- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-11
- Bylos Nr.
- 2K-74/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Piesliakas, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- T. S., T.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti priteistą (jei bus teismo priteista) padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam T. S. Iš A. A. priteista 10000 Lt nukentėjusiajam T. S. neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas, o prokuroro ir nukentėjusiojo T. S. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendis pakeistas. A. A. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 28 straipsnio 3 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį ir už šį nusikaltimą paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš A. A. nukentėjusiajam T. S. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma padidinta iki 40000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peržengdamas būtinosios ginties ribas, 2008 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu T. S. tris kartus į nugaros ir krūtinės sritis, padarydamas nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas ties krūtinkauliu nugaroje, vieną durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su tarpšonkaulinės arterijos sužalojimu, lydimą kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendį bei bylą nutraukti, o jei tokio sprendimo teismas nepriimtų, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendį, nes šiuo metu mokosi ir būdamas laisvėje greičiau galėtų atlyginti padarytą žalą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis išprovokavo konfliktinę situaciją ir įtraukė į ją nukentėjusįjį T. S. neatitinka byloje surinktų įrodymų. Iš liudytojų A. P., R. S., E. D., E. J. parodymų matyti, kad konfliktas su T. S. prasidėjo po to, kai konfliktas su A. P. jau buvo pasibaigęs, konfliktas tarp A. A. ir T. S. prasidėjo po to, kai šis, būdamas neblaivus, išėjo į lauką ir A. A. paklausė T. S., ar jis gerai „stovi“. Į šį klausimą T. S. atsakė klausimu „Ką pasakei?“. A. A. paaiškino, kad norėjo mergaičių numerių paprašyti, o T. S. į tokį jo prašymą reagavo ištardamas „Ką tu pasakei, piemeny?“ ir padėjęs į šoną neštą maišą grįžo prie A. A., sugriebė jį ir sudavė kumščiu į galvą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal nukentėjusiojo, tiek pagal liudytojų parodymus jis, A. A., konflikto pradžioje peilio rankose neturėjo. Jo pasakyti žodžiai ir kitos aplinkybės tikrai nesudarė prielaidos T. S. situaciją vertinti kaip grėsmingą, o nukentėjusiojo elgesys susidariusioje situacijoje buvo neadekvatus dėl aplinkybės, kad šis buvo neblaivus dėl netrukus prieš įvykį išgerto alaus.
Kasatorius teigia, kad veikė būtinosios ginties situacijoje neperžengdamas būtinosios ginties ribų, todėl teismai vertindami situaciją netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. A. A. pažymi, kad iš liudytojų A. P., E. J., E. D., M. K., R. S. parodymų visumos matyti, kad T. S. pirmas sudavė jam smūgius kumščiu į galvą ir jėgos persvara buvo T. S. pusėje. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padarytos trys žaizdos, kurių tik viena yra kiauryminė. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis tik gynėsi, o peilį panaudojo tik todėl, kad jėgų santykis buvo ne jo naudai. A. A. teigia, kad suduodamas smūgius peiliu buvo užgultas nukentėjusiojo, išsigandęs ir sumišęs dėl T. S. fizinio smurto, todėl negalėjo matyti, į kurias kūno vietas suduoda smūgius peiliu, taip pat negalėjo numatyti savo veikos pasekmių, todėl jo veika negali būti vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia ir neatitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikaltimo sudėties.
