Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant O. L. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 651,64 Eur turtinei žalai atlyginti;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 671,02 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiajam G. K. – 192,36 Eur turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2900 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.45 val., atėjęs į G. K. priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagirių sen., Vilniaus raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.55 prom. girtumas), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė dešine ranka du kartus G. K. į kairės pusės raktikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po ko, G. K. bandant sulaikyti O. L. už kairiojo peties, O. L. besisukdamas du kartus su savimi turėtu peiliu dūrė G. K. į pilvo sritį, padarydamas dvi durtines-pjautines žaizdas pilve - kairiame pašonkaulyje paviršinė bei žemiau bambos vidurinėje linijoje su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos sužalojimu, pasireiškusiu kraujosruvomis bei kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu O. L. tyčia sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistasis O. L. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kelia byloje surinktų įrodymų vertinimo, būtinosios ginties situacijos buvimo klausimus, tuo tarpu nukentėjusysis G. K. kelia priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių, neišspręsto reikalavimo priteisti procesines palūkanas klausimus. Dėl šių aplinkybių pasisakytina detaliai.

Dėl surinktų įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių

Tuo tarpu nukentėjusiojo G. K. parodymai, priešingai, nei kaltinamojo, pagrįstai vertinti kaip nuoseklūs. G. K. davė parodymus teisminio nagrinėjimo metu, taip pat dėl įvykio aplinkybių jis buvo tris kartus (2016-08-04, 2016-11-22, 2017-01-09) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai taip pat buvo patikrinti ir įvykio vietoje (t. 1, b. l. 62-63, 68-70, 71-72, 75-91, t. 2, b. l. 162-164) ir visų šių apklausų metu jis nurodė iš esmės tokias pačias faktines aplinkybes, o būtent, kad į jo žemės sklypą atėjęs neblaivus O. L. pradėjo jam reikšti pretenzijas, porą kartų smogė nukentėjusiajam į kaklą, raktikaulį, vėliau nukentėjusysis pastebėjo pas jį peilį dėkle. Nustūmus O. L. ir šiam nukritus po kurio laiko kaltinamasis atsikėlė ir prie jo pribėgo su kitu peiliu rankoje. Peilis buvo išmuštas, o kaltinamasis pargriautas, tačiau kaltinamasis vėl pašokęs pribėgo prie nukentėjusiojo ir trečiu peiliu sudavė du smūgius G. K.. Teismas atsižvelgė į apelianto įvardytas aplinkybes, keliančias jam abejones dėl nukentėjusiojo parodymų logiškumo, patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui jos tokių abejonių nesukėlė. Teiginys, kad nuo antrojo smūgio G. K. būtų išsisukęs, tėra subjektyvūs apelianto pamąstymai. Akivaizdu, kad pagal nukentėjusiojo parodymus fizinis smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas staiga, tad reakcija į tokio pobūdžio veiksmus galima įvairi, tame tarpe ir nepakankamai greitas reagavimas, kad išvengti smūgio. Aplinkybė, kad pirmasis nukentėjusiojo pamatytas peilis buvo dėkle, nėra pakankama, kad nevertinti situacijos kaip grėsmingos, keliančios pavojų, tuo labiau, kad nukentėjusysis matė, jog peilio savininkas yra neblaivus (O. L. 2016-08-03 23.40 val. nustatytas 1,55 promilės girtumas, t. 2, b. l. 51), ką patvirtina ir tolimesni nukentėjusiojo veiksmai – dėl grasinimų peiliu jis kvietėsi policijos pagalbos.

Vertindamas, kiek kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina ar paneigia kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas skirtingas įvykių eigos versijas, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų tiesiogiai nematė kaip O. L. puolė G. K., grasino peiliu, tai yra nematė incidento tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pradžios, taip pat nematė ir pačių smūgių peiliu, šias aplinkybes tiesiogiai patvirtina tik G. K. parodymai. Nežiūrint to, tai netrukdo vertinti, kiek surinkti įrodymai patvirtina ar paneigia kitas nukentėjusiojo ar kaltinamojo nurodytų įvykių eigos detales, kas taip pat leidžia spręsti dėl jų parodymų patvirtinimo ir patikimumo. Liudytojas M. P., taip pat liudytojas E. Č., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 167-168) pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, savo parodymais, kurie patikrinti ir įvykio vietoje (t. 1, b. l. 170-177, 186-195), patvirtino, kad stebėjo incidentą nuo to momento, kuomet išgirdę triukšmą pamatė O. L. ant žemės, šalia jo buvo peilis dėkle. Prie kaltinamojo buvęs G. K. jiems sakė, kad O. L. jam grasino peiliu, kad jis kvies policiją. Liudytojas E. Č. taip pat patvirtino, kad po to nueinant vėl išgirdo triukšmą, atsisuko ir pamatė atsikėlusį O. L., tarp jo ir G. K. įvyko susistumdymas, kurio metu G. K. vieną kartą trenkė kaltinamajam į veidą, po ko pastarasis nukrito ant žemės, o G. K. susigriebė už pilvo ir pasakė jiems, kad minėtas vyras jam (G. K.) dūrė peiliu į pilvo sritį. Liudytojas matė iš nukentėjusiojo pilvo bėgantį kraują, taip pat vėliau pas O. L. pamatė kruviną, kiek sulenktą peilį. Liudytojas taip pat nurodė, kad po to O. L. rėkė, grasino G. K. susidorojimu. Liudytojas M. P. taip pat patvirtino matęs ant žemės O. L., po to vyko kažkoks susistumdymas, po kurio G. K. pasakė, kad jam įdūrė. O. L. pradėjo bėgti, jie jį pavijo, vėliau surišo. Liudytojai E. P., A. K., V. I. tiesiogiai nagrinėjamų įvykių nematė, apie juos žino iš žodžių, tačiau jų parodymai dėl to nėra mažiau reikšmingi. Jų dėka teismas turi galimybę nustatyti įvykio dalyvių elgesį iš karto po incidento, jų nurodomas aplinkybes dar esant įvykio vietoje. Minėti liudytojai patvirtino, kad tiek nukentėjusysis G. K., tiek įvykių dalį stebėję E. Č. bei M. P. pagrindines įvykių aplinkybes jiems nupasakojo iš esmės taip pat kaip ir teisme, ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. P. patvirtino, kad surištas O. L. grasino įvykio vietoje buvusiems asmenims. Byloje esantis Bendrosios pagalbos centro pateiktų skambučių garso įrašų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 55-57), jame esant informacija patvirtina, kad policijos pagalbos kvietėsi būtent G. K., kas akivaizdžiai atitinka nukentėjusio, o ne smurtaujančio asmens elgesį. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad G. K. policijos pagalbos kvietėsi 2016-08-03 21.56 val. dėl į jo kiemą atėjusio asmens grasinimų peiliu, iš ko galima spręsti, kad policija kviesta jau pačioje incidento pradžioje, dar iki smūgių peiliu. Greitoji medicinos pagalba dėl sužeidimo peiliu kviesta 22.05 val. Šie duomenys atitinka nukentėjusiojo ir aukščiau minėtų liudytojų nurodytą įvykių eigą. Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno liudytojo V. K. parodymai taip pat patvirtina, kad sulaikomas O. L. elgėsi agresyviai, priešinosi, nenurodė pareigūnams jokių duomenų apie konflikto priežastis, kas nėra logiška pačiam esant užpuolimo aukai, nevartojusiai jokio smurto, kaip tai nurodo O. L.. Tuo tarpu G. K. policijos pareigūnams iš karto nurodė, kad atėjęs O. L. grasino peiliu, įdūrė, bandė pabėgti. Įvykio vietoje buvo rasti, perduoti policijai ir apžiūrėti bendrai keturi peiliai, kurių vienas buvo dėkle, o kito geležtė buvo sulinkusi (t. 1, b. l. 24-33, 35-39). Tai atitinka liudytojų parodymus ir įvykio situaciją. Teismas atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentus, kad nei ant vieno iš peilių nebuvo rasti G. K. kraujo pėdsakai, tačiau tai abejonių nesukėlė. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. S1/2017(01) (t. 1, b. l. 43-46), ant tyrimui pateiktų peilių geležtės buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau ne visi jie buvo tinkami identifikavimui, nes tinkamo vertinimui DNR profilio negauta. Nežiūrint to, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu būtent teismo nagrinėjamų įvykių eigoje patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, taip pat specialisto išvada Nr. G 3020/2016(01) (t. 1, b. l. 132-133), kurioje nurodyta, kad nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos G. K. pilve padarytos kelių valandų laikotarpyje iki pateikimo į gydymo įstaigą 2016-08-03. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad G. K. būtų buvęs sužalotas iki incidento su O. L., o iš karto po jo jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabentas į ligoninę. Remdamasi pateikta argumentacija teisėjų kolegija sprendžia, kad ši įrodymų grupė sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, tad pirmosios instancijos teismas ja vadovavosi pagrįstai ir įvykio faktines aplinkybes nustatė teisingai.

Dėl būtinosios ginties situacijos buvimo

Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytus O. L. veiksmus vertinti kaip įvykdytus esant būtinosios ginties situacijai, ko prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios šio straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. kėsinimasis nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. Būtinosios ginties situacija taip pat nėra konstatuojama ir tuomet, kai kilus abipusiam konfliktui, smurtas naudojamas ne gynimos tikslais, bet puolimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).

Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistasis O. L. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kilusio konflikto metu, nuteistajam panaudojus su savimi atsineštą peilį, nukentėjusiajam G. K. buvo padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos pilvo srityje, sužalojimas įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Analizuojant įrodymus dėl tarp jų kilusio konflikto priežasčių, jo eigos, nustatyta, kad O. L. atėjo į privačią teritoriją, pats priėjo prie jos savininko G. K. reikšdamas pretenzijas dėl triukšmo. Iš įvykio vietos apžiūros, taip pat nuotraukų, darytų asmenų parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad įvykis vyko netoli statomo namo. Liudytojai E. Č., M. P. patvirtino, kad atėjęs nuteistasis ieškojo šeimininko. O. L. su savimi turėjo 4 peilius, buvo neblaivus. Kaip nustatyta aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu, būtent jis pradėjo smurtinius veiksmus G. K. atžvilgiu, nes pareiškęs pretenzijas dėl triukšmo smogė jam du kartus į raktikaulio sritį. Kaip patvirtino byloje surinkti minėti įrodymai, kelis kartus smurtiniai, agresyvūs nuteistojo veiksmai buvo stabdomi jį pargriaunant ant žemės, tačiau net ir po šių pauzių jis vėl pašokdavo ir tęsdavo agresyvų elgesį, tame tarpe ir suduodamas du smūgius peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį. Agresyvų elgesį jis tęsė ir po to, kai G. K. nurodė iškvietęs policiją, tai tesėsi net atvykus policijos pareigūnams, ką patvirtino liudytojo V. K. parodymai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis G. K. bei liudytojai E. Č. ir M. P. naudojo nuteistojo atžvilgiu ir smurtinio pobūdžio fizinius veiksmus – šis buvo pargriaunamas ant žemės, išmuštas peilis, jis buvo surišamas, tačiau nustatyta įvykio situacija leidžia konstatuoti, kad būtent O. L. veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, o minėti pargriovimai ant žemės, peilio išmušimas, surišamas buvo atliekami gynybiniais, sulaikymo tikslais. Todėl spręstina, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų pagrindu yra paneigta O. L. iškelta būtinosios ginties versija, nes nėra nustatyta, kad jo smurtinius veiksmus sąlygojo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nukreiptas į O. L.. Pagrindo taikyti BK 28 straipsnį nenustatyta pagrįstai.

Apeliaciniame skunde minima specialisto išvada Nr. G 2389/2016(01) (t. 2, b. l. 39-44), specialisto paaiškinimai patvirtina, kad O. L. galimai 2016-08-03 buvo padaryti kūno sužalojimai mažiausiai 26 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau šis duomuo aukščiau padarytų išvadų dėl būtinosios ginties situacijos nuteistajam nebuvimo nepaneigia. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl sužalojimų O. L. padarymo yra atliekas atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio metu ir bus nustatytos jų atsiradimo aplinkybės.

Nenustačius būtinosios ginties situacijos O. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes – sunkų G. K. sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 132-133).

