Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. K. ir atsakovo V. K. sūnus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 9 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 15 metų, jis mokosi 9 klasėje. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 120 Eur (115,85 Eur) išlaikymo sumos dėl su amžiumi padidėjusių vaiko poreikių nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 9 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad per devynerius metus pasikeitė ir vaiko sveikata. Nepilnamečiam vaikui diagnozuotas kompleksinis sutrikimas: emocijų (nerimo spektro), bendrieji mokymosi bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai, dėl ko reikalinga papildoma pagalba ir išlaidos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, į pasikeitusią sveikatos būklę, akivaizdu, kad priteista 120 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė ieškinyje bei posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro 180 Eur išlaidos maistui, 80 Eur pietums mokykloje, 60 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 20 Eur vitaminams / maisto papildams, 20 Eur gydymui, 60 Eur būsto išlaikymo išlaidoms, 30 Eur lavinimo priemonėms, 50 Eur pramogoms, 40 Eur transporto išlaidoms (vietinėms ir tarpmiestinėms), 30 Eur kitoms išlaidoms (mokyklos fondui, vaikui būtiniems baldams, dovanoms ir kt.). Be to, yra papildomų išlaidų vaiko gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams, geresniam maitinimui (apie 20 Eur per mėn.).

Ieškovė į bylą pateikė Mano būstas, Klaipėdos vanduo, Balticum, Klaipėdos energija, Ignitis sąskaitas, kurios patvirtina vaikui reikalingas būsto išlaikymo išlaidas. Taip pat ieškovė pateikė Step Top, OTCF Lithuania, Sport 4U, Bershka, SportDirect, Sizeer, Cropp, PlaystationNetwork, Expres Pizza, Porto Grill, McDonals, Pipita, Benu vaistinė čekius, patvirtinančius, kad sūnui pirko rūbus, maistą, laisvalaikio prekes, vaistus ir kt. Iš pateiktos Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo matyti, kad E. K. diagnozuotas kompleksinis sutrikimas: emocijų (nerimo spektro), bendrieji mokymosi bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Siūlymas pritaikyti kalbų, matematikos, socialinių, gamtos mokslų, informacinių technologijų bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, psichologo, socialinių pedagogo, mokytojo padėjėjo (prireikus) pagalbą. Pastebėtina, kad atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimo į bylą nepateikė, o tik deklaratyviai teigė, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaidos yra melagingos ir nelogiškos (CPK 177, 178 straipsniai). Atsiliepime bei posėdžio metu atsakovas akcentavo, kad 40 Eur vaiko transporto išlaidos yra nepagrįstos. Teismas šiuo atveju pastebi, kad nors 40 Eur vaiko patiriamos transporto išlaidos galimai yra per didelės, tačiau sumažinus jas, bendra vaikui reikalinga 500 Eur išlaikymo suma nepakistų. Taigi, teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus byloje įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui (paaugliui) reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 500 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu nurodė, kad jos gaunamos pajamas per mėnesį taip pat sudaro 70 Eur „vaiko pinigai“. Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 430 Eur (500 Eur – 70 Eur) per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėn. sudaro 600 Eur. Nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis, atsakovas dirba, jo pajamos per mėn. sudaro apie 680 Eur. Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui per mėnesį skiria po 120 Eur kiekvienam.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (43 m.), duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Posėdžio metu patvirtino, kad sveikatos problemų neturi. Taigi darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau, kaip matyti iš paties atsakovo paaiškinimo, jis yra pasirinkęs priešingą poziciją savo turtinės padėties gerinimui. Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog turi suvirintojo profesiją, tačiau tas darbas jam nepatiko. Nesistengė keisti profesijos ar įgyti kitos kvalifikacijos, nieko nemoka dirti tik vairuoti, dirba vairuotoju jau 20 metų. Nenori dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir važiuoti į Europą, tai per daug sunku. Nemato reikalo ieškotis kito ar papildomo darbo. Teismas tokius atsakovo teiginius, požiūrį į susiklosčiusią situaciją bei elgesį vertina kaip visiškai neatsakingus, nesąžiningus ir nerūpestingus, nesudarančius prielaidų, kodėl atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties ir daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Manytina, jog dėl tokio atsakovo požiūrio neturėtų nukentėti vaiko interesai.

Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalingą sumą, kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis turi dar du vaikus ir jiems skiria po 120 Eur išlaikymą, todėl didesnio išlaikymo šalių vaikui negali teikti. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai yra skirtingi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, šiuo atveju vertinant tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, t. y. turintis galimybes pilnavertiškai išlaikyti visus savo vaikus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl kitų dviejų vaikų jis negali išlaikyti šalių vaiko.

Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie sūnaus išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – apie 430 Eur, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 220 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas iš dalies (66,67 proc.). Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (66,67 proc.) iš atsakovo priteisina 27,33 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 250 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 166,68 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-662-793/2012 priteistą išlaikymo dydį iš V. K. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 16 d., iš atsakovo V. K. priteisti sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. K..

Priteisti iš atsakovo V. K. 166,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. K..

Priteisti iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą 27,33 Eur (dvidešimt septynis eurus trisdešimt tris centus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.