- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2-4049-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-10889-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. K., atsakovės atstovui G. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Kamesta“ pateikė teismui ieškinį (e. b. 1 t., b. l. 96–102), kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) 206 214,72 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nepaisydama, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos fakto ir dydžio, pateikė prieštaravimus į kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nenurodydama jokių pagrįstų nesutikimo su pareiškimu argumentų, nors turi įsipareigojimų ieškovei pagal 2012-09-10, 2016-02-29, 2016-03-25, 2016-07-26, 2016-08-08 pirkimo sutartis. Atsakovė pagal minėtas pirkimo sutartis nėra atsiskaičiusi su ieškove.
3. Teigia, jog su atsakove 2018-02-28 pasirašė tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriuo neginčijama šalių skolos suma akto pasirašymo dienai yra 206 214,72 Eur. Būtent šią sumą vengia mokėti atsakovė. Iš atsiskaitymo akto turinio matyti, kad atsakovės skola ieškovei yra daug didesnė – 630 211,25 Eur, nei atsakovei pareikštas reikalavimas. Tačiau šiame akte pagal jame nurodytas konkrečias sutartis įrašyta, kad dalies konkrečių sumų mokėjimas yra sulaikytas ir nurodyta, kad šalys tarpusavio susitarimu šiuo aktu suderino neginčytiną šalių skolos sumą, kuri turi būti sumokėta ieškovei, kuri akto pasirašymo dienai yra lygi 206 214,72 Eur.
4. Atsakovės prieštaravimuose pateikti argumentai dėl atsisakymo sumokėti ieškovei reikalaujamą sumą yra nepagrįsti ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už atliktus darbus. Atsakovės prieštaravimuose nurodytos sutartys yra aptartos tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ir įrašytos pagal jas atsakovės sulaikytos neišmokėtinos sumos. Todėl suderinimo akte atsakovės pripažįstama 206 214,72 Eur suma yra apskaičiuota jau atskaičius sulaikytas pagal nurodomas sutartis sumas.
5. Teigia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008 įtvirtiną praktiką, tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o yra įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Taigi, 2018-02-28 pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo aktas patvirtina faktą, jog šalys susitarė dėl jame nurodytos skolos ir reikalavimo dydžio, todėl šiuo atveju šalių ginčo dėl 206 214,72 Eur skolos nėra, o atsakovės atsisakymas sumokėti nurodomą sumą ir pateikti prieštaravimai, nenurodant jokių pagrįstų nesutikimo su pareiškimu argumentų, laikytini piktnaudžiavimu materialiosiomis ir atitinkamai procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovės, kuri yra kompetentinga institucija, vykdanti teisės aktais jai pavestas viešojo pobūdžio funkcijas, ir kuriai keliami itin griežti sąžiningumo ir atsakingumo reikalavimai, veiksmai vertintini sąmoningu piktnaudžiavimu ir sudarančiu pagrindą CPK 95 str. taikymui.
6. Atsakovė neturi jokių galiojančių reikalavimo teisių ieškovės atžvilgiu, nes neegzistuoja jos reikalavimo teisę sukuriantis juridinis faktas, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti ieškovei reikalaujamą ginčo sumą. Pažymėjo, kad atsakovė visiškai ignoravo pareigą bendradarbiauti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teigia, jog apskaičiuojant procesines palūkanas turėtų būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad MVPĮ – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 str. nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, todėl jis taikytinas ir skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Kelių direkcija atsiliepime į ieškinį su ieškinio nesutiko ir prašė bylą dalyje dėl reikalavimo, susijusio su Sutarties Nr. S-654 nutraukti, ieškinio reikalavimus dėl Sutarčių Nr. S-120, Nr. S-706, Nr. S-747 ir Nr. S-749 – palikti nenagrinėtais, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 2 t., b. l. 1–8).