Dėl nukentėjusiajam G. K. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių ir reikalavimo priteisti procesines palūkanas

Ginčijamu nuosprendžio pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiojo reikalavimą priteisti 870 € dydžio turtinę žalą, padarytą užpuolimo metu sugadinus jo nurodytus daiktus, tai yra laikrodį, piniginę ir mobilųjį telefoną. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šis reikalavimas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas G. K., įrodytos turi būti visos faktinės aplinkybės, kurių konstatavimas yra reikšmingas sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad O. L. užpuolimo metu naudojo peilį, kuriuo nukentėjusiajam pilvo srityje padarė dvi durtines-pjautines žaizdas, savaime nepatvirtina, kad buvo sugadinti tokie daiktai kaip laikrodis, piniginė ar mobilusis telefonas. Šių daiktų sugadinimo, apart paties nukentėjusiojo, nepatvirtino nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų. Apžiūrai minėti G. K. teigimu sugadinti daiktai pateikti nebuvo. O ir pats nukentėjusysis apie šių daiktų sugadinimą pirmą kartą nurodė tik 2017-04-03 apklausos metu (t. 1, b. l. 73), tai yra nuo įvykio praėjus 8 mėnesiams, savo žodžių nepagrįsdamas jokiais kitais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtų daiktų sugadinimo faktinės aplinkybės nėra įrodytos, yra teisinga, reikalavimas atlyginti jų vertę atmestas pagrįstai.

Nukentėjusysis G. K. nurodo, kad ginčijamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bendras priteistos turtinės žalos dydis 192,36 Eur nurodytas neteisingai, ir teisėjų kolegija su tuo sutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, pateiktų 2017-07-11 nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, teismas sprendė, kad yra pagrįstas ir tenkintinas G. K. reikalavimas priteisti 150 Eur už užpuolimo metu sugadintus marškinius ir kelnes, bei reikalavimas priteisti 142,36 Eur už negautas darbines pajamas (apeliaciniuose skunduose iš esmės šios sumos neginčijamos). Tokiu atveju bendra priteistinos turtinės žalos atlyginimo suma būtų 292,36 Eur (150 + 142,36). Todėl akivaizdu, kad 2017-07-11 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra padaryta aritmetinė klaida, kuri taisytina apeliacinėje instancijoje keičiant nuosprendį.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala yra 50 000 Eur, ji atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, yra pagrįsta ir turi būti priteista. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam buvo priteistas 5000 Eur, o ne 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kaip klaidingai nurodoma apeliaciniame skunde. Sprendžiant, ar ši suma nustatyta teisingai, pažymėtina, kad neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgiama ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įstatymų normomis vadovavosi tinkamai ir šiuo klausimu priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika. Dėl nustatytų O. L. smurtinių veiksmų (du smūgiai ranka į kairės pusės raktikaulį, du dūriai peiliu į pilvo sritį) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimus – dvi durtines-pjautines žaizdas pilve: kairiame pašonkaulyje paviršinę bei žemiau bambos vidurinėje linijoje su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos sužalojimu, pasireiškusiu kraujosruvomis bei kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Šis sužalojimas vertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3020/2016(01) (t. 1, b. l. 132-133), G. K. dėl patirtų sužalojimų 2016-08-04 buvo operuotas, atlikta laparaskopija per durtinę žaizdą bendroje intubacinėje nejautroje, per kiauryminę pilvo sieną suformuotas pneumoperitoneumas. Įkištas papildomas troakaras kairiajame šone. Išsiurbti kraujas ir krešuliai. Per kontraktūrą kairiajame šone įkištas drenas. Išpjauti kraštai, susiūta aponeurozė ir oda. Operacija sklandi, pooperacinis laikotarpis be komplikacijų. Žaizda gyja pirminiu būdu, be infekcijos požymių. G. K. stacionare gydytas itin trumpai, išrašytas 2016-08-05. Būklė išrašant patenkinama. Rekomendacijos išrašant: dieta, režimas, išimti siūlus po 8-10 dienų po operacijos poliklinikoje, vengti sunkių daiktų kėlimo 4-6 savaites, vartoti analgetikus esant skausmui, šeimos gydytojo priežiūra, būklei pablogėjus chirurgo konsultacija, ambulatorinė kontrolė. Kaip matyti iš pateiktų nedarbingumo pažymėjimų, jis nedarbingas buvo mažiau nei mėnesį, nuo 2016-08-04 iki 2016-08-31 (t. 1, b. l. 141-144). Nukentėjusysis teismui nurodė vis dar jaučiantis skausmą sužalojimų vietose, reabilitacijos nereikia, negali kilnoti didelio svorio, jaučia nerimą ir baimę būdamas užpuolimo vietoje, kur ruošiasi gyventi, taip pat nerimauja dėl ateities, nes sveikata, jo vertinimu, nėra atsistačiusi visiškai. Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę ir nerimą dėl savo sveikatos, o pradinėje stadijoje – net gyvybės, įvairius nepatogumus dėl taikyto gydymo, nedarbingumo laikotarpio. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Tačiau tuo pačiu itin svarbu ir tai, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų apie ilgalaikius G. K. sveikatos sužalojimus, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, sunkius liekamuosius reiškinius nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė atsižvelgiantis ir į kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, tad apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į O. L. turtinę padėtį, nėra pagrįstas. Pagrindo didinti neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis apie O. L. turimo turto vertę, dirbamo darbo pobūdį bei trukmę (t. 2, b. l. 75, 101-102, 104, 167-170) nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą buvo atsižvelgta ir į tai, kad O. L. taip pat buvo sužalotas. Visų pirma, ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant nagrinėjamą klausimą, to nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau pateikti medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 39-44, t. 3, b. l. 1) leidžią spręsti apie apsunkintas O. L. galimybes dirbti tam tikrą laikotarpį, o tau pačiu ir gauti pajamas, tad į šias aplinkybes atsižvelgta pagrįstai.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, daro išvadą, kad nukentėjusiajam G. K. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nukrypta nėra. Todėl tenkinti G. K. apeliacinio skundo reikalavimą dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos padidinimo nėra pagrindo.

Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą žalos sumą nuo bylos perdavimo teismui iki visiško nuosprendžio įvykdymo dienos, visų pirma, pažymėtina, kad pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, ši teisės norma įpareigoja teismą išspręsti visus civiliniame ieškinyje pareikštus reikalavimus, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė. Joks procesinis sprendimas dėl minėto G. K. civiliame ieškinyje nurodyto reikalavimo nebuvo priimtas, taip pažiedžiant minėtą proceso teisės normą. Šią klaidą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuria minėtą ieškinyje pateiktą reikalavimą grindžia G. K., nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Visų pirma pabrėžtina, kad šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra kitokia nei civilinio – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Todėl baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš to seka, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala, priežastiniu ryšiu siejama su baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika. G. K. reikalaujamos priteisti procesinės palūkanos nepatenka į padarytos žalos sampratą, jos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nuteistojo O. L. padaryta nusikalstama veika, todėl baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis jo reikalavimas yra atmetamas. Padarytos išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-99-648/2016 ir kt.).

Dėl G. K. prašymo priteisti 1750 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Pateiktas kvitas patvirtina, jog apeliantas iš tiesų turėjo nurodomo dydžio išlaidų, sietinų su jo atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes. Kaip matyti iš advokato D. Gagio pateiktos sąskaitos, nurodyta suma prašoma už paruoštą apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliaciniame procese. Tas pats advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tad bylos medžiaga jam buvo žinoma, už atstovavimą ginčijamu 2017-07-11 nuosprendžiu priteisti 2900 €. G. K. vardu pateiktas apeliacinis skundas, kurį sudaro nepilni 5 lapai. Apeliacinėje instancijoje buvo surengtas vienas teismo posėdis, trukęs apie 30 minučių. Nukentėjusiojo atstovas pasisakė ne tik dėl G. K. apeliacinio skundo, bet ir dėl nuteistojo O. L. apeliacinio skundo. Pastarąjį skundą teismas atmetė, o G. K. apeliacinį skundą tenkino tik iš dalies. Remiantis šiais duomenimis teismas sprendžia esant pagrindui priteisti mažesnę atstovavimo išlaidų sumą, nei prašo nukentėjusysis.

Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas dėl aukščiau nurodytų netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti G. K. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį ir iš O. L. priteisti G. K. 292,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

G. K. reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą žalos sumą nuo bylos perdavimo teismui iki visiško nuosprendžio įvykdymo dienos atmesti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. L. G. K. naudai 1000 Eur išlaidų, turėtų dėl advokato paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.