Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (cictio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas nurodo, kad šiuo atveju jis turi neabejotiną ir galiojantį reikalavimą į atsakovą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl yra suinteresuotas jo turto dydžiu, bei tuo, kad skolininko turto sudėtis nebūtų pakeista pagal neteisėtus ir (ar) nesąžiningus sandorius. Neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, jog ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Ieškovas apie sudarytą povedybinę sutartį sužinojo tik 2025-05-15, kai veikdamas per savo atstovę, pateikė antstolei prašymą dėl informacijos pateikimo apie vykdymo eigą bei skolos likučius. 2025-05-15 buvo gautas atsakymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-69-30007, kuriame buvo nurodyta, jog N. J. VSDFV duomenimis darbo santykių su įmonėmis neturi registruotas kaip besiverčiantis individualia veikla. Savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų finansų įstaigose neturi. Vedęs, sutuoktinė VSDFV duomenimis yra dirbanti, tačiau tarp jų sudaryta povedvbinė sutartis. Taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovė K. J. 2025 m. lapkričio 17 dieną pateikė atsiliepimo papildymą, (failas 1, puslapiai 82-85) kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su N. J., būdama 20 metų. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J.. Ji augino sūnų, o vyras dirbo (duomenys neskelbtini). Jie buvo įregistravę mažąją bendriją (duomenys neskelbtini), kurioje ji buvo įforminta direktore, o steigėjais buvo abu su vyru. MB (duomenys neskelbtini) tuo metu remontavo pastatą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pagal užsakovo A. B. užsakymą UAB (duomenys neskelbtini). Nors vyras dirbo, tačiau algos į namus neparnešdavo nuo 2015 m. rudens, aiškindavo, kad užsakovas vėluoja atsiskaityti. 2015m. gruodžio mėnesį vyras paprašė jos pasirašyti dokumentus, kurie bus kaip garantas už statybines medžiagas, kurias A. B. atvežė į remontuojamą namą. Vyro aiškinimu, A. B. nepasitiki vyru, bijo būti apvogtas, todėl prašo pasirašyti laikinai, kol bus baigtos statybos, garantinius raštus - paprastąjį vekselį, prilygstantį pristatytų medžiagų kainai. Ji pasitikėjo vyru, 2015-12-04 ir 2015-12-10 pasirašė vekselius, bendrai 3 000Eur sumai ieškovo darbo kabinete ir jokių pinigų negavo, jai buvo paaiškinta, kad tai tėra tik garantiniai raštai. Ji neturėjo gyvenimo patirties ir tikėjo aiškinimais. 2016 m. pradžioje vyras pranešė, kad A. B. jam nemokės už atliktus statybos remonto darbus, todėl susipyko ir daugiau pas jį nedirbs. Dar sutuoktinis pasakė, kad A. B. prie jo akių suplėšė garantinius raštus - paprastuosius vekselius. Tačiau 2016 m. pavasarį ji gavo iš antstolio raštą, kad ji yra skolinga A. B.. Tada vyras pažadėjo išsiaiškinti. O ji pas antstolę sutiko kiekvieną mėnesį pervesti antstolei po l0 Eur, nes tuo metu augino sūnų, ir tikėjosi, kad sutuoktinis išsiaiškins nesusipratimą su A. B.. Laikas bėgo, gerų žinių neišgirdo. (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. J.. Jų šeima labai sunkiai vertėsi, jos gaunama pašalpa ir vaikų pinigai jai buvo reikšmingi. Per televiziją ji išgirdo advokato aiškinimą apie sutuoktinių turtines teises ir patarimą apie ikivedybinių ar povedybinių sutarčių sudarymo galimybę, kad sutuoktiniai turi teisę laisvanoriškai susitarti turtiniais klausimais pas notarą, kol gyvena taikoje. Vyrui neprieštaraujant, jie paprašė notaro sudaryti povedybinę sutartį. (duomenys neskelbtini) Kelmės r. 3-ojo notaro biuro notarė D. S.-A. patvirtino jų povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi jie nepažeidė vienas kito interesų. Sutartis neprieštaravo viešam interesui, gerai moralei, atitiko CK 3.101 str., 3.103 str., 3.104 str. ir kt. įstatymų reikalavimus. Vyras toliau vertėsi individualia veikla ir uždirbtus pinigus išleisdavo savo nuožiūra. Ji gaunamus pinigus skyrė vaikų išlaikymui. Kiekvieną mėnesį kiekvienas išskirdavo po l00 Eur maisto įsigijimui. Bilietus į kiną, teatrą kiekvienas perkasi už savo asmeninius pinigus. Kol kas jie neturi finansinių galimybių įsigyti kokį nors brangesnį daiktą. 2024-12-02 ji pradėjo dirbti Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje. Tada antstolė skolą ieškovui išieškojo iš jos gaunamo atlyginimo. 2025 metų liepos mėnesį ji gavo advokatės D. M. pasiūlymą dėl ginčo sprendimo taikiai. Iš šio pasiūlymo sužinojo, kad jos sutuoktinis taip pat yra pasirašęs paprastuosius vekselius tam pačiam A. B.. Vyras jai paaiškino, kad pasirašė paprastuosius vekselius kaip garantinius raštus už statybines medžiagas, pristatytas užsakovo remonto darbams, tačiau realiai jokių pinigų nėra gavęs iš A. B.. Ji tik iš pasiūlymo sužinojo, kad jos vyras turi skolų A. B., jis jai nėra net užsiminęs apie turimas skolas. Ji įsitikinusi, kad jei vyras turi kokių skolų kreditoriui, apie kurias ji nieko nežino ir nėra mačiusi jokių paskolinių pinigų, tai tokios skolos turi būti pripažintos asmeninėmis skolomis. Ieškovas teigia, kad skolino tariamai šeimos reikmėms. Ji nedalyvavo, kai vyras pasirašė paprastuosius vekselius ir nežino, apie ką jie kalbėjosi, tačiau ji jokių pinigų vyro rankose nėra mačiusi. Dėl šios priežasties ji yra įsitikinusi, kad jis nėra gavęs jokių pinigų iš ieškovo. Kaip buvo su statybinėmis medžiagomis, už kurias jos sutuoktinis pasirašė vekselius, jai nežinoma. Tai, kad vyras turi skolų, kad pinigai būtų skolinami šeimos reikmėms, rašydamasi Vedybų sutartį, ji tikrai nieko nebuvo girdėjusi. Šiai dienai ji neturi jokio turto, kuris jai priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis. Jos vyras turi individualią veiklą, yra dirbantis ir pats yra pajėgus atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais. Ieškovas nėra teismui pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kad jos vyrui yra išmokėjęs vekseliuose nurodytas sumas, todėl ji tiki savo vyru, kad ieškovas vekselius davė kaip garantinius raštus už medžiagas. Šeimos reikmėms nebuvo paimtos piniginės lėšos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis skolino pinigus jos vyrui šeimos reikmėms. Sudarytą Vedybų sutartį jie išviešino ir įregistravo viešame registre. Ieškovas turėjo visas galimybes jau 2019 m. pasidomėti, ar nėra sudaryta vedybinė sutartis, prašyti antstolį nukreipti išieškojimą į jos atlyginimą. Tai nebuvo padaryta. Tik po ketverių metų ieškovas ginčija sutartį. Prašo taikyti ieškinio senatį. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo antstolė E. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį. Apie užvestą bylą ir apie teismo posėdį jai pranešta.

N. J. ir K. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašai įrodo, kad atsakovai turi nepilnamečius vaikus: A., gimusį ., ir P., gimusią (duomenys neskelbtini) (failas 1, puslapiai 86-88).

N. J. yra pasirašęs 2015 m. spalio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 1 dienos paprastuosius vekselius, kad jis besąlygiškai įsipareigoja sumokėti A. B. 3 000 Eur iki 2015 m. gruodžio 21 dienos ir 3 000 Eur iki 2016 m. vasario 9 d.

K. J. yra pasirašiusi 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 10 dienos paprastuosius vekselius, kad ji besąlygiškai įsipareigoja sumokėti A. B. 1 500 Eur iki 2016 m. sausio 19 dienos ir 1 500 Eur iki 2016 m. vasario 9 d.

Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras 2016 m. kovo mėnesio 24 dieną išdavė keturis vykdomuosius įrašus dėl vekseliuose nurodytų sumų išieškojimo iš N. J. ir K. J. vekselio turėtojo A. B. naudai.

K. J. ir N. J. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurią patvirtino Kelmės rajono 3-iojo notaro biuro notarė D. S. – A. Šia sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad visi nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, įgyti abiejų ir/ar vieno iš sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po santuokos sudarymo iki šios sutarties pasirašymo, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutuoktiniai susitaria ir patvirtina, kad visi nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, ir kitas turtas, atskirai įgyti vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo iki šios sutarties pasirašymo, yra kiekvieno tuos daiktus ir/ar kitą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Daiktai, įgyti po šios sutarties sudarymo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu tie daiktai bus įgyti ar įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Sutartie 7 punktas numato, kad sutuoktiniai susitaria, kad visų rūšių pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant, sutuoktinių darbo užmokestis, kitos pajamos, po šios sutarties sudarymo gautos iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos, kompensacijos, draudimo išmokos, pajamos už turto nuomą, palūkanos bei kitokios piniginės lėšos, pervedamos tiek į sutuoktinių sąskaitas bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose ir šiose sąskaitose laikomos, tiek bet kokios pajamos, gaunamos kiekvieno iš sutuoktinių grynais pinigais, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris tas pajamas gaus.

Sutarties 10 punktas numato, kad sutuoktiniai nebus laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiras valdant, naudojant bei disponuojant turtu, kuris bus vieno ar kito asmeninė nuosavybė. Už savo skolas kreditoriams kiekvienas Sutuoktinis atsako savo turtu, tačiau už bendras prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai.

Atsakovė K. J. prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį, nes vedybų sutartis buvo sudaryta 2019 metais ir įregistruota viešame registre, ieškovas galėjo matyti išviešintą sutartį, o jis šį ieškinį pareiškė 2025 metais, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas 2025-08-13 pareiškė ieškinį dėl atsakovų (duomenys neskelbtini) vedybinės (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Ieškovo teigimu, jis apie atsakovų sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį sužinojo tik gavęs antstolės E. R. 2025 m. gegužės 15 dieną raštą dėl išieškojimo negalimumo iš N. J., nes jis neturi turto ir pajamų, jo sutuoktinė dirba, bet tarp jų sudaryta povedybinė sutartis.

Ieškovas nurodo, kad atsakovų sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis pažeidžia jo teises ir yra sudaryta tik dėl to, kad atsakovai išvengtų skolos jam išieškojimo iš N. J.. Ieškovas remiasi Actio Pauliana institutu.

Įstatymas vedybų (povedybinę) sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 14 punktas).

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.