9. Atsiliepime paaiškino, kad 2012-09-10, 2016-02-29, 2016-03-25, 2016-07-26, 2016-08-08 sudarė sutartis su ieškove, ir nurodė, kas šiose sutartyse buvo numatyta. Sutartyse standartiškai numatytos nuostatos, pagal kurias bendra tarpinių apmokėjimų suma neturi viršyti 90 proc. užaktuotų darbų sumos. Likusioji 10 proc. suma sumokama sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, kai įvykdomos konkrečios sąlygos. Atsakovės buhalterijoje sulaikytos sumos nurodomos kaip kreditas, rangovei užaktavus darbus. Dėl šios priežasties minėtos sumos ir buvo nurodytos 2018-02-8 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. Tačiau mokėtinomis šios sumos netampa, kol nėra įvykdytos sutartyse numatytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-720-241/2017 nustatė, kad 126 063,13 Eur delspinigiai pagal Sutartį Nr. S-654 pritaikyti teisėtai. Nutartis įsiteisėjusi. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2a-4049-653/2018 nurodė ieškovei per 20 d. pateikti atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovė nepateikė Sutarties Nr. S-196 21 punktą atitinkančio garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto, o pateiktas neatitinka reikalavimų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė 2018-05-09 rašte nurodė, kad Sutartis Nr. S-706 ir Sutartis Nr. S-747 vienašališkai nutraukiamos per 30 d. nuo rašto išsiuntimo dėl esminių sutarties pažeidimų. Ieškovė apskundė sutarties nutraukimą ir atsakovės finansinius reikalavimus solidariai su ieškove atsakingiems tretiesiems asmenims dėl 930 814,5 Eur netesybų. Vadovaujantis ieškovės pateiktais aktavimo dokumentais ir atsakovės skaičiavimais, iš viso atlikta tik 4,3 proc. ieškovės pagal Sutartį Nr. S-706 įsipareigotų atlikti darbų, ir 10,2 proc. pagal Sutartį Nr. S-747 įsipareigotų atlikti darbų, nors papildomai ieškovei suteikti terminai jau buvo pasibaigę. Ieškovė taip pat atsisakė pratęsti Sutarčių Nr. S-706 ir Nr. S-77 įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Civilinė byla Nr. e2-3844-910/2018 šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Šalies argumentai
12. Dėl pagal Sutartį Nr. S-749 ieškovei neišmokėtos 48 528,14 Eur sumos ir atsakovės įvykdyto vienašalio Sutarties Nr. S-749 nutraukimo vyksta teisminis ginčas. Atsakovė pateikė 2018-06-08 apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-05-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2867-866/2018.
13. Pažymėjo, kad pagal 2017-12-08 raštą ieškovė skolinga atsakovei 176 171,23 Eur. Tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytos sumos yra sulaikyti pinigai, pagal nurodytas sutarčių nuostatas. Tarpusavio skolų suderinimo akto eilutėje, ties Sutartimi Nr. S-654, yra nurodytas sulaikytų pinigų likutis, skirtas padengti delspinigius, dėl kurių šalys bylinėjosi civilinėje byloje Nr. e2A-720-241/2017.
14. Teigia, jog ji pateikė ir pakankamai aiškiai išdėstė savo prieštaravimą ieškovės nepagrįstam reikalavimui, todėl būtent ieškovė, žinodama atsakovės nurodytas aplinkybes, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalis sutarčių buvo nutraukta dėl esminių ieškovės įvykdytų pažeidimų, o kartu su ieškove solidariai atsakingų sutartinių įsipareigojimų užtikrinimą pareikalavusių trečiųjų asmenų buvo pareikalauta sumų, kurios gerokai viršija ieškinyje reikalaujamas sumas.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, jog pagal Sutartį Nr. S-654 atsakovė yra neapmokėjusi 126 03,13 Eur sumos. Pagal šią sutartį ieškovė buvo apskaičiavusi 126 063,13 Eur dydžio delspinigius, kuriuos padengė iš sulaikytų pagal sutartį pinigų, o ieškovė, nesutikdama su tuo, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-872-431/2017 ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė minėtą teismo sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-720-241/2017 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Ieškovė 2018-03-08 pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-449/2018 atsisakė priimti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei yra žinoma, jog ginčas tarp šalių dėl 126 063,13 Eur sumos yra išspręstas atsakovės naudai, todėl ieškovė neturi ir negali turėti jokių pagrįstų lūkesčių dėl 126 063,13 Eur sumos priteisimo ieškovei. Teigia, jog teismas turėtų bylą šioje dalyje nutraukti.
