Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-3-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-20
Bylos Nr.: 2A-3-440/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01299-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė (pran.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. 2A-3-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01299-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 2.6.16.8.; 2.6.8.11.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.1.; 3.1.7.11.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, dalyvaujant ieškovui R. B., atsakovui advokatui A. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovėms V. V., J. D.,

teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-84-1008/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042, pakeistos 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26ŽSN-107-(14.26.62.), dalies nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 26VĮ-718-(14.26.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 dalį, pakeistą 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26ŽSN-107-(14.26.62.).

2. Nurodė, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties dalis prieš terminą nutraukta nepagrįstai, kadangi nuomojamą valstybinę žemę jis naudoja pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Nurodė, kad 2008 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos valstybė (toliau – Valstybė) ir akcinė bendrovė ( toliau -AB ) „Naujasis kalcitas” sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią Valstybė 50 metų, išnuomojo AB „Naujasis kalcitas“ 27,4698 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Minėtos sutarties 3-me punkte buvo numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir/ar pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., pirkimo – pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutarties pagrindu iš AB „Naujasis kalcitas“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo minėtame žemės sklype pastatytus pastatus: kompresorinę, siurblinę, valymo įrenginių pastatą ir nuotekų šalinimo tinklus – valymo įrengimus, ir įgijo nuomos teisę į 2,1092 ha valstybei priklausančią žemės sklypo dalį iš 27,4698 ha. Ši pirkimo – pardavimo sutartis nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonės ( toliau –VĮ) Registrų centras.

3. 2016 m. kovo 18 d. tarp ieškovo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus ( toliau –NŽT ir NŽT Akmenės skyrius) vedėjos J. D., ir AB „Naujasis kalcitas“ buvo sudarytas susitarimas „Dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo“, kuriuo šalys susitarė pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad 25,3589 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane M1: 5000 su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, nuomininkas yra AB „Naujasis kalcitas“, o 2,1109 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1 : 5000 su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, yra ieškovas R. B.. Šis susitarimas 2016 m. kovo 23 d. įregistruotas VĮ Registrų centras.

Šalies argumentai

4. Vadovaudamasis 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 3-iu punktu, 2016 m. balandžio 11 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, likusios sklypo dalies naudojimo būdą paliekant esamą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016 m. gegužės 18 d. raštą (sutikimą) Nr. 26SD-1270-(14.26.7), kuriame nurodė, jog NŽT Akmenės skyrius neprieštarauja dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies žemės naudojimo būdo keitimo iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, pagal Akmenės rajono bendrąjį planą. 2016 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį, kuriuo pakeitė dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2016 m. liepos 21 d. tarp ieškovo, Valstybės, atstovaujamos NŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D. ir AB „Naujasis kalcitas“ sudaryto susitarimo „Dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo“ Nr. 26SNŽ-107-(14.26.62) pagrindu pakeistas 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4-as punktas papildant jį žodžiais „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“.

5. Ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus įsigytų dviejų pastatų rekonstrukcijos projektui, pakeičiant jų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rengti. 2016 m. liepos 8 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija, per IS „Infostatyba“, išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, pastatų rekonstrukcijai, nurodydama statinio projekto sprendinius suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į įregistruotas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2016 m. liepos 26 d. NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. davė sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šiame sutikime nurodydama, jog NŽT neprieštarauja dėl valymo įrengimų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) arčiau kaip 3 metrų atstumu iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos.

6. Pagal MB „Kapitelis“ parengtą rekonstrukcijos projektą pastatą – valymo įrenginių pastatą, ieškovas numatė rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą – kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą. Projektavimo darbų kaina – 2 600 Eur. Ruošiant nurodytą rekonstrukcijos projektą buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre visam nuomojamam žemės sklypui nustatytos tam tikros specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, išskyrus specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygą – „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūrai nepritarus minėtam dviejų pastatų rekonstrukcijos projektui, iš esmės dėl to, kad nuomojamam žemės sklypui nėra suformuotos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, o jas nustačius, planuojami rekonstruoti pastatai patektų į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, Akmenės rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti ieškovui statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos viešame registre įregistruotos jam nežinant, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procedūros jo nuomojamame žemės sklype atliktos apie tai jo neinformavus. Atsitiktinai viešame registre pastebėjęs naujai padarytus įrašus, kreipėsi į NŽT Akmenės skyrių prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu, jo nuomojamam valstybinės žemės sklypui buvo nustatytos ir įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir paaiškinti, kokio pločio pakrantės apsaugos juosta ir vandens telkinių apsaugos zona, yra nustatyta jo nuomojamam valstybinės žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kokiu įstatyminiu (teisiniu) pagrindu tai padaryta.

