Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis O. L., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016-08-03 atvyko į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Vakare nuėjo grybauti, apie 18.00 val., grįžo. Apie 21.00 val. bedirbdamas darže, išgirdo buksuojančią mašiną. Automobilis buvo užklimpęs apie 100 m. atstumu nuo jo sklypo, tačiau jį užstojo miškas. Apie 21.50 val. nuėjo pasiūlyti vairuotojui pagalbos. Automobilis buksavo ilgai ir garsiai, o kaimynė nesenai buvo pagimdžiusi naujagimį. Priėjo prie vairuotojo, lietuviškai pasiūlė atnešti plytų ir lentų. Priėjo, nes norėjo padėti, ieškojo kitų asmenų, nes norėjo, kad netriukšmautų. Vairuotojas pasakė, kad tuoj atvažiuos kita mašina, pagalbos nereikia. Jis apėjo iš kitos mašinos pusės, ten stovėjo du darbininkai. Paklausė, kas vyresnis, norėjo paprašyti, kad netriukšmautų, nes pas kaimynę vaikas buvo gimęs. Darbininkai parodė einantį žmogų. Iis buvo apie 25 m. nuo užklimpusio automobilio. Tai buvo nukentėjusysis G. K.. Jis priėjo prie jo, tačiau nespėjo nieko pasakyti. G. K. pasakė „kas tu toks esi, ko čia atėjai“, necenzūrinius žodžius naudojo. G. K. trenkė jam galva į antakį, tada jis (O. L.) jį sučiupo už marškinėlių. Nukentėjusysis trenkė jam ranka į nosį, jis atsisėdo ant žemės. Pradėjo keltis, tada G. K. iš nugaros jam spyrė koja. Jam iškrito peilis, kuris buvo už diržo. Jis keturiomis nulėkė į priekį. Tada G. K. Jam spyrė į krūtinę, paskui ranka trenkė į inkstų sritį. Jis iš skausmo suriko, kažkas iš už nugaros sušuko „gulėt“. Jis atsigulė ant žemės, dešine ranka užsidengė galvą. Jį pradėjo trise spardyti. G. K. spardė iš priekio iki juosmens, kiti du iš už nugaros. Jis prisiglaudė prie žemės, šaukė, kad iškviestų policiją. Kai baigė spardyti, jis gulėjo ant pilvo, ant kairio šono. Kažkuris iš trijų vyrų atsisėdęs spaudė jį prie žemės. Jo galva buvo pasukta į kairę, matė, kad stovėjo tamsiai rudos spalvos mašina, panaši į džipą. Prie mašinos stovėjo du vyrai ir moteris. Jam liepė atsistoti, jie jį nuvedė prie pamatų. Du vyrai pradėjo laužti rankas, trečias įkišo pirštus į nosį, užlaužė galvą ir nugriovė ant žemės, išlaužė ranką. Kai jam išlaužė ranką, jis prarado sąmonę. Atsigavus, jo rankos buvo surištos viela už nugaros, buvo tamsu, ant jo kažkas sėdėjo. Paprašė, kad pakviestų vyresnįjį, iš jo pasijuokė, sakė tylėti, nes užkas. Ištraukė kastuvą, kažką pradėjo kasti. Tas žmogus, kuris sėdėjo ant jo, nuėjo. Jis išsilaisvino ranką, bandė bėgti, kažkas iš paskos sušuko, kastuvu trenkė jam į kairę veido pusę. Nukrito į dešinę pusę ant kelių, pradėjo keltis, jį pradėjo mušti. Jo užpakalinių kelnių kišenėje buvo peilis. Neatsimena, kaip ištraukė peilį. Jei kas ir galėjo įvykti su peiliu, tai tik šį momentą, ne anksčiau. Jį mušė, tempė už rankų. Jis matė tik G. K., kitų asmenų, kurie jį spardė, nematė. G. K. jam trenkė galva į antakį, paskui trenkė ranka į nosį, spyrė į krūtinės dešinę pusę, spyrė koja ir ranka trenkė į inkstus ir sulaužė šonkaulius. Kiti asmenys spardė apatinę kūno dalį į šonus, buvo surišę rankas, nosį išdraskė, ranką išlaužė kai vedė prie pamatų. Jis fizinio smurto prieš nieką nenaudojo. Kai sudavė į antakį, nosį iš pradžių kraujas nebėgo, kai stovėjo ant keturių, pradėjo bėgti kraujas. Nežino, kas pirštus kišo į nosį. Kastuvo plokštuma jam sudavė į kairės pusės ausies sritį, kas sudavė, nematė, buvo tamsu. Atsipeikėjo, kai atvyko policija. Pareigūnas liepė jį atrišti, pamatė, kad ranka sulaužyta, pasodino į automobilį. Jis pareigūnui pasakė, kad ačiū dievui, jog jo neužmušė, paskui visą laiką tylėjo iki komisariato. Jis nė karto nesudavė G. K. ar kitiems asmenims. Neatsimena, kad būtų dūręs peiliu, tačiau neatmeta tokios galimybės. Su savimi turėjo tris ar keturis peilius. Vienas buvo didelis, kiti maži. Peilius turėjo, nes norėjo eiti į mišką dekoratyvinių dirbinių padaryti, prieš tai česnakus valė. Didelis peilis buvo dėkle už diržo, kiti peiliai buvo kišenėse, jie buvo nesulankstomi. Tą dieną vakarieniaudamas išgėrė du 0,75 litro talpos butelius alaus. Nežino, dėl ko konfliktas kilo. Liudytojai dirba pas G. K., todėl taip ir liudijo. 2013 m. buvo susitikęs su G. K. sodų bendrijos reikalais, konfliktų su juo neturėjo. G. K. iš karto nepažino, nes jį prieš tai buvo matęs tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu pažino. Matė jį įvykio metu, bet nežinojau, kad tai G. K.. Jis buvo su geltonais marškinėliais, su kelnėmis ar džinsais. Neatsimena to momento, kai išsitraukė peilį. Jam policijos komisariate rugpjūčio 4 d. pasakė, kad jis sužalojo G. K..

