- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-526/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02275-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Baranauskas, Gražina Davidonienė, Virgilijus Grabinskas
- Atsakovas
- UAB „Lenbra“
- Ieškovas
- UAB „Kauno stiklas“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lenbra“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. birželio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovui UAB „Lenbra“, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pardavėjas perdavė tinkamos rūšies prekes.
Ieškovas UAB „Kauno stiklas“ ir atsakovas UAB „Lenbra“ 2005 m. lapkričio 18 d. sudarė tiekimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui termiškai susitraukiančią polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius standartą ĮST 3516865-01:2003. 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovo darbuotojai surašė aktą dėl netinkamos kokybės pakuotės, kuriame konstatavo, kad 936 paketai BBH butelių ir 762 padėklai „Kalnapilis-1“ alaus butelių yra netinkami realizuoti dėl kokybės trūkumų turinčios pakuotės. Akte pažymėta, kad stiklo taros pakuočių viršuje polietileno plėvelė sutrūkinėjusi į gabalėlius, todėl kartono perdangos sumirkusios. Komisija konstatavo, kad, siekiant išsaugoti produkciją ir dar kartą ją paruošti realizacijai, būtina nedelsiant perpakuoti į naują tinkamos kokybės polietileno plėvelę. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakovui dėl šių kokybės trūkumų pareiškė 49 346,86 Lt pretenziją, kurioje nurodė, jog plėvelė turėjo atitikti ĮST 3516865-01:2003 kokybės standartą, ir pasiūlė atsakovui atvykti apžiūrėti plėvelę 2009 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 29 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad atsakovas nepažeidė tiekimo sutarties sąlygų ir pasiūlė ieškovui susitikti 2009 m. spalio 8 d. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovui dar vieną pretenziją, kurioje pranešė, jog su atsakovo pasiūlyta 2009 m. spalio 8 d. data nesutinka, nurodydamas, kad produkcija sudrėko ir ieškovas, atsižvelgdamas į oro sąlygas, bus priverstas tęsti su produkcijos perpakavimu susijusius darbus. 2009 m. spalio 9 d. antstolis, vykdydamas ieškovo pavedimą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 2009 m. spalio 2 d. nuvyko į UAB „Kauno stiklas“ teritoriją ir apžiūrėjo įmonės teritorijoje BBH ir „Kalnapilis-1“ butelių pakuotes. Antstolis nustatė, kad dalis polietileninės plėvelės buvo suplyšusi arba įplyšusi, po plėvele esantis kartonas buvo sušlapęs. Ieškovas į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto technikos mokslų daktaro R. K. pasirašytą termiškai susitraukiančios polietileno plėvelės atsparumo atmosferos poveikiui tyrimo 2009 m. spalio 28 d. protokolą, kuriame pažymėta, jog tyrimo tikslas – nustatyti, ar tyrimui pateikta termiškai susitraukianti polietileno plėvelė pagaminta naudojant stabilizatorius, apsaugančius nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio. Šiuo protokolu yra padaryta išvada, jog tyrimui patektos termiškai susitraukiančios polietileno plėvelės bandinio spektogramoje nėra būdingų UV stabilizatoriams absorbcijos smailių, todėl galima teigti, kad plėvelė pagaminta nenaudojant UV stabilizatorių.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49 551,32 Lt nuostoliams atlyginti ir procesines palūkanas. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų už netinkamos kokybės plėvelę sumokėtą kainą – 24 805,26 Lt. Ieškovo teigimu, buvo sugadinta dalis ieškovo produkcijos, supakuotos į netinkamos kokybės plėvelę, tapo netinkami naudoti gofro kartono lakštai, skirti stiklo tarai pakuoti, dėl ko ieškovas patyrė 14 556,60 Lt nuostolių; stiklo taros perpakavimo darbams ieškovo įmonė sugaišo 1604 darbo valandas; išlaidos už sugaištą darbuotojų laiką – 10 189,46 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Kauno stiklas“ atsakovui UAB „Lenbra“ 2964,50 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 420 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė trečiajam asmeniui AB SEB bankui 526,35 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Kauno stiklas“ 87,59 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad ĮST 3516865-01:2003 standartas skirtas polimerinėms plėvelėms ir jų gaminiams, kurie gaminami iš polimerinių medžiagų ir kitų leistinų priedų. Standarto 8.1 punkte nustatyta, kad gaminiai laikomi patalpose, apsaugančiose gaminius nuo žalingo atmosferos poveikio, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo šildymo prietaiso. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovo tiekiami gaminiai turi specialias laikymo sąlygas. Ieškovas atsakovo tiektus gaminius panaudojo savo gaminiams pakuoti ir laikė gamybinėje teritorijoje prie mechaninių dirbtuvių, administracinio pastato, benzino kolonėlių, prie keramikos sandėlio. Ginčo, kad gaminiai tapo netinkami naudoti dėl atmosferos poveikio (taip pat saulės skleidžiamų UV spindulių) byloje nėra. Pagal sutartį ieškovo iš atsakovo gauta plėvelė neturi būti atspari atmosferos poveikiui. Gaminių laikymas vietose, kuriose jie yra veikiami atmosferos, vertintinas kaip gaminių laikymo sąlygų pažeidimas. Dėl žalos atsiradimo kaltas pats nukentėjęs asmuo. Termopolietileno plėvelė plačiai naudojama pakuojant įvairias prekes, apsaugant jas nuo mechaninio poveikio transportuojant, sandėliuojant. Sudarant tiekimo sutartį, ieškovas nenurodė, kad polietileno plėvelė ir lakštai bus naudojami ne tik uždarose, bet ir atvirose patalpose (lauko sąlygomis), taip pat bus naudojama ilgą laiką. Dėl to produkcijos, tiekiamos ieškovui, techninėse sąlygose nebuvo nustatyta, kad produkcija turi tikti naudoti nepriklausomai nuo tam tikro atmosferos poveikio (su šalčio ar karščio sąlyčiu). Kadangi aptartose techninėse sąlygose dėl produkcijos tiekimo ieškovas neišreiškė tokio pageidavimo, kad plėvelę būtų galima naudoti ir lauko sąlygomis, tai ieškovas privalėjo plėvelę naudoti uždarose patalpose, o pažeisdamas tokią techninę sąlygą, turi prisiimti riziką sau. Ieškovo užsakymai patvirtina, kad jis užsakė gaminius be jokių priedų. Ieškovas nei sudarydamas sutartį, nei pateikdamas užsakymus nenurodė, kad pageidauja gauti gaminius su kokiu nors stabilizatoriumi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 1200 m gaminių neatitinka ĮST 3516865-01:2003. Ieškovo pateikta specialisto išvada vertintina kritiškai, nes iškviestas specialistas paaiškino, kad mėginiai patikrinti paimti ne jo paties, o pateikti UAB „Kauno stiklas“ atstovų. Atsakovas neigia ieškovo teiginius, kad ieškovo nurodomus nekokybiškus gaminius pagamino būtent jis, nurodydamas, kad gaminiai galėjo būti įsigyti ir iš kitų tiekėjų. Ieškinio reikalavimas susijęs su atlyginti ieškovui padarytą žalą, susijusią su medžiagų ir darbo jėgos panaudojimu, neįrodytas. Po bylos iškėlimo nustatytas faktas, kad ieškovo sandėlyje yra dalis neperpakuotos produkcijos. Tai prieštarauja ieškovo teiginiui, kad perpakavimo darbai atlikti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą 2011m. birželio 20 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui 49551,32 Lt ir procesines palūkanas. Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB „Lenbra“ 2003 m. liepos 30 d. buvo patvirtintas įmonės standartas ĮST 3516865-01:2003 „Polimerinės plėvelės ir jų gaminiai. Techninės sąlygos“. Šio standarto 4.3 punkte nustatyta, kad polimerinės plėvelės ir jos gaminių gamybai naudojami stabilizatoriai (ultravioletiniai, infraraudonieji, antikondensaciniai ir t.t.). 2005 m. lapkričio 18 d. tiekimo sutartimi atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui termiškai susitraukiančią polietileno plėvelę ir polietileno lakštus, atitinkančius ĮST 3516865-01:2003 (sutarties 1 punktas). Priešingai nei bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovas, ieškovas neprivalėjo informuoti atsakovo, jog produkcija bus laikoma lauko sąlygomis, nes visa atsakovo pagaminta ir ieškovui patiekta plėvelė turėjo visiškai atitikti standartą ĮST 3516865-01:2003, įskaitant ir visus šio standarto 4.3 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nesilaikė standarto ĮST 3516865-01:2003 8.1 punkto reikalavimo, pagal kurį gaminiai turi būti laikomi patalpose, apsaugančiose gaminius nuo žalingo atmosferos poveikio, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo šildymo prietaiso. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės standartas - juridinio asmens parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens gaminiai, procesai ar paslaugos, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad standarto 8.1 punkte nurodytos gaminių gabenimo ir laikymo sąlygos negalėjo būti taikomos apeliantui, nes jos reglamentuoja sąlygas, kuriomis savo paties pagamintus gaminius turi laikyti gamintojas. Teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad plėvelė galėjo būti pagaminta kitoje įmonėje, be to, atsakovo teigimu, reikėjo perpakuoti mažesnį produkcijos kiekį nei nurodė ieškovas. Ieškovas, pastebėjęs plėvelės kokybės trūkumų, ėmėsi visų priemonių, kurios buvo reikalingos žalos dydžiui ir priežasčiai nustatyti: sudarė komisiją, kuri surašė išsamų aktą dėl netinkamos kokybės pakuotės, pareiškė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė kokybės trūkumus, bei, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, pasiūlė atsakovui per protingą terminą atvykti apžiūrėti plėvelės. Atsakovui nurodytu terminu neatvykus, ieškovas kreipėsi į antstolį kokybės trūkumams užfiksuoti, taip pat į Kauno technologijos universitetą plėvelės kokybei įvertinti. Atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, atsakyme į pretenziją nurodė argumentus, nesusijusius su jos motyvais, nepagrįstai delsė nuvykti apžiūrėti plėvelės, nors ieškovas atsakovą buvo informavęs, jog, siekiant išvengti didesnių nuostolių, tai būtina padaryti kuo skubiau. Remiantis CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu šalių bendradarbiavimo principu, atsakovas privalėjo nedelsdamas nuvykti į ieškovo įmonę apžiūrėti plėvelės ir, manydamas, kad ieškovo pretenzija yra nepagrįsta, pareikšti ieškovui prieštaravimus tiek dėl gamintojo, tiek dėl nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo nuostolių skaičiavimu, nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, ir ieškinį patenkino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias nuostatas ir dėl to netinkamai išaiškino sutartį. Teismas tinkamai nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, sutartį aiškino išimtinai ieškovo naudai, nesiaiškino tikrosios šalių valios. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad prekė turi atitikti standartą ĮST 3516865-01:2003. Taip atsakovo įmonės standartas buvo įtrauktas į šalių sutartį. Šio standarto 4.3 punkte nustatyta, kad polimerinės plėvelės ir jos gaminių gamybai naudojami stabilizatoriai (ultravioletiniai, infraraudonieji, antikondensaciniai ir t. t.). Jame nustatytas tik nebaigtinis galimų medžiagų sąrašas, bet nereikalaujama, ir tai būtų neprotinga, kad į bet kokį gaminį būtų dedamos visos šios medžiagos. Kokie konkrečiai iš gamybinių elementų bus naudojami prekėse, priklauso nuo kliento užsakymo pobūdžio. Standarto 8.1 punkte nustatas reikalavimas, pagal kurį gaminiai turi būti laikomi patalpose, apsaugančiose gaminius nuo žalingo atmosferos poveikio, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo šildymo prietaiso. Šis punktas taip pat yra sutarties dalis, todėl argumentai, kad jis taikytinas tik atsakovui, bet netaikytinas ieškovui, nepagrįsti, nes ieškovas yra sutarties šalis. Nei rašytiniai dokumentai, nei šalių verslo praktika nepatvirtina atsakovo pareigos perduoti prekes su UV stabilizatoriais. Tokio nurodymo iš ieškovo atsakovas nėra gavęs. Nuo pat 2005 m. gaminiai buvo tiekiami be UV stabilizatorių (išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl medžiagų trūkumo atsakovas buvo priverstas savo sąskaita dėti brangesnes medžiagas) ir nebuvo reiškiama pretenzijų dėl to. Taigi šalių pozicijoms nesutampant ir negalint nustatyti tikrosios šalių valios, teismas nepagrįstai nesuteikė prioriteto pažodiniam sutarties aiškinimui.
