Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto J. įmonė „J.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

17. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ieškinį atsisakoma priimti, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Pažymėtina, kad pripažįstant ieškinius tapačiais turi būti nustatyti visi jų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno pirmiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai tapatūs ir dėl to ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir (ar) 5 punkto pagrindu.

19. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad svarbu yra nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, lemiamą reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčas buvo nagrinėjamas teisme, dalyviai. Todėl šalių tapatumas gali būti konstatuojamas, pavyzdžiui, kai buvęs atsakovas, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, pareiškia tapačios esmės ieškinį buvusiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

20. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio, kurį atsisakyta priimti, ir ieškinių, išnagrinėtų civilinėse bylose Nr. e2-1428-855/2025 (2025 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, dalis bylos nutraukta, sprendimas dar neįsiteisėjęs) ir Nr. e2-708-345/2017 (2017 m. sausio 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs) šalys sutampa (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-708-345/2017 buvo pradėta pagal ieškovės J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, tačiau ši aplinkybė negali būti aiškinama taip, jog šalys (ieškovė) toje byloje ir ieškinyje, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nėra tapačios.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl abejonių dėl ginčo šalių tapatumo nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2004; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021).

22. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek šioje byloje, tiek anksčiau nurodytose civilinėse bylose šalys yra tapačios. Vis dėlto vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti. Minėta, kad tam, jog būtų pripažintas ieškinių tapatumas, turi sutapti ir pagrindiniai ieškinio elementai – ieškinio dalykas bei pagrindas.

23. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

24. Atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės sutampa nurodytų civilinių bylų ir ieškinio, kurį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti, dalykas. Įvertinęs minėtose bylose pareikštus reikalavimus bei jų esmę, šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti, jog rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 nutraukta prieš terminą ne dėl įmonės „J.“ kaltės ir priteisti įmonei „J.“ iš atsakovės 132 683,89 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025 ieškinyje taip pat pareikštas tapatus reikalavimas (papildomai pareikšti ir kiti reikalavimai) priteisti įmonei „J.“ iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto dėl rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimo prieš terminą negautas pajamas, lygias nebaigtų darbų vertei – 132 683,89 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 buvo išspręstas įmonės „J.“ ir VšĮ Vilniaus universiteto ginčas dėl rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 vienašalio nutraukimo pagrindų. Pastarojoje byloje teismas konstatavo, kad rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 užsakovės VšĮ Vilniaus universiteto teisėtai ir pagrįstai nutraukta dėl rangovės įmonės „J.“ padaryto esminio sutarties pažeidimo (pažeidus darbų atlikimo terminus), dėl to rangovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kurią šioje byloje pareikštu ieškinio reikalavimu – pripažinti, kad rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 nutraukta prieš terminą ne dėl įmonės „J.“ kaltės – ieškovas iš esmės siekia paneigti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, papildomai pažymi, kad apeliantas, atskirajame skunde formuluodamas prašymą apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, pareiškė reikalavimą pripažinti, jog VšĮ Vilniaus universitetas galimai patyrė 533 793,58 Eur dydžio nuostolius ne dėl įmonės „J.“ kaltės, bet dėl užsakovės darbuotojų ir techninio prižiūrėtojo kaltės, siekiant pasisavinti valstybės lėšas (žr. šios nutarties 11 punktą). Tačiau svarbu pažymėti, kad ieškovas šioje byloje pateiktame ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė jo priimtinumo klausimo, t. y. nevertino tokio ieškinio reikalavimo galėjimo būti teisminio bylos nagrinėjimo dalyku. Kadangi atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas dėl šio apelianto apeliacinės instancijos teisme pareikšto naujo reikalavimo nepasisako ir jo, kaip peržengiančio nagrinėjamo klausimo ribas, nevertina.

26. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikiamo ieškinio ir nurodytose civilinėse bylose išnagrinėtų ieškinių pagrindai sutampa. Apelianto teigimu, jis ieškinį šioje byloje pareiškė kitu pagrindu negu nurodytose civilinėse bylose.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).

