Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1069-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2A-1069-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10166-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
UAB „Alnora“, L. Č.
Ieškovas
D. G.
Kategorijos
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1069-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10166-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 52.1, 52.3; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Alnora“ ir L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1749-727/2013 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams UAB ,,Alnora“, L. Č. dėl nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas D. G. (toliau - Ieškovas) kreipdamasis į teismą prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,Alnora“ ir L. Č. (toliau - atsakovai), kaip laiduotojo, solidariai 29 601, 27 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB ,,Alnora“, kurios vadovu yra atsakovas L. Č., 2007 m. gruodžio 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį dėl namo su daline apdaila statybos (201, 73 kv. m. bendro ploto), kuri vėliau buvo papildomu susitarimu iš dalies keičiama, koreguojant atsiskaitymo tvarką. 2008 m. gruodžio 29 d. pasirašė kitą Statybos rangos sutartį, numatant, jog bus statomas dvibutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 403, 46 kv. m. Pasirašydamos 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutartį, šalys patvirtino ankstesnės sutarties pagrindu darytus mokėjimus, susitarė dėl likusios statybos darbų kainos ir savo parašais patvirtino, kad galutinė statybos darbų kaina yra 690 000, 00 Lt ir kad iš šios sumos Ieškovas atsakovui UAB ,,Alnora“ jau yra sumokėjęs 260 000, 00 Lt. Buvo nustatytas galutinis statybos darbų terminas – 2009 m. gruodžio 9 d. Po 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutarties Ieškovas atsakovui UAB ,,Alnora“ sumokėjo dar 188 000, 00 Lt, tokiu būdu bendra sumokėtų pinigų suma pagal sutartį yra 448 000, 00 Lt. 2010 m. balandžio 23 d. Ieškovas, nuvykęs į statybos darbų teritoriją, pamatė, kad atsakovas UAB „Alnora“ nėra atlikęs šalių sutartų darbų, nors terminai jiems atlikti jau buvo suėję. Siekiant užtikrinti atsakovo UAB „Alnora“ prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą jos vadovas, atsakovas L. Č. 2010 m. birželio 1 d. pasirašė su Ieškovu laidavimo sutartį, kuria laidavo už visų atsakovo UAB „Alnora“ prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. 2010 m. birželio 1 d. Ieškovas ir atsakovas L. Č. pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2008-12-29 Statybos rangos sutarties 2.6 ir 2.7 punktų pakeitimo“, kuriuo buvo pratęsti statybos darbų atlikimo terminai iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Tačiau atsakovas UAB ,,Alnora“ ir toliau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, motyvuodama tuo, kad statyboms trūksta apyvartinių lėšų. 2010 m. spalio 22 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 2 ,,Dėl 2008-12-29 Statybos rangos sutarties 2.6, 2.7, 4.1, 4.2 punktų pakeitimo“. Šiuo susitarimu buvo dar kartą pratęsti jau pasibaigę statybos darbų atlikimo terminai bei pakeista statybos darbų kaina, sumažinant ją iki 558 000, 00 Lt. Šio susitarimo 4.2. p. šalys konstatavo, kad Ieškovas yra sumokėjęs, o atsakovo UAB „Alnora“ vadovas L. Č. yra gavęs 448 000, 00 Lt. Likusią 110 000, 00 Lt sumą Ieškovas įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų nuo galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Po 2010 m. spalio 22 d. Susitarimo Nr. 2 pasirašymo Ieškovas prašant atsakovui L. Č. bei atsižvelgiant į 2010 m. birželio 1 d. laidavimo sutartį, iki 2010 m. gruodžio 3 d. sumokėjo 12 000, 00 Lt. Bendra piniginių lėšų suma, kurią Ieškovas sumokėjo atsakovui UAB „Alnora“ už statybos darbus, 2010 m. gruodžio 3 d. sudarė 460 000, 00 Lt. Nepaisant visų