Šalies argumentai
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to priėjo prie neteisingos išvados, kad ieškovo nurodomi gaminiai buvo pagaminti būtent atsakovo. Gaminiai galėjo būti įsigyti ir iš kitų tiekėjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas KTU specialistas negalėjo patvirtinti, jog mėginiai tirti buvo paimti iš ieškovo teritorijoje esančių pakuočių. Ieškovas į bylą pateikė vieną gaminio etiketę, nors ieškinyje nurodo, kad turi nepanaudotos plėvelės 1200 m. Atsakovas nurodė, kad kiekvienas gaminio rulonas yra tiekiamas su etikete ir ieškovas šios aplinkybės neneigė, nurodydamas, jog neišsaugojo kitų panaudotų gaminių etikečių. Neaišku, ar ieškovas apskritai turi atsakovo pagamintos ir nepanaudotos produkcijos. Be to, negalima teigti, kad aiškinantis faktines aplinkybes atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nes, gavęs 2009 m. rugsėjo 25 d. pretenziją, atsakovas 2009 m. rugsėjo 29 d. pasiūlė surengti susitikimą 2009 m. spalio 8 d., tačiau ieškovas atsisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl šalių sutarties aiškinimo ir reikalavimų parduodamoms prekėms nustatymo
Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t. y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį. Esant pirkimo-pardavimo santykiams, netinkamas pardavėjo pareigų vykdymas dažniausiai pasireiškia daikto kokybės trūkumais, t. y. kai perduodamas daiktas neturi tų naudingųjų savybių, kurių galima iš jo tikėtis atsižvelgiant į sutartį, norminius standartizacijos dokumentus, naudojimo tikslą, paskirtį ir pan. Kokybės trūkumai yra tik vienas iš galimų pardavėjo pareigos perduoti daiktą pažeidimo atvejų. Taip pat gali būti ir kitų daikto trūkumų: kiekio, asortimento, taros, pakuotės, komplektiškumo ir kt. Konkrečiu atveju svarbu atriboti, kokiu būdu pažeidžiamos pardavėjo pareigos, nes įstatymas nustato nevienodus pažeidimo teisinius padarinius, individualizuodamas juos pagal pažeidimo pobūdį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-512/2010).
Teisinio kvalifikavimo tikslais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar pagal sutarties nuostatas pardavėjas privalėjo perduoti polietileno plėvelę su apsauga nuo saulės (ultravioletiniais stabilizatoriais) ar be tokios apsaugos. Kadangi šalys susiginčijo ne dėl plėvelės kokybės atitikties sutarties standartams, bet dėl to, kokios sudėties plėvelę pardavėjas privalėjo perduoti, tai šalių ginčas kvalifikuotinas ginču dėl tinkamos rūšies prekių pristatymo. Spręsdamas šios rūšies ginčus teismas turi nustatyti, kokius skiriamuosius požymius turi atitikti sutarties dalykas, todėl privalo aiškinti šalių sutartį.
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, byla Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N. , byla Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti, laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Sutarties sąlygos aiškinamos, jeigu jos yra neaiškios, t. y. jei sutarties šalys nesutaria dėl sutarties sąlygos turinio. Ar sutarties šalys nesutaria ar nevienodai aiškina sutarties ar jos sąlygos turinį, sprendžiama pagal tai, kad ginčui teisme jos pateikia savo skirtingas interpretacijas, pagal tai, kaip jos derėjosi dėl sutarties ir ją vykdė, pagal tai, ar sutarties tekstas yra aiškus. Jeigu sutarties sąlyga yra aiškiai ir suprantamai išdėstyta, tai ja reikia ir vadovautis.
