Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 23 d. paduotu pareiškėjo T. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Carbonis“ 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikintas BUAB „Carbonis“ 2021 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu (dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo) ir šis klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo; likusi skundo dalis atmesta. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas sušauktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažeidimo pasekmes, be pagrindo sprendė, kad minėto termino pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nes tai nėra esminis procedūrų pažeidimas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėdami turto pardavimo tvarkos klausimus teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017), nevertino, ar turto pardavimas nepažeis mažesnių kreditorių interesų. Pareiškėjui nesutikus su parduodamo turto kaina ir tvarka, nemokumo administratorė, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo atlikti parduodamo specifinio turto vertinimą, jo tikrajai kainai nustatyti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai visą parduodamo turto kainos neatitikties rinkos vertei naštą perkėlė jam. Būtent administratoriaus pareiga yra nustatyti parduodamo turto rinkos kainą. Be to, pareiškėjo pateiktų duomenų, jo vertinimu, pakanka, kad būtų galima pagrįstai suabejoti nemokumo administratoriaus nustatyta turto verte, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog parduodamo turto vertė neatitinka rinkos kainos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.