Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovas ir atsakovas prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovui iš atsakovo priteisė nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimą, iškeldino atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su visu atsakovui priklausančiu turtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo

11. Apeliantas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė papildomus įrodymus ir prašo juos priimti, tai yra 2024 m. kovo 18 d. apelianto atstovo pateiktus prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl informacijos pateikimo, šių įstaigų atsakymus į pateiktus prašymus. Valstybės įmonės Registrų centre pateiktame atsakyme nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsakyme nurodoma, kad ieškovas nebuvo įgijęs verslo liudijimų, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, taip pat, kad trečiasis asmuo nėra įregistravęs individualios veikos, tačiau turi įgijęs verslo liudijimus. Kartu su minėtais įrodymais pateikti ir šalių įrodymai, patvirtinantys jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

12. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.

13. Įvertinus pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad apeliantas šių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės, kadangi duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, todėl galima daryti išvadą, kad naujų įrodymų pateikimo poreikis kilo jau po pirmosios instancijos teismo bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

14. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatė. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tai yra teismui sprendus klausimą dėl į bylą neįtraukto asmens, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisių ir pareigų. Su šiais argumentais nesutiktina.

15. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismo sprendimas laikomas absoliučiai negaliojančiu ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – teismo sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas teismų praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, turi būti nustatytos dvi būtinosios sąlygos: turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, tai yra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

16. Pažymėtina, kad poveikis materialiosioms teisėms ir pareigoms suprantamas kaip jų pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Atitinkamai, kai teismo sprendimas nedaro įtakos nedalyvavusių byloje asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo pagrindu, tai yra aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai žemesnės instancijos teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).

17. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje jokie reikalavimai į bylą neįtrauktai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo reiškiami, į tai, kad ginčo dalyką sudaro tarp atsakovo ir ieškovo, atstovaujamo trečiojo asmens D. R., 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties tinkamo vykdymo, nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš ieškovui priklausančio būsto pagrįstumo klausimai, be kita ko, pažymint, jog minėta Institucija nebuvo ir šios nuomos sutarties šalis, į tai, kad priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesprendė dėl minėtos Institucijos pareigų ir teisių klausimo nagrinėjamo ginčo atveju, nutariama, kad atsakovo argumentai dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo CPK 329 straipsnyje nustatytais pagrindais bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pažymėtina, jog apelianto naujų pateiktų įrodymų turinys, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms. Ta aplinkybė, jog ieškovas sudarytos nuomos sutarties fakto neišviešino, atsižvelgiant į tai, kad nuomotojo gautų pajamų mokestinės prievolės nėra šios bylos ginčo dalykas, nesukelia jokių teisinių padarinių apelianto apeliaciniame skunde nurodomai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nutraukė tarp atsakovo ir ieškovo, atstovaujamo trečiojo asmens D. R. 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldino atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto) ir priteisė iš atsakovo nuomos, komunalinių mokesčių įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuomos, komunalinių mokesčių dydžio apskaičiavimo, tačiau, atsakovo teigimu, sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovas nebuvo tinkamai atstovaujamas trečiojo asmens, neturint tinkamo įgaliojimo, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Mano, kad šiuo atveju ieškovas turėtų reikšti visus reikalavimus ne atsakovui, o trečiajam asmeniui D. R..

19. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. tarp atsakovo ir ieškovo, atstovaujamo trečiojo asmens D. R., buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Šios sutarties pagrindu šalių susitarta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų ir termino. Nustatyta, kad butas nuomojamas iki 2024 m. lapkričio 17 d. (sutarties 1.4 punktas), susitarta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, sumoka nuomotojui 150 eurų dydžio mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 4.1. punktu šalys taip pat susitarė, kad nuomotojas turi teisę teismine tvarka nutraukti šią sutartį, nesilaikydamas 4.1. punkte nurodyto įspėjimo termino, jei nuomininkas tyčia ir dėl neatsargumo blogina daikto būklę (4.2.2. punktas), nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį (4.2.3. punktas). Buto savininko (ieškovo) įgaliotas asmuo D. R. 2022 m. rugpjūčio 30 d. surašė pranešimą atsakovui, kad nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2022 m. spalio 1 d.

21. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo dalyką, aktualūs per atstovą sudarytų sandorių teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

22. Kaip minėta nutarties 17 punkte, nors rašytinis įgaliojimas, leidžiantis trečiajam asmeniui sudaryti nuomos sutartį dėl ieškovui priklausančio buto išnuomojimo atsakovui nebuvo sudarytas, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atstovavimo santykiai susiklostė tarp artimų šeimos narių (sūnaus ir mamos), kurie atstovavimo fakto dėl gyvenamosios nuomos sudarymo sutarties neneigia ir jį pripažįsta. Nors atsakovas teigia, kad jis sudarant sandorį nebuvo informuotas, jog trečiasis asmuo atstovauja ieškovui, tačiau šie argumentai vertintini kritiškai, kadangi pirmiausia ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 17 d., atsakovas, iki šiol gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, niekada neprašė pateikti jokių nuosavybės faktą patvirtinančių įrodymų, o ir pats nesiekė gauti informacijos, kam priklauso ginčo butas, pažymint tai, kad jau 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas buvo informuotas, jog nuomos sutartis yra nutraukiama. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtų įrodymų visą sutarties galiojimo laikotarpį nereikalavo pateikti, pats į Registrų centrą dėl tokios informacijos pateikimo nesikreipė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jam, kaip nuomininkui, asmuo, su kuriuo sudaroma nuomos sutartis, tai yra su turto savininku ar jo įgaliotu asmeniu, turėjo esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl šio sandorio esmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis, nutarties 18 punktas).

23. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro ir tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, tai yra laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

24. Nors rašytinė pavedimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atstovavimo santykiai susiklostė tarp artimų šeimos narių (sūnaus ir mamos), abu atstovavimo fakto sudarant nuomos sutartį neneigia, rašytinis įgaliojimas sudarytas po nuomos sutarties sudarymo ir pateiktas kartu su ieškiniu, todėl šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovas pavedė trečiajam asmeniui atstovauti jo interesams ir sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas sudarytą sandorį patvirtino. Kartu su ieškiniu pateiktame gyvenamosios nuomos sutarties egzemplioriuje nurodyti ne tik atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau ir turto savininko, ieškovo rekvizitai, tai yra ranka įrašyti ieškovo vardas, pavardė ir parašas. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia nuspręsti, jog ieškovas ne tik žinojo apie sandorio sudarymo faktą, tačiau ir jį patvirtino, dėl to sandoris yra laikomas galiojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo, atstovaudamas ieškovo interesams, sudarė gyvenamosios nuomos sutartį ir visą laikotarpį rūpinosi ieškovui priklausančiu turtu, teikė pretenzijas atsakovui dėl nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo.

25. Atsakovas taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju jis gyvendamas ieškovui priklausančiame bute neturi prievolės mokėti nuomos ir komunalinių mokesčių, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens iniciatyva 2021 m. lapkričio 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. spalio 1 d., tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo atsakovą apie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuo 2022 m. spalio 1 d. nurodant sutarties nutraukimo, galiojančios iki 2024 m. lapkričio 17 d. priežastis, tai yra nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimą, patalpų gadinimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas ir toliau nuo 2022 m. spalio 1 d. ir iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute, su ieškovo reikalavimais dėl atsakovo iškeldinimo ir įsiskolinimų priteisimo nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kas leidžia spręsti, jog atsakovas su vienašaliu sutarties nuomos nutraukimu nesutinka, tačiau kita vertus, vienašališko 2022 m. rugpjūčio 30 d. sutarties nutraukimo taip pat neginčija, toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į tai, kad pirma, tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (CK 6.575 straipsnis), antra, į tai, kad atsakovas nesutikdamas su vienašaliu nuomos sutarties nutraukimu ir jo iškeldinimu iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute, nuomos ir komunalinių mokesčių nemoka, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamai vykdytų nuomininko pareigų, tai yra sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų įsiskolinimus (CK 6.583 – 6. 584 straipsniai).

26. Nors atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo veikė nerūpestingai sudarydamas sandorį, dėl to ne atsakovas, o trečiasis asmuo turėtų būti atsakingas dėl atsiradusių nuostolių, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Nutarties 15–21 punktuose nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra trečiojo asmens pateikta 2022 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo, atstovaudamas ieškovo interesams, ne tik tinkamai sudarė su atsakovu nuomos sutartį, tačiau teikė ir pretenziją atsakovui dėl nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių nemokėjimo, netinkamo elgesio naudojantis ieškovui priklausančiu turtu. Byloje pateiktos nuotraukos, rašytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas ieškovui priklausančia nuosavybe tinkamai nesirūpina, laiku nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, nors toliau naudojasi ieškovui priklausančiu turtu. Teismo vertinimu, atsakovas ginčydamas nuomos sutartį formaliais ir nepagrįstais jos sudarymo pažeidimais fundamentaliai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nesudaro galimybės ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu, dėl ko teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė ieškovo vardu sudaryti atstovavimo sutartį byloje, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Byloje pateiktame 2022 m. lapkričio 22 d. įgaliojime nurodyta, kad ieškovas įgaliojo trečiąjį asmenį, be kita ko, atstovauti ieškovą bet kurioje advokatų kontoroje sudarant su bet kuriuo advokatu sutartį dėl atstovavimo visose teismo įstaigose <...> rašyti ieškovo vardu prašymus, pareiškimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimu (Įgaliojimo 6 psl.). Įgaliojimas išduotas 10 metų laikotarpiui (Įgaliojimo 8 psl.). Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus pateikė 2023 m. rugsėjo 16 d. atstovavimo sutartį, kurioje be kita ko nurodyta, kad ieškovą, esant trečiojo asmens įgaliojimui, atstovauja advokatas M. M., suteikiant jam visas procesines teises, įskaitant ieškinio pateikimą ir pasirašymą. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo sutartis, ieškovo vardu sudaryta trečiojo asmens galiojant 2022 m. lapkričio 22 d. įgaliojimui, į tai, kad įgaliotinis (trečiasis asmuo) buvo įgaliotas sudaryti ir atstovavimo sutartis su advokatu, atstovauti visose teismo įstaigose, atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl proceso teisės pažeidimų ir ieškovo atstovavimo byloje teisėtumo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išsprendė ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir (ar) pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 550 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. kovo 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Swedbank“ 2024 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 550 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Š. R. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo S. A..