Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Pranckienės ir Ritos Dambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4395-783/2021 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui G. P. dėl testamento turinio išaiškinimo, trečiasis asmuo notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

17.1. teismas neturėjo pagrindo aiškinti testamento, nes jo turinys yra aiškus, testatorė savo patvarkymu visą savo turtą paliko atsakovui. Palikėja, būdama šviesaus proto, suprato, ką reiškia savoka „visas turtas“ ir „viena turto dalis“ ir aiškiai tai išreiškė Testameno Nr. 2 1 punkte nurodydama, kad jei R. P. turto nepriimtų, visą turtą palieka atsakovui;

17.2. ieškovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė jokių Testamento Nr. 2 neaiškumų, kuriuos teismas turėtų išaiškinti. Ieškinys, nors ir yra „dėl testamento išaiškinimo“, tačiau ieškovė ginčija testatorės valią sudarant Testamentą Nr. 2, ieškiniu prašoma išaiškinti ne sakinį, žodį, o pakeisti testatorės valią;

17.3. teismas nenurodė teisės normų, kuriomis, tenkindamas ieškinį, rėmėsi bei nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu testorės valia turėtų būti pakeista, kas laikytina procesiniu pažeidimu;

17.4. ieškovės argumentas, kad Testamente Nr. 2 tarp 1 punkto tarp pirmo ir antro sakinio galėjo atsirasti netikslumai dėl prasto testorės regėjimo, yra vienintelis argumentas, kuriuo ieškovė ginčijo testamentą, tačiau teismas šį argumentą atmetė kaip nereikšmingą;

17.5. sprendimo 22,23 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo jų nagrinėjamoje byloje. Nurodytose bylose buvo sprendžiamas ginčas tarp testamentinio ir įstatyminių įpėdinių, buvo ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai;

17.6. teismas nepagrįstai testatorės valios trūkumus aiškino įvykiais po testamento sudarymo: tolimesniu testatorės gyvenimu su ieškove, pinigų padalinimo faktu. Testamentas Nr. 2 nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad testatorės valia nepakito iki mirties ir negali būti iškreipiama dėl įvykių nutikusių po testamento sudarymo;

17.7. logikos klaidos yra mąstymo, samprotavimo klaidos, teismo pakeistas testatorės patvarkymas nėra susijęs su mąstymu ar samprotavimais. Patvarkymo nurodymai yra aiškūs, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad testatorė padarė „loginę klaidą“. Ieškovė neįrodinėjo loginės klaidos, todėl atsakovas neturėjo galimybės į šį teiginį atsikirsti ir dėl jo pasisakyti. Teismas pasisakydamas, kad testatorė padarė „loginę klaidą“, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė atsakovui siurprizinį sprendimą;

17.8. testatorė nuo 2015 m. iki mirties, t.y. daugiau nei 5 metus nepakeitė testamento, tai reiškia savo valia nesuabejojo. 2015 m. įvyko konfliktas tarp testatorės ir ieškovės, jos vyro, po kurio testatorė ir sudarė Testamentą Nr.2 ;

17.9. teismas nenustatė, kad egzistavo aiškus testatorės valios išraiškos nebuvimas, o išvadas padarė subjektyviai samprotaudamas;

17.12. atsakovas nėra tinkama šalis byloje. Ieškovė kreipėsi dėl testamento išaiškinimo, todėl byla turėjo būti nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, nes testamentas nėra ginčijamas. Neginčijant testamento, ieškovė nėra tinkama šalis, nes ieškovė negali būti pareiškėja ypatingos teisenos byloje, t.y. ieškinys pareikštas netinkamos ieškovės ir vien šiuo pagrindu turėjo būti atmestas. Neginčijant testamento, atsakovas negali būti bylos šalimi, nes jis neturi pareigos išaiškinti ginčo testamento turinio.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo G. P. apeliacinį skundą atmesti ir 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

18.1. ieškovė aiškiai pasirinko ieškinio dalyką (reikalavimą) ir aiškiai nurodė ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimą ir taip apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė nesiekė ginčyti testatorės patvarkymo palikti konkretų nekilnojamąjį turtą būtent apeliantui;