Nukentėjusysis G. K., apklausiamas teisimajame posėdyje, paaiškino, kad rugpjūčio 3 d. atvyko į savo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. užklimpo betonvežis, prie jo pamatė O. L., jis kažką rėkavo rusiškai. Betonvežis užklimpo ir konfliktas prasidėjo jo (G. K.) sklype. Jis prisistatė, kad yra sklypo šeimininkas. Kiti asmenys buvo nuo jų apie 20 metrų atstumu. O. L. prie jo priėjo, jis aiškino, kad užklimpęs betonvežis jam trukdo, jiems gyventi reikia. Pagal kalbą, eiseną suprato, kad kaltinamasis buvo nemažai išgėręs. Jis (G. K.) jam pasiūlė nesikišti. Tada O. L. jam griebė už peties ir sudavė du smūgius į kaklo sritį, į raktikaulį. Jis (G. K.) jį stumtelėjo ir jis nukrito ant lentų. Kai kėlėsi, jo rankose pamatė apie 50 cm. ilgio peilį su dėklu. Jis peilį išmušė ir vėl G. L. nustūmė, jis nukrito ant lentų. Priėjo vyrai. Jis (G. K.) paėmė peilį ir nešė link pušaičių. Vyrai suriko, kad O. L. turi kitą peilį. Jis (G. K.) pasisuko, vyrai pribėgo ir išmušė tą peilį. Atrodo, kad peilį išmušė su kastuvo kotu kažkuris iš darbininkų. Tada jis O. L. vėl nustūmė ant lentų ir liepė nesikelti. Iškvietė policiją ir liko prie jo, vyrai nuėjo dirbti. O. L. sėdėdamas jam grasino, gal po 5 min. jis pašoko bėgti. Jis (G. K.) jį stvėrė už peties. Tada O. L. atsisukęs su trečiu peiliu jam dūrė į širdies sritį. Jis (G. K.) išsisuko, tada antrą kartą O. L. su peiliu jam pataikė į pilvą. Jis (G. K.) jam sudavė, pastūmė ir jis nukrito į pušeles. Sušuko vyrams, kad kviestų greitąją ir atsisėdo ant pamato. Pirmas peilis buvo gana didelis, nematė, iš kur O. L. išsitraukė peilį. Pirmą peilį jis išmušė ranka, tas peilis buvo dėkle, O. L. bandė jį ištraukti. Kai jį puolė su peiliu, jis peilį išmušė ir nustūmė O. L. ant žemės. Kai jį antrą kartą puolė su peiliu, tai vyrai išmušė peilį, o jis jį parvertė ant žemės ir prašė vyrų, kad jį palaikytų. Trečią kartą kai jam įdūrė, jis O. L. trenkė į nosį ir nustūmė į krūmus. Kai jį stūmė, jis krito ant plokščių, kurios buvo sudėtos mašinai ištraukti, jis buvo neblaivus ir pats griuvinėjo, ritinėjosi daug kartų. Į antakį su galva kaltinamajam nesudavė, į nosį trenkė vieną kartą, kraujo nepastebėjo. Nosį galėjo sulaužyti, pasirinkimo neturėjo. Darbininkai jį gaudė, parvedė iš miško, rankas bandė surišti. Matė, kaip jam rankas rišo, niekas jo nespardė. Vyrai O. L. partempė iš miško, jis priešinosi, jo sklype rankas jam surišo po dūrio. Negali įvardinti, kokie vyrai jam surišo rankas. Nežino, kaip kaltinamajam buvo sulaužyti šonkauliai, kai jis gulėjo ant žemės, jis jam nesmūgiavo. Nesitikėjo, kad O. L. tiek peilių turi, jis elgėsi neadekvačiai, buvo girtas. Jis jam du kartus dūrė peiliu. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Paskui sužinojo, kad O. L. sklypas yra apie 70 m. nuo jo sklypo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t., b.l. 75-76).

