Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui Remigijui Ilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir J. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Dalia Štaupienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

15. Į teismo posėdį trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Dalia Štaupienė neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai R. S. ir J. S. yra E. S. sūnūs. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad po E. S. mirties liko jam nuosavybės teise priklausę butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. mirė būdamas ištuokoje. E. S. turėjo du vaikus – sūnų R. S. ir sūnų J. S.. Byloje taip pat nustatyta, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (mirusiojo vaikai) po E. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

18. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės 2024 m. vasario 28 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 1358, iš kurio matyti, kad po E. S. mirties likę jam priklausę butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Nurodyto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2024 m. kovo 27 d. buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės minėtus ginčo butus.

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, fakto nustatymo

19. Ieškovai byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo tėvo E. S. mirties priėmė jo palikimą lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) faktiškai pradėdami jį valdyti. Ieškovų teigimu, po tėvo mirties ieškovai jų tėvui priklausiusius Butą1 ir Butą2 valdė kaip savo, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, ieškovas J. S. Bute2 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, šiuo metu abu ieškovai gyvena Bute1.

20. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, jog po palikėjo mirties ieškovai per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo tėvo palikimą faktiniu valdymu, ieškovai nesirūpino turtu, nemokėjo mokesčių, buvo nerūpestingi ir neatidūs.

21. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

22. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bute1 iki mirties gyveno E. S.. Taipogi nustatyta, kad E. S. sūnūs – ieškovai (pirmos eilės įpėdiniai) – po tėvo mirties gyveno tiek Bute1, tiek Bute2. Šias aplinkybes patvirtino patys ieškovai žodinio teismo posėdžio metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad Bute2 savo gyvenamąją vietą nuo 2016 m. birželio 8 d. iki dabar yra deklaravęs ieškovas J. S.. Šiuo metu ieškovai nurodė nuolat gyvenantys Bute1 ir šiame bute jie gyvena nuo 2023 m. kovo mėnesio, kadangi Butas2 buvo žodiniu susitarimu perduotas naudotis ir gyventi R. V., kuris teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju ir patvirtino teismui aplinkybes dėl apsigyvenimo Bute2 nuo 2023 m. kovo mėnesio. Iš ieškovų žodinių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (DOK-127917) taip pat nustatyta, kad ieškovai po tėvo mirties rūpinosi butais, valdė juos kaip savus, mokėjo mokesčius už butams suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas, be kita ko, šiuos veiksmus atlikdami per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (Sprendimo 8 punktas). Tai, kad tam tikrais laikotarpiais mokesčiai buvo mokami ne sistemingai, buvo susidariusios tam tikros skolos, nereiškia, kad ieškovai nesirūpino ginčo turtu kaip savu. Ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad už komunalines paslaugas mokėjo arba vienas, arba kitas, pagal galimybes, kas tuo metu turėjo daugiau finansų, patvirtino kad butuose nuolat gyveno, turėjo raktus, naudojosi butuose esančiais daiktais, elgėsi kaip butų savininkai. Be to, ieškovai nurodė, kad būtent jie rūpinosi tėvo laidotuvėmis, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po tėvo mirties likusiu turtu rūpinosi ar juos valdė ne pirmos eilės įpėdiniai (ieškovai), o kiti asmenys. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovai rūpinosi turtu pagal savo išgales, subjektyviai laikydami šį turtą savu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą.

24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

25. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą – šalių bei liudytojo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, jų visumą, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo, kad ieškovai po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti yra pagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo tėvo E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovai atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodytų motyvų pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovai po savo tėvo E. S. mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su ieškovų subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

26. Ieškovai pareikštu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės išduotą 2024 m. vasario 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1358.

27. CK 5.62 straipsnyje numatyti palikimo perėjimo valstybei pagrindai, t. y. paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Aiškindamas ir taikydamas CK 5.8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

28. Jau nurodyta, kad Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė Dalia Štaupienė 2024 m. vasario 28 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, patvirtino, jog valstybei paveldėjimo teise pereina E. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausę Butas1 ir Butas2. Ieškovų teigimu, apie šią aplinkybę jie sužinojo tik 2024 m. kovo mėnesį gavę atsakovės pranešimą, kuriuo jie buvo informuoti apie būtinybę atlaisvinti turtą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovai į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 17 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai nepraleido įstatymo nustatyto termino palikimo perėjimo valstybei liudijimui ginčyti.

29. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovai po savo tėvo E. S. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydami, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu kaip savo išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 1358 tenkintinas kaip pagrįstas. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovų teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo (šiuo atveju – tėvo) turtą po jo mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, t. y. valstybei sumokėtą 217 Eur dydžio žyminį mokestį. Atstovavimo išlaidų priteisti neprašė.

31. CPK 93 straipsnio 1-3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Tačiau vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šių taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

33. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė, kaip valstybei atstovaujanti institucija, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, taip pat nenustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys šioje civilinėje byloje būtų netinkamas. Dėl to laikytina, kad ieškovai byloje nėra įgiję teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės jiems nepriteistinos.

34. Pašto išlaidos byloje sudaro 0,45 Eur ir neviršija minimalios valstybės priteistinos sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

35. Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi (2024 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo ištaisytos klaidos) ieškovų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei Lietuvos Respublikai, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei Lietuvos Respublikai, uždraudžiant atsakovei Lietuvos Respublikai šiuo turtu disponuoti, priskiriant ieškovus šio turto saugotojais ir valdytojais iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

36. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, priėmė E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradedami paveldėtą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarės Dalios Štaupienės išduotą 2024 m. vasario 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1358.

Atmesti ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.