Kasatoriaus manymu, iš jo nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad žalą nukentėjusiajam jis padarė veikdamas ne tyčine kaltės forma, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, kai nukentėjusysis panaudojo prieš jį neadekvatų fizinį smurtą, nors matė, kad aplinkui yra daugiau vaikinų, nukentėjusiajam nebuvo žinoma, kad kas nors iš vaikinų jo nepuls, nepanaudos jokio žalojimo įrankio. Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas ilgalaikių pasekmių neturėjo. Įvertinus aptartas aplinkybes, byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalį ir iš jo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti ar tokį nukentėjusiojo reikalavimą visai atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras D. Karčinskas prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas, kad A. A. veikė ne būtinosios ginties situacijoje. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. A. pokalbio su A. P. metu buvo agresyviai nusiteikęs ir nukentėjusiojo akivaizdoje užgauliai klausdamas A. P. apie nukentėjusįjį sąmoningai išprovokavo žodinį konfliktą, kurio metu siekė T. S. įžeisti. Aptartus veiksmus A. A. atliko būdamas pasirengęs atremti puolimą, t. y. turėdamas peilį ir žinodamas, kad jo padėtis yra pranašesnė. Šia padėtimi jis ir pasinaudojo suduodamas smūgius nukentėjusiajam ir padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl tokia A. A. veika vertintina ne kaip būtinoji gintis, o kaip kilusių muštynių metu suduoti atsakomieji smūgiai. Išvadą apie tai, kad A. A. nesigynė, o elgėsi agresyviai patvirtina teismo medicinos specialistų išvadų duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam T. S. padarytos trys žaizdos peiliu, o A. A. jokių rimtesnių kūno sužalojimų nepadaryta.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo
BK 28 straipsnyje 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Vadinasi, asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei veiką, atitinkančią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, padaro gindamasis nuo kaltininko prasidėjusio ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Dėl to negali būti laikomos būtinąja gintimi situacijos, kai asmuo įgyvendindamas vieningą tyčinio nusikaltimo padarymo planą tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, siekdamas pasinaudoti jais kaip dingstimi tariamai gynybai tam, kad padarytų jam žalos (ginties provokacija).
Iš nukentėjusiojo T. S., paties A. A., liudytojų R. S., M. K., E. D., E. J., S. R. parodymų matyti, kad prieš prasidedant konfliktui su T. S., A. A., būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, kartu su R. S., M. K. ir E. D. prie namo laiptinės gąsdino A. P. demonstruodamas peilį, siūlydamas pasikviesti A. P. draugus ir eiti muštis ir pan., tačiau A. P. eiti muštis nesutiko, stengėsi išvengti konflikto. Kaip tik tada, ketindamas išmesti buitines atliekas, iš laiptinės išėjo nukentėjusysis T. S., kuris pasiteiravo, kas vyksta. A. A. ėmė nepagarbiai jo klausinėti, kas jis toks, pasakė kitų įžeidžiančių žodžių. Reaguodamas į tokius A. A. veiksmus, nukentėjusysis T. S. sudavė smūgį A. A. ranka į veidą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. A., nepagarbiai klausinėdamas apie nukentėjusįjį, kas jis toks, sakydamas įžeidžiančius žodžius, striukės kišenėje turėjo iš anksto pasiimtą peilį, todėl jam buvo žinoma, kad konfliktinėje situacijoje jis turi neabejotiną pranašumą. Kolegijos nuomone, tokie A. A. veiksmai vertintini kaip neabejotinas konflikto provokavimas, siekiant, kad konfliktas iš žodinio, virstų muštynėmis, kurių metu jis galėtų panaudoti fizinį smurtą, kurio turinys apima ir fizinį smurtą panaudojant peilį. Iš karto po T. S. suduoto smūgio tarp A. A. ir T. S. kilo muštynės, kurių metu būtent tai ir įvyko, nes A. A. apsikeitė su T. S. smūgiais rankomis į įvairias kūno dalis, krito ant žemės, o po to A. A. dūrė nukentėjusiajam T. S. vieną smūgį peiliu iš priekio į krūtinės sritį ir du smūgius iš nugaros pusės, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegijos nuomone, pasiimtas peilis, konfliktinės situacijos vystimosi seka, nuteistojo tariami žodžiai ir elgesys muštynių metu suduodant smūgius į peiliu į krūtinės sritį rodo, kad A. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. A. veika negali būti vertinama kaip padaryta būtinosios ginties situacijoje ar peržengiant būtinosios ginties ribas. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apygardos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai ją kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Dėl civilinio ieškinio
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad rizikingas nukentėjusio asmens elgesys negali būti laikomas priežastimi, dėl kurio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad prieš nukentėjusį buvo padarytas nusikaltimas ir jis dėl to patyrė neturtinės žalos.
CK 6.282 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė sumažinti atlygintos žalos dydį atsižvelgus į žalą padariusio asmens sunkią materialinę padėtį, išskyrus tuos atvejus, kai veika padaryta tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. A. nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, todėl iš jo priteistas neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas dėl A. A. sunkios materialinės padėties.
Kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, į kurias turėjo būti atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį, buvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo, o kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai, neperžengiant kasacinio skundo ribų yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.