Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešeja Albina Pupeikiene Civiline byla Nr. 2A-710-253/2011

Teiseja Audrone Gaižutiene (Proceso Nr. 2-06-3-14103-2009-1)

2011 m. spalio 12 d.

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Albinos Pupeikienes, kolegijos teiseju Erikos Misiunienes, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei D. M., ieškoves atstovui advokatui Šarunui Nakuciui, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi ieškoves D. M. apeliacini skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-11-30 sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves D. M. ieškini atsakovams R. B., R. M. (buvusi pavarde G.), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims G. P., Z. J., del turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojanciu,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje gincas kilo del priverstinio turto išieškojimo, perduodant skolininkes turta išieškotojams be varžytiniu, teisetumo bei restitucijos ir civilines atsakomybes taikymo. Apeliante prašo pripažinti 1999-11-23 turto perdavimo akta negaliojanciu. Nagrinejant apeliacini skunda, sprestinas klausimas, ar antstoliu atlikti veiksmai sudaro pagrinda pripažinti turto perdavimo akta negaliojanciu. Apeliante nurodo, kad turtas be varžytiniu buvo parduotas už per maža ir neteisingai nustatyta kaina bei kad organizuojant ir vykdant varžytines bei turto perdavima be varžytiniu teismo antstoles Z. J. ir G. P. pažeide tuo metu galiojusius teises aktus. Apeliantes teigimu, teises normu pažeidimais vykdymo procese buvo pažeisti jos, kaip skolininkes, teiseti interesai.

Byloje nustatytos žemiau nurodytos faktines aplinkybes, susijusios su apeliantes buto (duomenys neskelbtini), ikainojimu vykdymo procese. Pirmasis buto (duomenys neskelbtini), ikainojimas atliktas 1999-04-15 turto arešto aktu, kuri pasiraše skolininke ieškove D. M. ir išieškotojai atsakovai R. M. ir R. B., turtas ikainotas 200 000 Lt. Varžytines, turejusios ivykti 1999-05-25, bei 1999-06-24 paskelbtos pakartotines varžytines paskelbtos neivykusiomis, nes i varžytines neatvyko ne vienas pirkejas. Išieškotojams atsisakius perimti turta už pradinio ikainojimo suma, skelbtos antrosios varžytines ir turtas perkainotas ne mažesnemis kaip toje vietoje esanciomis kainomis. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 1999-07-02 turto perkainojimo 160 000 Lt aktas išsiustas D. M., šio akto ji neskunde. Ginco metu galiojusio CPK 434 str. 3 d. numate, kad per teismo antstolio nustatyta termina negavus išieškotojo pareiškimo apie turto pasiemima, ne anksciau kaip po dešimt dienu ir ne veliau kaip po vieno menesio nuo varžytyniu paskelbimo neivykusiomis skiriamos antrosios varžytynes. 1999-08-31 paskelbtos antrosios varžytines, apie varžytines pranešta skolininkei ir išieškotojams, spaudoje skelbimas paskelbtas 1999 m. rugpjucio 9-11 d. leidinyje (vykdomoji byla Nr. 11-882/2000, b. l. 17-14). Iš ieškoves parodymu nustatyta, kad ji, žinodama apie paskelbtas antrasias varžytines, 1999-08-10 išvyko iš Lietuvos. Pažymetina, kad 1999-08-04 notaro patvirtintu igaliojimu ieškove igaliojo J. R. atstovauti jos interesus visose teismo istaigose. Nors antrosios varžytines paskelbtos veliau nei numate 1964 m. CPK 434 str. 3 d., ieškove nereiške nesutikimo del antstoles nustatytos varžytiniu datos ir antstoles veiksmu del antruju varžytiniu datos paskyrimo pati ar per igaliota asmeni neskunde. Priešingai nei nurodo apeliante, vykdomojoje byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys antruju 1999-08-31 vykusiu varžytiniu neivykimo priežasti – pakartotines varžytines neivyko del to, kad neatvyko ne vienas pirkejas, apie tai informuotas ir skolininkes igaliotas asmuo – J. R. (vykdomoji byla Nr. 11-882/2000, b. l. 20).

Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliekant 1999-08-31 bei 1999-09-08 turto perkainavimo veiksmus buvo pažeistos CPK nuostatos, nustatancios, kad turto pardavimas be varžytiniu atliekamas pagal vyresniojo teismo antstolio sudarytos komisijos ikainojima. Taciau teiseju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šie teises normu pažeidimai tiesiogiai salygoja gincijamo turto perdavimo išieškotojams negaliojima 1964 m. CK 47 str. pagrindu. Kadangi dauguma CPK normu, reglamentuojanciu vykdymo procesa, yra imperatyvaus pobudžio, todel ju pažeidimas gali iš esmes pažeisti vykdymo proceso šaliu teises ir teisetus interesus. Atkreiptinas demesys, kad apie 1999-08-31 bei 1999-09-08 atlikta ikainojima ieškoves igaliotas asmuo žinojo, šiuose turto perkainojimo aktuose buvo nurodyta antstolio atliktu veiksmu apskundimo tvarka (vykdomoji byla Nr. 11-882/2000, b. l. 25, 27-28), taciau šie antstoles veiksmai nebuvo apskusti. Taip pat pažymetina, kad neivykus 1999-10-04 turto pardavimui be varžytiniu, nes neatvyko ne vienas pirkejas, 1999-10-06 teismo antstoles patvarkymu ir turto perkainojimo aktu nustatyta 84 000 Lt turto verte bei aktas 1999-10-07 iteiktas igaliotinei J. R. (vykdomoji byla Nr. 11-882/2000, b. l. 41-43). Šis turto perkainojimas, kurio pagrindu ieškoves gincijamu aktu turtas buvo perduotas išieškotojams, buvo atliktas dalyvaujant komisijai, atitiko 1964 m. 436 str. 1 d., todel yra teisetas. 1999-11-18 paskelbtas turto pardavimas be varžytiniu, pranešimas siustas ir ieškoves atstovei igaliotinei J. R.. Neivykus šiam pardavimui be varžytiniu, kreditoriai sutiko perimti turta 1999-11-18, dokumentai, informuojantys apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, išsiusti skolininkes igaliotam asmeniui. 1999-11-23 turto perdavimo aktu kreditoriai lygiomis dalimis pereme skolininkes turta. Kadangi ieškove ieškiniu prašo pripažinti 1999-11-23 turto perdavimo akta negaliojanciu, del apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su jos iškeldinimu, teiseju kolegija nepasisako.

Apeliante apeliaciniame skunde pabrežia, kad procesiniu teises normu pažeidimai leme jos, kaip skolininkes, turtiniu interesu pažeidima, kadangi turtas buvo perduotas ne rinkos verte. 1964 m. CPK 434(1) str. nustate, kad turto perdavimo išieškotojui aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarciai, o jo nuorašas yra nuosavybes teise patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutarti. Gincijant toki sandori, ieškinio pagrinda gali sudaryti teises normu pažeidimai išaiškinant, aprašant, ikainojant parduodama iš varžytyniu turta, organizuojant ir vykdant varžytynes, turto perdavima, pardavima be varžytyniu. Istatyme itvirtinta nuostata, numatanti, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo buti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Ši istatymine norma reiškia ir tai, kad parduodamo iš varžytyniu nekilnojamojo daikto kaina yra esmine kiekvienos tokio daikto pardavimo iš varžytyniu salyga. 1964 m. CPK 441 str. numate, kad antstolis ikainoja kainomis, esanciomis toje vietoveje, atsižvelgiant i turto nusidevejima. Jeigu atskirus daiktus ikainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam ikainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviecia eksperta. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999-04-15 turto arešto aktu nustatyta 200 000 Lt turto kaina, ši kaina antstoles buvo mažinama kelis kartus, 1999-09-03 nekilnojamojo turto agenturos „Aidila“ pateiktu vertinimu nustatyta 105 000 Lt turto rinkos verte. Neatsiradus pirkeju parduodant turta be varžytiniu ši suma buvo sumažinta iki 84 000 Lt. Kaip nepagristas vertintinas apeliantes argumentas, kad kreditoriai sieke sumažinti buto kaina, kadangi turto pardavimas iš varžytiniu ar be varžytiniu buvo skelbiamas viešai, ir galima pagristai teigti, kad turto ikainojimui atitinkant tokio turto verte rinkoje, pirkejai šiuo turtu butu susidomeje. Taip pat pažymetina, kad kreditoriai, pereme turta gincijamo akto pagrindu, 2000-01-11 ši buta pardave treciajam asmeniui už mažesne kaina nei turtas buvo perimtas – 80 000 Lt (t. 1, b. l. 159). Taigi bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvada, kad vykdymo proceso metu išieškotojams perduotas apeliantes turtas buvo ikainotas mažesne kaina nei šio turto rinkos verte.