Liudytojas M. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamojo O. L. nepažįsta. G. K. pažįsta iš matymo. Jie dirbo G. K. sklype, liejo pamatus. Jis, E. Č. ir vairuotojas buvo prie betonvežio, o G. buvo prie pamatų, gal 10-15 metrų toliau. Atėjo O. L., jis buvo išgėręs, paklausė, kur šeimininkas. Jie parodė ir O. L. nuėjo link G. K.. Galvojo, kad jis G. pažįstamas. Vėliau išgirdo triukšmą. Priėję pamatė, kad prie O. L. guli iškritęs peilis. G. K. iškvietė policiją. O. L. gulėjo ant žemės. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs O. L. smūgius. Jokių sužalojimų ant O. L., nei ant G. kūno nesimatė. G. pasakė, kad L. atėjo su peiliu, kad reikia kviesti policiją. Kaip G. kvietė policiją, nematė. O. L. tylėjo, nepastebėjo, kad jis būtų sumuštas. Nematė, kad kažkas būtų L. peilį iš rankų išmušęs. Jie nuėjo dirbti toliau. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą. Priėjo, o G. K. sušuko, kad jam įdūrė su peiliu. Nematė kaip O. L. įdūrė G. Kai priėjo antrą kartą, O. L. buvo nugriuvęs. Prieš tai matė, kad vyksta kažkoks susistumdymas. O. L. pradėjo bėgti. Jis su bendradarbiu E. Č. jį pagavo ir surišo su viela. Tada nuėjo toliau traukti betonvežio, iškvietė greitąją pagalbą. O. L. gulėjo surištas, paskui bandė bėgti į mišką, nugriuvo. Jie jį nusivijo į mišką, tempė iš miško už rankų ant pilvo. Prieš jį nesmurtavo, tik užlaužė rankas, partempė ir surišo. Pirmą kartą jį atvilko, surišo, bet jis atsirišo ir apie pora metrų pabėgėjo. Jie jį vėl partempė, rankas stipriai surišo priekyje. Kaltinamasis keikėsi, kai buvo surištas. Jie nuėjo vėl prie betonvežio. Sužalojimų pas O. L. nepastebėjo. O. L. buvo suduotas smūgis per kojas ir jis nukrito, į veidą jam niekas nesmūgiavo. Jis matė du peilius, vienas buvo didelis, o kitas mažesnis. Mano, kad peilius O. L. galėjo laikyti striukėje, didelis peilis į kišęnę netilptų. Tiksliai negali pasakyti, ar buvo suplėšyti G. K. rūbai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t., b.l. 186-196).

Liudytojas E. P., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo pas nukentėjusįjį G. K.. Kaltinamojo O. L. nepažįsta. Jis grįžo iš parduotuvės dirbti. Matė kaip G. K. laikėsi už žaizdos pilve. Kaltinamąjį matė kai jis buvo surištas ir gulėjo. Jo brolis M. P. sakė, kad O. L. atėjo iš miško, kažką pradėjo aiškintis, dūrė peiliu G. K. ir pradėjo bėgti. Su nukentėjusiuoju jis nekalbėjo. Ant surišto O. L. kūno sužalojimų nematė, jis gulėjo veidu į žemę, kalbėjo kažką. Nukentėjusysis laikėsi už pilvo. Peilių nematė. Buvo vietoje iki tol, kol atvyko policija ir greitoji.

