- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-467-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00477-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1964-230/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kamesta“ 160 304,73 Eur skolą, 56 703,17 Eur sutartines netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2016 m. kovo 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 016/029 (toliau – 1 Sutartis), 2016 m. balandžio 6 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/039 (toliau – 2 Sutartis), 2016 m. liepos 26 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/104 (toliau – 3 Sutartis) ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. – projektavimo darbų sutartį Nr. 016/113 (toliau – 4 Sutartis). Pagal 1 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nematonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Pagal 2 Sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti projektavimo paslaugas paruošiant darbo projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas. Darbo projektas“ atitinkantį STR 1.05.06:2010 reikalavimus su statytojo patvirtinimu „Pritariu statyti“ (I etapas), taip pat užbaigus statybą, pagal pakeitimus, jeigu tokių buvo, ir atsakovės pateiktas išpildomąsias nuotraukas – 4 egzempliorius atžymai „Taip pastatyta“ (II etapas). Pagal 3 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Pagal 4 Sutartį ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją bei kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“ ir laiku perduoti jį atsakovei, o atsakovė – priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir sutartiniais terminais ir tvarka sumokėti už darbus ieškovei. Ieškovė atliko sutartyse numatytus darbus ir pagal konkrečią jų atlikimo apimtį pagal sutarčių sąlygas perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė. Per sutartyse nustatytus terminus dėl atliktų darbų kokybės ir/ar terminų atsakovė jokių pastabų/pretenzijų ieškovei nepareiškė, ką patvirtina atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai su atsakovės atstovo parašais ir jų pagrindu ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė sumokėjo dalį mokėtinos sumos pagal jai ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau bendra atsakovės skola ieškovei pagal sutartis sudaro 160 304,73 Eur. Kadangi bendra atsakovės skola ieškovei pagal 1 Sutartį, 3 Sutartį ir 4 Sutartį sudaro 157 198,15 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 56 591,33 Eur (1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 punktas). Atsakovės skola ieškovei pagal 2 Sutartį sudaro 3 106,58 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 111,84 Eur (2 Sutarties 8.1.1 punktas).
3. Atsakovė UAB „Kamesta“ prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018, o jeigu ieškiniai tose bylose bus visiškai ar iš dalies patenkinti, iki bus baigti išieškojimo procesai; sumažinti ieškovės priskaičiuotų delspinigių dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė nurodė, kad su UAB „Plentprojektas“ pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies; pripažįsta, jog yra skolinga ieškovei, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodytu skolos dydžiu. Teigė, jog savo įsipareigojimų negalinti įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl užsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) veiksmų. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytos sutartinės netesybos yra neprotingai didelės, todėl jos turi būti teismo sumažintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Plentprojektas“ iš atsakovės UAB „Kamesta“ 160 304,73 Eur skolą, 25 111,84 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 212,55 Eur žyminį mokestį ir 1 998,38 Eur atstovavimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Plentprojektas“ ir atsakovė UAB „Kamesta“ sudarė 4 projektavimo darbų sutartis: 1) 2016 m. kovo 8 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/029 „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nematonys-Stakliškės ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą“, 2) 2016 m. balandžio 6 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/039 „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ruožo nuo 27,18 iki 32,68 km rekonstravimas. Darbo projektas“, 3) 2016 m. liepos 26 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/104 „Žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“, 4) 2016 m. rugpjūčio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/113 „Žvyrkelių, esančių Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose, kapitalinio remonto techninius darbo projektus ir projektų vykdymo priežiūrą“.