Teiseju kolegija daro išvada, kad nagrinejamoje byloje nenustatyta, jog buvo pažeistos esmines skolininkes teises, o formalus vykdymo proceduros trukumai iš esmes neturejo itakos antstoles atliktu veiksmu teisetumui. Ginco metu galiojes 1964 m. CPK 393 str. numate skolininkui teise atliekant vykdymo veiksmus dalyvauti patiems ar per savo atstovus, susipažinti su vykdomaja byla, gauti pažymas apie vykdymo eiga, gincyti turto ikainojima, apskusti antstolio veiksmus ir naudotis kitomis procesinemis teisemis. Pažymetina, kad išvykusi iš Lietuvos apeliante savo gyvenamosios vietos adreso nenurode nei išieškotojams, nei teismo antstoliui ar vykdymo procese apeliante atstovauti igaliotam asmeniui. Igaliotam asmeniui J. R. savo adresa praneše tik 2008-03-22, vykdymo procesu bei 1999-11-24 turto perdavimo išieškotojams akto teisetumu pradejo dometis tik 2009 m. Vykdomosios bylos Nr. 11-882/2000 bylos duomenys patvirtina, kad apeliante (o veliau procese – jos igaliotas asmuo – J. R.) apie atliekamus vykdymo proceso veiksmus buvo tinkamai informuojama. Tad apeliante, budama pakankamai apdairi ir rupestinga, turejo galimybe ir pareiga sužinoti apie teismo antstoles su jos turtu atliekamus vykdomuosius veiksmus, bei skusti antstoles veiksmus nustatyta tvarka. Bylos medžiaga taip pat patvirtina faktine aplinkybe, kad apeliantei apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus buvo žinoma, kadangi 1999-11-17 ji kreipesi del teismo antstoliu veiksmu, išieškant negražinta skola, raše prašymus, adresuotus Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo primininkui, Teisingumo ministerijai bei generalinei prokuraturai (t. 1, b. l. 154-155, t. 2, b. l. 4-5). Per istatymo nustatytus terminus teismo antstolio veiksmu vykdymo proceso metu bei po turto perdavimo akto surašymo ir patvirtinimo neskunde 1964 m. CPK 472 str. nustatyta tvarka. Šie ieškoves veiksmai patvirtina, kad tuo metu ji nemane, jog konkretus teismo antstolio veiksmai iš esmes pažeidžia proceso teises normas, reglamentuojancias vykdymo procesa, bei jos, kaip skolininkes, interesus. Ivertinus nagrinejamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius irodymus, teiseju kolegijos vertinimu, apeliantes nurodyti procesiniu teises normu pažeidimai šioje byloje nelaikytini imperatyviu vykdymo proceso normu pažeidimais ir nesudaro pagrindo turto perdavimo akto pripažinti iš dalies negaliojanciu pagal 1964 m. CK 47 str. 1 d. Esant tokioms aplinkybems teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino ieškinio reikalavimo del 1999-11-29 turto perdavimo išieškotojams akto pripažinimo negaliojanciu.

Iš nagrinejamoje byloje pareikštu ieškinio reikalavimu matyti, kad ieškove praše teismo apginti jos pažeistas teises dviem civiliniu teisiu gynimo budais: atkuriant iki teisiu pažeidimo buvusia padeti, t. y. taikant restitucija (CK 1.138 str. 2 p.) ir priteisiant žalos atlyginima iš valstybes, t. y. taikant civiline atsakomybe už teismo antstolio neteisetais veiksmais padaryta žala (1964 m. CK 486 straipsnis, atitinkantis šiuo metu galiojanti 2000 m. CK 6.272 str., CK 1.138 str. 6 d.). Teiseju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu del atsakovu, kuriems gincijamu turto perdavimo aktu buvo perduotas ginco turtas, nesažiningumo. Varžytynese daiktas prieš savininko valia yra realizuojamas valstybes per teismo pareiguna – teismo antstoli, kuris veikia ex officio parduodamas turta varžytynese. Aplinkybe, kad daiktas yra realizuojamas valstybes, sukuria daikto pardavimo teisetumo prezumpcija, t. y. prielaida, kad daiktas iš savininko paimtas ir realizuojamas prieš jo valia teisetai. Asmuo, pirkdamas daikta varžytynese, privalo tureti garantija, kad nupirktas daiktas iš jo nebus išreikalautas, priešingu atveju varžytynes prarastu prasme, žymiai kristu jose realizuojamo turto kaina ir tai pažeistu tiek kreditoriu, kuriu interesais organizuojamos varžytynes, tiek ir skolininku interesus. Del to asmuo, nusipirkes daikta varžytynese, preziumuojamas sažiningu igijeju. Tik irodžius, kad daikto varžytynese igijejas buvo nesažiningas, pavyzdžiui, pažeide ginco metu galiojusiame CPK 429 str. nustatytus draudimus, igytas turtas gali buti iš jo išreikalautas. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga bei faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovu R. B. ir R. M. nesažiningumas perimant ginco turta nenustatytas. Iš bylos duomenu taip pat nustatyta, kad iš esmes ieškove del proceso teises normas pažeidusiu antstoliu veiksmu vykdymo procese prašo taikyti civiline atsakomybe ir reikalauja žalos atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad 1999-11-29 turto perdavimo aktas prieštarautu imperatyvioms istatymo normoms, ar vykdymo procese iš esmes butu pažeistos skolininkes D. M. teises, taciau teiseju kolegija taip pat pažymi, kad LR CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpinta treju metu ieškinio senaties termina taikoma reikalavimams del padarytos žalos atlyginimo. Atsakovai atsiliepimu i patikslinta ieškini iš esmes prašo taikyti ieškinio senati reglamentuojancias istatymo nuostatas. Apeliantes igaliotas asmuo J. R. buvo informuota apie pasiulyma išieškotojams perimti ginco buta (vykdomoji byla Nr. 11-882/2000, b. l. 58). Taigi, akivaizdu, kad bylos nagrinejimo metu senaties terminas del padarytos žalos atlyginimo yra pasibaiges.

Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taike proceso ir materialines teises normas, ir apeliantes apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiama pirmosios instancijos teismo procesini sprendima panaikinti (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teiseju kolegija

nutaria:

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-11-30 sprendima palikti nepakeista.