- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-28
- Bylos Nr.
- e2-312-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00240-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universitetui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – bankrutuojanti J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti rangos sutartį Nr. RanS –50000-2666 nutraukta prieš laiką ne dėl J. įmonės „J.“ (toliau – ir įmonė „J.“) kaltės bei priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto J. įmonei „J.“ 132 683,89 Eur nuostolių atlyginimą.
2. Ieškovo teigimu, ne J. įmonė „J.“, o atsakovės žmonės (žmonių grupė, kuri organizavo sąmoningą darbų vykdymo trukdymą) yra kalti, kad rangos darbai bendrabutyje (duomenys neskelbtini), nebuvo baigti. Šios naujos aplinkybės paaiškėjo jau po Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-708-345/2017 išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo inicijuojamas ginčas yra tapatus anksčiau teisme išnagrinėtiems ginčams, t. y. ieškovas J. J. siekia pripažinimo, jog rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 buvo nutraukta ne dėl rangovės J. įmonės „J.“ elgesio ir kaltės, ieškinyje dėstydamas iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus dėl sutarties sudarymo ir vykdymo eigos, rangovės įmonės „J.“ bei atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto darbuotojų (D. K., D. K.) veiksmų, pabrėždamas, kad įmonė „J.“ ginčo sutartį vykdė tinkamai.
5. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-679-236/2017, jau įvertintas su įmone „J.“ sudarytų rangos sutarčių, įskaitant ir rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir modernizavimo darbų, nutraukimo teisėtumas bei teismo konstatuota, jog sutartis atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto teisėtai ir pagrįstai nutraukta dėl rangovės padaryto jos esminio pažeidimo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu (rangos sutarties nutraukimo teisėtumo) šalių ginčas yra galutinai išspręstas ir jis nebegali būti keliamas bei nagrinėjamas iš naujo, t. y. įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismų nustatytos aplinkybės ir išspręsti reikalavimai nebegali būti vertinami (juo labiau, kitaip) ir peržiūrimi iš naujo. Dėl šių priežasčių ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą pripažinti, kad rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 nutraukta ne dėl įmonės „J.“ kaltės, teismas atsisakė priimti, kaip tapatų jau išnagrinėtiems kitoje civilinėje byloje.
6. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025 buvo išnagrinėtas ir J. J. reikalavimas taikyti neteisėto (dėl VšĮ Vilniaus universiteto kaltės) rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimo teisines pasekmes, priteisiant įmonei „J.“ iš atsakovės 132 683,89 Eur nebaigtų darbų vertę, kaip nuostolius. Teismas pastarąjį ieškovo reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatuodamas, kad teismų ir kitose civilinėse bylose priimtuose ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta, jog rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 su įmone „J.“ buvo atsakovės vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo teisėtai ir pagrįstai, rangovei neatlikus visų sulygtų darbų per sutartyje numatytą terminą, dalį darbų atlikus nekokybiškai ir pan. Neteisėtų atsakovės veiksmų, nutraukiant šią sutartį, taip pat ir sudarant ją pakeičiančią sutartį su kita bendrove, teismų nenustatyta, todėl, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, joks žalos priteisimas ir civilinės atsakomybės užsakovės atžvilgiu taikymas už galimai įmonės „J.“ patirtą žalą / nuostolius negautų pajamų forma negalimas; priešingai, būtent įmonė „J.“ padarė tam tikrą žalą atsakovei, kuri patvirtinta taip pat įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pastarosios teismo išvados teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-912/2025.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti nagrinėti netiesioginį ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pataisytas netiesioginis ieškinys teikiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios teisme nebuvo nagrinėjamos, tačiau jos egzistavo teismų procesų eigoje, bet ieškovui nebuvo žinomos. Nė vienoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamos priežastys, nulėmusios negalėjimą užbaigti darbus pagal rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666 iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.