16. Atsakovė taip pat negali nežinoti, kad dėl Sutarties Nr. S-120 tarp šalių šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl delspinigių. Atsakovė pagal Sutartį Nr. S-120 buvo paskaičiavusi 59 365,43 Eur dydžio delspinigius, kuriuos padengė iš mokėtinų pagal sutartį sumų. Ieškovė, nesutikdama su delspinigių dydžiu ir jų padengimu iš mokėtinų pagal sutartį sumų, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė minėtą teismo sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 pranešimu nustatė terminą ieškovei atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti. Likusioje dalyje, t. y. dėl sulaikytų pinigų, ieškovei taip pat yra gerai žinoma, jog, vadovaujantis sutarties 16 punktu, atsakovė yra pagrįstai sulaikiusi 5 proc. sumos, sulygtos pagal sutartį. Ši suma, vadovaujantis minėtu sutarties punktu, sumokama gavus garantinio arba laidavimo draudimą. Minimo rašto ieškovė atsakovei nėra pateikusi, todėl atsakovė, vadovaujantis Sutarties Nr. 16 punktu ir CK 6.207 str. 2 d., teisėtai ir pagrįstai atsisakė sumokėti 5 proc. sumos, sulygtos pagal sutartį.
17. Pagal Sutartį Nr. S-196 atsakovė yra paskaičiavusi 13 979,6 Eur delspinigių, dėl minėtos sumos ieškovė ieškinio teisme nėra pateikusi, o vadovaujantis sutarties 12 punktu atsakovė pagrįstai yra sulaikiusi 10 proc. sumos, sulygtos pagal sutartį. Ši suma sumokama per 30 kalendorinių dienų nuo statybos užbaigimo pasirašymo dienos ir garantinio arba laidavimo draudimo rašto, apteikimo dienos. Minimas statybos užbaigimo aktas nėra gautas, o ieškovės pateikta 2018-0-15 Garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantija galioja nuo 2018-01-15 iki 2020-09-26. Taigi, atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sumokėti 10 proc. sumos, sulygtos pagal sutartį.
18. Teigia, jog ieškovė žino, kad tarpusavio atsiskaitymų akte nurodytos sumos nebeaktualios. Nutraukus Sutartį Nr. S-706 ir Sutartį Nr. S-747, ieškovė neturi galimybių įvykdyti šių sutarčių sąlygas, kurios lemtų sulaikytų pinigų mokėtinumą ieškovei.
19. Dėl pagal Sutartį Nr. S-749 neišmokėtos 48 528,14 Eur sumos vyksta teisminis ginčas. Ieškovė ieškinį pateikė dėl tos pačios sumos pakartotinai. Būtent dėl Sutarties Nr. S-749 neįvykdymo, atsakovė reikalauja ieškovės padengti 224 699,37 Eur reikalavimą, kurio 48 528,14 Eur buvo įskaityti. Teigia, jog kitose civilinėse bylose vyksta ginčai dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla dalyje turėtų būti paliekama nenagrinėta, o kitoje dalyje – nutraukta. Šiuo atveju ieškovė mėgina apeiti teisminius ginčus kitose bylose ir vadovaujasi jau nebeaktualiu Tarpusavio skolų suderinimo aktu ir formalumu, kad sąlyginės prievolės nurodytos kaip kreditas.
