 2010-11-30 sprendimą tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą, nutartį grindžia iš esmės liudytojos J. R. pasirašytais dokumentais ir jos atliktais ar neatliktais veiksmais ieškovės naudai pagal įgaliojimą. Teismai išsamiai pasisakė dėl ginčo buto įkainojimo ir kad vykdymo proceso metu nebuvo padaryta tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų pripažinti neteisėtais antstolės G. P. veiksmus, kuriais išieškotojams R. B. ir R. G. 1999-11-23 turto perdavimo aktu buvo perduotas minėtas butas. Todėl tai, kad J. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir teismas neapklausė jos kaip liudytojos negali iš esmės pakeisti priimtų teismų sprendimų. Taip pat teismas norėtų pažymėti, kad anksčiau šio pensijinio amžiaus asmens rasti ir iškviesti į teismo posėdį nepavyko, todėl nėra jokių garantijų, kad net ir nusiuntus teismo šaukimą į jos deklaruotą gyvenamą vietą ar adresu, kuriuo ji turi butą, kad šį asmenį pavyks rasti, kad jis atvyks liudyti apie aplinkybes, kurios vyko 1999 m. – 2000 m. ir kad šis garbaus amžiaus asmuo tinkamai atsimins visas aplinkybes reikšmingas bylai. Be to tiek iš pareiškėjos prašyme nurodytų teiginių, tiek iš bylos medžiagos (1 t. 150 b.l.) matyti, kad šis asmuo galimai gyvena ne Lietuvoje, jo adresas užsienyje nėra žinomas.
Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjos išdėstytomis abejonėmis, ar buvo pagrindas užvesti vykdomąją bylą Nr. 11-880/2000 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-4550 1997 m., kuri buvo prijungta prie išnagrinėtos civilinės bylos. Pažymėtina, kad prie civilinės bylos buvo prijungta ne tik ši vykdomoji byla (ankstesnis Nr. 11-397/99), bet ir vykdomoji byla Nr. 11-882/2000 (11-397/99) (1 t. 114 b.l.). Šio vykdomojo įrašo pareiškėja neginčijo. Galiojusio CPK 393 str. numatė, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę atliekant vykdymo veiksmus dalyvauti patys ar per savo atstovus, susipažinti su vykdomąją bylą, gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. 2010-11-30 sprendime pažymėta, kad D. M., puikiai žinodama apie skolas, pradėtą ir vykdomą priverstinį išieškojimą, paskirdama įgaliotą asmenį gauti visą jai siunčiamą informaciją, antstoliams atliekant vykdymo veiksmus jų neskundė, neprašė jokių pažymų apie vykdymo eigą, nepranešė antstoliams savo buvimo vietos, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (2 t., b.l.16 ) ir pačios ieškovės paaiškinimų, net I. R. savo adresą pranešė tik 2008-03-22.
Reikia pažymėti, kad pareiškėja iki šiol nekėlė jos prašyme nurodytų tariamų pažeidimų, apie kuriuos ji daug kartų atvykusi susipažinti su byla galėjo pastebėti. Apeliaciniame skunde taip pat nekalbama apie prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes tiek dėl R. B. atstovavimo tinkamumo, tiek dėl pažeidimų teismui neapklausus liudytojos J. R., tiek dėl 2000-01-11 sutarties teisėtumo ar kitų pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų tariamų pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytą pripažintina, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai dėl tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, be to, negalima konstatuoti, kad priimtas, įsiteisėjęs ir vykdomas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Priešingai, proceso atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises ir interesus. Nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 78, 93, 290-291, 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
Atnaujinti terminą pareiškėjai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėjos D. M. prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-530-637/2010.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.