Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės N. J. ir trečiųjų asmenų L. S. ir M. J. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei N. J. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą atnaujinimo ir dėl teismo leidimo išdavimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, L. S., M. J., R. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Byloje pateikta Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės užvesta paveldėjimo byla Nr. 59/2018. Iš joje esančių duomenų nustatyta:

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 65 kopijos nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-03-01 gyventojų registro išrašo kopijos nustatyta, kad A. J. vaikai – dukra L. S., sūnus M. J.. Miręs santuokoje, sutuoktinė N. J..

Iš pareiškimo apie palikimo priėmimą kopijos nustatyta, kad N. J. 2018-03-22 pareiškė, kad priima palikėjo A. J. palikimą. Iš pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo nustatyta, kad 2018-04-16 L. S. ir M. J. atsisakė pagal įstatymą nuo jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jų tėvui A. J..

Iš 2020-01-10 VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikimo priėmimo faktas įregistruotas registre 2018 m. kovo 23 d. Palikimo atsisakymo faktas įregistruotas registre 2018-04-16 .

2018-05-07 N. J. pareiškimu notaro biurui pareiškė, kad susituokė su A. J., (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis mirė. Prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į pusę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, kaip pergyvenusiai sutuoktinį ir nuosavybės teisės liudijimą į mirusiojo dalį.

Iš 2018-05-07 nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad notarė Neringa Bartkuvienė patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro:

1. ½ dalis buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. Negyvenamoji patalpa – garažas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4. ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5. ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6. Lengvasis automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

7. Savos gamybos lengvojo automobilio priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

8. Ratinis traktorius Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini);

9. Piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esantys AB Šiaulių banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-05-21 nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad notarė Neringa Bartkuvienė patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro:

1. Negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).;

2. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)

Iš 2018-05-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirusiojo palikėjo sutuoktinė N. J. paveldi visą žemiau įvardintą turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. J.:

1. ½ dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2. ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

3. ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;

4. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

5. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

6. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

7. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

8. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

9. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)

10. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

11. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

12. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;

13. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

14. ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

15. ½ dalį lengvojo automobilio „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

16. ½ dalį savos gamybos lengvojo automobilio priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

17. ½ dalį ratinio traktoriaus Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini);

18. ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis, esančių AB Šiaulių banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto santuokos liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. S. ir L. J. (posantuokinė pavardė – S.) susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra.

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra.

Dėl antros eilės įpėdinių teisės paveldėti.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atstovaujamų nepilnamečių dukrų P.D. S. ir A. O. S. teisės paveldėti po palikėjo A. J. mirties atsiradusį palikimą ieškovui teigiant, kad palikėjo A. J. pirmos eilės paveldėtojams (vaikams) atsisakius palikimo, teisė paveldėti atsirado antros eilės paveldėtojams, šiuo konkrečiu atveju ieškovo dukroms A. O. S. ir P. D. S.. Tuo tarpu atsakovė ir tretieji asmenys L. S. bei M. J. su tokia ieškovo pozicija nesutinka, motyvuodami tuo, kad teisė paveldėti senelių turtą vaikaičiams atsiranda tik tėvų mirties atveju, o atisakymo nuo paveldėjimo atveju tokia teisė neatsiranda. Su tokiais atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę paveldėti (duomenys neskelbtini). mirusio A. J. palikimą pagal įstatymą įgijo du pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo sūnus M. J. ir dukra L. S. bei palikėjo sutuoktinė – N. J.. Palikėjo vaikai 2018 m. balandžio 16 d. palikimo atsisakė. Nuo šio momento, kaip numato CK 5.11 straipsnio 2 dalis, paveldėjimo teisė atsirado kitam asmeniui, iki tol jos neturėjusiam, t. y. paskesnės (antros) eilės įpėdinėms vaikaitėms – A. O. S. ir P. D. S. kartu su palikėjo sutuoktine. Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovė klaidingai nurodo, jog atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė ir ji neatsisakė paveldėjimo, o priešingai jį priėmė, todėl negalima vadovautis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, o tai kiek M. J. ir L. S. atsisakė savo teisės į paveldėjimą, kaip nurodyta įstatyme ir teismų praktikoje, paveldėjimo turto apimtis padidėjo vienam iš įpėdinių, t. y. N. J.. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis, kas iš esmės paneigia atsakovės atstovės argumentus. Kaip jau buvo minėta ir aukščiau, sutuoktinių paveldėjimo teisę reglamentuojančio CK 5.13 straipsnio normos numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą mirusio sutuoktinio turtą. Esant paminėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo paveldėjimo teisė atsirado kitiems asmenims, iki tol jos neturėjusiems, t. y. paskesnės (antros) eilės įpėdinėms vaikaitėms – A. O. S.ir P.D. S.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Ieškovas prašo atnaujinti terminą priimti nepilnamečių vaikų A. O. S. ir Pa. D. S. vardu palikimą atsiradusį po A. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių - apie tai, kad atsakovė N. J. paveldėjo visą mirusiojo A. J. turtą, ieškovo sutuoktinei L. S. ir jos broliui M. J. 2018-04-16 atsisakius palikimo, ieškovas nežinojo, šią aplinkybę L. S. nuo ieškovo nuslėpė. Palikimo atsisakymo faktas jam tapo žinomas tik 2020-01-10 gavus testamentų registro išrašą. Anksčiau neturėjo pagrindo abejoti L. S. paaiškinimu, kad jai kaip palikimas atiteks tėvo sodyba, nes jos veiksmai po tėvo mirties buvo nukreipti į sodybos ir joje esančio turto išsaugojimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; kt.).

