Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, A. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys -uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: nutraukti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės. Nustatyti nepilnametės dukters A. K., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. K.. Priteisti iš N. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., a. k (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį MMA mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės. Nustatyti N. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku - N. K. su nepilnamete dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Po santuokos nutraukimo palikti pavardę „K. “.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Tretieji asmenys prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės A. K. ir atsakovo N. K. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K., a. k (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 2791-637/2016 A. K. ir N. K. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta ir patvirtinta 2016 m. vasario 4 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo, ieškovė A. K. ir atsakovas N. K. susitaikė ir sudarė santuoką bei ją įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinius šešis mėnesius ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis yra užsidaręs, grubus, konfliktiškas, atsiribojo nuo šeimos ir nesilaikė savo kaip sutuoktinio pareigų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių netinkamą atsakovo elgesį, ieškovė nepateikė.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas šalių požiūris į vaikų auklėjimą, gyvenimo bei šeimos vertybes, trūko pagarbos vienas kito atžvilgiu. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, neieškojo bendro sutarimo, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės „K.“, „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo

Bylos duomenimis šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. K.. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

CK 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė, gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, turi visas tam sąlygas. Todėl yra pagrindas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti iš atsakovo po ½ MMA vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. yra nustatytas 607 Eur minimalioji mėnesinė alga.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Šiuo metu A. K. yra beveik dvylikos metų amžiaus. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 600 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingai specialūs vaiko poreikiai. Teismas pažymi, kad tėvai turi rūpintis vaikų laisvalaikiu, poilsiu, tačiau tokios išlaidos turi būti racionalios. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių.

Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis yra apie 600 Eur.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba, tačiau jai yra iškelta bankroto byla, turi prievolių kreditoriams. Atsakovas bylos procese elgiasi pasyviai. Duomenų, kad būtų nedarbingas, turėtų sveikatos sutrikimų, prievolių kreditoriams, nepateikė. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 60 Eur vaikui, kuriuos gauna ieškovė, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. P. Š. pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, ji uzufrukto teise skiriamas vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl turto padalijimo ir kreditorių

Ieškovė A. K. ir atsakovas N. K. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pasidalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pagal nurodytos sutarties 2 straipsnį, visas santuokos metu įgytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Sudarius santuoką antrąjį kartą, šalys papildomai (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuria susitarė, kad nekeičia iki santuokos sudarymo turėto turto teisinio rėžimo ir laiko, kad visas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Ieškovė ir atsakovas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokių nekilnojamų bei registruotų kilnojamų daiktų neįgijo. Taip pat neįgijo įmonės akcijų, kitų vertybinių popierių.

Minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovei A. K. iškelta bankroto byla, civilinės bylos Nr. e2FB-256-676/2017. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 21 d. 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas patvirtino A. K. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas A. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, A. K. prievolės kreditoriams bus vykdomos teismo patvirtintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka bei terminais. Solidarių prievolių kreditoriams sutuoktiniai neturi, o duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kuriame nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla.

Byloje pareikšti reikalavimai nutraukti santuoką ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą apmokestintini 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o už reikalavimą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokėtinas 97 eur žyminis mokestis (270 Eur x 3% x 12 mėn.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų šalių kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes „K.“ ir „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. K. , jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš N. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 270 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo – 2019 m. spalio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. K..

Nustatyti atsakovo N. K. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra tvarką – lyginių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. K. 172 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.