Liudytojas A. K., apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad atvežę betoną į statybvietę pas G. K., į (duomenys neskelbtini). G. sklype užklimpo jo vairuojamas betonvežis. Apie 21.30 val. priėjo kaltinamasis, pasisveikino, kažką šnekėjo, bet jis nesiklausė, nes bandė atkasti mašiną. Kaltinamasis buvo apsirengęs kažkuo tamsiu, nematė, kad jis būtų turėjęs kokių nors daiktų. Kaltinamasis nuėjo. Mašiną padėjo atkasinėti darbininkai, jis buvo mašinos gale. Nuo jo mašinos G. K. buvo gal 5 m. atstumu, ten buvo atvira vietovė, buvo trys darbininkai, vienas jam padėjo, kiti du buvo prie pamatų šalia G. K.. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Vėliau, eidamas į mašinos kabiną, matė kaip darbininkai laikė gulintį kaltinamąjį prispaudę prie žemės. Jis buvo paguldytas veidu į žemę, bandė ištrūkti, kalbėjo rusiškai. Tų darbininkų nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Kažkas sakė, kad kaltinamasis turėjo peilį, todėl jį laikė prie žemės prispaudę, apie tai išgirdo kalbant darbo eigoje. Jis toliau dirbo prie mašinos, išgirdo kaip darbininkai rėkavo, kad tas žmogus pabėgo, jį parvedė atgal. Matė kaip jį pagavo miške, jį parvedė du darbininkai, galima sakyti, kad jį tempė pritūpusį. Kad kaltinamajam būtų suduoti smūgiai, nematė. Kaltinamasis buvo kažkuo surištas, tai matė kokių 2 m. atstumu. Jam buvo surištos rankos, lyg kažkokia viela. Kaltinamasis kažką šūkavo. Kaltinamąjį laikė vienas darbininkas iš pradžių prispaudęs keliais į nugarą ir užlaužęs rankas, paskui jį laikė du darbininkai, jie buvo užlaužę rankas, laikė iš šonų rankomis. Nežino, iš kur pas kaltinamąjį atsirado sužalojimai. Buvo prietema, ant kaltinamojo jokių sužalojimų nematė, neprisimena, ar jis buvo praradęs sąmonę. G. sakė, kad jį puolė su peiliu, tą jis girdėjo, tačiau pats to nematė. Jis tuo metu kalbėjo telefonu su draugu ir išgirdo kaip G. sakė, kad reikia kviesti greitąją. Jis draugui pasakė, kad iškviestų greitąją. Peilį matė ant žemės, jis gulėjo po pirmų grumtynių prie mašinos, buvo nemažas apie 30 cm., buvo dėkle. G. K. apie sugadintus daiktus nieko nesakė.

Liudytojas V. I., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirbo pas nukentėjusįjį G. K. sklype. Apie 21.30 val. atvyko betonvežis, išpylė betoną. Tada jis su E. P. išvažiavo į parduotuvę, kur užtruko apie 15 min. Prieš išvažiuojant į parduotuvę, kaltinamojo nematė. Betonvežė buvo užklimpusi, bevažiuodami sutiko kitą mašiną, kuri važiavo betonvežės traukti. Jiems išvažiuojant jokių konfliktų nebuvo kilę. Kai grįžo, kaltinamasis gulėjo surištas, o G. sėdėjo ant pamatų, laikėsi už pilvo. Įvykio vietoje buvo M. P., Č., kaltinamasis ir G. K.. Vairuotojo jau nebuvo. Kaltinamasis buvo surištas viela, gulėjo veidu į apačią. Darbininkai stovėjo prie kaltinamojo, bet jo nelaikė. Nematė, kad kas liestų kaltinamąjį, jis gulėjo surištas ant žemės. Kaltinamasis gulėdamas šnekėjo, kad ateitų G. K. pasikalbėti. Kai važiavo iš parduotuvės atgal, jam paskambino Č. ir papasakojo, kad atėjo kaltinamasis, ieškojo šeimininko, kad jį padūrė. Peilį pamatė tik tada, kai atvyko policija. Kai atvyko policija, matė kaip kaltinamąjį vedė į automobilį, jo veido nematė. Kažkas replių ieškojo vielai atvynioti. Pareigūnai sakė, kad kaltinamajam ranka lūžusi, nėra kur antrankių dėti.

Liudytojas V. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Dėl įvykio soduose(duomenys neskelbtini), gavo pranešimą, atvyko prie statybvietės, ten gulėjo surištas žmogus, aplink dar buvo žmonių. Žmonės sakė, kad surišo kaltinamąjį, nes jis atėjo į svetimą teritoriją, grasino peiliu. Nukentėjusysis buvo greitosios automobilyje, jam peiliu buvo durta. Buvo du ar trys peiliai, vieno geležtė buvo kruvina. Peilis vienas buvo kaip pjautuvas, kitas buitinis. Išorinių sužalojimų ant kaltinamojo nepastebėjo, jo rūbai buvo purvini, gal nubrozdinimai buvo. Kaltinamasis buvo purvinas, išgėręs, agresyvus. Manė, kad jie iš apsaugos firmos, nesuprato, kad policijos pareigūnai. Su kaltinamuoju bendravo pastoviai, jam buvo surištos rankos ir kojos. Jis buvo agresyvus, muistėsi, priešinosi, galimai taip elgėsi dėl girtumo. Bandė aiškintis konflikto priežastis, bet jis jiems neatsakinėjo. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, sakė, kad atėjo į jo teritoriją žmogus, triukšmavo, dūrė peiliu. Kai nuiminėjo kaltinamajam vielą nuo rankų, viena ranka buvo tokia laisva, lyg kabanti. Kaltinamojo veidas buvo purvinas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Liudytoja D. D., apklausiama teisimajame posėdyje, parodė, kad O. L. yra jos sodo kaimynas. 2016 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad O. L. susipyko su statybininkais, nepatikėjo, kad jis galėjo kažką sužaloti peiliu. Jis pasakojo, kad kažkas buvo su statybininkų mašina, jis siūlė pagalbą, bet statybininkai pasakė, kad nereikia jo pagalbos, kilo konfliktas. O. L. sakė, kad jis turėjo peilį, nes grybavo. Apie sužalojimus jai nepasakojo, sakė, kad baudžiamojoje byloje jį kaltina, kad jis galėjo įdurti peiliu žmogui. Jis tiksliai nepasakė, kad dūrė peiliu. O. L. sakė, kad tą dieną grybavo. Jo ranka buvo sugipsuota, jis sakė, kad nukrito. Tai buvo vasarą, o gruodžio mėn. jis sakė, kad pats nukentėjo, kad yra baudžiamoji byla. O. L. geras kaimynas. Jiems padėjo nuo 2013 m., su juo konfliktų nebuvo. Jis nėra girtuoklis, yra pastebėjusi jį tik išgėrusį, kai kepė šašlykus. Jis nebuvo agresyvus. Apie jo konfliktus su kitais žmonėmis nėra girdėjusi. Nukentėjusiojo nepažįsta. Sode nuolatos negyvena, ten vyksta statybos.