20. Pabrėžia, kad visos sumos, nurodytos akto kredito stulpelyje, yra „sulaikyti“ pinigai, kurių išmokėjimas ieškovei priklauso nuo konkrečių sutarčių sąlygų įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovės teisė sutartyse numatyti sąlygines prievoles yra pripažįstama teismų praktikoje. Būtent sąlyginės prievolės nustatytos sutarčių apmokėjimo tvarkoje. Pagal sutartis sulaikytos sumos netampa mokėtinomis ieškovei, kol nėra įvykdomos sutartyse numatytos sąlygos. Tokių sutarčių sąlygų tikslai yra daugialypiai. Lėšų sulaikymas turi skatinti rangovę tinkamai įvykdyti sutartį ir perduoti užsakovei tinkamą naudoti, kokybės ir ilgaamžiškumo reikalavimus atitinkantį daiktą, įrengtą pagal viešojo pirkimo technines specifikacijas. Dalis sutarties kainos sumokėjimas yra atidedamas iki paskutinių objekto statybos stadijų, kad rangovas liktų suinteresuotas visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, net ir gavęs apmokėjimą už brangiausius darbus. Sutartyje yra numatyta galimybė iš šių sumų užsakovei daryti rangovo sukeltų nuostolių / netesybų įskaitymą, jei šis netinkamai vykdo sutartis. Rangovui neįvykdžius sutartyse numatytos prievolės pateikti garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą, sulaikyti pinigai būtų naudojami perduoto objekto defektų taisymui. Pažymėjo, kad įvykdžius sutartyse numatytas sąlygas, yra galimybė dalį nurodytus mokėjimus įvykdyti ateityje. Tačiau šiuo metu tokios prievolės atsakovė neturi, o ieškovė, neįvykdžiusi sutartyse numatytų sąlygų, neturi pagrindo reikalauti Tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytų skolų. Net jei teismas nuspręstų, kad atsakovė privalo mokėti dalį tarpusavio atsikaitymų akte nurodytų sumų, pagal 2017-12-08 raštą ieškovė skolinga atsakovei 176 171,23 Eur. Tai yra priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kuris gali būti įskaitytas.
Šalies argumentai
21. Ieškovė dublike (e. b. 2 t., b. l. 114–119) nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija nei pirkimo sutarčių, nei mokėjimo už atliktus darbus sąlygų. Šioje byloje yra reikalaujama priteisti abiejų šalių bendra valia suderinimo akte sutartą neginčijamą 206 214,72 Eur skolą, kurios dydis ir buvo nustatytas atsižvelgus į atsakovės sulaikytas ieškovei mokėtinas sumas. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį, pareigos sumokėti pačios pripažintą ir neginčijamą skolą ieškovei nevykdymą, nesąžiningai siekia pateisinti nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl šalių suderintos skolos.
22. Iš suderinimo akto matyti, kad atsakovė pripažįsta turinti pareigą sumokėti ieškovei 557 896,81 Eur sumą, iš kurių 351 682,84 Eur sumos išmokėjimas yra sulaikytas. Ieškovės neginčijama skola įrašyta suderinimo akte yra 206 214,72 Eur (557 896,81 Eur – 351 682,84 Eur). Grafoje ,,Debetas” yra įrašytos konkrečios pinigų sumos pagal kiekvieną pirkimo sutartį, kurių išmokėjimą atsakovė yra sulaikiusi, ir kurių bendra suma sudaro 351 682,84 Eur ir, kaip minėta, buvo išminuota iš bendros ieškovei mokėtinos – 557 896,81 Eur sumos. Ieškovė pareikštu ieškiniu neprašo išmokėti atsakovės sulaikytų sumų.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į ieškinį atsakovės dėstomi argumentai patvirtina, kad šalių suderintą 206 214,72 Eur sumą atsakovė siekia sumažinti, antrą kartą iš jos atimdama tas pačias sumas, kurių mokėjimas jau yra sustabdytas, arba siekia suderintą skolą sumažinti kitomis nepagrįstomis sumomis. Suderinimo akte yra nurodyta, kad pagal Sutartį Nr. S-654 ieškovei mokėtina suma – 126 063,13 Eur, taip pat, kad ši suma, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-720-241/2017, įrašyta ir į grafą ,,Debetas”, kaip sulaikoma išmokėti suma, kuria mažinama bendra atsakovės skola ieškovei. Tai patvirtina, kad aptariamos 126 063,13 Eur sumos dydžiu suderinimo akte jau yra sumažinta atsakovės mokėtina ieškovei suma.
24. Atitinkamai nepagrįstas yra ir atsakovės argumentas dėl Suderinimo aktu sutartos sumos sumažinimo 59 254,43 Eur suma, kurią sudaro pagal Sutartį Nr. S-120 atsakovės priskaičiuoti delspinigiai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji iš viso turi teisę skaičiuoti delspinigius. Kaip matyti iš Suderinimo akto, pagal Sutartį Nr. S-120 ieškovė siekia gauti 214 716,65 Eur sumą, tačiau ieškovė, šią sumą nepagrįstai sumažinusi neva 59 254,43 Eur delspinigių suma, pripažįsta turinti pareigą sumokėti tik 155 462,22 Eur (214 716,65 Eur – 59 254 Eur). Tai patvirtina, kad nurodoma delspinigių suma atsakovė jau yra susimažinusi mokėtinos ieškovei skolos sumą pagal Sutartį Nr. S-120, ir dėl to vyksta ginčas teisme. Beje, Vilniaus apygardos teismo 2018-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018 bendrovei ,,Kamesta” buvo priteista nepagrįstai atsakovės išskaičiuota 59 254,43 Eur delspinigių suma, tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjo, atsakovei jį apskundus apeliacine tvarka. Todėl, net ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad 59 254,43 Eur delspinigių sumą atsakovė skaičiavo pagrįstai, šis faktas negali turėti jokio reikšmės suderintos 206 214,72 Eur sumos dydžiui. Jeigu Atsakovės apeliacija bus atmesta, ji ieškovei privalės papildomai sumokėti 59 254,43 Eur sumą.
Atsiliepimas
25. Atsakovė nurodo sulaikiusi 13 979,6 Eur sumą vadovaudamasi Sutarties Nr. S-196 12 punktu. Tačiau nurodoma sutarties nuostata nustato 10 proc. tarpinių darbų apmokėjimo kainos sulaikymo taisykles, ir netaikytina delspinigių apskaičiavimui ir mokėjimui.
26. Atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl Sutarčių Nr. S-706 ir Nr. S 747. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė nebesitikėdama, kad atsakovė ateityje tinkamai vykdys minimas sutartis ir sudarys galimybę jas vykdyti ieškovei, 2018-05-04 raštu Nr. 916, nutraukė šias sutartis dėl atsakovės esminio šių sutarčių pažeidimo. Atsakovė iš savo pusės šias sutartis analogiškai nutraukė tik 2018-05-09 raštu Nr. 12.5 E0 2E-1418 bei pareikalavo besąlyginių sutarčių įvykdymo užtikrinimo garantijų sumokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama atsakovės sutarčių nutraukimą bei reikalavimus išmokėti garantijų sumas pripažinti neteisėtais bei pripažinti, kad šios sutartys nutrauktos dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovės prašomų garantijų išmokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo metu byloje vyksta pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadija. Minimoje byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl mokėtinų pagal Sutartis Nr. S-706 ir Nr. S-747 sumų priteisimo, todėl joje nustatytos aplinkybės neturės jokios reikšmės nagrinėjamai bylai ir suderinimo aktu nurodomos abiejų šalių neginčijamos skolos apimtims.
27. Nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės tarp šalių vykstantis ginčas, kilęs dėl Sutarties Nr. S-749 vykdymo. Suderinimo akte įrašyta, kad, vadovaujantis 2017-12-08 raštu Nr. (12.5E) 2E-2896, atsakovė pagal Sutartį Nr. S-794 yra sulaikiusi 224 699,37 Eur sumos ieškovei sumokėjimą. Nurodomame rašte inter alia (lot. be kita ko) įrašyta, kad į atsakovės atsisakomą sumokėti ieškovei skolos sumą yra įskaityta ir 48 528,14 Eur sulaikyta atliktų darbų kainos suma. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkins atsakovės apeliacinį skundą, nurodomą sumą ji išskaičiuos iš nurodomos išmokėti sulaikytos skolos sumos.
28. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad suderinimo akte atsakovė įrašė visas sulaikytas pagal visas pirkimo sutartis sumas, dėl kurių tarp šalių vyksta ginčai, o neginčijama skolos suma, kuri liko atskaičius visas sulaikytas sumas, yra 206 214,72 Eur. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu. Net ir tuo atveju, jeigu visus teisminius ginčus laimėtų atsakovė, jos interesai būtų patenkinti iš sulaikytų pinigų sumų.