18.2. testatorė Testamentu Nr. 2 atliko patvarkymą, kuris buvo nurodytas viename Testamento Nr. 2 punkte ir išskirtas į du sakinius. Būtent Testamento Nr. 2 pirmo ir antro sakinių santykį bei „viso turto“ sąvoką Testamente Nr. 2 ieškovė prašė teismo išaiškinti;

18.3. teismas pagrįstai aiškinosi tikruosius testatorės ketinimus ir priešingai nei Apeliantas nesirėmė vien pažodiniu Testamento Nr. 2 teksto aiškinimu;

18.4. bylos duomenys patvirtina, kad Testamentas Nr. 2 buvo sudarytas išskirtinai dėl vieno turto objekto, o Testamente Nr. 1, išreikšta testatorės valia nesikeitė iki pat Testatorės mirties. Tai tik patvirtina teismo išvados pagrįstumą, jog Testamentas Nr. 2 buvo ne naujas testamentas, kuriuo buvo siekiama panaikinti visą pirmesnį testamentą, o Testamentą Nr. 1 papildantis testamentas ir sudarytas išskirtinai tik dėl jame (Testamente Nr. 2) nurodomo nekilnojamojo turto objektų;

18.5. testatorė aiškiai nurodo, kad Testamento Nr. 2 palieka tik dalį savo turto, kai Testamento Nr. 2 pradžioje yra nurodomi žodžiai „Iš man priklausančio turto .“ Taigi, sąvokai „visas turtas“ teismas visiškai pagrįstai priskyrė konkretaus, Testamente Nr. 2 įvardinto, bet ne apskritai viso testatorės turto reikšmę;

18.6. byloje nagrinėjamas ginčas tik tarp įpėdinių pagal testamentą dėl jame išreikštos testatorės valios turinio, todėl byla pagrįstai išnagrinėta ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl testamento turinio išaiškinimo, pagrįstumo ir teistumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismą išaiškinti testamento turinį, nurodydama, kad testatorė surašydama Testamentą Nr. 2 suklydo įrašant, kad „visą savo turtą palieku G. P.“, nes ji niekada nėra siekusi visą savo turtą palikti atsakovui, priešingai, iki pat mirties norėjo jį palikti ieškovei ir atsakovui per pusę. Todėl prašė išaiškinti, kad testatorė, savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad iš jai priklausančio turto, žemės sklypą su pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės, gyvenamojo namo, kitų kiemo statinių unikalus, po savo mirties paliko R. P., o jei R. P. palikimo nepriimtų arba būtų mirusi, tai šį turtą paliko G. P..

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė įrodė, kad testatorė ,sudarydama Testamentą Nr. 2, padarė loginę klaidą, patvarkyme pasisakius dėl turto mirus testamente įvardintai pirminei įpėdinei pagal testamentą R. P., nurodžiusi ne tik „šį savo turtą“, o „visą savo turtą“. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai aiškino testamento turinį, nes testamento dalis, kuria testatorė patvarkė, kad palieka visą turtą atsakovui yra aiški, be to, teismas, pripažinęs, kad testatorė padarė loginę klaidą, išėjo už ieškinio ribų ir taip pakeitė testatorės valią.

23. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kasacinio teismo pripažįstama, jog testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013). Testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007).

24. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji – sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“), ir specialieji – paveldėjimui (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) – teisės normose nustatyti reikalavimai. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad, atsiradus poreikiui aiškinti testamento turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007). Kaip minėta anksčiau, testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, (CK 6.193 straipsnis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-100-823/2020).

26. Taigi, iš kasacinio teismo nutarčių turinio spręstina, kad sutartis aiškintina tada, kai kyla ginčas dėl sutarties turinio, kai sutartis yra neaiški. Sprendžiant dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama ar reikia sutartį aiškinti taikant CK 6.193 – 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos aiškinamos, jeigu jos yra neaiškios, t. y. jei sutarties šalys nesutaria dėl sutarties sąlygos turinio. Ar sutarties šalys nesutaria ar nevienodai aiškina sutarties ar jos sąlygos turinį, sprendžiama pagal tai, kad ginčui teisme jos pateikia savo skirtingas interpretacijas, pagal tai, kaip jos derėjosi dėl sutarties ir ją vykdė, pagal tai, ar sutarties tekstas yra aiškus. Jeigu sutarties sąlyga yra aiškiai ir suprantamai išdėstyta, tai ja reikia ir vadovautis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2011).