7.2. Ieškovas teismui nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes bei nurodė atsakovės melą, kuriuo remiantis buvo priimti teismų sprendimai. Šiuo atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 2, 3 ,4 ir 7 punktuose nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
7.3. Kartu su netiesioginiu ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina atsakovės melą bei sąmoningą trukdymą rangovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. J. įmonė „J.“ iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. sąžiningai vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė neįvykdė nė vieno savo įsipareigojimo, susieto su darbų eiga.
7.4. Teismas į ieškovo netiesioginiame ieškinyje išdėstytus argumentus iš viso neatsižvelgė, nė vienas prie ieškinio pridėtas priedas nutartyje net nepaminėtas, nė vienas liudytojas į teismo posėdį nepakviestas.
7.5. Netiesioginis ieškinys teikiamas ne vien dėl įmonei „J.“ neišmokėtos sumos už atliktus darbus ir rangos sutarties neįvykdymo. Ieškinys teikiamas ir dėl to, kad būtų konstatuotas faktas, jog atsakovės darbuotojai organizavo valstybės lėšų grobstymą, vagystę ar įsisavinimą, dangstantis J. įmonei „J.“ sugalvotais kaltinimais, melu, dokumentų klastojimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl, teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14-15 punktai).
13. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 18 punktas).
15. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas apelianto netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-679-236/2017, jau yra įvertintas rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir modernizavimo darbų nutraukimo teisėtumas bei teismų konstatuota, jog sutartis atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto teisėtai ir pagrįstai nutraukta dėl rangovės padaryto jos esminio pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025 buvo išnagrinėtas ir atmestas J. J. reikalavimas taikyti neteisėto (dėl VšĮ Vilniaus universiteto kaltės) rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimo teisines pasekmes, priteisiant įmonei „J.“ iš atsakovės 132 683,89 Eur nebaigtų darbų vertę, kaip nuostolius. Pastarosios teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-478-912/2025. Tokiu būdu konstatavęs, kad ieškovo netiesioginio ieškinio reikalavimai pripažinti rangos sutartį Nr. RanS–50000-2666 nutraukta prieš laiką ne dėl įmonės „J.“ kaltės bei priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto įmonei „J.“ 132 683,89 Eur nuostolių yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teismas ieškinį priimti atsisakė.
16. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinį priimti ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau skunde ieškovas nurodo esant paaiškėjusias naujas aplinkybes, apie kurias nebuvo žinoma pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo metu bei kurios, apelianto įsitikinimu, atitinka CPK 366 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Atsižvelgdamas į tokius skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškinio priėmimas ir bylos proceso atnaujinimas yra skirtingi teisės institutai.
17. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Minėta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti.
18. Proceso atnaujinimas laikomas išimtiniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir negali būti naudojamas kaip priemonė pakartotinai nagrinėti bylą ar iš naujo vertinti įrodymus vien dėl to, kad šalis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Proceso atnaujinimas galimas tik esant konkretiems CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Pareiga įrodyti bent vieną iš šių pagrindų tenka pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, aiškiai nurodė reiškiantis naują netiesioginį ieškinį atsakovei dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Iš apelianto pateikto dokumento turinio taip pat akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pateikto procesinio dokumento vertinti kaip pareiškimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje. Todėl, nors apeliantas atskirajame skunde nurodo CPK 366 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus, tačiau jo pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente (netiesioginiame ieškinyje), kurį apskųsta nutartimi atsisakyta priimti, suformuluoti ieškinio reikalavimai, o ne pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
20. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad ieškovas skundą grindžia ne pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų nepagrįstumu, tačiau teigia esant pagrindą atnaujinti procesą pagal jo teikiamus reikalavimus. Tokiu būdu ieškovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl bylų pagal analogiškus reikalavimus toms pačioms bylos šalims išnagrinėjimo fakto, t. y. ieškinių tapatumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo.
21. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas jau nebe pirmą kartą kreipiasi į teismą su analogišku netiesioginiu ieškiniu, reikšdamas tapačius reikalavimus išnagrinėtiems Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-708-345/2017 ir Nr. e2-1428-855/2025. Tokių ieškinių tapatumas yra konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-631-854/2025; 2026 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-270-516/2026). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.