Byloje nustatyta, kad pagal šalių sutarties 1 punktą, prekė turi atitikti polimerinėms plėvelėms ir jų gaminiams taikomą standartą ĮST 3516865-01:2003. Šio standarto 4.3 punkte nustatyta, kad polimerinės plėvelės ir jos gaminių „gamybai naudojama: [...] stabilizatoriai (ultravioletiniai, infraraudonieji, antikondensaciniai ir t.t.).“ Teisėjų kolegija vertindama šios sutarties nuostatų lingvistinę išraišką, sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad standarto ĮST 3516865-01:2003 4.3 punktas suformuluotas kaip nebaigtinis galimų medžiagų sąrašas. Dėl to būtų ne tik neprotinga, bet ir logiškai neįmanoma, kad į bet kokį gaminį būtų dedamos medžiagos, kurių sąrašas suformuluotas kaip nebaigtinis. Taigi, kokie konkrečiai gamybiniai elementai turi būti naudojami prekėse, priklauso nuo papildomų faktinių ir teisinių aplinkybių analizės. Šiuo aspektu vertintini šalių dalykinę praktiką apibūdinantys įrodymai. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų galima spręsti, kad nuo pat šalių santykių pradžios 2005 m. plėvelė buvo tiekiama be ultravioletinių stabilizatorių ir tik keliose PVM sąskaitose faktūrose apibūdinant prekes yra nurodyti žodžiai „su UV“. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo principus (CPK 178 straipsnis) ieškovas turėjo įrodyti, kokios konkrečiai rūšies prekių jis reikalavo teikdamas užsakymus. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad ieškovas, norėdamas, kad jo ieškinys būtų tenkinamas, turėjo pareigą įrodyti, jog prekės buvo užsakomos su ultravioletiniais stabilizatoriais ir atsakovas šią pareigą pažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, jog teikė užsakymus būtent dėl pristatymo tokios plėvelės, už kurios nepristatymą reikalauja atlyginti žalą šioje byloje. Ieškovas teikdamas užsakymus ir jų patikimai neužfiksuodamas raštu ar kitomis priemonėmis rizikavo, kad prireikus negalės įrodyti užsakymų turinio teisme. Kadangi byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas teikė užsakymus dėl plėvelės su ultravioletiniais stabilizatoriais, darytina išvada, jog ieškovas užsakė plėvelę be ultravioletinių stabilizatorių. Nustačius tinkamą prekių rūšį pagal šalių sutartį (plėvelė be ultravioletinių stabilizatorių) vertintina, ar prekių kokybė atitiko šios rūšies prekėms keliamus kokybės reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, byloje neįrodžius, jog plėvelė neatitiko plėvelės be ultravioletinių stabilizatorių kokybei teikiamų reikalavimų, ieškinys atmestinas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir vietoje jo paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas.
Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas kasacine tvarka panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą šioje byloje egzistuoja, todėl tenkina kasacinį skundą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė 3811 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas surašant kasacinį skundą patvirtinančius įrodymus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.6, 8.13 punktais, už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą atsakovui iš ieškovo priteistina 1600 Lt.
Taip pat atsakovas pateikė įrodymus apie 1487 Lt žyminio mokesčio pareiškiant kasacinį skundą sumokėjimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu atsakovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į atsakovo prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, iš viso atsakovo naudai iš ieškovo priteistinas 3087 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kasaciniame procese valstybė patyrė 58,48 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą.
Iš UAB „Kauno stiklas” (j. a. kodas 300037592) UAB „Lenbra“ (j. a. kodas 235168650) naudai priteisti 3087 (tris tūkstančius aštuoniasdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Iš UAB „Kauno stiklas” (j. a. kodas 300037592) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 58,48 (penkiasdešimt aštuonis litus 48 ct) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.