7. 2017 m. balandžio 3 d. iš NŽT Akmenės skyriaus gavo vedėjos J. D. pasirašytą 2017 m. kovo 27 d. raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“, kuriame buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nuomojamos žemės sklypo dalis tariamai nenaudojama jame buvusių statinių eksploatavimui pagal Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo. Būdamas įsitikinęs, kad nuomojamam valstybinės žemės sklypui pakrantės apsaugos juosta yra nustatyta neteisingai, NŽT Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimą apskundė teismui. 2017 m. rugpjūčio 5 d. iš NŽT Akmenės skyriaus gavo šio skyriaus vedėjos J. D. pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą“, kuriame nurodyta, jog NŽT Akmenės skyriaus-vedėja nutraukia prieš terminą 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N32/08-0042, kuria R. B., išnuomota 27,4698 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2,1109 ha dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti nereikalinga, pagal pridedamą schemą. Ieškovas įsitikinęs, kad NŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D. 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą“ nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi priimtas akivaizdžiai nesant tam jokio teisinio pagrindo ir galimai piktnaudžiaujant valstybės tarnyba, dėl to teismo turėtų būti panaikintas. NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. nurodžiusi, kad iš tiesų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalis su ieškovu R. B. nutraukta dar ir dėl to, kad ieškovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje esantiems pastatams eksploatuoti toks žemės sklypas yra per didelis, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota ieškovui R. B. žemės sklype priklausantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, yra per didelė. Atlikus žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę, nustatė, kad R. B. nuomojamoje sklypo dalyje yra ruošiamasi vykdyti statybas ir nuomojama sklypo dalis nenaudojama pagal 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042 nurodytą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį – kita, ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo dalyje buvę nuotekų šalinimo tinklai – valymo įrengimai ir pastatas siurblinė sunaikinti. Pastato – valymo įrengimų pastato likę tik pamatai, kurie nutolę nuo pakrantės šlaito apie 12 m ir ribojasi su sklypo riba. Pagal VĮ Registrų centro išrašą sklypo dalyje yra nuomininkui nuosavybės teise priklausantis pastatas – kompresorinė, kurios naudojimo paskirtis neaiški. Teritorija apie pamatus išplanimetruota. Atliekant žemės kasimo darbus derlingas dirvožemio sluoksnis išsaugotas, žemės sklypo dalyje sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos. Žemės sklype įrengtas kubilas maudymuisi ir pastatytas namelis. Šalia nuomojamo žemės sklypo, neturint Nacionalinės žemės tarnybos išduoto sutikimo statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį – lieptą, valstybinės reikšmės paviršiniame S. vandens telkinyje pastatytas lieptas. Žemės sklypo dalis aptverta metalinio tinklo tvora, kuri trukdo kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinio nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Patikrinus žemės sklypo posūkio taškus pagal koordinates nustatyta, kad posūkio taškas Nr. 55 patenka į S. vandens tvenkinį ir kad nuomininkas naudoja valstybinę žemę, kuri yra už jo nuomojamo žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 55, dėl to reiktų tikslinti aplinkines sklypo ribas. Dalyje žemės sklypo auga tik pavieniai medžiai ir kilimai, todėl valstybinis žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas nepagrįsto dydžio ir turėtų būti sumažintas iki esamiems pastatams eksploatuoti reikalingos ir būtinos valstybinės žemės sklypo dalies, toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti žemės sklype esančius statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį.

9. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad AB „Naujasis kalcitas“ nuomojamoje sklypo dalyje esančiuose pastatuose vykdoma pramoninė veikla. Šalia šių pastatų esanti didelė dalis teritorijos yra nenaudojama pramonės ir sandėliavimo objektams. Teritorijos dalis apaugusi medžiais ir krūmais. Prie S. vandens telkinio buvusi siurblinė nebenaudojama, avarinės būklės. Nustačius minėtas aplinkybes, NŽT Akmenės skyrius nusprendė, kad valstybinės žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas nepagristo dydžio ir turėtų būti sumažintas iki esamiems pastatams eksploatuoti reikalingos ir būtinos valstybinės žemės sklypo dalies, toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti žemės sklype esančius statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį. NŽT 2017 m. liepos 4 d. direktoriaus pavedimu Nr. 1PAV-288-(1.8) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, NŽT Akmenės skyriui pavesta organizuoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti žemės sklypus reikalingus pastatams eksploatuoti, nustatyti ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nustatyti ir panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Skyriaus vedėja 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 26FPĮ-45-(14.26.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinti žemės klypus reikalingus pastatams eksploatuoti, nustatyti ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nustatyti ir panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Skyrius 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 26SD-2081-( 14.26.104.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo ieškovą R. B. apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Skyrius, atsižvelgdamas į minėto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 26VĮ-718-( 14.26.2.) nutraukė prieš terminą minėtą žemės sklypo nuomos sutartį, kuria ieškovui R. B. buvo išnuomota žemės sklypo 2,1109 ha dalis, dalyje, kuri žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti nereikalinga. Teismo posėdyje atsakovės NŽT atstovas R. R. papildomai paaiškino, kad nors 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą“ kaip pagrindas nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalis, t. y. dėl to, kad ieškovas naudoja jam išnuomotą valstybinės žemės sklypą ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimą paskirtį, kita priežastis, dėl kurios minėta sutartis nutraukta prieš terminą yra ta, kad ieškovo nuomojamas žemės sklypas yra per didelis ten esamiems statiniams eksploatuoti. NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. nurodė, jog niekada nieko nežinojo apie tai, kad ieškovui išnuomotame žemės sklype pastarasis ketina statyti vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus, buvo įsitikinusi, kad žemės sklype esantys valymo įrenginiai bus rekonstruojami tik į valymo įrenginius. Taip pat nurodė, kad nustatinėjant, ar ieškovui išnuomotas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, vadovavosi 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje su vėlesniais pakeitimais užfiksuota informacija, o ne viešuose registruose įregistruotais duomenimis apie ieškovui išnuomotos žemės sklypo dalies naudojimo būdą. Patvirtino, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis nutraukta dėl to, kad ji nenaudojama pagal sutartyje nurodytą naudojimą būdą, t. y. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042, pakeistos 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26ŽSN-107-(14.26.62.), dalies nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 26VĮ-718-(14.26.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 dalį, pakeistą 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26ŽSN-107-(14.26.62.).