29. Pažymėjo, kad suderinimo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai tarp šalių vyko teisminiai ginčai, tačiau atsakovei tai nesutrukdė pasirašyti suderinimo aktą, o atsižvelgiant į tai, kad visos ginčijamos teismuose sumos suderinimo akte įrašytos kaip atsakovės sulaikytos išmokėti sumos, patvirtina, kad atsakovė elgiasi ir nesąžiningai, nes nurodydama klaidingas aplinkybes siekia išvengti sumokėti ir tas pinigų sumas, į kurias ji negali ir negalės pretenduoti, juo labiau, kai ir pati yra pripažinusi pasirašydama suderinimo aktą.
30. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių suderinimo akte nurodomų sumų teisingumą, todėl, pripažintina, kad prašoma priteisti neginčijama skolos suma yra pagrįsta ir teisinga. Be to, atsakovė neturi jokių galiojančių reikalavimo teisių, kurios viršytų sulaikytas išmokėti pagal suderinimo aktą sumas ieškovės atžvilgiu, nes neegzistuoja jo reikalavimo teisę sukuriantis juridinis faktas, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti Ieškovei reikalaujamą ginčo sumą.
31. Atsakovė triplike (e. b. 2 t., b. l. 144–147) prašė teismo ieškinio reikalavimą dėl Sutarties Nr. S-654 bylą nutraukti, ieškinio reikalavimus dėl Sutarčių Nr. S-120, Nr. S-706, Nr. S-747 ir Nr. S-749 – palikti nenagrinėtais, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
32. Triplike nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Teigia, jog ieškovė painioja 2018-02-28 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akre stulpelių „kreditas“ ir „debetas“ reikšmes. Pabrėžia, kad stulpelyje „kreditas“ yra nurodyta pagal sutarčių nuostatas sulaikyti pinigai, o „debetas“ – sumos, atitinkančios su atsiliepimu pateiktų atliktų darbų pažymų eilutėse „sulaikyti pinigai“ nurodytas sumas. Ieškovė šiuo atveju tvirtina priešingai. Konkrečiai šios skolos yra Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-720-241/2017 priteisti 126 063,13 Eur delspinigių; 593,14 Eur vertės 2018-01-08 akte apskaičiuota piniginė išskaita; 326,45 Eur vertės 2018-01-08 akte apskaičiuota piniginė išskaita; 224 699,37 Eur vertės reikalavimas, 137 765,44 Eur žalos atlyginimas ir 66 647,64 Eur netesybos.
Šalies argumentai
33. Ieškovė klaidingai tvirtina, kad stulpelyje „kreditas“ nurodytos sumos yra laikytinos atsakovės akto surašymo dieną mokėtinomis skolomis ieškovei. Teigia, jog tarpusavio skolų suderinimo akto „kredito“ stulpelyje nurodytų sumų sutapimas su atliktų darbų pažymose nurodytomis „sulaikytų pinigų“ sumomis įrodo, kad tai nėra akto surašymo dieną mokėtinos sumos, o sumos, kurių sumokėjimas priklauso nuo sutartyse nurodytų sąlygų įvykdymo.
34. Ieškovė, neįvykdžiusi sutarčių sąlygų negali reikalauti teisėtai pagal sutartis sulaikytų pinigų. Teismų praktikoje panašios sutarčių sąlygos dėl pinigų sulaikymo pripažįstamomis teisėtomis. Tačiau minėtų klaidingų prielaidų ieškovė sistemingai laikosi visame dublike, ignoruodama savo pačios atliktų darbų pažymose nurodytus skaičius ir sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
35. Tai, kad šalys šio teisminio ginčo metu teikia su kitomis bylomis susijusius įrodymus bei kituose teisminiuose procesuose apskųstus sprendimus, tik pagrindžia, kad ieškinio reikalavimai neatskiriamai persipina su kitomis nagrinėjamomis ar išnagrinėtomis bylomis. Tokiu atveju atsakovė turėtų įrodinėti tas pačias aplinkybes, teikti analogiškus procesinius dokumentus ir įrodymus, tačiau tokią situaciją draudžia CPK. Ieškovė siekia apeiti paraleliai vykstančius teismo procesus dėl tų pačių reikalavimų, tokiu būdu piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis.
36. Nutraukus Sutartį Nr. S-747 ir Nr. S-706 ir prasidėjus teisminiams procesams, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas neatitinka realiai mokėtinų sumų. Iš jame nurodytų sumų, būtent ieškovės 176 171,23 Eur skola pagal Sutartį Nr. S-749 yra neatlyginta.
37. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolų suderinimo akte neatsispindi naujesni atsakovės reikalavimai ieškovei dėl defektų, kurie buvo nustatyti Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktu kelių kokybės auditu. Atsakovė jau kreipėsi į ieškovę, kad ši ištaisytų garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus, atsiradusius ieškovei netinkamai įvykdžius valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5223 (duomenys neskelbtini) 0,00 iki 8,67 km rekonstrukciją. Nuo ieškovės tolimesnių veiksmų priklausys ir tai, ar jai bus reiškiami papildomi finansiniai reikalavimai. Kelių kokybės auditas susijęs ir su šia byla, nes minėtas objektas buvo rekonstruotas pagal Sutartį Nr. S-654, kuri minima ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte.
38. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
39. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
40. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2012-09-10 sudarė Darbų viešojo pirkimo ir padavimo sutartį Nr. S-654 (e. b. 1 t., b. l. 7–17), 2016-02-29 – Pirkimo sutartį Nr. S-120 (e. b. 1 t., b. l. 19–31) su vėlesniais papildymais (e. b. 1 t., b. l. 32), 2016-03-25 – Pirkimo sutartį Nr. S-196 (e. b. 1 t., b. l. 33–43) su vėlesniais papildymais (e. b. 1 t., b. l. 44, 45, 46), 2016-07-29 – Pirkimo sutartį Nr. S-706 (e. b. 1 t., b. l. 47–58), 2016-08-08 – Pirkimo sutartį Nr. S-747 (e. b. 1 t., b. l. 59–71), 2016-08-08 – Pirkimo sutartį Nr. S-749 (e. b. 1 t., b. l. 72–79),
41. Ieškovė ir atsakovė 2018-02-28 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (e. b. 1 t., b. l. 5–6), kuriame nurodytas 260 214,72 Eur įsipareigojimų dydis ieškovės naudai.
42. Ieškovė ir atsakovė pasirašė aktus dėl atliktų darbų (e. b. 2 t., b. l. 148–149, 150–152, 153–154, 155–162), taip pat informavo viena kitą apie 2016-07-26 Sutarties Nr. S-706, 2016-08-08 Sutarties Nr. S-747, 2016-08-08 sutarties Nr. S-749 nutraukimą (e. b. 2 t., b. l. 85–86, 89, 120–125, 141). Atsakovė 2018-07-04 informavo ieškovę apie nustatytus statinio defektus garantinio laikotarpio metu (e. b. 2 t., b. l. 166–168).
43. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui 2018-02-28 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytą sumą. Svarbu pažymėti, kad ieškovas ieškinį grindžia būtent minėtu tarpusavio atsiskaitymo aktu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį ir nurodyti kokiu konkrečiu faktiniu pagrindu atsirado atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 206 214,72 Eur. Ieškovas šios teisės atsisakė.
44. CK 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
45. Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ v. Trakų rajono savivaldybės meras; bylos Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Lietuvos elektrinė v. Trakų rajono savivaldybės meras; bylos Nr. 3K-3-1321/2000). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008). Taigi, tarpusavio užskaitos aktas yra išvestinis dokumentas, kuris turėjo būti surašytas kitų pirminių duomenų pagrindu.
46. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir kad nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, asmuo prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE 2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011).