papildomai sumokėtų lėšų, suteiktų papildomų galimybių bei šalių pasirašytų susitarimų atsakovo UAB „Alnora“ vadovas L. Č. ir toliau iš esmės neorganizavo statybos darbų atlikimo, nurodinėjo Ieškovui, kad jam trūksta lėšų, teigė, kad prasidėjus žiemai pasunkėjo darbų atlikimo galimybės ir būtina laukti pavasario. Neapsikentęs sistemingų sutarties pažeidimų ir ja prisiimtų prievolių nevykdymo Ieškovas 2010 m. gruodžio 15 d. raštu vienašališkai nutraukė 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutartį. Po sutarties nutraukimo paaiškėjo, kad namo stogas yra su esminiais trūkumais, nes namo antrojo aukšto patalpose pro lubas ir sienas sunkiasi vanduo, o ties vidine antrojo aukšto patalpų ir stogo linija nuolat kaupiasi šerkšnas ir drėgmė. Apie tai 2011 m. sausio mėn. buvo informuoti atsakovai. Atsakovo UAB „Alnora“ darbuotojai 2011 m. sausio mėn. pabaigoje atvykę ir apžiūrėję namo antrojo aukšto patalpų lubas pripažino nurodomus trūkumus, tačiau formaliai nurodė, kad neturi jokių techninių galimybių užlipti ant namo stogo paviršiaus, o jų vadovas ir darbdavys, atsakovas L. Č. jokių konkrečių nurodymų dėl stogo remonto nedavė. Atsakovas L. Č. taip pat buvo atvykęs ir matė stogo trūkumus, tačiau jų netvarkė, į Ieškovo šiuo klausimu jam rašytus pranešimus nereagavo. Namo stogą susitvarkė Ieškovas savo lėšomis, medžiagų ir darbų kaštai lygūs prašomai priteisti sumai, Ieškovo teigimu, ją turi solidariai kompensuoti abu atsakovai.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, nurodydami, jog namo stogas jokių trūkumų neturėjo, trūkumų faktas leistina ir reikalaujama tvarka konstatuotas nebuvo, Ieškovas savavališkai, t.y. vienas, be rangovo, nustatė trūkumus, kurių faktiškai nebuvo, trūkumų faktas tinkamai niekur neužfiksuotas. Drėgmė ir sienų apšalimas nebaigtose statyti patalpose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau tai savaime nerodo darbų nekokybiškumo. Nuostolių faktas nėra įrodytas ir dėl to, kad Ieškovas nėra sumokėjęs atsakovui UAB „Alnora“ už darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų solidariai 29 601, 27 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. liepos 25 d. iki visiško sprendimo įvykdymo Ieškovui, bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad posėdžio metu atsakovas L. Č. patvirtino, jog stogo dengimui panaudoti lakštai nebuvo kokybiški, juos reikėjo keisti, tačiau to padaryti nespėjo, o vėliau ir nenorėjo, nes jam už darbą nebuvo sumokėta, tuo netiesiogiai patvirtindamas, kad namo stogas turėjo defektų. Konstatavo, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių ir realių veiksmų galimiems trūkumams nei konstatuoti (dalyvaujant abiems ginčo šalims), nei jiems pašalinti, bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė remtis ekspertizės atlikimu galimiems trūkumams nustatyti bei išlaidoms tam pagrįsti. Nustatė, kad atsakovų išsakytą poziciją dėl tinkamai atliktų stogo darbų paneigia Ieškovo užsakymu atliktas antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimas bei jo metu daryta foto ir video fiksacija, liudytojų parodymai. Nustatė, kad Ieškovas, šalindamas atsakovų darbų trūkumus, 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašė su kitu statybų specialistu statybos rangos sutartį. Jos pagrindu šis specialistas atliko stogo remonto darbus. Už atliktus darbus Ieškovas sumokėjo 18 147 Lt. Pirmosios instancijos teismo manymu, šios sąnaudos nustatytų stogo darbų trūkumams taisyti yra pakankamai protingos. Išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad Ieškovas visiškai įrodė aplinkybes, buvusias jo reikalavimų pagrindu, o atsakovai – priešingai – savo argumentais ir pateiktais įrodymais Ieškovo teiginių nepaneigė, todėl teismas ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindu tenkino pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Ieškovas atstovavo atsakovo L. Č. interesus bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to tarp jų, vykdant statybos darbus, buvo susiklostę pasitikinėjimo santykiai. Statybos darbai vyko lėtai dėl Ieškovo nepriimamų konkrečių techninių sprendimų. Tačiau atsakovai pretenzijų Ieškovui nereiškė. Bandė taikiai spręsti kilusias problemas. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas UAB „Alnora“ atliko statybos darbus už 721 441, 00 Lt, tačiau Ieškovas buvo sumokėjęs tik 460 000, 00 Lt. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus. Pažymėjo, kad byloje negalima remtis antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimu, kadangi jis atliktas tik 2011 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus 8 mėn. nuo 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutarties nutraukimo. Kaip per šį laikotarpį buvo prižiūrimas nebaigtas statyti namas, byloje duomenų nėra. Teigia, kad liudytojo A. L. parodymai taip pat turi būti vertintini kritiškai – nes jis, kaip ir antstolis, namą matė praėjus 8 mėn. po statybos darbų nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atmesti ir liudytojų M. B. ir V. Š. parodymus, kadangi nėra aišku, kada tiksliai jie matė besisunkiantį vandenį ir balas kambariuose. Anot atsakovų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Stogų technologijos“ išrašytomis sąskaitomis – faktūromis, kadangi jose nurodytos prekės buvo įsigytos jau po tariamų stogo remonto darbų atlikimo. Taip pat nėra aišku, kaip palangių remontas susijęs su Ieškovo pretenzijomis dėl stogo remonto. Todėl Ieškovas neįrodė savo tariamų išlaidų buvimo ir dydžio. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo ginčo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šios baudos 50 proc. skiriant Ieškovui. Nurodė, kad atsakovą UAB „Alnora“ pasirinko pagal rekomendacijas kaip kompetentingą specialistą statybų srityje. Pabrėžė, kad per visą rangos teisinių santykių tarp Ieškovo ir atsakovo UAB „Alnora“ egzistavimą, statybų kaina buvo apibrėžta sutartyse. Be to, priešingai nei nurodė atsakovai, jie ignoravo Ieškovo pretenzijas dėl netinkamos stogo kokybės. Nurodė, kad atsakovai apeliaciniame skunde nepaneigė byloje pateiktos UAB „Stogų technologijos“ stogo remonto darbų trūkumų šalinimo kainos. Be to, atsakovai, ginčydami UAB „Stogų technologijos“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, neįrodė, kad jose nurodytų medžiagų pirkti nereikėjo, kad atsakovas UAB „Alnora“ visus statybos darbus atliko tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Bylos duomenimis, 2007 m. gruodžio 14 d. Ieškovas su atsakovu UAB ,,Alnora“, kurį atstovavo jo vadovas, atsakovas L. Č., sudarė Statybos rangos sutartį dėl namo su daline apdaila statybos, pagal kurią atsakovas UAB „Alnora“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o Ieškovas priimti ir sumokėti 520 000, 00 Lt už pastatytą nekilnojamąjį turtą (I t., b. l. 10-12). Ši sutartis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Susitarimu Nr. 1 buvo iš dalies pakeista numatant kitą atsiskaitymo pagal ją tvarką ir statybos darbų kaina – 340 000, 00 Lt (I t., b. l. 13). 2008 m. gruodžio 29 d. šalys pasirašė kitą Statybos rangos sutartį, kuri iš esmės apėmė ankstesnę, numatant, jog bus statomas dvibutis gyvenamasis namas (I t., b. l. 14-16). Pasirašydamos šią Statybos rangos sutartį, šalys patvirtino ankstesnės sutarties pagrindu darytus mokėjimus – 260 000, 00 Lt, susitarė dėl likusios statybos darbų kainos – 430 000, 00 Lt, ir savo parašais patvirtino, kad galutinė statybos darbų kaina yra 690 000, 00 Lt (I t., b. l. 15). Buvo nustatytas galutinis statybos darbų terminas – 2009 m. gruodžio 9 d. (2.7 p., I t., b. l. 14). 2010 m. balandžio 23 d. Ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Alnora“ dėl prisiimtų sutartinių prievolių pagal 2008 m. gruodžio 29 d. statybos rangos sutartį nevykdymo (I t., b. l. 17-18). 2010 m. birželio 1 d. atsakovas L. Č. pasirašė su Ieškovu Laidavimo sutartį, kuria laidavo už visų atsakovo UAB „Alnora“ 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą (I t., b. l. 20-21). 2010 m. birželio 1 d. Ieškovas ir atsakovas L. Č. pasirašė Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2008-12-29 Statybos rangos sutarties 2.6 ir 2.7 punktų pakeitimo“, kuriuo buvo pratęsti statybos darbų atlikimo terminai iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (I t., b. l. 22). 2010 m. spalio 22 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 2 ,,Dėl 2008-12-29 Statybos rangos sutarties 2.6, 2.7, 4.1, 4.2 punktų pakeitimo“, kuriuo atsižvelgiant į tai, kad rangovas nespėja laiku atlikti darbų, galutinis statybos terminas buvo pratęstas iki 2011 m. kovo 31 d., taip pat buvo pakeista statybos darbų kaina, sumažinant ją iki 558 000, 00 Lt (I t., b. l. 23). Ieškovas 2010 m. gruodžio 15 d. pranešimu informavo atsakovą UAB „Alnora“, kad nuo 2010 m. gruodžio 16 d. dėl atsakovo UAB „Alnora“ prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų nutraukia 2008 m. gruodžio 29 d. sudarytą Statybos rangos sutartį (I t., b. l. 28-30). Atsakovas UAB „Alnora“ išsiuntė Ieškovui pranešimą su pretenzijom dėl darbų apmokėjimo, bei 2011 m. birželio 14 d. Lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėnesį (I t., b. l. 32-36, 39). Pastarąjį Ieškovas grąžino atsakovui UAB „Alnora“ su motyvuotu prierašu dėl nesutikimo, kartu pateikė rangovui rašytinį pranešimą, kuriame detaliai išdėstė nesutikimo su dalimi atliktų darbų priežastis bei motyvus, tame tarpe nurodydamas ir namo stogo trūkumus, nustatė rangovui terminą jiems pašalinti (I t., b. l. 37-38). 2011 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas UAB „Alnora“ rašte Ieškovui nurodė, kad su jam reiškiamomis pretenzijomis nesutinka (I t., b. l. 41-42). Atsakydamas į šį raštą, Ieškovas 2011 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė Atsakovui dar vieną pranešimą, nurodęs, jog nesutinka su atliktais darbais, nes jie turi 2011 m. birželio 27 d. pranešime nurodytų trūkumų, dar kartą paragino atsakovą UAB „Alnora“ juos pašalinti (I t., b. l. 43-46). 2012 m. liepos 9 d. Ieškovas su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovą UAB „Alnora“, prašydamas atlyginti jam 29 601, 27 Lt, kadangi stogo remontas buvo atliktas Ieškovo lėšomis (I t., b. l. 61). Toks pat reikalavimas buvo išsiųstas ir atsakovui L. Č. kaip laiduotojui (I t., b. l. 63).

Taigi, faktinės bylos aplinkybės, bylos šalių procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog tarp šios bylos šalių vyksta turtinis ginčas dėl nuostolių, susidariusių dėl, Ieškovo teigimu, atsakovo UAB „Alnora“ netinkamai atliktų stogo statybos darbų ir dėl to stogo remonto vykdymo, atlyginimo.

Šalys sutinka, kad tarp jų buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kaip minėta, Ieškovas 2010 m. gruodžio 15 d. pranešimu informavo atsakovą UAB „Alnora“, kad nuo 2010 m. gruodžio 16 d. nutraukia 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutartį. Atsakovai šio fakto teisme neginčijo.

Nagrinėjamu atveju Ieškovas prašė atlyginti nuostolius, patirtus šalinant atsakovo UAB „Alnora“ stogo darbų trūkumus. Remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis pripažintina, kad darbų trūkumų faktą, t. y. jog darbai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti užsakovas (Ieškovas). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių stogo statybos darbų netinkamą vykdymą. Nei antstolio A. N. 2011 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei liudytojų M. B., V. Š., A. L. parodymai nepatvirtina Ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovų argumentu nesutinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ieškovas, gindamas savo poziciją, rėmėsi 2011 m. kovo 3 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis-faktūromis apie H. Z. pirktas statybines medžiagas ir atliktus darbus).

Kalbant apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį kaip įrodymą ir jo vertinimą aktualu pažymėti, kad pagal CPK 635 straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš 2011 m. kovo 3 d. antstolio A. N. protokolo matyti, kad jis į apžiūrimą vietą buvo nuvykęs 2011 m. vasario 4, 7 d. (I t., b. l. 104). Jau 2011 m. vasario 7 d. antstolis nustatė, kad antrajame aukšte patalpose, plane pažymėtose „8A“ ir „8B“ pro lubas sunkiasi vanduo, matosi lubose nuo sušlapimo patamsėjusios dėmės, kurios vietomis nuteka per sienas, ant grindų prisikaupę vandens (I t., b. l. 105). Konstatuotos aplinkybės buvo patvirtintos fotofiksacija (I t., b. l. 107-109). Tokiu būdu šlapių dėmių ant sienų, lubų, ant grindų prisikaupusio vandens buvimą antstolis užfiksavo praėjus tik dviem mėnesiams nuo 2008 m. gruodžio 29 d. Statybos rangos sutarties nutraukimo. 2011 m. rugpjūčio 23 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių protokole detaliai užfiksuota ir aprašyta stogo konstrukcija (I t., b. l. 110-111a). Sutiktina su atsakovais, kad antstolis nėra statybos darbų specialistas, todėl jis negali konstatuoti statybos darbų trūkumų. Tačiau pažymėtina, kad faktinių aplinkybių fiksavimu pateikiama informacija apie daiktų fizinę būklę, ir antstolis, fiksuodamas aplinkybes, nepateikia išvadų dėl nustatytų aplinkybių (reiškinių) atsiradimo priežasčių ir susidarymo mechanizmo. Protokoluose esanti informacija gali patvirtinti ar paneigti aplinkybes, kurias reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad byloje esančiuose antstolio protokoluose nėra nurodyta dėmių, susikaupusio vandens atsiradimo priežasčių ar padaryta išvada dėl atsakovo UAB „Alnora“ netinkamai atliktų stogo statybos darbų. Juose tik užfiksuota stogo būklė, drėgmės dėmės, ant grindų susikaupęs vanduo. Iš 2011 m. rugpjūčio 23 d. faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad dėl apžiūrimo objekto specifikos – statomo namo – aplinkybių konstatavime dalyvavo UAB „Stogų technologijos“ direktorius A. L., turintis statinio statybos ir statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją (I t., b. l. 111a, II t., b. l. 10). Šis liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad apžiūrint stogą, jis pats demontavo keletą lapų, apšiltinimo sluoksnį, o antstolis viską fiksavo (I t., b. l. 32). Nagrinėjant bylą šis liudytojas teismui pateikė stogo būklės vertinimą – jo manymu statyboms buvo panaudotos ne naujos statybinės medžiagos, konstrukcija nestabili, nebuvo reikiamų stogo detalių, vietomis matėsi neuždengti skarda stogo plotai ir pan., t. y. nurodė, kad stogo darbai nebuvo tinkamai atlikti. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų aplinkybių, kodėl liudytojo A. L. parodymai neatitinka tikrovės, ar jie turi būti vertintini kritiškai. Svarbu pažymėti, kad ir kiti byloje apklausti liudytojai M. B. bei V. Š., buvę atsakovo UAB „Alnora“ darbuotojai ir dirbę ginčo objekte, patvirtino rimtų stogo trūkumų, apie kuriuos jie buvo pranešę atsakovui L. Č., taip pat drėgmės, vandens namo viduje buvimą (II t., b. l. 26-27). Pats atsakovas L. Č. 2013 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu pripažino drėgmės dėmių po žiemos, liūčių atsiradimo galimybę, sulaužytų šiferio lakštų panaudojimą; patvirtino, kad žinodamas apie stogo darbų trūkumus jokių veiksmų nesiėmė, kadangi Ieškovas piktybiškai nemokėjo už darbus (I t., b. l. 45).

Kompleksiškai įvertinus aptartus, vieną kitam neprieštaraujančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovo UAB „Alnora“ stogo įrengimo darbų netinkamą atlikimą, dėl ko stogas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Abejoti šiais įrodymais nėra pagrindo. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nagrinėjamu atveju antstolio 2011 m. rugpjūčio 23 d. protokolas neįrodo netinkamo darbų atlikimo fakto, kadangi jis surašytas praėjus 8 mėn. nuo statybos rangos teisinių santykių tarp šalių nutraukimo, ir neaišku, kaip visą tą laiką Ieškovas prižiūrėjo statomą objektą, nepripažintinas pagrįstu. Ieškovas, kurio naudai atliekami statybos darbai, neturėjo suinteresuotumo nesirūpinti statomu nekilnojamuoju daiktu, be to, atsakovai nepateikė duomenų, paneigiančių Ieškovo tinkamą objekto priežiūrą. Atsakovų motyvas, jog liudytojas A. L. statomą pastatą matė praėjus 8 mėn. nuo statybos darbų nutraukimo, taip pat nėra teisiškai reikšmingas, kadangi šio liudytojo nurodyti stogo trūkumai negalėjo atsirasti dėl natūralaus medžiagų nusidėvėjimo, eksploatavimo ar netinkamos namo priežiūros.

Anot Atsakovų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą solidariai priteisti iš atsakovų 29 601, 27 Lt nuostolių, kaip įrodymais, negalėjo vadovautis 2012 m. sausio 16 d. PVM sąskaita-faktūra STO Nr. 2004344, 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita-faktūra AN Nr. 0008256, 2011 m. lapkričio 30 d. H. Z. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Serija A Nr. 6456409 ir 2011 m. lapkričio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Serija A Nr. 6456408, kadangi neįrodyta, jog šiuose dokumentuose nurodytos medžiagos buvo reikalingos atliekant stogo remontą, be to, sprendžiant iš dokumentų datos, medžiagos buvo įgytos po stogo remonto darbų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Ieškovas ir H. Z. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SRS 2011.11.07 dėl stogo remonto (I t., b. l. 30). Lokalinė darbų sąmata Nr. S001 patvirtina, kad stogo įrengimas kainuos 82 425,67 Lt (I t., b. l. 113). Šioje sąmatoje detalizuota, kokių ir kiek medžiagų bus reikalinga stogo remontui. Atsakovai sąmatoje nurodytos informacijos nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš sąmatoje nurodytų darbų bei medžiagų sąrašo galima pagrįstai manyti, kad tokios medžiagos bei darbai yra būtini, norint pašalinti stogo trūkumus ir kad Ieškovui šie darbai bei medžiagos gali kainuoti 82 425, 67 Lt. Taigi, byloje nustatęs, jog stogo trūkumai buvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priteisdamas defektų šalinimo galimas išlaidas, vadovavosi pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Byloje duomenų, kad įgytos medžiagos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, ar kitame statybų objekte, nėra. Vėlesnė sąskaitų išrašymo data taip pat nepatvirtina šių aplinkybių.

Pažymėtina, kad atsakovai, nesutinkantys su liudytojų parodymais dėl stogo darbų trūkumų, reikalingomis remontui medžiagomis, galėjo pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl ekspertizės atlikimo, tačiau elgėsi pasyviai ir šia galimybe nepasinaudojo.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie šalių iki 2007 m. gruodžio 14 d. Statybos rangos sutarties sudarymo siejusius santykius teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, todėl teismas dėl to nepasisako.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai konstatavo Ieškovo ieškinio pagrįstumą, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų 1 500, 00 Lt advokato suteiktos pagalbos apeliaciniame procese išlaidas ir 888 Lt žyminio mokesčio išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ginčo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš atsakovų solidariai priteistina 888 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui (II t., b. l. 80). Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje šių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nepaminėjo. Taigi tenkindamas Ieškovo reikalavimą, rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nenurodydamas, kad Ieškovui iš atsakovų priteistinos 888 Lt žyminio mokesčio išlaidos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnis). Ištaisydamas šį rašymo apsirikimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas yra taikomos procesinės teisės normomis, t.y. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių laikantis CPK 93-98 straipsniais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas teiginys, jog iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos solidariai, yra nepagrįstas, nes proceso teisės normos nenustato solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime nurodytus netikslumus, bylinėjimosi išlaidas paskirstant kiekvienam atsakovui individualiai.

Apeliacinį skundą atmetus, Ieškovui iš atsakovų priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl už Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1 500, 00 Lt.

2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atidėjo atsakovų 788 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo dienos (II t., b. l. 124). Priėmus atsakovams neigiamą sprendimą, iš jų priteistina nurodyta žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnis).

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. prašo priteisti jo naudai, motyvuodamas neteisėtais Ieškovo veiksmais, atliktais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ginčo sprendime teismas išnagrinėjo šį Ieškovo prašymą ir jį atmetė. Aplinkybė, kad atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuris nėra tenkintinas, nesudaro pagrindo CPK 95 straipsnio taikymui. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Be to, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys. Atsakovai šiuo atveju, pateikdami apeliacinį skundą realizavo savo teisę į teisminę gynybą, todėl atsiliepime pareikštas prašymas dėl baudos atsakovams skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Ištaisyti pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir priteisti iš atsakovo UAB „Alnora“ (į.k. 110574172) ir atsakovo L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 444 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alnora“ (į.k. 110574172) ir atsakovo L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 750 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alnora“ (į.k. 110574172) ir atsakovo L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) po 394 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė