- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-45-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01668-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Verslo pagrindas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Verslo pagrindas“ dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti 2017 m. liepos 5 d. su atsakove sudarytą paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 500 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė pagal Sutartį parengė ieškovei paramos paraiškos projektą. Tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešime nurodė, jog pagal projektą ieškovės numatytas rekonstruoti pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė turėjo ir privalėjo tinkamai konsultuoti ieškovę ir nurodyti, jog rekonstrukcijai rengiamas pastatas ar sutartis dėl jo privalo būti laiku registruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovė pažeidė Sutarties 2.8 punktą, pagal kurį paslaugų teikėja turėjo veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų klientės interesus. Atsakovės parengta ir ieškovės teikta paraiška NMA buvo atmesta dėl atsakovės kaltės, ieškovė nebegali pakartotinai jos pateikti. Todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei be pagrindo gautą 500 Eur atlygį.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal sudarytą Sutartį tinkamai atliko visas pareigas: konsultavo ieškovę paramos gavimo ir įsisavinimo klausimais, paaiškino visas galimas rizikas dėl paramos negavimo ir išmokėtos paramos ar jos dalies grąžinimo netinkamai įgyvendinus sutartį, parengė paraišką bei verslo planą ir pateikė elektroninėmis priemonėmis šiuos dokumentus NMA. Sutartimi ieškovei nebuvo suteikta jokių garantijų, kad pagal parengtą projektą bus suteikta paraiškoje prašoma paramos suma. Atsakovė nėra įsipareigojusi vertinti ieškovės sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis teisingumo, nes už pateiktų dokumentų turinio teisingumą atsako ieškovė. Ieškovė nesivadovavo atsakovės rekomendacijomis ir dėl nežinomų priežasčių ar išsiblaškymo panaudos sutartį sudarė ir užregistravo tik ūkio žemei, į sutartį neįrašydama pastatų, kuriuose planavo įrengti vištų fermą. Ši aplinkybė nulėmė, jog paramos paraiška buvo pripažinta netinkama paramai gauti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, NMA, nurodė, kad ieškovė 2017 m. liepos 31 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Ieškinyje iš esmės akcentuojamas vienintelis nustatytas neatitikimas, tai yra Žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų (toliau – Taisyklės), 17.10 papunkčio reikalavimo (nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, paramos paraiškos pateikimo dieną turi priklausyti pareiškėjui) pažeidimas. Tačiau NMA, vertindama paraišką, nustatė nemažai ir kitų neatitikimų, kurie detaliai buvo aprašyti ieškovei siųstame pranešime. Ieškovė nepateikė NMA paaiškinimų dėl nustatytų neatitikimų, bet 2017 m. spalio 5 d. prašymu nurodė išregistruoti pateiktą paraišką. Todėl ieškovės pateikta paraiška buvo ne atmesta, o išregistruota. Ieškovė turi teisę teikti naują paraišką pagal minėtą priemonę artimiausiu paraiškų rinkimo metu. Taip pat ieškovė gali pretenduoti gauti paramą pagal kitas paramos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė ieškovės E. J. ieškinį atsakovei MB „Verslo pagrindas“ dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.
5. Teismas padarė išvadą, jog Sutartis pagal savo esmę ir šalių siekiamą tikslą yra paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo už atlyginimą teikti ieškovei 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo ir įsisavinimo konsultacines paslaugas, 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos paraiškos dokumentų pildymo, paraiškos dokumentų ir kitų su paraiškomis susijusių ataskaitų rengimo paslaugas, projekto administravimo dokumentacijos ruošimo ir teikimo įgyvendinančiajai institucijai paslaugas (projekto administravimo paslaugos) (CK 6.716 straipsnis). Teismas nepripažino Sutarties vartojimo sutartimi, kadangi ją vykdant ieškovės vardu buvo sudarytas verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Taigi ieškovė veikė ne kaip vartotoja, o kaip ūkininkė, ūkio ir verslo plėtros tikslais. Šalių sudarytos Sutarties nuostatos ieškovės ir atsakovės buvo gana ilgą laiko tarpą derinamos.
6. Pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Sutartimi ieškovė užsakė, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo ir įsisavinimo konsultacines paslaugas (Sutarties 1.1.1 punktas), 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos paraiškos dokumentų pildymo, paraiškos dokumentų ir kitų su paraiškomis susijusių ataskaitų rengimo paslaugas (Sutarties 1.1.2 punktas), projekto administravimo dokumentacijos ruošimo ir teikimo įgyvendinančiajai institucijai paslaugas (Sutarties 1.1.3 punktas). Taigi šalys Sutartyje nebuvo susitarę dėl paslaugų rezultato, tai yra, kad atsakovės parengta paraiška bus priimta ir (ar) parama bus suteikta. Dėl tokio galutinio rezultato šalys ir negalėjo sutarti, nes paraišką turėjo vertinti NMA, kuri šalių teisiniuose santykiuose, sudarant ir vykdant Sutartį nedalyvavo. Mokėjimas už suteiktas paslaugas nėra siejamas su paramos gavimu: paslaugos teikėjai turėjo būti mokama tik už tam tikros kokybės ir turinio paslaugas.
7. Teismas nustatė, jog 2017 m. birželio 29 d. atsakovė elektroniniu laišku įspėjo ieškovę dėl pastatų panaudos įregistravimo VĮ Registrų centras. Taigi ieškovės teiginys, kad atsakovė neinformavo jos apie būtinybę registruoti sutartis, kurių pagrindu valdomas nekilnojamasis turtas, yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė teigė, kad su ieškove bendravo ir telefonu, ne kartą ieškovė buvo įspėta apie reikalavimą perimti visą ūkį, registruoti panaudos žemei ir pastatams sutartis. Ieškovė į teismo posėdžius neatvykdavo net pripažinus jos dalyvavimą teisme būtinu, siekiant apklausti apie šalių bendradarbiavimo aplinkybes. Be minėtų rašytinių įrodymų ir atsakovės atstovės paaiškinimų byloje nėra pateikta jokių kitų reikšmingų įrodymų dėl bendradarbiavimo tarp šalių, vykdant Sutartį, aplinkybių. Teismas pripažino, kad atsakovė vykdė sutartį, veikė išimtinai klientės interesais, aktyviai bendradarbiavo su kliente, teikdama rekomendacijas dėl reikiamų dokumentų pateikimo, paruošė verslo planą, užpildė paraišką dėl paramos gavimo, kuri buvo pateikta NMA.
8. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ne kartą ragino ieškovę pateikti reikalingus dokumentus, tačiau atsakovė vėlavo, teikė dokumentus paskutinėmis termino dienomis, užtikrino atsakovę, jog pateikė visus jos prašytus dokumentus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi buvo išduotas teismo leidimas pareiškėjui R. J. ieškovės sūnaus vardu sudaryti žemės sklypų, terminuotą iki vaiko pilnametystės panaudos sutartį su ieškove. LITEKO sistemoje nėra duomenų, kad būtų prašoma teismo leidimo sudaryti panaudos sutartis ne tik dėl žemės, bet ir dėl aktualių šiai bylai statinių. Taigi visuma faktinių aplinkybių leidžia teismui konstatuoti, kad pati ieškovė ginčo atveju vykdydama sutartinius įsipareigojimus veikė netinkamai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėjo teisę veikti ieškovės vardu, registruojant panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės paraiška NMA buvo ne atmesta, o išregistruota pačios ieškovės prašymu.
9. Ieškovės valia nutraukti Sutartį yra aiškiai išreikšta. Apie ieškovės valią nutraukti Sutartį ir atsisakyti paslaugų paslaugos teikėja (atsakovė) jau yra informuota. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas galioja tik ateityje, tai yra šalių sutartinės prievolės baigiasi tik ateityje, sutarties nutraukimas neturi grįžtamosios galios. Paslaugų gavėjos (klientės) teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį neribojama jokiomis sąlygomis. Tokia sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ir nesant esminio pažeidimo, taip pat nesant pačioje sutartyje nustatytų jos vienašalio nutraukimo pagrindų. Todėl papildomas sutarties nutraukimas teisme nebetaikytinas. Pagal atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovė nebelaiko Sutarties vykdytina. Atsakovė dalį darbų pagal sutartį atliko: verslo planas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo parengtas. Todėl ieškovės reikalavimas atsakovei grąžinti už paslaugas pagal Sutartį jai sumokėtus 500 Eur yra nepagrįstas (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė, būdama verslininke teikiančia paslaugą, turėjo ir privalėjo tinkamai konsultuoti savo klientę, tai yra nurodyti, jog rekonstrukcijai rengiamas pastatas ar sutartis dėl jo, privalo būti laiku registruoti Nekilnojamojo turto registre. Visi ieškovės turimi dokumentai atsakovei buvo pateikti laiku. NMA 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešime nurodyta, jog buvo iš esmės pažeistas Taisyklių 17.10 papunkčio reikalavimas, pagal kurį, jei statiniai, žemė po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais yra valdomi nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, teisėtą valdymą pagrindžiančios sutartys turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip paramos paraiškos pateikimo diena. Šis Taisyklių reikalavimas atsakovei privalėjo būti žinomas. Todėl atsakovė pažeidė Sutarties 2.8 punktą, pagal kurį atsakovė turėjo veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų klientės interesus. Atsakovė privalėjo įspėti ieškovę, kad yra realus ir faktinis Taisyklių 17.10 papunkčio reikalavimo pažeidimas ir šio trūkumo ištaisyti nebeįmanoma.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė veikė kaip ūkininkė. Ieškovė veikė, kaip fizinis asmuo, kadangi ką tik buvo gavusi jaunojo ūkininko statusą, tai yra neturinti tokio pobūdžio nei darbo, nei dokumentacijos rengimo patirties ar atitinkamos kvalifikacijos. Todėl ieškovė ir kreipėsi į atsakovę, kaip šios srities specialistę, verslininkę, užsiimančią projektų rengimu, tikėdamasi ir turėdama teisėtus lūkesčius iš atsakovės gauti už nurodytą atlygį tinkamą projekto variantą. Ieškovės, fizinio asmens, ir atsakovės, juridinio asmens, tarpusavio santykiai buvo pagrįsti atsakovės teikiama paslauga pagal standartinę, atsakovės parengtą Sutartį. Ieškovė prisijungė prie šios sutarties, jos neskaičiusi, neįsigilinusi, todėl Sutartis yra vartojimo sutartis.
10.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Sutartyje nebuvo susitarta dėl paslaugų rezultato. Atsakovė, gavusi ieškovė teikiamą dokumentaciją, privalėjo matyti esamą faktinę situaciją, susijusią su Taisyklių 17.10 papunkčio reikalavimo pažeidimu, apie tai informuoti ieškovę ir nebevykdyti jokios veiklos, nes projekto realizacija nebeįmanoma dėl esminės sąlygos pažeidimo. Trečiojo asmens teiginiai, kad NMA, vertindama paraišką, nustatė nemažai ir kitų neatitikimų, neatitinka tikrovės. Visi kiti neatitikimai yra nežymūs ir nereikšmingi, jie gali būti ištaisyti. Esminis Taisyklių 17.10 punkto reikalavimas nebegalėjo būti ištaisytas, kadangi teisėtą valdymą pagrindžiančios sutartys turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip paramos paraiškos pateikimo dieną. Todėl ieškovė sutiko su NMA darbuotojų pasiūlymu rašyti prašymą dėl paraiškos išregistravimo.
10.4. Trečiasis asmuo nenurodė nei vienos programos, į kurią ieškovė galėtų pretenduoti. Paraiška buvo siejama su jaunojo ūkininko statusu, o ieškovei šiuo metu suėjo (duomenys neskelbtini) metų, todėl ji nebegali dalyvauti jaunojo ūkininko programose. Ieškovė sugaišo daug laiko rengdama atsakovės prašomą dokumentaciją, ją teikdama atsakovei, bendradarbiaudama su atsakove. Jei atsakovė būtų kompetentinga, atidi ir rūpestinga, nedelsdama būtu informavusi ieškovę apie esminį Taisyklių pažeidimo faktą. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog įvertino ieškovės galimybes gauti paramą, taip pat tvirtino, jog ieškovė pateikė visus reikalingus dokumentus. Ieškovė laiku teikė atsakovei dokumentus, priešingu atveju, atsakovė galėjo nutraukti sutartį, reikšti pretenzijas ir pan. Tačiau pati atsakovė nebuvo rūpestinga, atidi ir dėl to suklaidino ieškovę, padarė jai faktinę žalą bei nepagrįstai gavo pinigus pagal sutartį.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės E. J. apeliacinį skundą atsakovė MB „Verslo pagrindas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovės nedalyvavimas teismo posėdyje turėjo įtakos bylos nagrinėjimui, nes rengiant projektą pagal Sutartį daug konsultacijų buvo teikiama telefonu, taip pat žodžiu, ieškovei atvykus į atsakovės biurą. Derybų dėl Sutarties, projekto rengimo konsultacijų metu, projekto detalių patarime bei projekto dokumentų rinkimo procese aktyviai dalyvavo ir ieškovės sutuoktinis. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis buvo ne kartą informuoti apie tinkamo žemės ūkio valdos perleidimo, statybų dokumentų, statinių ir žemės panaudos sutarties sudarymo ir jos įregistravimo VĮ „Registrų centras“ iki paraiškos pateikimo dienos svarbą. Nenoras vykdyti rekomendacijų gali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo vengimas, atsakomybės dėl neigiamų rezultatų perkėlimas kitai šaliai, remiantis nekokybiškai suteikta konsultacija.
11.2. Ieškovė dokumentus, reikalingus projektui parengti, teikė vėluodama. Todėl atsakovei teko atlikti pagrindinį darbą, tai yra parengti projektą per itin trumpą terminą – 2 darbo dienas ir 2 savaitgalio dienas. Paraiška ir verslo planas su priedais sudaro 87 puslapius, todėl atsakovė galėjo nepastebėti fakto, kad pavėluotai atsiųstuose dokumentuose galėjo būti klaidų. Prieš tai du kartus buvo siunčiami žemės ir pastatų dokumentai: 2017 m. liepos 19 d. žemės sklypų kadastrų duomenys ir 2017 m. liepos 25 d. VĮ „Registrų centras“ išrašai be registruotos panaudos sutarties. Tada ieškovei buvo paaiškinta, kad visam valdoje naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio išrašus atsakovei pateikė ieškovė, reikia sudaryti panaudos sutartis ir užregistruoti jas VĮ „Registrų centras“.
11.3. Ieškovė, nors ir sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų, gali dalyvauti ir kitose Ūkio ir verslo plėtros paramos priemonėse, kuriose iki 40 000 Eur ir iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų remiama ne žemės ūkio veiklos ekonominės veiklos pradžia kaimo vietovėse. Atsakovė siūlė ieškovei parengti paraišką ir verslo planą šiai veiklos sričiai dar iki pretenzijos gavimo, tai yra 2017 m. spalio pradžioje, užskaitant įmoką už ankstesnį projektą. Tačiau ieškovė atsisakė.
12. Atsiliepimu į ieškovės E. J. apeliacinį skundą trečiasis asmuo NMA prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė tarpusavio teisiniai santykiai dėl paslaugų teikimo, grįsti tarpusavio teisėmis ir pareigomis. NMA šalių teisiniuose santykiuose, sudarant Sutartį, nedalyvavo. NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (NMA nuostatų 1 punktas). NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai. Vertinant ieškovės pateiktą paraišką, buvo nustatyta neatitikimų. Apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojamas vienintelis neatitikimas, tai yra Įgyvendinimo taisyklių 17.10 papunkčio reikalavimo, jog nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, paramos paraiškos pateikimo dieną turi priklausyti pareiškėjui, pažeidimas. Tačiau NMA, vertindama paraišką, nustatė nemažai ir kitų neatitikimų.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovė nepateikė NMA paaiškinimų dėl nustatytų neatitikimų, o pateikė 2017 m. spalio 5 d. prašymą išregistruoti pateiktą paraišką. Ieškovės pateikta Paraiška buvo ne atmesta, o išregistruota, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą prašymą (2017 m. spalio 5 d.). Ieškovė turi teisę pateikti naują paraišką pagal minėtą Priemonę artimiausiu paraiškų rinkimo metu. Paraiška turėtų atitikti visas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, numatytus Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse. Taip pat Ieškovė, atitikusi visas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, gali pretenduoti gauti paramą pagal kitas paramos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, 500 Eur, sumokėtų už netinkamai suteiktas paslaugas, priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė 2017 m. liepos 5 d. Sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo ir įsisavinimo konsultacines paslaugas, 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos paraiškos dokumentų pildymo, paraiškos dokumentų ir kitų su paraiškomis susijusių ataskaitų rengimo paslaugas, projekto administravimo dokumentacijos ruošimo ir teikimo įgyvendinančiai institucijai paslaugas (projekto administravimo paslaugos) (1 t., b.l. 17-20). Ieškovė 2017 m. liepos 26 d. sumokėjo atsakovei 500,00 Eur už verslo plano paruošimo rengimo darbus (1 t., b. l. 10). Atsakovė suteikė ieškovei pagal Sutartį numatytas paslaugas, ieškovė 2017 m. liepos 31 d. pateikė NMA paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
15. NMA 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodė nustatytus ieškovės paraiškos neatitikimus ir trūkumus bei suteikė penkių darbo dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 21-22). Ieškovė 2017 m. spalio 6 d. pateikė NMA prašymą išregistruoti paramos paraišką (1 t., b. l. 48). Vienas iš NMA nurodytų ieškovės paraiškos trūkumų buvo Taisyklių 17.10 papunkčio reikalavimų pažeidimas, kadangi ieškovės numatytas rekonstruoti pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė teigia, kad dėl šio trūkumo yra atsakinga atsakovė, kadangi neinformavo ieškovės apie esminį Taisyklių pažeidimą, dėl kurio objektyviai negalima gauti prašomos paramos. Taigi paraiška nebuvo priimta dėl atsakovės kaltės. Todėl ieškovė reikalavo teismo priteisti jai iš atsakovės pagal Sutartį sumokėtus 500 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog Sutartis yra vartojimo sutartis, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji veikė, kaip ūkininkė.
Dėl Sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi
16. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal šios straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
17. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
18. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Sutarties tikslas buvo sudaryti verslo planą, pripažino, jog ieškovė veikė ne kaip vartotoja, o kaip ūkininkė, ūkio ir verslo plėtros tikslais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, kadangi ieškovė siekė užsiimti žemės ūkio produktų gamyba, žemės valdoje auginti burokėlius, morkas, česnakus, o po ūkinio pastato rekonstrukcijos auginti 160 vištų dedeklių ir 3 avis. Taigi ieškovės planuojama veikla, kurios paramos gavimui atsakovė teikė konsultacijas, nebuvo skirta jos asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o buvo planuojama verstis žemės ūkio produkcija ir ją realizuoti. Aplinkybė, jog ieškovė buvo neseniai gavusi jaunojo ūkininko statusą ir neturėjo verslo plano rengimo patirties, nereiškia, jog ji veikė kaip vartotoja, o ne ūkininkė.
19. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde pripažino, jog tarpusavio santykiai buvo pagrįsti atsakovės teikiama paslauga pagal standartinę, atsakovės parengtą sutartį, prie kurios ieškovė prisijungė neskaičiusi, neįsigilinusi, Sutartį atsakovė ieškovei atsiuntė el.paštu (1 t., b.l. 3). Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).
20. Byloje esančios šalių elektroninių laiškų kopijos patvirtina, jog nuo 2017 m. birželio 19 d., tai yra dar iki Sutarties pasirašymo 2017 m. liepos 5 d., šalys tarėsi dėl Sutarties sąlygų, atsakovė konsultavo ieškovę dėl reikiamų dokumentų verslo planui (2 t., b.l. 16-43). Sutarties 10.1 punkte numatyta papildoma sąlyga, kurioje nurodyta, jog klientas informavo, kad sutarties pasirašymo metu teismui yra pateiktas parašymas leisti klientui perimti valdą iš nepilnamečio sūnaus ir užsiimti ūkininkavimu. Teismo sprendimas turi būti priimtas iki 2017 m. liepos 12 d. Esant nepalankiam sprendimui, paslaugų teikėjas grąžins sumokėtą paraiškos ir verslo plano rengimo mokestį, nes teismui neleidus perimti valdos, klientas netenka galimybės dalyvauti paraiškų rinkime. Taigi Sutarties sąlygos buvo aptartos ir suderintos su ieškove, Sutartis pritaikyta individualiai ieškovės situacijai. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog prisijungė prie Sutarties, jos neskaičiusi.
Dėl paslaugų teikėjo tinkamo konsultavimo paslaugų suteikimo
21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad NMA 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešime nustatytas Taisyklių 17.10 papunkčio pažeidimas, tai yra aplinkybė, jog ieškovės numatytas rekonstruoti pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra esminis, jo negalima ištaisyti, o atsakovė šią aplinkybę privalėjo žinoti ir atskleisti ieškovei. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės 2017 m. birželio 29 d. elektroninio laiško ieškovei turinį ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovės paaiškinimus, pripažino, jog ieškovės teiginys, kad atsakovė jos iš viso neinformavo apie būtinybę registruoti sutartis, kurių pagrindu valdomas nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė po esamais ar numatomais statyti statiniais), yra nepagrįstas.
22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
23. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nedalyvavo ir neteikė savo paaiškinimų bei atsikirtimų į atsakovės atstovės paaiškinimus. Tuo tarpu atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškove bendravo ir telefonu, ne kartą pokalbių metu ieškovė buvo įspėta apie reikalavimą perimti visą ūkį, registruoti panaudos žemei ir pastatams sutartis. Šių teiginių nuoseklumą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė 2017 m. birželio 29 d. el.laišku paaiškino, jog sutarčiai parengti reikės žemės sklypų ir pastatų išrašų iš VĮ Registrų centras kopijų, kai bus sutvarkyta panaudos sutartis, ji bus įforminta VĮ Registrų centras, taip pat perimtos valdos pažymėjimo, nurodė, jog „geriausia viską surinkti iki 2017 m. liepos 6 d., iki liepos 14 d. būtų gerai turėti investicijų sąrašą ir bent dalį komercinių pasiūlymų. Valdos informaciją galima pateikti iki liepos 22 d., kad spėti visiškai suderintą verslo planą pateikti agentūrai“ (2 t., b.l. 16-17). Tuo tarpu ieškovė 2017 m. liepos 26 d. rašė atsakovei, jog valdos pažymos dar neturi.
25. Atsakovė dar iki bylos jai iškėlimo, 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, jog iki Sutarties pasirašymo 2017 m. birželio 29 d. laišku ieškovei buvo nurodyta, kokių dokumentų reikia ir iki kurios dienos juos reikėtų pateikti. Tarp jų buvo nurodyta, kad reikia iki 2017 m. liepos 22 d. pateikti perimtos valdos informaciją, žemės sklypų ir pastatų išrašų iš registrų centro kopijas, perimtos valdos pažymėjimo. Taip pat atsakovė nurodė, jog žodinių konsultacijų įrodymų pateikti negali, tačiau bent 2 kartus žodžiu, kol negavo VĮ Registrų centras išrašų, telefoninių pokalbių metu ieškovės klausė, ar ji tikrai yra užregistravusi panaudą žemei ir pastatams (1 t., b.l. 5-7). Aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės paaiškinimai leidžia teigti, jog ieškovei turėjo būti žinoma, kad teikiant paraišką numatomas rekonstruoti pastatas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes atitinkamai privalo būti registruojama ir šio pastato panaudos sutartis.
26. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl iki paraiškos teikimo ar iš karto po NMA nurodymo ištaisyti nustatytus trūkumus nebuvo galimybių registruoti rekonstruojamą pastatą, taip pat ieškovė nepateikė jokių teisinių ar faktinių argumentų, dėl kurių nebūtų galima vadovautis atsakovės 2017 m. birželio 29 d. el.laiško turiniu ar jos 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais apie tinkamą ieškovės konsultavimą telefonu. Todėl pripažintina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi Sutarties 2.8 punkte nustatytą paslaugų teikėjos pareigą veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų klientės interesus.
27. Sutarties sąlygų dėl apmokėjimo už paslaugas analizė taip pat pagrindžia pirmos instancijos teismo išvadą, jog šalys nebuvo susitarę dėl paslaugų teikėjos pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą. Pagal sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ verslo plano parengimo kaina 500 Eur. Pagal sutarties 4.2 punktą šalys susitarė, kad konsultavimo paslaugų kaina yra 2 proc. nuo prašomos paramos sumos ir 500 Eur projekto „sėkmės mokestis“, kuris yra mokamas už atliktą darbą projekto vertinimo metu (patikslinimai, duomenų teikimas). Klientas privalo sumokėti sutartą kainą už konsultavimo paslaugas bei „sėkmės mokesčio“ kainą per 5 darbo dienas po paramos sutarties pasirašymo su NMA dienos. Taigi galutinės Sutarties kainos mokėjimas priklausė tik nuo paramos sutarties pasirašymo su NMA. Tuo tarpu ieškovės sumokėti 500 Eur buvo tik už verslo plano parengimą, neteikiant garantijų, jog šio verslo plano pagrindu paramos sutartis su NMA bus sudaryta.
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.