12. Teismas įvertinęs įrodymus sprendė, kad atsakovė NŽT atstovaujama Akmenės skyriaus vedėjos J. D., pasirašiusi 2018 m. kovo 18 d. susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, 2016 m. gegužės mėnesį, gavusi Akmenės rajono savivaldybės 2016 m. gegužės 3 d. raštą Nr. S-1268(6.10), suprato ir pritarė ieškovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kas neabejotinai paneigia, teismo posėdyje NŽT Akmenės skyriaus vedėjos teiginius apie tai, kad priimant sprendimą, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą jai nebuvo žinoma, kurios konkrečiai nurodyto žemės sklypo dalies naudojimo būdas buvo pakeistas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Be to, skyriaus vedėjos pasirašytas susitarimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog šio susitarimo pasirašymo metu ieškovas R. B. atitiko žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus fiziniams asmenims, turtintiems teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono ir kad jam valstybinės žemės sklypo plotas išnuomotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas ten esamų statinių eksploatacijai pagal tiesioginę jų paskirtį. Ieškovo R. B. nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas nuo 2016 m. gegužės 16 d. yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

13. Teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos duomenis akivaizdu, kad dar 2016 m. liepos mėnesį atsakovei, o tiksliau NŽT Akmenės skyriaus vedėjai J. D., buvo žinoma apie ieškovo planuojamą, nuosavybės teise valdomo pastato – valymo įrengimų pastato rekonstrukciją į gyvenamąjį vieno buto namą. Atsakovės atstovės J. D. dalyvavimas derinant valymo įrengimų rekonstrukcijai reikalingą dokumentaciją, neprieštaraujant valymo įrengimų pastato rekonstravimui, suponuoja išvadą, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės bendras tikslas buvo tas, kad ieškovas R. B. naudotų nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį pagal pakeistą jo naudojimo būdą, kaip vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, o tai reiškia, kad ginčo nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą dėl tos priežasties, kad ieškovas nenaudoja nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies kaip pramonės ir sandėliavimo teritorijos yra akivaizdžiai neteisėtais.

14. Teismas nustatė, kad pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, MB „Kapitelis“, ieškovo užsakymu, 2016 m. liepos mėnesį, parengė, „Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio“. Pagal šį rekonstrukcijos projektą ieškovo nuosavybės teise valdomą pastatą – valymo įrenginių pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą – kompresorinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą.

15. Ruošiant nurodytą rekonstrukcijos projektą nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuomojamam valstybinės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 1) XLIX. „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“; 2) XX. „Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“; 3) VII. „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“; 4) VI. „Elektros linijų apsaugos zonos“ ir 5) III. „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos“, tačiau nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“.

16. Atsižvelgdamas į nurodytus reikalavimus ir 2016 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos J. D. sutikimą Nr. 26ST-53-(14.26.5), ieškovas 2016 m. liepos 28 d., per IS „Infostatyba“ Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurių unikalūs numeriai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio. (Prašymo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra, pagal savo kompetenciją patikrinusi jai pateiktą, ankščiau nurodytų, dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, 2016 m. gruodžio 12 d., nurodė nepritarianti, minėto dviejų pastatų rekonstrukcijos projekto aplinkosauginiams sprendiniams (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to, kad: 1) Žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galimai jos nėra suformuotos; 2) Planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai.

18. 2017 m. kovo 6 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija gavo NŽT Akmenės skyriaus raštą Nr. 26SD-644-(14.26.7.) „Dėl paklausimo“, kuriame nurodyta, kad NŽT Akmenės skyrius yra užsakęs formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, kadastro duomenų formą bei verčių paskaičiavimą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir kad šiuo metu užsakyta dokumentacija tikrinama ir derinama, o parengus sprendimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo, byla bus perduota VĮ Registrų centras įregistruoti. 2017 m. kovo 13 d. NŽT Akmenės skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 26SK-103-(14.106.110), žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys, įrašant papildomai taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ .

19. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 2 d. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmai priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-265-362/2018, kuriuo panaikino, kaip neteisėtą, NŽT Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 26SK-103-(14.26.110) dalį, kuria ieškovo nuomojamam valstybinės žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyta speciali žemės naudojimo sąlyga – XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ ir įpareigojo NŽT Akmenės skyrių iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą, ieškovo nuomojamam valstybinės žemės sklypui, laikantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, reikalavimų.

20. Teismas akcentavo, kad ieškovas R. B., realizuodamas savo teisėtus lūkesčius, naudoti nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį pagal sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 2017 m. sausio 16 d., su MB „Kapitelis“, sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2016/BPIIO 116(2), dėl gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto parengimo (1 t., b. l. 62–63). MB „Kapitelis“ parengus nurodytą projektą, ieškovas jį per IS „Infostatyba“ 2017 m. kovo 22 d. pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

21. Teismas pažymėjo, kad vykdydama nurodyto projekto patikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, Akmenės rajono savivaldybės administracija, 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-797(6.10), kreipėsi į NŽT Akmenės skyrių prašydama : 1) pateikti informaciją, ar galima vykdyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato statybas, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); 2) pateikti informaciją ar bus apribota arba panaikinta statytojo teisė ieškovui, tai yra R. B., žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), jeigu taip – prašoma nurodyti terminą, nuo kada tai bus padaryta; 3) pateikti schemos kopiją, kuria žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos paviršinio vandens telkinio juosta ir zona, ir kurios pagrindu minėtam žemės sklypui buvo įregistruota specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ .

22. 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 26SD-871-(14.26.104.) NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. informavo ieškovą R. B., jog nustačius, kad pastarasis nenaudoja nuomojamos žemės sklypo dalies jame buvusių statinių eksploatavimui pagal Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.565 straipsnio 1 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/08-0042, pakeista 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26SŽN-107-(14.26.62.), bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo.

23. 2017 m. kovo 30 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad R. B. nuomojamoje sklypo dalyje yra ruošiamasi vykdyti statybas ir nuomojama sklypo dalis nenaudojama pagal 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042 nurodytą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį – kita ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Skyriaus nuomone, valstybinės Žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas nepagristo dydžio ir turėtų būti sumažintas iki esamiems pastatams eksploatuoti reikalingos ir būtinos valstybinės žemės sklypo dalies, toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti žemės sklype esančius statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį.