Liudytojas E. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo pareigos - statybininkas. Tiksliai negali pasakyti laikotarpio, tačiau galimai nuo 2016 metų liepos mėnesio pabaigos, tikslios dienos nepamena, jie pradėjo dirbti statybų objekte, galimai (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu dirbo jis pats, M. P., V. I., E. P.. 2016-08-03 paties įvykio metu, kuomet buvo sužalotas darbų užsakovas G. K., statybų objekte nebuvo nei V., nei E., nes pastarieji tuo metu buvo išvykę į parduotuvę. Įvykį realiai matė jis pats ir M. P.. Kitų įvykio liudytojų nebuvo. Galimai laikotarpiu tarp 20.00 ir 21.00 val. į statybų objektą atvyko darbų užsakovas G. K., kuris turėjo atsiskaityti už betoną. Galimai laikotarpiu tarp 21.00 ir 22.00 val. jis pats kartu su M. P. ir sunkvežimio vairuotoju stumdė sunkvežimį, kuris įklimpo į smėlį. G. K. tuo metu vaikščiojo po objektą, jį apžiūrinėjo. Tada pastebėjo nepažįstamą vyrą (šis dėvėjo odinę rudos spalvos striukę, buvo tamsių plaukų), kuris priėjo prie jų, buvo akivaizdžiai neblaivus. Minimas vyras rusiškai paklausė kur yra šeimininkas, ir parodžius kryptį, jis nuėjo. Jiems patiems atkasinėjant sunkvežimio ratus išgirdo triukšmą. Tuo metu jau temo, buvo prieblanda, jis pats ir M. nuėjo triukšmo link. Vairuotojas liko prie sunkvežimio. Nuo sunkvežimio jie nuėjo apie 20 metrų ir pamatė, kad guli ant smėlio nepažįstamas vyras, kuris ieškojo G., o šalia gulėjo didelis peilis, galimai medžioklinis, nepanašus į buitinį. Peilio dėklas buvo galimai rudos spalvos, panašus į odinį. Paties peilio ašmenų nematė. G. tuo metu stovėjo prie minimo vyro ir pasakė jiems, kad minimas vyras pagrasino jam (G. K.) peiliu, daugiau nieko nepaaiškino. Gulintis vyras atrodė kaip be sąmonės, nereagavo į aplinką, tylėjo. G. nurodė, kad kvies policiją, nepažįstamas vyras toliau gulėjo, todėl jis pats su M. grįžo prie sunkvežimio, nes skubėjo namo. Jiems dviem nuėjus apie 10 metrų nuo G. ir minėto gulinčio vyro, išgirdo balsus, atsisukę pamatė, kad gulėjęs vyras atsikėlė, tarp gulėjusio vyro ir G. vėl vyko konfliktas, jie stumdėsi, tada pamatė, kaip G. vieną kartą trenkė nepažįstamam vyrui į veidą, po ko pastarasis nukrito ant žemės, o G. susigriebė už pilvo ir pasakė jiems, kad minėtas vyras jam (G. K.) dūrė su peiliu į pilvo sritį. Gali pasakyti, kad peilis, kuris gulėjo ant žemės dėkle, taip ir gulėjo ant žemės, o nepažįstamas vyras, kaip vėliau pamatė, turėjo dar vieną peilį. Peilis, kuriuo galimai nepažįstamas vyras dūrė G., buvo su juodos spalvos rankena, panašus į virtuvinį peilį, minimo peilio geležtės ilgis buvo apie 10-15 cm ilgio, o geležtės plotis ties storąja dalimi buvo apie 2 cm. Tas peilis atsidūrė taip pat ant žemės, matė ant šio peilio kraujo žymes, šis peilis buvo šiek tiek sulinkęs, tačiau labai nežymiai. Po dūrio G. atsisėdo ant pamato, nes iš pilvo srities pastarajam bėgo kraujas, prašė jo (E. Č.) ir M. surišti nepažįstamą vyrą, kadangi laukė policijos. Kaip suprato, G. jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Gulintis vyras buvo su sąmone, pastarasis rėkė, kad yra kareivis, tarnavo Afganistane, norėjo aiškintis santykius su G., tačiau jis (E. Č.) su M. surišo minimo vyro rankas ir kojas su statybine viela, kuria riša armatūrą atlikdami statybos darbus. Minimas vyras jiems nesipriešino. Šis vyras iki atvažiuojant policijos pareigūnams nuolat dar žodžiu grasino G., kad jie kaimynai, kad jiems gyventi šalia, suprato, kad šis vyras grasina G. fiziniu susidorojimu. Peilius, kuriuos turėjo nepažįstamas vyras, kažkas surinko ir padėjo į vieną vietą iki policijos pareigūnams atvykstant. Maždaug pusvalandžio laikotarpiu atvyko medikai, vėliau atvyko policijos pareigūnai. G. išvežė į ligoninę, o nepažįstamą asmenį, kuris sužalojo G., išsivežė policijos pareigūnai. Jo (E. Č.) ir M. asmens duomenis policijos pareigūnai pasižymėjo, tada parodė policijos pareigūnams kur guli peiliai, policijos pareigūnai pasiėmė peilius. Tuo šis įvykis ir baigėsi, jie patys išvažiavo namo. Kitą dieną, t. y. 2016-08-04 apie 09.00 val. atvykus į tą patį statybų objektą, įvykio vietoje, tai yra netoli jos, maždaug apie 10 metrų atstumu nuo pačios įvykio vietos, jis (E. Č.) rado dar vieną peilį, tokį patį, kaip ir tas, kuriuo buvo sužalotas G. Jie rastą peilį padėjo prie pušies, apie tai pranešė G. (1 t., b. l. 167-168).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 170-178).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2016-08-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-03 apie 22.00 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. B., VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie naujai statomo namo kieme iš matymo pažįstamas asmuo, grasina peiliu. Atvykus minėtu adresu prie statomo namo stovėjo GMP 5604, kurioje gulėjo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sąmoningas ir paaiškino, kad pas jį į kiemą atėjo neblaivus kaimynas O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir peiliu pradėjo jam grasinti, įdūręs bandė pabėgti į mišką. Jį pasivijo namą statantys darbuotojai E. Č. ir M. P. jį pagavo paguldė ant žemės ir surišo viela kojas ir rankas, pas jį rado dar du peilius, kuriuos iš jo paėmė ir vėliau perdavė jiems (pareigūnams). O. L. nuėmė vielas ir pasodino į tarnybinį automobilį, pristatinėjant O. L. skundėsi, kad jam skauda ranką ir reikalavo medikų. Pristačius asmenį į Vilniaus m. 2 PK O. L. buvo iškviesta GMP, kuri suteikė jam pagalbą (1t., b. l. 17).

Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad O. L. 2016-08-03, 23.40 val. nustatytas 1.55‰ girtumo laipsnis (2 t., b. l. 51).

2016-08-03 Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoti 2016-08-03 keturių skambučių garso įrašai (1 t., b. l. 55-57).

2016-10-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-22).

2016-12-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti trys peiliai (t. 1, b. l. 24-34).

2016-12-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vyriausiojo patrulio A. B. 2016-08-04 pateiktas peilis. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. B. išvada: apžiūrėtas peilis yra savadarbis turistinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 35- 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S1/2017(01) nurodyta, kad ant peilio geležtės (9 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su O. L. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (4 mėg.), DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant peilio geležtės (8 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (3 mėg.) ir geležtės (8 mėg), DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant peilio geležtės (10 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (5 mėg.) ir geležtes (10 mėg), DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant peilio geležtės (7 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos (1 mėg.) ir peilio makšties (2 mėg), DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (1 t., b. l. 43-46).

Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. nurodė, kad neatsimena, kaip sužalojo nukentėjusįjį peiliu, tačiau tokios galimybės neatmetė. Kaltinamasis paaiškino, kad pats buvo sumuštas G. K. ir jo sklype dirbusių asmenų, ir galimai peiliu gynėsi nuo prieš jį naudojamo smurto. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Vertindamas O. L. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad jie buvo nenuoseklūs viso proceso metu. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 216-08-04 ir 2017-01-03 apklausose O. L. kategoriškai nurodė, kad vyras, kuris jį tariamai sužalojo nebuvo nukentėjusysis, nes nukentėjusįjį jis pažysta. 2017-01-03 apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo įvykio vietoje iš viso nematė ir jis negali paaiškinti kokiu būdu jis buvo sužalotas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškino, kad jį sužalojo būtent nukentėjusysis, suduodamas jam smūgius. Be to, O. L. teismo posėdyje itin detaliai nurodė kokius sužalojimus jam padarė kiti asmenys, tačiau klausiamas apie peilių panaudojimą prieš nukentėjusįjį, nurodė, kad šios aplinkybės neatsimena ir nieko negali paaiškinti. Vis tai rodo, kad O. L., duodamas parodymus teismui, nebuvo nuoširdus. Tuo tarpu byloje apklaustų nukentėjusiojo G. K. ir liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytojai M. P., E. Č., V. K. patvirtino, kad būtent kaltinamasis O. L. su peiliu sužalojo G. K.. Nors šie liudytojai paties smūgio peiliu nepastebėjo, tačiau matė peilį ir sužalotą nukentėjusįjį. E. Č. parodę matęs, kad gulėjęs vyras (O. L.) atsikėlė, tarp jo ir G. K. vėl vyko konfliktas, jie stumdėsi, tada pamatė, kaip G. K. vieną kartą trenkė kaltinamajam į veidą, po ko pastarasis nukrito ant žemės, o G. K. susigriebė už pilvo ir pasakė jiems, kad minėtas vyras jam (G. K.) dūrė su peiliu į pilvo sritį. Taip pat byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamojo O. L. elgesys įvykio metu buvo neadekvatus.