- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-1978-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10166-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- UAB „Alnora“, L. Č.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Alnora“ ir L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams UAB „Alnora“ ir L. Č. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. teismui pateikė ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 29 601,27 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovų turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-09 nutartimi (b.l. 86-87) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovų UAB „Alnora“ ir L. Č., pinigines lėšas esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose. Nesant ar nepakankant piniginių lėšų areštuoti ir/ar nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenys. Leisti atsakovams atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant UAB „Alnora“ darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 29 601,27 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius šešis šimtus vieną Lt) sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, didelę ieškinio sumą (29 601,27 Lt), neaiškų atsakovų mokumą, tai, kad atsakovas UAB „Alnora“ turi kitų kreditorių, be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo (civ. b. Nr. 2-1598-781/2012) darytina išvada, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl ieškovo prašymas dėl atsakovų turto arešto 29 601,27 Lt sumai tenkintinas.
Šalies argumentai
Atsakovai UAB „Alnora“ ir L. Č. atskiruoju skundu (b.l. 97-99) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 nutartį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, kad jų nesiėmus pasunkės ar taps negalimas teismo sprendimo įvykdymas, tai yra egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, ir ieškinio suma būtų itin didelė atsakovams. Taip pat nurodo, kad pagal paties ieškovo ieškinį, ieškovas liko skolingas atsakovui virš 200 000 Lt, o ieškiniu prašo priteisti tik 29601,27 Lt. Net ir patenkinus ieškovo ieškininius reikalavimus, sprendimo įvykdymui net nereikėtų atsakovams atlikti jokių mokėjimų ieškovui, nes, tiesiog sumažėtų ieškovo įsipareigojimai atsakovui UAB „Alnora“. Nurodo, kad būtent ieškovo pareiga, teikiant tokio pobūdžio prašymą, yra įrodyti teismui, kad sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nurodo, kad su kitu kreditoriumi yra atsiskaityta.
Atsiliepimas
Ieškovas D. G. atsiliepimu (b.l. 106-108) į atskirąjį skundą prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas - tai pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodo, kad ieškovas teikdamas prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė teismui, kad atsakovas UAB „Alnora“ neturi jokio pakankamos vertės turto ir piniginių lėšų, kurių pakaktų pareikšto reikalavimo įvykdymui. Šio atsakovo nemokumą taip pat tiesiogiai patvirtina teismui pateiktas ieškovo gautas antstolio D. Š. 2012-06-26 atsiųstas pranešimas Nr.0178/12/00813, kuriame nurodoma, kad kreditoriaus naudai vykdomas išieškojimas iš UAB „Alnora“ dėl 11 377,29 Lt skolos. Vien ta aplinkybė, kad antstolis D. Š. ieško UAB „Alnora“ priklausančio turto ar lėšų tiesiogiai patvirtina, kad šis atsakovas yra nemokus. Atskirajame skunde formaliai nurodoma, kad UAB „Alnora“ atsiskaitė su skolininku pagal antstolio D. Š. 2012-06-26 atsiųstą pranešimą Nr.0178/12/00813, tačiau jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų šis atsakovas nepateikė. Nurodo, kad kitas atsakovas - fizinis asmuo L. Č. antstolio A. N., vykdžiusio 2012-08-09 teismo nutartį, gautais duomenimis jokių piniginių lėšų neturi, yra pensininkas. Nurodo, kad atskirajame skunde nenurodomas nei vienas motyvas, kodėl atsakovai tūrėtų būti laikomi pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovai vengia bendradarbiavimo, į siunčiamas pretenzijas nereaguoja. Taip pat nurodo, kad atsakovams tenka pareiga įrodyti aplinkybes apie savo gerą ir pastovią turtinę padėtį, kuri objektyviai nesikeis bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir užtikrins teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Taip pat nurodo, jog ieškovas tinkamai naudojasi savo įrodinėjimo pareiga, ir pateikė pirmosios instancijos teismui jam prieinamus duomenis apie atsakovų mokumą. Tuo tarpu atsakovai nesugeba paneigti ieškovo nurodytų ir pirmosios instancijos teismo pripažintų akivaizdžių aplinkybių dėl to, jog nėra jokių objektyvių priežasčių abejoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe. Nurodo, kad ieškovas nėra nurodęs ar pripažinęs, kad jis yra skolingas atsakovui jo nurodomus 200 000 Lt ar bet kokias kitas sumas, todėl šias aplinkybes turi įrodyti atsakovai. Ieškovas taip pat prašo paskirti atsakovams baudas už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2008; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami ( Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2008).
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t.y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Atsakovai atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kad pats ieškovas yra skolingas atsakovui UAB „Alnora“, tačiau jokių dokumentų patvirtinančių susidariusį įsiskolinimą teismui nepateikia.
Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo finansinį nestabilumą (nepatikimumą). Iš ieškinio matyti, kad byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių atlyginimo vykdant statybų rangos sutartį, kurią vykdė atsakovai. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo UAB „Alnora“ yra vykdomas išieškojimas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nors atsakovai ir teigia, kad įsiskolinimas yra padengtas, tačiau nėra aišku apie kurį įsiskolinimą rašoma, taip pat atsakovai nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas taip pat nurodo, kad ir kito atsakovo – L. Č. vardu vykdomas išieškojimas. Konstatavus šias aplinkybes, laikytina, kad ieškinio suma – 29601,27 Lt atsakovams yra pakankamai didelė, dėl ko gali kilti realus pavojus galimam atsakovams nepalankaus sprendimo įvykdymui.
Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuoja, kad apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimu.
CPK 151 str. suteikia atsakovams teisę atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia teise atsakovai pasinaudojo, o vien tas faktas, jog jų skundas yra atmestinas ir netenkintinas, nesudaro pagrindo konstatuoti jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas savo prašymą paskirti baudas atsakovams už piktnaudžiavimą teisėmis grindžia argumentacija dėl ieškinio pagrįstumo bei atsakovų atsikirtimais į ieškinį, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą šie argumentai nenagrinėtini. Tokį prašymą ieškovas turi teisę reikšti bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei dėl to teismas galėtų pasisakyti priimdamas sprendimą ir iš esmės išsprendęs ginčą.
CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Byloje nėra duomenų, jog pateikiant atskirąjį skundą, apeliantai sumokėjo žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas nėra tenkinamas, iš apeliantų priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių valstybės naudai lygiomis dalimis, t.y. po 50 Lt iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų UAB „Alnora“, į.k. 110574172, ir L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminį mokestį lygiomis dalimis, t.y. po 50 Lt iš kiekvieno, už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių valstybės naudai.