Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ‒ D. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur nuomos mokestį, 1 094,57 Eur už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukti 2021-11-17 šalių sudarytą nuomos sutartį; iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio ir už komunalines paslaugas, neprižiūri ir gadina turtą, neįsileidžia ieškovo atstovės, užgaulioja, todėl yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir atsakovą iškeldinti. Teismo posėdžio metu reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo sumažino 150 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tinkamo ieškovo

14. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jų atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad jam, kaip nuomininkui, asmuo, su kuriuo sudaromas nuomos sandoris, turėjo esminę reikšmę. Aplinkybė, kad atsakovas pats nereikalavo ir nerinko duomenų apie buto savininką, patvirtina, kad ši aplinkybė jam nebuvo esminė. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, kad prievoliniai teisiniai santykiai pagal nuomos sutartį susiklostė tarp ieškovo, atstovaujamo trečiojo asmens D. R., ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir trečiojo asmens.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

17. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad skolininkui remiantis aplinkybe, jog jis skolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent skolininkui. Kaip byloje nustatyta, atsakovas pripažįsta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, jis turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas, taigi, pagal minėtas įstatymo nuostatas, atsakovas, įvykdęs prievolę ar jos dalį ne banko pavedimu, turėjo reikalauti iš ieškovo patvirtinimo apie prievolės (jos dalies) įvykdymą. Taigi, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas mokėjo. Šalių į bylą pateikti rankraštiniai mokėtinų sumų apskaičiavimai pinigų sumokėjimo nepatvirtina, tik patvirtina faktą, kad mokėtinos sumos buvo apskaičiuotos. Be kita ko, atsakovo teiginius, kad nuomą mokėjo grynaisiais, tačiau trečiasis asmuo atsisakydavo pasirašyti, kad pinigus gavo, paneigia tai, kad nuomos sutartyje buvo atliktas įrašas apie 150 Eur depozito sumokėjimą, trečiasis asmuo šios gautos sumos įrašyti neatsisakė, todėl abejotina, kad būtų atsisakiusi pasirašytinai priimti ir kitas atsakovo mokamas sumas. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovui buvo nurodyta mokėti banko pavedimais, o ne grynaisiais. Atsakovo nurodomas aplinkybes apie prievolės vykdymą paneigia ir tai, kad 2022-11-29 SMS žinute trečiajam asmeniui jis paprašė nurodyti banko sąskaitos numerį. Jei atsakovas, kaip teigia, nuomos mokestį metus laiko būtų mokėjęs grynaisiais pinigais, tai tokiu būdu būtų galėjęs ir tęsti mokėjimus, tačiau, kaip teigia, mokėjimus nutraukė ir nuo 2022-11-01 nemoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus tarp šalių ginčui dėl mokėjimų, nuomininkas turi teisę nuomos mokestį sumokėti į depozitinę sąskaitą šio kodekso 6.56 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 7 dalis). Tačiau atsakovas, teigdamas, kad tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimų už nuomą nuo 2022-11-01, nes trečiasis asmuo jam nenurodė banko sąskaitos, į kurią turėtų pervesti mokėjimus, to nepadarė ir į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą mokėjimų taip pat neatliko. Atsakovas savo prievolės įvykdymą pagal nuomos sutartį grindė tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas skolos sumą ar jos dalį yra grąžinęs. Atsakovas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymą, turėjo teikti įrodymus, nurodytus CPK 177 straipsnyje, vien teiginių, kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nepakanka.

18. Atsakovui tenka pareiga įrodyti pinigų mokėjimo pagal nuomos sutartį faktą, tai yra tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti, jog nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal nuomos sutartį buvo mokami. Nagrinėjamu atveju atsakovas pinigų mokėjimo faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais. Teismo nuomone, atsakovui turėjo ir galėjo būti žinoma sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarka, taip pat galimos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas protingas, rūpestingas ir apdairus, žinodamas, kad yra prisiėmęs piniginę prievolę nuomotojui, ir būdamas pasirašęs nuomos sutartį, nepagrįstai tikėjosi, kad priešinga šalis nepareikalaus vykdyti prievolės. Nuomos mokesčio ir kitų mokesčių mokėjimas, šio fakto neįforminant pakvitavimu ar kt. dokumentu, egzistuojant prievoliniams (nuomos) teisiniams santykiams tarp fizinių asmenų, negali būti vertinamas, kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę ieškovui. Kitų įrodymų (pvz., banko pavedimų, kuriuose nurodyta mokėjimų paskirtis) apie tai, jog atsakovas mokėjo privalomus mokėjimus, byloje nėra. Atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų mokėjimo aplinkybės neįrodė.

19. Teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės: tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai ‒ netenkinami.

20. Taigi, byloje nepateikta rašytinių ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų atlikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, skolos faktas nustatytas (atsakovas pačios prievolės egzistavimo neginčijo), o nuomos mokesčio mokėjimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais.

21. Kaip minėta, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nustačius, kad atsakovas nuo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo 2021-11-17 nemoka nuomos mokesčio, pats pripažįsta, kad nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų nemoka nei nuomotojui, nei į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą nuo 2022-11-01, tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Atsakovas, naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, nemokėdamas už būsto nuomą, pažeidžia ieškovo teisę tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių dėl sunkios materialinės padėties ar kitų aplinkybių, priešingai, sąmoningai vengė vykdyti nuomos sutarties įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nuomos mokesčio nemokėjimas šiuo atveju yra pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą.

22. Be kita ko, ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad jau nuo 2022 m. gegužės ir vėlesniais mėnesiais trečiasis asmuo D. R. gaudavo iš greta atsakovo gyvenančios kaimynės nusiskundimų atsakovo elgesiu ir patalpų nepriežiūra, kurią patvirtina ir ieškovo kartu su dubliku pateiktos fotonuotraukos. Nors atsakovas pagal gyvenamosios patalpos nuotraukas teigia, kad patalpos yra tinkamai prižiūrėtos, tačiau dėl jų būklės ieškovas pretenzijų ir neišsakė; pateikti duomenys ir kaimynų nusiskundimai patvirtina, kad atsakovas gadina bendro naudojimo patalpas, inžinerinius įrengimus, jų neprižiūri, netvarko. Šios aplinkybės taip pat sudaro teisinį pagrindą nutraukti nuomos sutartį (CK 6.611 straipsnis).

Dėl iškeldinimo

24. Ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Taigi įstatymas numato, jog ieškovo, kaip savininko, pažeistos teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų. Nutraukus nuomos sutartį, atsakovui atsiranda pareiga išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų. Šiuo atveju, jokie sutartiniai santykiai šalių nebesieja, patalpų nuomos sutartis yra nutraukta, todėl ieškovas gali savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas, iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, yra pagrįstas, todėl tenkintinas – atsakovas iškeldintinas teismo nustatyta tvarka (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

25. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas moka ne tik nuomos mokestį, tačiau ir išlaidas už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas. Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis) ir nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.205 straipsnis).

27. Ieškovas laiku ir tinkamai perdavė patalpas atsakovui, kuriomis atsakovas naudojasi iki šiol, tačiau nustatytu terminu ir tvarka, kaip konstatuota šio sprendimo 17‒21 punktuose, su ieškovu pagal sutartį neatsiskaitė, tai yra, ieškovui nesumokėjo nuomos mokesčio ir išlaidų komunalinėms paslaugoms. Ieškovas už laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2023-08-01 suskaičiavo nuomos mokestį po 150 Eur pagal šalių susitarimą, atėmus atsakovo sumokėtą 150 Eur dydžio avansą, iš viso ‒ 2 850 Eur. Nors atsakovas teigia, kad žodžiu šalys susitarė dėl 140 Eur nuomos mokesčio, tačiau jokie įrodymai šių aplinkybių nepagrindžia. Tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą pateiktose sutartyse šalys susitarė dėl 150 Eur dydžio nuomos mokesčio, būtent tokio dydžio avansą atsakovas sumokėjo nuomos sutarties sudarymo metu. Kaip paaiškino trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, tinkamo nuomos sutarties vykdymo atveju atsakovui buvo pažadėta sumažinti nuomos mokestį iki 140 Eur, tačiau atsakovui visiškai nemokant nuomos ir už paslaugas, ieškovas nesutiko daryti nuolaidų. Taigi, atsakovui neįrodžius mažesnės nei 150 Eur nuomos kainos, ieškovui reikalaujant nuomos mokesčio iki 2023-08-01, nors atsakovas ginčo bute gyvena iki šiol, nuomos mokesčio nemokėdamas, reikalavimas dėl 2 850 Eur nuomos mokesčio priteisimo yra tenkintinas.

28. Iš pateiktų procesinių dokumentų bei paslaugas ginčo butui teikiančių įmonių pažymų nustatyta, kad UAB „Ignitis“ už ginčo bute suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2021-11-17 iki 2022-12-31 sumokėta 210,59 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ už laikotarpį nuo 2021-11-30 iki 2023-01-31 už vandens tiekimo paslaugas sumokėta 141,29 Eur; AB „Klaipėdos energija“ laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-01-31 už šilumos energiją ginčo butui sumokėta 403,35 Eur; bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikiančiai UAB „Paslaugos Būstui“ už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-12-31 sumokėta 116,66 Eur; UAB „Balticum“ už suteiktas televizijos paslaugas nuo 2022-01-22 iki 2023-02-07 sumokėta 193,50 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atliekų tvarkymo išlaidos laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 ir nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 sudarė 29,18 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šias išlaidas atsakovas būtų ieškovui sumokėjęs.

29. Nors atsakovas tvirtina, kad jam nebuvo pateikiami patirtų komunalinių išlaidų apskaičiavimai, tačiau tai nėra pagrindas nevykdyti sutarties ir atleisti atsakovą nuo prisiimtų įsipareigojimų, tai reiškia, kad iš sutarties kilusių pareigų vykdymas išlieka privalomu. Byloje nėra ginčo, kad nurodytais laikotarpiais ginčo bute gyveno atsakovas ir gyvena iki šiol, butui teikiamomis paslaugomis naudojasi, todėl privalo už jas atsiskaityti.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Skolos dydį pagrindžia ieškovo pateiktos pažymos, iš viso už 1 094,57 Eur sumą, todėl ieškinio reikalavimas dėl nurodytos skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

32. Ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės ieškovui nevykdė geruoju, o ieškovas dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, pažeidė ieškovo interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2008).

33. Priteisus ieškovui iš atsakovo 3 944,57 Eur nuostolių atlyginimą, priteistinos ir įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis).

35. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 310 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 550 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš viso ieškovas patyrė 1 860 Eur išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 400 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

37. Atsižvelgiant į byloje pareikštų turtinių reikalavimų dydį, advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

38. Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovui patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos; ieškovui iš atsakovo S. A. priteistina 1 860 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2021 m. lapkričio 17 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Š. R. ir atsakovo S. A.

Iškeldinti atsakovą S. A. iš ieškovui Š. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu atsakovui priklausančiu turtu.

Priteisti iš atsakovo S. A. 2 850 Eur nuomos mokestį, 1 094,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 944,57 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 57 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 860 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Š. R.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.