24. 2017 m. balandžio 10 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija raštu Nr. S-841(6.10) informavo MB „Kapitelis“, jog atsižvelgusi į tai, kad valstybinės žemės patikėtinis (NŽT Akmenės skyrius) ketina nutraukti nuomos sutartį bei tokiu būdu apriboti statytojo teisę vykdyti statybas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisako derinti pateiktą statybos projektą ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

25. 2017 m. rugpjūčio 3 d. MŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D. įsakymu „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą“ Nr. 26VĮ-718-(14.26.2) 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/08-0042, kuria R. B. išnuomota 27,4698 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2,1109 ha dalis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti nereikalinga, nutraukta prieš terminą.

26. 2017 m. rugpjūčio 7 d. NŽT Akmenės skyrius raštu Nr. 26SD-208 -(14.26.104.), informavo R. B., jog NŽT Akmenės skyrius, 2017 m. liepos 4 d., gavo NŽT pavedimą Nr. 1PAV-288-(1.8) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, kuriuo pavesta Akmenės skyriui organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti žemės sklypus reikalingus pastatams eksploatuoti, nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nustatyti ir panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

27. Teismas padarė išvadas, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042, kuri pakeista 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016-07-21 susitarimu Nr. 26SŽN-107-(14.26.62.) buvo numatyta galimybė keisti pagrindinę nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

28. Teismas sprendė, kad ginčijamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą, atsakovės NŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D. paaiškinimu priimtas nustačius, kad ieškovas R. B. nenaudoja nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį – kita, ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, bei pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje ir nurodytas būtent toks žemės sklypo naudojimo būdas, t. y. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teismas akcentavo, kad kita atsakovės atstovų nurodyta priežastis, dėl kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies sutarties nutraukimo, ta, kad ieškovui išnuomotas per didelis žemės sklypas ten esantiems statiniams eksploatuoti.

29. Teismo vertinimu atsakovės atstovės Akmenės skyriaus vedėjos J. D. nurodyta aplinkybė, jog priimdama įsakymą nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, vadovavosi tik valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, kurioje žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, ir nieko nežinojo apie tai, kad R. B. nuomojama žemės sklypui yra nustatytas kitas naudojimo būdas, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

30. Teismo vertinimu ieškovas nuo pat nuomos sutarties sudarymo ir jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją itin aktyviai siekė naudoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą pagal tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Dėl NŽT Akmenės skyriaus vedėjos sprendimų ieškovo nuomojamam valstybinės žemės sklypui netinkamai nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ieškovui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo pradėta ieškovo įsigytų pastatų rekonstrukcija į vienbutį gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą bei naujo vienbučio gyvenamojo namo statyba nuomojame valstybinės žemės sklype.

31. Teismas akcentavo, kad byloje taip pat kilo ginčas, ar sąlyga dėl nuomininko informavimo apie būsimą žemės nuomos sutarties nutraukimą, nurodant sutarties nutraukimo pagrindą, įvykdyta. Pažymėjo, kad nors minėtame NŽT rašte ir ne viename teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su ieškovu nutraukta dar ir dėl to, kad ten esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti tokio ploto valstybinės žemės sklypas nereikalingas ir ieškovas apie šį pagrindą buvo tinkamai informuotas, nei bylos nagrinėjimo metu, nei atliekant nuomininko informavimo procedūrą, duomenų apie tai, kad ieškovas R. B. buvo tinkamai informuotas, apie šį su juo sudarytos valstybinės žemės sklypo dalies sutarties nutraukimą pagrindą pateikta nebuvo. Teismas padarė išvadas, kad NŽT Akmenės skyrius neįvykdė pareigos aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodyti ieškovui su juo nutraukiamos valstybinės žemės sklypo dalies nutraukimo pagrindą, todėl konstatavo, jog atsakovė, manydama, kad ieškovui išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra per didelis ten esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pažeidė informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareigą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

32. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. 2017 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyrius atliko ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu 2017m. kovo 30 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 26ŽN-19-(14.26.73), kuriame nurodyta, kad „R. B. nuomojamoje sklypo dalyje yra ruošiamasi vykdyti statybas ir nuomojama sklypo dalis nenaudojama pagal 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042 nurodytą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - kita ir naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo dalyje buvę nuotekų šalinimo tinklai - valymo įrengimai ir pastatas siurblinė sunaikinti. Pastato - valymo įrengimų pastato likę tik pamatai, kurie nutolę nuo pakrantės šlaito apie 12 m. ir ribojasi su sklypo riba. Pagal VĮ Registrų centro išrašą sklypo dalyje yra nuomininkui nuosavybės teise priklausantis pastatas-kompresorinė, kurios naudojimo paskirtis neaiški. Teritorija apie pamatus išplanimetruota. Atliekant žemės kasimo darbus derlingas dirvožemio sluoksnis išsaugotas, žemės sklypo dalyje sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos. Žemės sklype įrengtas kubilas maudymuisi ir pastatytas namelis <...>“. Ginčo žemės sklypo dalyje, dėl kurios buvo nutraukta Nuomos sutartis, nėra ieškovui priklausančių statinių, kurių buvimas būtų pagrindas su juo tęsti nuomos teisinius santykius.

32.2. Įstatymų leidėjas numatė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, kai žemės sklype yra naudojamas pastatas, kurio eksploatavimui yra reikalingas žemės sklypas. Priešingu atveju, jeigu būtų leidžiama sudaryti be aukciono valstybinės žemės nuomos sutartį planuojamiems ateityje statyti statiniams, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu bei tokia situacija būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui. Pirmos instancijos teismas padarė materialinės teisės normos taikymo klaidą, priimdamas neteisėtą bei nepagrįstą teismo sprendimą, t. y. neįvertino, jog ginčo žemės sklypo dalis reikalinga būsimiems statiniams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju nebuvo objekto, dėl kurio būtų galima tęsti nuomos teisinius santykius, dėl ko pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl dalies nuomos sutarties nutraukimo.