27. Nesuprantamu laikomas ir toks testamentas, kurio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu viena kitą panaikina (Vileita, Alfonsas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė (2). Justitia, 2003, Nr. 3-4, p. 25). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš testamentinių įpėdinių (ar kitų suinteresuotų asmenų) pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-473/2007).

28. Nagrinėjamu atveju, Testamentu Nr. 2 testatorė patvarkė “ Iš man priklausančio turto, man priklausanti žemės sklypą su pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (keturiasdešimt šeštas A), Žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) aš, po savo mirties palieku R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). J. R. P. palikimo nepriimtų arba būtų mirusi, tai visą savo turtą palieku G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), J. E. (duomenys neskelbtini)“. Testatorė ir atsakovo motina, pirmoji įpėdinė, yra mirusios, todėl, teismo vertinimu, testatorės tikrųjų ketinimų nustatyti šiai dienai neįmanoma, ką šalys dėl jų ir dėl testatorės valios sudarant Testamentą Nr.2 beaiškintų, jų paaiškinimų patikimumas nedidelis, nes nei viena iš jų tiesiogiai nedalyvavo, kuomet ginčo testamentas buvo sudaromas. Bylos šalys skirtingai interpretuoja Testamento Nr. 2 turinį ir testatorės valią, todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimą, turėtų būti taikoma pažodinė Testamento Nr.2 teksto analizė, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, kad testatorė negebėjo išreikšti savo valios ar, kad jai buvo daromas poveikis galintis ją pakeisti.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Testamento Nr. 2 tekstas yra aiškus - jame nurodyta kokiomis sąlygomis, kokia tvarka ir kokiems įpėdiniams turi atitekti testatorės turtas. Jeigu nebūtų buvęs sudarytas Testamentas Nr. 1 ir su Testamento Nr. 2 turiniu sutiktų ieškovė, poreikis jį aiškinti nebūtų iškilęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2012 konstatuota, kad notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi jame nurodyti šių teisių įgijimo pagrindą (paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą) ir tais atvejais, kai palikimas yra atsiradęs pagal testamentą, negali pakeisti ar iškraipyti testatoriaus valios. Notarė nurodė, jog atsakovui išduos paveldėjimo teisės liudijimą pagal Testamentą Nr.2, taigi, notarei testamento turinys nepasirodė nesuprantamas, prieštaringas, ar iš jo negalima būtų nustatyti tikrosios testatorės valios. Pažymėtina ir tai, kad Testamentas Nr. 2 buvo sudarytas pas notarą, todėl notaras privalėjo išaiškinti atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Nors teigiama, kad galimai ieškovė dėl prasto regėjimo neperskaitė teksto, tačiau Testamente Nr. 2 nurodyta, kad testatorė perskaitė, suprato Testamentą Nr.2, todėl galima teigti, kad sudarydama testamentą testatorė elgėsi atidžiai ir rūpestingai.

30. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė. Testamente Nr. 2 yra naudojami aiškūs paprasti terminai, neleidžiantys jų suprasti dviprasmiškai, todėl, ieškovei neginčijant Testamento Nr. 2 punkto, kuriuo „visas“ turtas paliekamas atsakovui, dėl testatorės suklydimo, nėra teisinio pagrindo aiškinti, kad iš tiesų testatorė norėjo palikti atsakovui konkretų turtą esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. A. V. ieškovės ir testatorės santykių artimumas ir gyvenimas kartu ar faktas, kad testatorė nėra sakiusi ieškovei ar kitiems asmenims apie tai, kad ji visą savo turtą paliko atsakovui, savaime nesudaro pagrindo vertinti jos valią kitaip, nei yra nurodyta Testamente Nr. 2.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nors ir kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti Testamento Nr.2 turinį, tačiau iš esmės ji siekia ne išaiškinti neva neaiškią testamento sąlygą, o pripažinti, kad testatorė Testamente Nr. 2 patvarkiusi, kad palieka atsakovui „visą savo turtą“ suklydo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė padarė „loginę klaidą“ irgi iš esmės konstatavo, kad testatorė ,sudarydama Testamentą Nr. 2, suklydo dėl šios jo sąlygos, kas, manytina, atitiktų CK 1.90 straipsnyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygas. Vienok, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo nebuvo pareikšta , o teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis Nr. e3K-3-27-701/2017).

32. Sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai sandorį sudarančio asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais, galima ginčyti šį sandorį, remiantis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį (ar jo dalį) negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

34. Kaip minėta anksčiau, atsiradus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio – testamento turinį ir sąlygas, taikytinos ir sutarčių aiškinimo taisyklės. Iš esmės šiuo atveju susiduriama su testatoriaus tikrosios valios išsiaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis Nr. e3K-3-27-701/2017). Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama pripažinti, kad testatorė suklydo, galėtų reikšti reikalavimą dėl testatorės suklydimo dėl Testamento Nr. 2 dalies, kuriuo ji patvarkė, kad visą turtą palieka atsakovui (CK 1.90 straipsnis), tačiau ji tokio reikalavimo nereiškė, neginčijo Testamento Nr.2 ar šios jo dalies, t. y. neįrodinėjo, kad testatorė nesiekė testamentu palikti atsakovui viso turto, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad testatorė, sudarydama Testamentą Nr.2 ,suklydo dėl nurodytos testamento dalies bei aiškinti aiškų testamentą, nes testamento tekstas yra aiškus.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra leistina interpretuoti, kad testamento turinys yra ne toks, koks yra testamente nurodytas, ar, vadovaujantis testamento aiškinimo institutu, pakeisti testatorės valią. Tik nagrinėjant ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas vertintų ne tik ginčijamos testamento sąlygos lingvistinę konstrukciją, bet ir ankstesnių testatoriaus sudarytų testamentų turinį, liudytojų ir ginčijamą testamentą tvirtinusios notarės parodymus, aiškinasi tikruosius testatoriaus ketinimus, jo elgesį iki ir po testamento sudarymo, testamento sudarymo aplinkybes bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-39-916/2018). Kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad testatorės A. K. padarė „loginę klaidą“ ir, kad patvarkymas „visą savo turtą“ prieštarauja ne tik Testamento Nr. 2 1 punkte nurodytam patvarkymui dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir ankstesnei testatorės A. K. valiai, išreikštai Testamente Nr. 1 dėl viso jai priklausančio turto, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir išaiškino sprendimo motyvuojamoje dalyje testamento turinį taip, kad nuneigė testamente išdėstytą testatorės valią, nors ieškinyje reikalavimas dėl testamento nuginčijimo nebuvo suformuluotas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, peržengdamas ieškinio ribas įstatymo nenustatytu atveju, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, peržengdamas ieškinio ribas įstatymo nenustatytu atveju, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytas teisės normos pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieškinį iš ieškovės priteisiamos atsakovo turėtos išlaidos, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

41. Atsakovas advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2 000 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 2 000 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.9 ir 8.19 punktai), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo spręsti sudėtingi fakto klausimai, bylos medžiaga nėra didelė, nebuvo būtina rinkti didelės apimties įrodymų, o įrodymų tyrimas apsiribojo proceso dalyvių paaiškinimų bei kelių liudytojų išklausymu, taip pat įvertinus, kad pirmosios instancijos teisme vyko tik vienas posėdis, laikytina, kad pagrįstos yra 1 200 Eur atsakovo išlaidos pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis tais pačiai motyvais bei atsižvelgiant, kad atstovą tas pats advokatas atstovavo pirmosios instancijos teisme ir jam buvo žinomos bylos aplinkybės, jos apeliaciniame skunde iš esmės nurodytos tos pačios kaip ir atsiliepime į ieškinį, teismas pripažįsta pagrįstomis 1 000 Eur dydžio atsakovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir 1 000 Eur apeliacinės instancijos teismuose.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. P. naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.