47. Iš ieškovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų bei jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, jog sudarant tarpusavio įsiskolinimų balansą iš atsakovo įsipareigojimo ieškovui dydžio buvo išskaičiuotos, kaip sulaikytos, sumos, dėl kurių vyksta atsakovo nurodyti teminiai ginčai, tame tarpe 126 063,13 Eur suma, nurodyta atsakovo balanse kaip debeto, taip ir kredito eilutėje. Taigi, atsakovo atsikirtimai, susiję su tuo, kad ieškovas šioje byloje siekia priteisti tas pačias sumas, dėl kurių akto surašymo metu vyko teisminiai ginčai, yra nepagrįsti.
48. Kita vertus, ieškovas nenurodė argumentų, paneigiančių atsakovo atsikirtimus, jog atsakovo kaip nesulaikytos, bet kaip kreditas, nurodytos sumos nėra ieškovui mokėtinos: nors ir yra pasirašyti darbų priėmimo aktai, tačiau nėra įvykdytos sutartyse numatytos likusios darbų sumos dydžio apmokėjimo sąlygos – nėra pateiktas garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas (sutarties S-120 16 p., S-196 12 p., S-706 16 p., S-747 16 p., S-749 13 p.). Dėl to ieškovas, neįvykdžius sutarčių sąlygų, negali reikalauti pagal sutartį sulaikytų pinigų. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovo argumentus, t.y. kad ieškovas minėtas sutarties sąlygas įvykdė ir kad suėjo terminas atsakovo įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus įvykdymo terminas. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, nors akte yra nurodyta su kokia sutartimi yra susijęs įsipareigojimas, tačiau šiame akte nėra aiški skolos prigimtis ir jos konkretus atsiradimo pagrindas (t.y. ar tai yra delspinigiai, ar skola už įvykdytus darbus, už kokius konkrečiai darbus, pagal kokį darbų priėmimo aktą paskaičiuota skola).
49. Be to, tarpusavio įsiskolinimų akte 2018-02-28 užfiksuota situacija pagal šalių finansinės atskaitomybės duomenis pasikeitė, atsakovė reiškia naujus reikalavimus ieškovui: iš 2018-05-09 atsakovo rašto matyti, kad sutartys S-706, 747 yra nutrauktos, dėl ko pradėti teisminiai ginčai ir kas gali įtakoti tarpusavio įsipareigojimų balanso pakeitimus; taip pat, kaip matyti iš 2018-08-01 atsakovo rašto, po kelių kokybės audito atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl defektų, susijusių su sutarties S-654 įvykdymu, ištaisymo. Šios aplinkybės rodo, jog 2018-02-28 akte nurodytos su šiomis sutartimis susijusios balansinės sumos nebeatspindi realios padėties.
50. Iš 2018-02-28 turinio matyti, kad, šalys, esant teisminiams ginčams ir daliniam darbų įvykdymui pagal sudarytas sutartis, siekė suderinti ir suderino abiejų šalių balanso duomenis (tarpusavio debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų dydžius) 2018-02-28 dienai, t.y. dėl kokių sumų nebevyksta teisminiai ginčai, kokiai sumai yra perduoti darbai. Tačiau šiuo aktu nebuvo analizuojama ir susitarta dėl konkrečių mokėtinų skolų, kurių mokėjimo terminas būtų pasibaigęs, taip pat dėl tokių skolų konkretaus atsiradimo pagrindo. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad tai, jog akte šalys užfiksavo 206214,72 Eur įsipareigojimų dydį, nereiškia, jog atsakovas besąlygiškai, neatsižvelgus į sutarties sąlygas, įsipareigojo šią sumą sumokėti ieškovui.
51. Dėl nurodytų motyvų, taip pat vadovaudamasis minėta teismų praktika, atsižvelgdamas į nustatytą šalių valią pasirašant atsiskaitymo suderinimo aktą, į tai, kad atsiskaitymų suderinimo aktas yra tik išvestinis dokumentas, kad atsakovas pateikė pirminius atsiskaitymo dokumentus ir pagrindė faktą, jog atsakovui neatsirado prievolės pagal sutarties sąlygas atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas šių aplinkybių nepaneigia, darytina išvada, kad 2018-02-28 aktas neįrodo atsakovo pareigos sumokėti ieškovui 206214,72 Eur sumą.
52. Dėl išdėstyto, ieškinys pareikštu faktiniu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.