Šalies argumentai

32.3. Akmenės rajono savivaldybės meras, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą prašymą, priėmė potvarkį Nr. M-26 „Dėl žemės naudojimo būdo keitimo“, kuriuo pateikė kitos paskirties 27,4698 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,0880 ha dalies esamą naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Tačiau keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą nebuvo teisinio pagrindo. Nuomos sutartis buvo sudaryta, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomininkui sąlygas tinkamai naudoti valstybinės žemės sklype esančius statinius (siurblinę, kompresorinę, valymo įrenginių pastatą, nuotekų šalinimo tinklus). Todėl išnuomotas ginčo žemės sklypas turėjo būti naudojamas būtent tokiai paskirčiai ir tokios sutarties vykdymas, pakeitimai bei nutraukimas turi būti atliekami tik griežtai laikantis imperatyvių valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatų.

32.4. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).

32.5. Įvertinus naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 30.8 papunkčio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, galima tik vienu atveju, t. y. kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio tiesioginės paskirties. Keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir / ar naudojimo būdą galima tik tuomet, jeigu tos teritorijos bendrasis planas nenumato / neleidžia vykdyti tos veiklos, kuriai buvo išnuomotas žemės sklypas. Priešingu atveju, jeigu būtų leidžiama visais atvejais keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, būtų susiduriama su sąžiningos konkurencijos pažeidimu bei tokia situacija būtų nesuderinama su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui.

32.6. Atkreipia dėmesį, kad pagal Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Akmenės rajono ir Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos miesto bendrųjų planų patvirtinimo“ patvirtinto Akmenės rajono bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypo dalis galėjo būti naudojama jame esantiems statiniams eksploatuoti. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų.

32.7. Ieškovas nenaudojo ginčo žemės sklypo Nuomos sutarties sudarymo metu buvusių statinių eksploatavimui, o ginčo žemės sklype vykdo kitos paskirties statinių statybos darbus. Tad ginčo žemės sklypą naudoja ne pagal Nuomos sutartį ir ne pagal ginčo žemės sklypo paskirtį. Ieškovui padarius esminį Nuomos sutarties pažeidimą, Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyrius pagrįstai, vadovaujantis CK 6.564 straipsniu bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 d. išsiuntė 2017 m. kovo 27 d. raštą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir pagrįstai priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą nutraukti Nuomos sutartį dalyje. Teismas neįvertino reikšmingų byloje aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Atsižvelgdamas į NŽT Akmenės skyriaus vedėjos 2016 m. gegužės 18 d. sutikimą Akmenės rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. M-26 „Dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo“, pakeitė dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo neginčijamai nustatyta, kad dar 2016 m. gegužės 19 d. buvo pakeistas būtent jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kuriame yra visi jo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigyti pastatai, naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

33.2. 2016 m. liepos 21 d., tarp jo ir NŽT Akmenės skyriaus vedėjos ir AB „Naujasis kalcitas“ buvo sudarytas susitarimas „Dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo“ Nr. 26SNŽ-107-(14.26.62). Šiuo susitarimu buvo susitarta pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N32/08-0042, sutarties 4-ą punktą papildant žodžiais „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“.

33.3. Tiek iš 2017 m. kovo 27 d., NŽT Akmenės skyriaus rašto (įspėjimo) Nr. 26SD-871-(14.26.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“, tiek iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. NŽT Akmenės skyriaus įsakymo Nr. 26VĮ-718-(14.26.2) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą“, valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą su ieškovu buvo nutraukta dėl to, kad jis nenaudoja nuomojamo valstybinės žemės sklypo, pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai yra kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų, įskaitant ir apeliacinį skundą, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad galimybė pakeisti ieškovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą, iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje, dėl ko jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, vienareikšmiškai nesudaro įstatyminio pagrindo, įtvirtinto Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38.13 punkte, valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą.

33.4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas dar 2016 m. gegužės 19 d. buvo pakeistas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypo naudojimo paskirtį paliekant tą pačią – kita, vien dėl šios priežasties atsakovės sprendimas nutraukti su ieškovu nurodytą valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą, nurodytu pagrindu, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, kadangi įstatymų nustatyta tvarka, pakeitus nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kas pilnai atitinka Akmenės rajono bendrąjį planą, neturėjo jokio teisinio pagrindo naudoti nuomojamo valstybinės žemės sklypo kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, bet naudojo jį jau pagal pakeistą sklypo naudojimo būdą, kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

33.5. Nors NŽT Akmenės skyriaus vedėja nurodė, kad jai nežinoma apie pakeistą naudojimo būdą, tačiau jau nuo 2016 m. gegužės 19 d., žinoma, kad nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir šie duomenys įregistruoti viešame registre, o pačiame patikrinimo akte nurodoma, kad tikrinamam valstybinės žemės sklypui yra nustatyti du skirtingi naudojimo būdai: 1) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (AB „Naujasis kalcitas“ nuomojama dalis) ir 2) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (R. B., nuomojama dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio nuosekliai siekė, kad ieškovo nuomojamas valstybinės žemės sklypas būtų naudojamas kaip vienbučių ir dvibučių pastatų teritorija, o žemės sklype esantys, ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, būtų rekonstruoti į vieno buto gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą. Siekdama nurodyto tikslo atsakovė priėmė visą eilę sprendimų, kurie leidžia ieškovui naudoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą, kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

33.6. Atsakovė nėra pateikusi teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų padaręs kokį nors 2008m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042, pakeistos 2016-03-18 susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016-07-21 susitarimu Nr. 26SŽN-107-( 14.26.62.) sąlygų pažeidimą, kuris galėtų būti vertinamas kaip esminis, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo prieš terminą nutraukti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutarties, dėl ko tokį sutarties nutraukimą, visiškai pagrįstai, pripažino neteisėtu.