Teismas tokius ieškovo teiginius laiko deklaratyviais, neįrodytais jokiais įrodymais, todėl neturi pagrindo spręsti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Teismas turi ieškoti ieškovo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Ieškovas teigia, kad apie palikimo atsisakymo faktą jam tapo žinoma tik 2020-01-10 gavus testamentų registro išrašą. Ieškovo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis nurodo praleidęs terminą palikimui priimti, teismas nepripažįsta svarbiomis. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas, nepilnamečių vaikų tėvas neabejotinai žinojo apie savo sutuoktinės L. S. tėvo mirtį, bei apie jo paliktą turtą, kadangi tuo metu su L. S. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Savo ieškinyje nurodė, ką paantrino ir jo atstovė teismo posėdžio metu, kad ieškovas tikėjosi, kad L. S. priims palikimą, kadangi ieškovo sutuoktinė L. S. po savo tėvo A. J. mirties vyko pas notarą tvarkyti paveldėjimo procedūrų, paaiškino, kad palikimą su motina ir broliu pasidalins ir jai atiteks tėvo turėta sodyba. Visų pirma, tai, kad L. S. vyko pas notarą tvarkyti paveldėjimo procedūrų, savaime neįrodo, apie ketinimą priimti palikimą, nes iš esmės paveldėjimo procedūrų tvarkymą gali reikšti ir palikimo atsisakymas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apie L. S. atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2020-01-10. Apie šį faktą liudijo tik jis pats, tuo tarpu atsakovė ir jos bei trečiųjų asmenų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas apie palikimo atsisakymą neabejotinai buvo informuotas ir žinojo. Iš esmės tai yra dviejų skirtingų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų žodinis paaiškinimas, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais, dėl ko toks ieškovo tvirtinimas (faktas) netampa įrodytu.

Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovas turėjo objektyvias ir subjektyvias sąlygas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų teisę į paveldėjimą įstatymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo. Apie palikėjo mirtį bei apie paveldėtą turtą jis žinojo ir dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjas, siekdamas apginti, kaip jis pats teigia, savo nepilnamečių dukrų interesus, turėjo visas galimybes pasidomėti dėl priimto palikimo, be to, tuo metu ieškovas ir L. S. buvo santuokoje, dėl ko ieškovo galimybės gauti informaciją apribotos nebuvo. Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, kad vien byloje nurodyta aplinkybė, jog 2018-02-20 L. S. ir UAB „G4S Lietuva“ sudarė sutartį Nr. INS6769, dėl apsaugos sistemos būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įrengimo ir minėto būsto saugojimo, pati savaime neįrodo L. S. ketinimo priimti palikimą, nes iš esmės L. S. išreiškus norą priimti palikimą ir jį priėmus, jos palikimą būtų sudariusi tik dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovei, be kita ko, būtų tekusi prievolė mokėti ir už kitiems asmenims priklausančio turto apsaugą.

Ieškovo atstovė nurodė, kad jo ir sutuoktinės santykiai buvo įtemti, kartais net konfliktiški. Teismo vertinimu, esant konfliktiškiems ieškovo ir jo sutuoktinės santykiams, siekdamas apsaugoti savo nepilnamečių vaikų interesus, ieškovas turėjo dar svaresnę priežastį pasidomėti paveldėjimo klausimais, tačiau jokių aktyvių veiksmų ieškovas nesiėmė. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad iš ieškovo pateiktų paaiškinimų matyti, jog aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų interesus ieškovas ėmėsi tada, kai sužinojo, jog kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje, į iš ieškovo prašomo priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymą įtrauktos nepilnamečių mergaičių daliai skirtos gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Teismo vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą dėl palikimo nepilnamečių dukrų vardu priėmimo ir termino atnaujinimo, siekiant galimai sumažinti priteistino išlaikymo dydį kitoje byloje, negali būti laikomas tinkamais ieškovo veiksmais, siekiant apsaugoti nepilnamečių dukrų interesus ir veikimu jų naudai, kaip kad pateiktu ieškiniu deklaruoja ieškovas.

Taigi ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjo mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu jis praleido dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis, yra tos nuomonės, kad teisės į palikimą ieškovas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių – savo paties neveikimo ir nerūpestingumo. Ieškovo nurodytos aplinkybės – nežinojimas apie L. S. palikimo atsisakymą negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismo vertinimu laikyti nežinojimą apie atsisakymą nuo palikimo svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti terminą palikimui priimti būtų ydinga, nes tokiu atveju termino pratęsimas būtų begalinis laike. Nagrinėjamu atveju ieškovui, atstovaujant savo nepilnamečių vaikų interesus, terminas priimti palikimą baigėsi 2018-07-17 (skaičiuojant tris mėnesius nuo 2018-04-16), į teismą ieškovas kreipėsi 2020-01-20, terminą praleidus pusantrų metų. Pareiga įrodyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka ieškovui, kuris prašo teismo šį terminą pratęsti (CPK 178 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, kaip nurodyta pirmiau, šios aplinkybės neįrodė.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečių mergaičių gyvenimo sąlygos yra geros. Nėra duomenų, apie nepilnamečių mergaičių mamos netinkamą elgesį ar veikimą priešingai savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Institucija taip pat neturi duomenų apie netinkamą mažamečių priežiūrą ir auklėjimą, todėl teismo vertinimu, neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių mergaičių vardu, nebus pažeisti nepilnamečių teisėti interesai.

Be to, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šioje byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad ieškovas aktyvių veiksmų, kaip kad pats nurodo ieškinyje, siekdamas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų interesus, ėmėsi tik tada, kai sužinojo, jog kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje, į iš ieškovo prašomo priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymą įtrauktos nepilnamečių mergaičių daliai skirtos gyvenamojo būsto nuomos išlaidos, rodo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl termino palikimui nepilnamečių dukrų vardu priimti atnaujinimo, iš esmės veikė ne savo nepilnamečių dukrų interesais, o vedinas asmeninių tikslų kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje.

Atsižvelgiant į teismo nustatytų aplinkybių visumą, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad egzistavo svarbios priežastys, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis įstatymų nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir termino praleidimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis, pateisinančioms termino praleidimą, o ieškovui atnaujinus terminą palikimui priimti tai neatitiktų nei šio termino paskirties stabilizuoti nuosavybės teisinius santykius atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ieškovo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti negali būti patenkintas ir yra atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 578 straipsnis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas ieškovo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovo atstovaujamos dukros nelaikytinos pretenduojančiomis į palikimą, todėl ieškovas, atstovaudamas savo nepilnametes dukras neturi teisės ir ginčyti Klaipėdos rajono 2-ojo biuro notarės Neringos Bartkuvienės atsakovei N. J. (duomenys neskelbtini)išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir šis reikalavimas atmestinas ir šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-84-467/2017).

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad neatnaujinus termino palikimui priimti tampa neaktualus teismo leidimo išdavimo klausimas, todėl šiuo klausimu teismas taip pat plačiau nepasisako.

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovė N. J. ir tretieji asmenys L. S. ir M. J. pateikė prašymą paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims. Nurodė, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama L. S. ir ieškovo santuokos nutraukimo bylą, o ši bylą iškelta siekiant pagąsdinti L. S., kad ji atsisakytų santuokos nutraukimo byloje tam tikros savo turto dalies.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Šiuo atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieškovas pateikdamas ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vien aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas savaime nesudaro pagrindo ieškovui skirti baudą. Tai, kad ieškovas pateikė prašymą atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą ir pan., negali būti ir nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Esant paminėtų aplinkybių visumai prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Byloje pateiktos atsakovės N. J. –teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 605 Eur, trečiojo asmens L. S. – 200 Eur ir trečiojo asmens M. J. – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymai tenkintini ir aukščiau paminėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės N. J. ir trečiųjų asmenų L. S. ir M. J. prašymo dėl baudos ieškovui T. S. skyrimo.

Priteisti iš ieškovo T. S. 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės N. J. naudai.

Priteisti iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens L. S. naudai.

Priteisti iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens M. J. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.