28. Ieškovas teikiamu netiesioginiu ieškiniu siekia įrodyti, kad įmonės „J.“ ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 nutraukta ne dėl įmonės „J.“ kaltės ir dėl to pastaroji turi teisę į 132 683,89 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovo vertinimu, tai patvirtina ieškinyje išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios, jo nuomone, lemia naują ieškinio pagrindą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad tai, jog apeliantas tam tikras aplinkybes įvardija kaip naujas, savaime nesudaro pagrindo jas tokiomis laikyti, juolab nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalavimai reiškiami kitokiais pagrindais.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė „J.“ civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 ginčijo su atsakove VšĮ Vilniaus universitetu 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytų identiško turinio rangos sutarčių dėl VšĮ Vilniaus universiteto bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), projektavimo ir modernizavimo darbų vienašališką nutraukimą 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu dėl esminio rangovės padaryto pažeidimo ir jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir šalių ginčas dėl šių sutarčių nutraukimo teisėtumo teismų buvo išspręstas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-679-236/2017 paliktas nepakeistas, ieškovės įmonės „J.“ ieškinys atmestas. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad: i) keturios iš penkių tarp šalių sudarytų sutarčių iki jų galiojimo pabaigos nebuvo rangovės įvykdytos; tarp šalių vyko nuolatiniai susirašinėjimai, gamybiniai pasitarimai, dalyvaujant šalių atstovams, kurių metu buvo sprendžiami su sutarčių vykdymu susiję klausimai, kadangi nuo pat sutarčių sudarymo momento ieškovė nesilaikė sutartyse prisiimtų įsipareigojimų; ieškovė techninius darbo projektus rengė nesavalaikiai, su trūkumais; ieškovė buvo nuolat raginama nustatytu terminu taisyti, papildyti techninių projektų neatitikimus, atnaujinti laidavimo draudimo galiojimo terminus; laiku neparengus projektų, atsakovė buvo priversta nukelti rangos darbus šaltuoju žiemos laikotarpiu, nuolat ragino ieškovę padidinti darbininkų skaičių tam, kad darbai būtų atliekami sparčiau ir laiku; ii) darbų atlikimo terminas buvo viena iš esminių sutarčių sąlygų; sutartyse nurodyti darbai buvo finansuojami UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ suteiktos paskolos lėšomis, kurių panaudojimo terminas buvo 2016 m. liepos 30 d., o vėlesni darbai nebus finansuojami ir atsakovė juos privalės vykdyti savo lėšomis; iii) ieškovė visą sutarčių galiojimo terminą pažeidinėjo jose nustatytus terminus atskiriems darbams atlikti; nuolatinis rangovės atliktas darbų įvykdymo terminų praleidimas buvo esminis sutarčių pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartis, taigi atsakovė teisėtai bei pagrįstai nutraukė sutartis ir paskelbė informaciją apie ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

30. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025 ieškovas J. J., prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 132 683,89 Eur nuostolius (negautas pajamas, lygias nebaigtų darbų vertei), ieškinyje, be kita ko, nurodė faktines aplinkybes ir dėstė argumentus dėl to, kad: i) po įmonės „J.“ (rangovės) ir VšĮ Vilniaus universiteto (užsakovės) rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų atlikimo nutraukimo prieš terminą, atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas 2016 m. liepos 28 d. sudarė naują sutartį su UAB „Rofolis“ dėl darbų objekte užbaigimo; ii) ankščiau ieškovo inicijuotas bylas tarp įmonės „J.“ ir VšĮ Vilniaus universiteto nagrinėję teismai nevertino priežasčių, lėmusių, kad darbai pagal sutartį nebuvo baigti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.; iii) užsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį, jei rangovė daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą arba galutinai baigti darbus ar kitaip aiškiai rodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį, tačiau vėlavimas užbaigti darbus nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl sutartis su įmone „J.“ buvo prieš terminą nutraukta neteisėtai, nesant įmonės „J.“ kaltės; iv) atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas teismams pateikė negaliojančius, neįgaliotų asmenų vienašališkai surašytus pasitarimų protokolus, pati užsakovė ilgą laiką nebuvo perdavusi statybvietės, reikalingų projektiniams pasiūlymams parengti dokumentų, nepagrįstai atsisakinėjo pasirašyti dokumentus ir laiku apmokėti už darbus, komplektavo melą skleidžiančius dokumentus, nepagrįstai stabdė darbus; v) atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ir UAB „Rofolis“ 2016 m. liepos 28 d. sudaryta rangos sutartis Nr. Rans-50000-1008 yra nauja sutartis, kurios negalima vadinti pakeičiančiąja sutartimi, pakeitusia atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ir įmonės „J.“ 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. RanS-50000-2666; vi) darbų defektų taisymui, kurį vėliau atliko UAB „Rofolis“, nebuvo jokio pagrindo, nes tai nebuvo įmonės „J.“ kaltė; vii) defektų nustatymui užsakovė neorganizavo komisijos, kuri galėtų vertinti atliktus ir neapmokėtus darbus, nepagrįstos taisytinų darbų vertės ir kiekiai; viii) UAB „Rofolis“ darbus vykdė ne pagal VšĮ Vilniaus universiteto rektoriaus patvirtintą techninį darbo projektą Nr. SN-14-026-TDP-AJ, bet pagal naują projektą, už kurio parengimą sumokėta 8 591 Eur, kurio bendroji privalomoji ekspertizė nedaryta, projektas su institucijomis (priešgaisrine sauga) nederintas, projekto užsakovo netvirtintas; ix) VšĮ Vilniaus universiteto 2017 m. sausio 25 d. surašyta ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pateikta projekto ataskaita neatitinka tikrovės; x) UAB „Rofolis“ nesilaikė sutarties su VšĮ Vilniaus universitetu, nėra aišku, ar jos darbai buvo visiškai priimti ir apmokėti, ar atliktų darbų kiekiai sutampa su nurodytais žiniaraščiuose. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, o dalį bylos nutraukė (sprendimas nėra įsiteisėjęs, byloje 2025 m. rugpjūčio 25 d. paduotas ieškovo apeliacinis skundas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad kitose civilinėse bylose priimtuose ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose teismų konstatuota, jog sutartis su įmone „J.“ atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto buvo vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo teisėtai ir pagrįstai, rangovei neatlikus visų ja sulygtų darbų per sutartyje numatytą terminą, dalį darbų atlikus nekokybiškai ir pan. Teismas pažymėjo, kad jokių neteisėtų atsakovės veiksmų nutraukiant sutartį, taip pat ir sudarant ją pakeičiančią sutartį su UAB „Rofolis“ nenustatyta, todėl nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, žalos priteisimas ir civilinės atsakomybės užsakovės atžvilgiu taikymas už galimai įmonės „J.“ patirtus nuostolius negautų pajamų forma nėra galimas.

31. Įvertinęs civilinėse bylose Nr. e2-708-345/2017 ir Nr. e2-1428-855/2025 pareikštuose ieškiniuose dėstomas faktines aplinkybes ir teismų konstatuotus faktus, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje reiškiamo ieškinio pagrindas yra tapatus. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebūtų buvusios nurodytos ankstesnėse civilinėse bylose. Ieškovo įvardijamos aplinkybės nelaikytinos nei naujai paaiškėjusiomis, nei sudarančiomis naują faktinį pagrindą šioje byloje reiškiamam reikalavimui. Tai, kad ieškovas, teigdamas, jog rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės darbuotojų kaltės, papildomai įvardija tam tikrus asmenis, savaime nelemia naujo faktinio pagrindo buvimo. Jau minėta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, nors ir papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

32. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia inicijuoti naują teismo procesą tarp tų pačių šalių, reikšdamas tapatų reikalavimą dėl 132 683,89 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo įmonei „J.“ iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto, grindžiamą tapačiu pagrindu – nepagrįstu ir ne dėl įmonės „J.“ kaltės atliktu rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimu. Ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus daliai civilinėje byloje Nr. e2-1428-855/2025 pareikšto ieškinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas ieškovo netiesioginį ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad res judicata (išspręsta byla) principas, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškia draudimą proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams pareikšti reikalavimą, kuris yra tapatus reikalavimui, jau išspręstam įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 konstatuota, jog rangos sutartis Nr. RanS-50000-2666 su įmone „J.“ atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto pagrįstai vienašališkai nutraukta dėl rangovės – įmonės „J.“ – padaryto esminio sutarties pažeidimo (pažeidus darbų atlikimo terminą), darytina išvada, jog šiuo aspektu šalių ginčas yra galutinai išspręstas ir negali būti nagrinėjamas iš naujo, t. y. įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu teismo nustatytos aplinkybės ir išspręsti reikalavimai nebegali būti vertinami ir peržiūrimi iš naujo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškovas neturi teisės šioje byloje naujai teikiamu ieškiniu pakartotinai prašyti išspręsti rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimo teisėtumo ir tuo sukeltų teisinių pasekmių klausimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir argumentus, kuriais siekiama pripažinti, kad rangos sutarties Nr. RanS-50000-2666 nutraukimas atliktas ne dėl įmonės „J.“ kaltės, kaip tapačius jau išnagrinėtiems kitoje civilinėje byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.