Šalies argumentai

33.7. Apeliaciniame skunde atsakovė deklaratyviai, nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas tariamai netinkamai įvertino įrodymus. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad siekdamas tinkamai naudoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą, pagal jo naudojimo būdą, tai yra kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, ieškovas atliko visą eilę veiksmų, Į nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies infrastruktūros sutvarkymą bei teisėtų savo lūkesčių realizavimą investavo apie 70000 Eur.

33.8. Tam, kad ieškovo nuosavybės teise įsigyti pastatai būtų rekonstruoti į vieno buto gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą, tai yra, kad būtų atlikti statybos darbai, kurių atlikimo galimybė yra numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje (4 punktas), turi praeiti tam tikras laiko tarpas, dėl ko atsakovės apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad nuomojamame valstybinės žemės sklype nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurių buvimas būtų pagrindas tęsti nuomos santykius, yra visiškai deklaratyvūs.

33.9. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, būdama atsakinga už valstybinės žemės sklypų nuomą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas ) ir nuo 2016 m. gegužės 19 d. žinodama apie ieškovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą neinicijavo valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, sutartyje nurodant jau pakeistą, ieškovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą, dėl ko iki šio momento nebuvo pasirašytas ieškovo ir atsakovės susitarimas, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nesudaro įstatyminio pagrindo išvadai, kad ieškovas nenaudoja nuomojamo valstybinės žemės sklypo, pagal sutartyje nurodytą jo naudojimo būdą, o tuo pačiu ir įstatyminio pagrindo (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą.

Atsiliepimas

33.10. Atsakovės nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu buvo nutraukta tariamai dėl to, kad ieškovui išnuomotas tariamai per didelis valstybinės žemės sklypas, kuris nereikalingas ieškovo nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui, nepagrįstas. Pažymi, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, kuris pakeistas 2015m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-275/D1-308 16-as punktas numato, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypai yra skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. 1999m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4-as punktas numato, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami (nuomojami) ne didesni kaip 2 ha namų valdos sklypai, kas neabejotinai patvirtina, kad ginčo nuomos sutartis pilnai atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, kuri numato, jog valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami tik esamų statinių eksploatavimui, reikalavimus. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nuomojamas valstybinės žemės sklypas iš esmės atitinka nurodytus Taisyklių reikalavimus, nes jo plotas yra 2,1092 ha. Ginčas galėtų kilti tik dėl 0,1092 ha valstybinės žemės nuomos, kuris išsprendžiamas atlikus ieškovo nuomojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip patikslinant tikslų jo plotą ir esant reikalui, bendru šalių susitarimu, pakeitus ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį, sumažinant ieškovo nuomojamą valstybinės žemės sklypo plotą iki 2 ha, bet tai nesudaro įstatyminio pagrindo nurodytos nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Byloje kilo ginčas dėl žemės nuomos dalies nutraukimo prieš terminą teisėtumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. 2008 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos valstybė ir AB „Naujasis kalcitas” sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią Valstybė 50 metų, išnuomojo AB „Naujasis kalcitas“ 27,4698 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Minėtos sutarties 3-me punkte numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir/ar pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą. 2015 m. rugpjūčio 17 d., pirkimo – pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovas R. B. iš AB „Naujasis kalcitas“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo minėtame žemės sklype pastatytus pastatus: kompresorinę, siurblinę, valymo įrenginių pastatą ir nuotekų šalinimo tinklus – valymo įrengimus, ir įgijo nuomos teisę į 2,1092 ha valstybei priklausančią žemės sklypo dalį iš 27,4698 ha. Pirkimo – pardavimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centras.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2016 m. kovo 18 d. tarp ieškovo, NŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D., ir AB „Naujasis kalcitas“ buvo sudarytas susitarimas „Dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo“, kuriuo šalys susitarė pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatyti, kad 25,3589 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane M1: 5000 su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, nuomininkas yra AB „Naujasis kalcitas“, o 2,1109 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1 : 5000 su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, yra ieškovas R. B.. Šis susitarimas 2016 m. kovo 23 d. įregistruotas VĮ Registrų centras.

7. Ieškovas 2016 m. balandžio 11 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, likusios sklypo dalies naudojimo būdą paliekant esamą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. NŽT Akmenės skyriaus vedėja J. D. Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016 m. gegužės 18 d. raštą (sutikimą) Nr. 26SD-1270-(14.26.7), kuriame nurodė, jog NŽT Akmenės skyrius neprieštarauja dėl sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies žemės naudojimo būdo keitimo iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, pagal Akmenės rajono bendrąjį planą.

8. 2016 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį, kuriuo pakeitė dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2016 m. liepos 21 d. tarp ieškovo, Valstybės, atstovaujamos NŽT Akmenės skyriaus vedėjos J. D. ir AB „Naujasis kalcitas“ sudaryto susitarimo „Dėl 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N32/08-0042 pakeitimo“ Nr. 26SNŽ-107-(14.26.62) pagrindu pakeistas 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4-as punktas papildant jį žodžiais „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“. Šie duomenys įregistruoti viešame registre. Pakeitus nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo pasirašytas susitarimas, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Dėl dalies žemės sklypo numos sutarties nutraukimo