6. Teismas įvertino šalių sudarytų sutarčių nuostatas dėl apmokėjimo už atliktus darbus (1, 3 ir 4 Sutarčių 6.1 punktą, 6.2 punktą; 2 Sutarties 4.1 punktą), atsakovės argumentus, kad ji pareigą sumokėti ieškovei už atliktus projektavimo darbus įgyja tik tuomet, kai jau yra gavusi apmokėjimą iš statytojo (Direkcijos) ir nurodė, kad atsakovės prievolės apmokėti projektuotojui už atliktus darbus vykdymą apsprendžia du terminai: per 5 darbo dienas gavus apmokėjimą iš statytojo, bet nė vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Tokiu būdu šalys yra susitarę dėl vėliausio mokėjimo termino, kuris nepriklausomai nuo lėšų iš statytojo gavimo baigiasi praėjus 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Teismo vertinimu, šalių susitarimas yra labai aiškus, todėl jį aiškinti taip, kaip nurodo atsakovė, nėra jokio pagrindo. Ieškovė pagal 2 Sutartį prašo priteisti avansą, todėl, nors šioje sutartyje nėra nustatytas avansinio mokėjimo ieškovei terminas, šiam mokėjimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl atsakovė pagal 2 Sutartį privalėjo sumokėti avansą per 7 dienas nuo ieškovės PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei, todėl apskritai nėra jokio pagrindo šios įmokos sumokėjimą susieti su apmokėjimo gavimu iš statytojo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, atliktų darbų aktai, kurie yra pasirašyti atsakovės atstovo, patvirtina, jog ieškovė sutartimis numatytus darbus yra atlikusi; atliktų darbų apmokėjimui ieškovė yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė yra priėmusi ir jau yra suėję šių sąskaitų apmokėjimo terminai. Nurodytų aplinkybių atsakovė neginčija. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros arba iš viso nebuvo apmokėtos, arba apmokėtos tik iš dalies, bendra neapmokėta PVM sąskaitų faktūrų suma pagal visas sutartis sudaro 160 304,73 Eur. Tokią skolos sumą pripažįsta ir atsakovė, kurios atstovė patvirtino, kad 2018 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo išsiųstas 2018 m. sausio 26 d. skolų suderinimo aktas su jame nurodyta tokia pat skolos suma.
8. Teismas konstatavo, kad esminio ginčo dėl atsakovės skolos už ieškovės atliktus projektavimo darbus pagal nurodytas šalių pasirašytas projektavimo darbų sutartis nėra, todėl nustatęs, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, ieškovės reikalavimą priteisti skolą laikė pagrįstu ir tenkintinu.
9. Pasisakydamas dėl atsakovės atsikirtimo skolos priteisimui motyvų, susijusių su prašymu sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėti atsakovės inicijuoti ginčai su Direkcija Vilniaus apygardos teisme (iki bus išnagrinėtos trys civilinės bylos: Nr. e2-3266-656/2018, Nr. e2-3844-910/2018 ir Nr. e2-4049-653/2018) teismas nurodė, kad atsakovės inicijuoti teisminiai ginčai su užsakove Direkcija yra kilę būtent UAB „Kamesta“ ir Direkcijos sudarytų pirkimo sutarčių, o ne UAB „Plentprojektas“ ir UAB „Kamesta“ sudarytų projektavimo darbų sutarčių, pagrindu. Į civilinių bylų pagal atsakovės ieškinius Direkcijai nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovės įsipareigojimų galimo netinkamo įvykdymo fakto ir/ar apimties nustatinėjimas, nes dėl to šiose bylose nėra jokio ginčo, atvirkščiai, nurodytose bylose atsakovė siekia paneigti savo kaltę dėl sutartinių prievolių netinkamo vykdymo ir įrodyti būtent Direkcijos padarytus su atsakove sudarytų pirkimo sutarčių pažeidimus. Atsakovė nurodytose bylose neįrodinėja, kad jei šios bylos ieškovė (UAB „Plentprojektas“) būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartis, tai ir atsakovė būtų galėjusi tinkamai įvykdyti savuosius įsipareigojimus pagal pirkimo sutartis Direkcijai.
10. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė nustatyti visus ginčo išsprendimui būtinus faktus, o bylos sustabdymas reikštų tik bylos vilkinimą.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama bylos sustabdymo, nagrinėjamoje byloje nekelia ieškovės atsakomybės klausimo ir nereiškia jokių priešpriešinių reikalavimų, o reikšdama prašymą sustabdyti bylą, iš esmės siekia, kad sulaukusi kitų bylų nagrinėjimo rezultatų, jei jai nepavyktų pasiekti norimų rezultatų, ji galėtų pareikšti ieškovei UAB „Plentprojektas“ atgręžtinį reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose užsiminusi apie galimybę šioje byloje pareikšti priešieškinį ir prašymą suteikti galimybę pareikšti priešieškinį pareiškusi teisme po to, kai buvo atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo, negalėjo įvardinti nei kokiu pagrindu, nei koks reikalavimas būtų reiškiamas ieškovei. Teismas nurodė, kad pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo galima atskira tvarka kitoje byloje, juolab, kad šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir byla jau nagrinėjama teismo posėdyje, o ieškovė nesutinka, kad atsakovei būtų suteikta galimybė pareikšti priešieškinį, kurio ji net nėra parengusi. Teismas sprendė nesant priešieškinio pareiškimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnyje.
12. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ji šiuo metu nesutinka su skolos priteisimu, kadangi ieškovė netinkamai įvykdė prievolę, t. y. darbus atliko pavėluotai ir nekokybiškai, teismas įvertino CK 6.655 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, aplinkybę, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė darbus, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja apmokėjimo, yra priėmusi be jokių pastabų ir nurodytų trūkumų (tai patvirtina ir atsakovės pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai); Sutarčių nuostatas (1 Sutarties 8.2 punktas, 3 ir 4 Sutarties 9.2 punktas, 2 Sutarties 6.1–6.3 punktai) dėl darbų priėmimo, ir nurodė, kad atsakovė jokių pretenzijų dėl pavėluoto darbų atlikimo ar darbų trūkumų ieškovei nėra pareiškusi, tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė pripažįsta, kad darbus atliko pavėluotai dėl tam tikrų ne laiku atliktų Direkcijos veiksmų, tačiau atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė ieškovei jokių priešpriešinių reikalavimų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti visiškai ar iš dalies apmokėti už ieškovės atliktus darbus ir neįrodė, kad būtent dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo yra pagrindas atsisakyti vykdyti atsiskaitymo prievolę.
13. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 160 304,73 Eur skola.
14. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, jog atsakovė pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus apmokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirtais nuostoliais, kurie atsirado jai negavus teisėtai pagal įvykdytas sutartis priklausančių pajamų už atliktus darbus.
15. Teismas įvertino 1, 3 ir 4 Sutarčių 6.4 punktų nuostatas, numatančias 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 20 (dvidešimt) procentų nuo sutarties kainos su PVM; 2 Sutarties 8.1.1 punkte nustatytus, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, aplinkybę, kad atsakovei sutartimis nustatytas terminas atsiskaityti pagal ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra praleistas, todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai sutartimis numatytus delspinigius. Teismas pažymėjo, kad terminas atsiskaityti yra praleistas daugiau nei 180 dienų, todėl ieškovė, remdamasi CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimą priteisti delspinigius reiškia nustatyto ieškinio senaties termino ribose, t. y. tik už 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bendra atsakovės skola ieškovei pagal 1, 3 ir 4 Sutartis sudaro 157 198,15 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 56 591,33 Eur. Atsakovės skola ieškovei pagal 2 Sutartį sudaro 3 106,58 Eur, tai netesybų suma už 180 dienų laikotarpį sudaro 111,84 Eur.
Šalies argumentai
16. Kadangi ieškovė aiškiai nepagrindė, jog ji dėl praleistų apmokėjimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašomą priteisti netesybų dydį, todėl teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybų dydis mažintinas. Kartu įvertinus mokėtinų delspinigių santykį su neįvykdytos prievolės suma, delspinigių dydis pagal 1, 3 ir 4 Sutartis – 56 591,33 Eur mažintinas iki 25 000 Eur. Ginčo dėl delspinigių, paskaičiuotų pagal 2 Sutartį, iš esmės nėra, todėl ieškovei papildomai priteistina 111,84 Eur delspinigių pagal šią sutartį, iš viso priteistina 25 111,84 Eur delspinigių suma.
17. Nors atsakovė teigia, kad ji su ieškove neatsiskaitė ne dėl savo kaltės, tačiau dėl lėšų negavimo iš užsakovo (Direkcijos), tačiau atsakovės atsiskaitymo pareiga buvo tik iš dalies susieta su lėšų iš užsakovo gavimu. Be to, atsakovės pateikti įrodymai, gauti iš Direkcijos, patvirtina, kad atsakovė ieškovės atliktus projektavimo darbus yra perdavusi užsakovei (Direkcijai), pastarajai pateikusi PVM sąskaitas faktūras ir gavusi apmokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Atsižvelgdamas į tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suteikiant galimybę UAB „Kamesta“ pateikti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
20.1. Apeliantė atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžių metu nuosekliai tvirtino, o ir pati ieškovė neneigė, kad rangos darbus ji atliko ženkliai praleidusi terminą. Pagal 1 Sutartį ieškovė techninį darbo projektą su teigiama ekspertizės išvada turėjo parengti ir perduoti apeliantei iki 2016 m. liepos 15 d. (1 Sutarties 5.1 punktas), tačiau faktiškai darbų rezultatą perdavė tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Dėl šios priežasties pati apeliantė vėlavo atlikti rangos darbus pagal Pirkimo sutartį ir Direkcija nesumokėjo, atlikdama vienašalį delspinigių įskaitymą – 59 254,43 Eur. Pagal 3 Sutartį turėjusi perduoti darbus iki 2017 m. kovo 31 d., ieškovė juos faktiškai perdavė tik 2017 m. rugsėjo 13 d.–2017 m. spalio 24 d. laikotarpiu. 4 Sutartyje numatytas ieškovės darbų atlikimo terminas – iki 2017 m. kovo 15 d., tačiau faktiškai darbai atlikti tik 2017 m. birželio 30 d.–2017 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu.
20.2. Apeliantė vienašališkai nutraukė dvi Pirkimo sutartis su Direkcija ir yra priversta savo interesus ginti teismine tvarka. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3844-910/2018 keliamas ženklaus darbų atlikimo vėlavimo klausimas, UAB „Plentprojektas“ įtraukta trečiuoju asmeniu, nes būtent projektavimo darbai ženkliai užtruko. Todėl neabejotinai egzistuoja civilinės atsakomybės UAB „Plentprojektas“ taikymo tikimybė.
20.3. Teismui atmetus prašymą sustabdyti bylą, gali susiklostyti prieštaringa situacija, kuomet ieškovės reikalavimai bus patenkinti visiškai, nors jos darbai nebus laikomi atliktais tinkamai ir laiku, todėl ateityje gali tekti atnaujinti teisinį ginčą dėl tarpusavio įsipareigojimų.
20.4. Egzistuoja tiesioginis teisinis nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr. e2-3266-656/2018, Nr. e2-3844-910/2018 ir Nr. e2-4049-653/2018 ryšys, jose nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje.
Šalies argumentai
20.5. Apeliantė, tikėdamasi, kad prašymas sustabdyti bylą bus patenkintas, iš anksto galimo priešieškinio neformulavo ir priešpriešinių pretenzijų ieškovei nereiškė. Teismo sprendimas netenkinti prašymo leisti pateikti priešieškinį pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat ir kooperacijos principus. Priešieškinio pagrindas būtų pavėluotai ir ne visai tinkamai atlikti projektavimo darbai, sąlygojantys patiriamus nuostolius, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nurodęs formalų pagrindą, jog priešieškinio pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
21. Ieškovė UAB „Plentprojektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
21.1. Apeliantės argumentai dėl darbų pagal sutartį terminų praleidimo, nepagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje visiškai nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės prievolių atsakovei pagal Sutartis įvykdymo terminų ne todėl, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, tačiau todėl, kad pati atsakovė, nors ir teigė, kad ieškovė įsipareigojimų įvykdymo pagal Sutartis terminus praleido, tačiau šiomis aplinkybėmis jokių savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį negrindė. Priešingai, atsakovė ieškovės reikalaujamą skolą iš esmės pripažino, tačiau jos mokėjimą siejo su Direkcijos įsipareigojimų atsakovei (ne)įvykdymu.
21.2. Apeliantė ieškovę pasiteikė subrangai dėl paslaugų ir darbų pirkimo sutarties su Direkcija vykdymo, t. y. atsakovė šiuose santykiuose veikė kaip generalinis rangovas. Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad atsakovė priėmė pagal 1, 2, 3 ir 4 Sutartis ieškovės atliktus darbus be jokių pastabų tiek dėl jų kokybės, tiek dėl jų atlikimo terminų.
21.3. Bylose Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018 atsakovė nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su 1, 2, 3 ir 4 Sutarčių vykdymu, t. y. savo pozicijos negrindžia tuo, kad jos teisės ir pareigos yra pažeistos dėl to, kad būtent ieškovė neįvykdė ir/arba netinkamai įvykdė savo pareigas; atsakovės reikalavimai Direkcijai grindžiami išimtinai tik tuo faktiniu pagrindu, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymo uždelsimą lėmė būtent pačios Direkcijos neteisėti veiksmai/neveikimas. Jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis, būtina nustatyti, kokia apimtimi tai įvyko dėl pačios ieškovės kaltės ir kokia dalimi dėl Direkcijos neatliktų įsipareigojimų atsakovei. Tačiau į apeliantės nurodomų civilinių bylų ginčo ribas nepatenka ieškovės įsipareigojimų galimo netinkamo Sutarčių vykdymo apimties nustatymas.
21.4. Teismas visiškai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo sustabdyti bylą, kadangi tokiam sustabdymui nebuvo nei faktinių, nei teisinių pagrindų.
Šalies argumentai
21.5. Aplinkybės, kurias apeliantė skunde nurodo kaip galimą priešieškinio pagrindą, jai buvo žinomos vėliausiai darbų priėmimo iš ieškovės metu, t. y. dar iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ieškovei ne tik nepareiškė jokių su šiomis aplinkybėmis susijusių reikalavimų, bet ir darbų priėmimo metu net nenurodė jokių pastabų. Savo ketinimą galimai pareikšti priešieškinį ieškovei atsakovė siejo išimtinai tik su bylose Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018 būsimu rezultatu, bet ne su faktu, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė pavėluotai.
21.6. Jeigu atsakovė reikalautų iš ieškovės atsakomybės už darbų pagal Sutartis vėlavimo pasekmes, ji paneigtų savo ieškinių Direkcijai faktinį pagrindimą, o atitinkamų reikalavimų pareiškimas ieškovei nebūtų galimas nesant jokių pagrindimų, kodėl atsakovė darbus pagal Sutartis priėmė be pastabų ir pretenzijų. Jei atsakovė pareikštų reikalavimą ieškovei dėl Sutarčių netinkamo vykdymo sukeltų pasekmių, tai ji turėtų atsisakyti reikalavimų Direkcijai, nes priešingu atveju ji abiem atvejais siektų savo teisių gynimo iš dviejų skirtingų asmenų, t. y. du kartus siektų atlyginimo nuostolių, atsiradusių dėl tų pačių aplinkybių.
Atsiliepimas
21.7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė galimybę šioje byloje pareikšti priešieškinį, tačiau prašymą suteikti galimybę pareikšti priešieškinį pareiškė bylą jau nagrinėjant teismo posėdyje, po to, kai buvo atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo. Atsakovė negalėjo nurodyti, kokiais pagrindais priešieškinio reikalavimai būtų reiškiami, ieškovė teismo posėdžio metu nesutiko, kad atsakovė pareikštų priešieškinį po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, nes be aplinkybės, kad teismas netenkino prašymo sustabdyti bylą, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių vėliau iškilusią būtinybę teismui priimti priešieškinį esamoje proceso stadijoje. Atsakovei negalint paaiškinti, kokiu pagrindu priešieškinis būtų reiškiamas, teismas negalėjo nustatyti, ar egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos priešieškinio priėmimo sąlygos, tarp jų – ar tarp ketinamo reikšti priešieškinio ir pradinio ieškinio būtų tarpusavio ryšys, ir ar juos kartu nagrinėjant būtų galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo visiškai buvo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Plentprojektas“ ir atsakovė UAB „Kamesta“ sudarė 4 projektavimo darbų sutartis: 1) 2016 m. kovo 8 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/029, 2) 2016 m. balandžio 6 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/039, 3) 2016 m. liepos 26 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/104, 4) 2016 m. rugpjūčio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 016/113. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo tenkino konstatavęs, kad esminio ginčo dėl atsakovės skolos už ieškovės atliktus projektavimo darbus pagal nurodytas šalių pasirašytas projektavimo darbų sutartis nėra, todėl nustatęs, kad atsakovė be pastabų priėmė darbus ir neįvykdė prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi ieškovė aiškiai nepagrindė, kad ji dėl praleistų apmokėjimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašomą priteisti netesybų dydį, teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, priteistiną netesybų dydį sumažino.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantė (atsakovė) argumentuoja jos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinimu bei galimybės pareikšti priešieškinį nesuteikimu. Apeliantės teigimu, egzistuoja tiesioginis teisinis nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr. e2-3266-656/2018, Nr. e2-3844-910/2018 ir Nr. e2-4049-653/2018 ryšys, jose nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
25. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).
26. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
27. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).
28. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atsakovė prašė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, t. y. kol bus išspręstos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos atsakovės inicijuotos civilinės bylos Direkcijai Nr. e2-3844-910/2018, Nr. e2-4049-653/2018 ir Nr. e2-3266-656/2018, o jeigu ieškiniai tose bylose bus visiškai ar iš dalies patenkinti, iki bus baigti išieškojimo procesai.
30. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nustatė, kad atsakovės inicijuoti teisminiai ginčai su užsakove Direkcija yra kilę iš jų sudarytų pirkimo sutarčių, o ne nagrinėjamos bylos ginčo projektavimo darbų sutarčių. Į civilinių bylų pagal atsakovės ieškinius Direkcijai nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovės įsipareigojimų galimo netinkamo įvykdymo fakto ir/ar apimties nustatinėjimas, nes dėl to tose bylose nėra jokio ginčo, atvirkščiai, nurodytose bylose atsakovė siekia paneigti savo kaltę dėl sutartinių prievolių netinkamo vykdymo ir įrodyti būtent Direkcijos padarytus su atsakove sudarytų pirkimo sutarčių pažeidimus. Atsakovė nurodytose bylose neįrodinėja, kad, jei nagrinėjamos bylos ieškovė (UAB „Plentprojektas“) būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartis, tai ir atsakovė būtų galėjusi tinkamai įvykdyti savuosius įsipareigojimus Direkcijai pagal pirkimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra galimybė pačiam teismui nustatyti visus ginčo išsprendimui būtinus faktus, o bylos sustabdymas reikštų tik bylos vilkinimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, o apeliantės deklaratyvūs argumentai dėl bylų tiesioginio teisinio ryšio egzistavimo nepagrįsti.
31. Ginčas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4049-653/2018 kilęs dėl skolos ieškovei UAB „Kamesta“ iš Direkcijos priteisimo buvo grindžiamas šalių 2018 m. vasario 28 d. pasirašytu tarpusavio atsiskaitymo aktu, Direkcijai vengiant prievolės sumokėti jame nurodytą sumą. Civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018 pagal UAB „Kamesta“ ieškinį Direkcijai buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo, UAB „Kamesta“ įrodinėjo, kad savo pareigų pagal sutartį negalėjo vykdyti dėl Direkcijos priešpriešinių pareigų neįvykdymo. UAB „Plentprojektas“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje ir teigė, kad ieškovės vėlavimą ir tuo pačiu užtrukusią trečiojo asmens parengto TDP sprendinių derinimo bei tvirtinimo procedūrą lėmė Direkcijos netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 (ankstesnis Nr. e2-3844-910/2018) šalių (UAB „Kamesta“ ir Direkcijos) ginčas kilo dėl vienašalio pirkimo sutarčių nutraukimo, UAB „Kamesta“ teigimu dėl Direkcijos padaryto esminio sutarties pažeidimo, Direkcijos teigimu dėl UAB „Kamesta“ pažeistų sutartinių įsipareigojimų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad į nurodytų bylų nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovės įsipareigojimų pagal projektavimo darbų sutartis galimo netinkamo įvykdymo fakto ar apimties nustatinėjimas. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad jose nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, kad teismui, nagrinėjančiam šioje byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti nurodytose bylose, ir teismas pats negali jų nustatyti, ar kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato nurodytose nagrinėjamose bylose yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys.
32. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais įvertinus byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė darbus, už kurių atlikimą ieškovė reikalauja apmokėjimo, yra priėmusi be jokių pastabų ir nurodytų trūkumų, jokių pretenzijų dėl pavėluoto darbų atlikimo ar darbų trūkumų ieškovei nėra pareiškusi, konstatuota atsakovės pareiga pagal Sutartis atsiskaityti su ieškove nepriklausomai nuo apmokėjimo iš Direkcijos gavimo.
33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu visos apeliantės nurodytos civilinės bylos yra išnagrinėtos, dviejose iš jų pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai yra įsiteisėję. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu (rašymo apsirikimas ištaisytas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018 ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Kamesta“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 41 478,10 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šis sprendimas išnagrinėjus Direkcijos apeliacinį skundą paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-230-464/2019. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4049-653/2019 ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo atmetė; sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 (ankstesnis Nr. e2-3844-910/2018) atmetė ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl vienašalio sutarties nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, taip pat atmetė ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priešieškinį ieškovei UAB „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo. Ši byla su UAB „Kamesta“ apeliaciniu skundu perduota nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (bylos Nr. e2A-937-XX/2019). Tokia nurodytų civilinių bylų esmė ir baigtis patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą nebuvimo pagrįstumą.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 24 punktas). EŽTT bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).
Dėl galimybės pareikšti priešieškinį
35. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
36. CPK 143 straipsnyje reglamentuota teisė pareikšti priešieškinį nėra absoliuti. Pagal šio straipsnio 1 dalį priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).
37. Siekdama pagrįsti apeliacinį skundą galimybės pareikšti priešieškinį nesuteikimu apeliantė teigia, kad tikėjosi, jog prašymas sustabdyti bylą bus patenkintas, todėl iš anksto galimo priešieškinio neformulavo ir priešpriešinių pretenzijų ieškovei nereiškė. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti atsakovės pozicijai dėl galimybės pareikšti priešieškinį jai nesuteikimo.
38. Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir byla jau buvo nagrinėjama 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje, kuomet teismui protokoline nutartimi prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinus, atsakovės atstovas išreiškė poziciją dėl galimybės pareikšti priešieškinį suteikimo, o ieškovė su tokiu prašymu nesutiko. Taigi, atsakovės prašymas suteikti galimybę pareikšti priešieškinį buvo formuluojamas jau pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nenurodo pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad būtinumas pateikti priešieškinį kilo vėliau, juo labiau, kad apie tokią galimybę (pareikšti priešieškinį) apeliantė buvo nurodžiusi triplike. Be to, pats priešieškinis kartu su nurodytu prašymu nebuvo pateiktas, todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, teismas neturėjo jokių galimybių įvertinti ketinto pareikšti priešieškinio atitikties CPK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentais dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat ir kooperacijos principų pažeidimo.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
41. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų neteikė, todėl jos prašymas netenkinamas.
42. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi apeliantei UAB „Kamesta“ atidėtas 2 266 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Kamesta“ iškelta restruktūrizavimo byla. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei UAB ,,Kamesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo, valstybei iš apeliantės nepriteisiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.