9. NŽT Akmenės skyriaus atstovės apeliacinės intancijos žodinio teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiu, nors jis ir galiojantis, nepagrįstai buvo pakeistas naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas nes keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdo nebuvo teisinio pagrindo. Nuomos sutartis buvo sudaryta, siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomininkui sąlygas naudoti valstybinės žemės sklype esančius statinius. 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista. Atlikus patikrinimą 2017m. kovo 30 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 26ŽN-19-(14.26.73), kuriame nurodė, kad nuomojama sklypo dalis nenaudojama pagal 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042 nurodytą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį - kita ir naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Be to kita valstybinės žemės sklypo dalies sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad ieškovui išnuomotas žemės sklypas esantiems statiniams eksploatuoti yra per didelis, dalies pastatų nėra išlikę. NŽT Akmenės skyriaus vedėja nurodė, kad nebuvo žinoma ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį. Kai ieškovui 2016 m. gegužės 18 d. buvo duotas NŽT Akmenės skyriaus sutikimas pakeisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo žemės naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos nebuvo žinoma ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, tai paaiškėjo tik 2017 m. Nors ir buvo pakeistas naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, nuomos sutartis nebuvo pakeista, ieškovas nesikreipė, o NŽT Akmenės skyrius nuomos sutarties pakeitimo neiniciavo.

10. Ieškovas R. B. paaiškino, kad prieš įsigyjant žemės sklypą buvo numatęs daryti žuvininkystės ūkį, buvo palankios sąlygos, šeši rezervuarai, nuotekų valymo įrengimai, kiti tiko įrangai susidėti ir kita. Nuomos sutartis buvo sudaryta pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, laikui einant situacija pasikeitė, pasiskaičiavo, kad reikės labai daug investicijų, ir mažas atsiperkamumas. Paskui, kad pastatai nebūtų nenaudojami pasidomėjo dėl detalaus plano, sužinojo, kad ten tikslingiau pakeisti paskirtį į gyvenamųjų pastatų teritorijas. Neliko siurblinės ir nuotekų tinklų, liko pastatas –kompresorinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir valymo įrenginių pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kai nusprendė keisti paskirtį, panaikino statinius, nes jų nebereikėjo, jie beverčiai, nors buvo didele suma įkainuoti, todėl ir išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas nurodė, kad atsakovės atstovai apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad ieškovas neinicijavo nuomos sutarties pakeitimo, ir sutartis nutraukta dalyje, kadangi žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal sutartyje numatytą žemės nuomos paskirtį. Jo vertinimu atsakomybė už žemės valdymą tenka NŽT Akmenės skyriui, tačiau turėdama pareigą inicijuoti sutarties pakeitimą, to nepadarė. 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo statinius, vėliau buvo pakeista nuomos sutartis. Atsižvelgus į detalųjį planą, kadangi buvo numatyta gyvenamųjų namų teritorija, ieškovas inicijavo paskirties pakeitimą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Atsakovės argumentai dėl 2016 m. mero potvarkio neteisėtumo atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Dėl atsakovės veiksmų, sutikimų neturėtų būti vertinama, kad ieškovas nenaudojo sklypo pagal ankstesnę paskirtį nes paskirtis nuo 2016 m. buvo pakeista. Atsakovės NŽT Akmenės skyriaus sklypo pertvarkymo procedūros galėjo būti vykdomos, tęsiamos nenutraukus žemės sklypo nuomos sutarties. Nebuvo pateiktas pasiūlymas sumažinti sklypą. Nors atsakovės teigia, kad tokio sklypo ieškovui nebereikėjo, toks sutarties nutraukimo pagrindas nebuvo nurodytas, be to namų valdai skiriama 2 ha.

11. Pažymėtina, kad apeliantės vertinimu, nors keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdo nebuvo teisinio pagrindo, ir nors šiuo klausimu priimtas savivaldybės mero potvarkis nebuvo panaikintas, apeliantės vertinimu iš esmės nepaisant pakeisto žemės sklypo naudojimo būdo, tačiau nesudarius, nepatikslinus nuomos sutarties dėl žemės sklypo nuomos būdo pakeitimo iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, atlikus 2017 m. patikrinimą ir nustačius jau minėtus apeliantės nurodytus trūkumus, žemės sklypo nuomos sutartis dalyje nutraukta pagrįstai. Apeliantės atstovės nurodė, kad nors 2017m. rugpjūčio 3 d. Įsakyme dėl žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminą ir nėra nurodyta tiksliai kokioje dalyje nutraukta sutartis, tačiau ieškovui palikta dalis žemės pagal prie įsakymo pridėtą schemą. Byloje pateikta schema ( t.1. b.l. 82).

12. Pažymėtina, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama. Taigi, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį.

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). Pažymėta ir tai, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad toks lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas ir kita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad NŽT skyriaus vedėjos pasirašytas susitarimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog šio susitarimo pasirašymo metu ieškovas R. B. atitiko žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus fiziniams asmenims, turtintiems teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono ir kad jam valstybinės žemės sklypo plotas išnuomotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas ten esamų statinių eksploatacijai pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo R. B. nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas nuo 2016 m. gegužės 16 d. yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o atsakovė atstovė J. D. dalyvavo derinant valymo įrengimų rekonstrukcijai reikalingą dokumentaciją, neprieštaravo valymo įrengimų pastato rekonstravimui, suponuoja išvadą, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės bendras tikslas buvo tas, kad ieškovas R. B. naudotų nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį pagal pakeistą jo naudojimo būdą, kaip vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, Todėl teismo vertinimu ginčo nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą dėl tos priežasties, kad ieškovas nenaudoja nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies kaip pramonės ir sandėliavimo teritorijos yra akivaizdžiai neteisėtais.

15. Teismo vertinimu atsakovė visiškai nepagrįstai nurodė Akmenės rajono savivaldybės administracijai, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu bus nutraukta prieš terminą, dėl to, kad jis nenaudoja nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagal jo naudojimo būdą, kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad ieškovas R. B. naudoja nuomojamą valstybinės žemės sklypą būtent pagal pagrindinę jo nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.

16. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad su pirmosios instancijos teismo išvadomis galima sutikti tik iš dalies, nes atsakovė patvirtino, kad tuomet kai ieškovui 2016 m. gegužės 18 d. buvo duotas NŽT Akmenės skyriaus sutikimas pakeisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo žemės naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos atsakovei nebuvo žinoma ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, tai paaiškėjo tik 2017 m. atlikus patikrinimą, t.y. atsakovė nustatė, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Kaip minėta, atsakovės vertinimu nors ir buvo pakeistas naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, nuomos sutartis nebuvo pakeista, todėl atsakovė situaciją vertino pagal tai koka paskirtis buvo nurodyta žemės nuomos sutartyje. ( šios nutarties 8,9 punktai).

17. Ieškovo R. B. paaiškinimai jis prieš įsigyjant žemės sklypą buvo numatęs vykdyti konkrečią veiklą, nuomos sutartis buvo sudaryta pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, laikui einant situacija pasikeitė ( šios nutarties 26 punktas), todėl ieškovo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 18 d. buvo gautas NŽT Akmenės skyriaus sutikimas pakeisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo žemės naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ieškovo vertinimu atsakovė neturi pagrindo teikti, kad ieškovas nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį-pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nes ketino naudoti pagal kitą paskirtį-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tuo tikslu atliko eilę veiksmų siekdamas pradėti statybas ir pan. Taigi konkrečiu atveju šalys nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo būdo.

18. Bet iš esmės byloje ginčas yra kilęs dėl to ar esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (šios nutarties 21-24 punktai) ieškovė pagrįstai nutraukė dalies žemės sklypo nuomą. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, apie tai ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininką įspėdamas prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

19. Bylos duomenimis 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 26SD-871-(14.26.104.) NŽT prie ŽŪM Akmenės skyriaus vedėja J. D. informavo ieškovą R. B., jog nustačius, kad pastarasis nenaudoja nuomojamos žemės sklypo dalies jame buvusių statinių eksploatavimui pagal Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.565 straipsnio 1 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/08-0042, pakeista 2016 m. kovo 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26SŽN-107-(14.26.62.), bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo (1 t., b. l. 41–43).

20. 2017 m. kovo 30 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad R. B. nuomojamoje sklypo dalyje yra ruošiamasi vykdyti statybas ir nuomojama sklypo dalis nenaudojama pagal 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N32/08-0042 nurodytą išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį – kita ir naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo dalyje buvę nuotekų šalinimo tinklai – valymo įrengimai ir pastatas siurblinė sunaikinti. Pastato – valymo įrengimų pastato likę tik pamatai, kurie nutolę nuo pakrantės šlaito apie 12 m. ir ribojasi su sklypo riba ir kita. Atlikus patikrinimą ir nustačius konkrečias Todėl skyriaus nuomone, valstybinės Žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas nepagristo dydžio ir turėtų būti sumažintas iki esamiems pastatams eksploatuoti reikalingos ir būtinos valstybinės žemės sklypo dalies, toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti žemės sklype esančius statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį. Minėtame akte nurodyti tokie duomenys apie tikrinamąjį objektą: kitos paskirties pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, kurį 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties N32/08-0042, pakeistos 2016 m. 18 d. susitarimu Nr. 26SŽN-38-(14.26.62.) ir 2016 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. 26SŽN-107-(14.26.62.), pagrindu nuomoja R. B. – 2,1109 ha, ir AB “Naujasis kalcitas” – 25,3589 ha (1 t., b. l. 113).

21. 2017 m. rugpjūčio 3 d. MŽT prie ŽŪM Akmenės skyriaus vedėjos J. D. įsakymu „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo prieš terminas“ Nr. 26VĮ-718-(14.26.2) 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/08-0042, kuria R. B. išnuomota 27,4698 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2,1109 ha dalis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti nereikalinga, nutraukta prieš terminą (1 t., b. l. 81).

22. Taigi, konkrečiu atveju įvertinus tiek minėto pranešimo, tiek įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą turinio, sutarties nutraukimo priežasčių, matyti, kad sutartis nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad nuomojamos žemės sklypo dalis nenaudojama jame buvusių statinių eksploatavimui pagal Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors atsakovės atstovai nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su ieškovu nutraukta dar ir dėl to, kad ten esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti tokio ploto valstybinės žemės sklypas nereikalingas ir ieškovas apie šį pagrindą buvo tinkamai informuotas, nei bylos nagrinėjimo metu, nei atliekant nuomininko informavimo procedūrą, duomenų apie tai, kad ieškovas R. B. buvo tinkamai informuotas, apie šį su juo sudarytos valstybinės žemės sklypo dalies sutarties nutraukimą pagrindą pateikta nebuvo. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadas bei apeliacinės instancijos teisme nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad pagrįstai teismas vertino, kad NŽT Akmenės skyrius neįvykdė pareigos aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodyti ieškovui su juo nutraukiamos valstybinės žemės sklypo dalies nutraukimo pagrindą, kad atsakovė manydama, kad ieškovui išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra per didelis ten esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pažeidė informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareigą.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

24. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 ).

25. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą. ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 ). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėta kasacinio teismo praktiką spręstina, kad atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl dalies žemės sklypo nuomos nutraukė nepagrįstai. Konkrečiu atveju nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos procesinės baigties.

26. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dalies žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstumo. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti 1210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal 2018-08-05 PVM sąskaitą –faktūrą bei 1210 Eur už jo atstovavimą Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ir su tuo susijusias teisines konsultacijas pagal 2019-01-09 PVM sąskaitą –faktūrą, iš viso 2420 Eur, iš jų 420 PVM. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, dalyvavimo teismo posėdyje trukmę, kita, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apeliantės ieškovui priteistina 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, 2420 Eur ( du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė