Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. G. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, antstolė I. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė I. B. su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2016-09-12 patvarkymu (b. l. 2-3) netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, kad vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 3025137-6, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimus Nr. 10N-2840378-13 ir Nr. 10N-2845246-13, kurie priimti vykdyti nenustačius minėtiems nutarimams vykdyti akivaizdžių kliūčių, taip pat buvo pateikti vykdyti nepraleidus 3 mėnesių pateikimui vykdyti terminų. Antstolė reguliariai tikrino skolininko finansinę padėtį, tam, kad būtų užtikrintas nutarimų įvykdymas. Tuo tarpu skolininkas vengė vykdyti paskirtas baudas, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstole.

Teismo 2016-09-16 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojams pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotą vykdomąjį dokumentą: Nr. 3025137-69 (vykd. b. Nr. 0011/11/08359), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimus Nr. 10N-2840378-13 (vykd. b. Nr. 0011/13/08234) ir Nr. 10N-2845246-13 (vykd. b. Nr. 0011/13/08235) dėl baudų išieškojimo iš R. G.. Antstolė 2014-02-10 nustačiusi, jog pareiškėjo (skolininko) buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. Nr. 0011/11/08359 b. l. 39), 2014-02-18 priimtus procesinius dokumentus išsiuntė skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (vykd. b. Nr. 0011/11/08359 b. l.41 ) bei Vilniaus pataisos namų adresu (vykd. b. Nr. 0011/11/08359 b. l. 42).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis (duomenys neskelbtini)316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotas vykdomasis dokumentas 2011-08-31 nutarimas Nr. 3025137-6 pateiktas vykdymui 2011-11-03 (vykd. b. vykd. b. Nr. 0011/11/08359 b. l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-08-09 nutarimas Nr. 10N-2840378-13 (vykd. b. Nr. 0011/13/08234 b. l. 1) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-08-12 nutarimas Nr. 10N-2845246-13 (vykd. b. Nr. 0011/13/8235 b. l. 1) dėl baudų išieškojimo iš R. G. buvo pateikti vykdyti 2013-11-06 – nepraleidus pateikimo vykdyti 3 mėnesių senaties termino. Tačiau vertinant reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dviejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas pažymi, kad antstolė priėmusi vykdymui nutarimus, apie vykdymo veiksmus informavo pareiškėją, nutarimų priėmimo vykdyti dieną išsiųsdamas patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo pareiškėjui (skolininkui) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Neįteikusi pareiškėjui (skolininkui) procesinių dokumentų, antstolė 2014-02-10 atlikusi įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų patikrą, nustatė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (CPK 179 str. 3 d., b. l. 22,24) pareiškėjas 2011-10-10 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir iki 2012-02-06, buvo suimtas, 2012-06-29 atvyko į Vilniaus pataisos namus (b. l. 25). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi (baudžiamoji byla Nr.1A-101-628/2013) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, buvo konstatuota, kad jam pagrįstai paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pareiškėjas 2013-08-26 bei 2013-11-07 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės sušvelninimo nuosprendžio vykdymo metu (b. b. Nr. T-1097-754/2013, b. b. Nr. T-1096-536/2013, b. b. Nr. T-667-503/2013). Pareiškėjas 2014-11-21 atvyko į laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2014-11-25; 2015-09-30; 2016-07-28 – į Vilniaus pataisos namus (b. l. 26-27).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d. nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepakeičia asmens gyvenamosios vietos (CK 1.8 str. 1 d., 2.12 str. 3 d.). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra įstatymų numatytas prievartos aktas prieš nuteistąjį asmenį, todėl buvimas laisvės atėmimo vietoje nėra nuteistojo laisvai pasirenkamas. Laisvės atėmimo bausmę vykdo valstybės įgaliotos institucijos ir duomenys apie asmens vykdomą laisvės atėmimo bausmę nėra nevieši bei neprieinami antstolei. Priešingai, antstolė turi automatizuotą prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, o kalinimo įstaigai neteikiant informacijos automatizuotu būdu, turi galimybę kreiptis raštu į Informatikos ir ryšių departamentą, pateikdama paklausimą dėl tikrinamo asmens. Todėl pareiškėjo nepranešimas apie jo sulaikymą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą, negali būti kvalifikuotas CPK 644 str. 2 p. pažeidimu ir vengimu vykdyti nutarimą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis c. b. 2S-1552-585/2015). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog antstolė, vykdydama aukščiau minėtus vykdomuosius dokumentus net nuo 2011-10-10 galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad pareiškėjas yra laisvės atėmimo vietoje, ir nukreipti išieškojimus pagal nutarimus į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu, žinoma, tokių lėšų buvo (CPK 634 str. 2 d.) (vykd. b. Nr. 0011/11/08359 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras užklaustas antstolės tik 2014-02-10, kai vykdymo veiksmai pradėti 2011-11-07; vykd. b. Nr. 0011/13/08235 – 2015-06-05, kai vykdymo veiksmai pradėti 2013-11-08).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo izoliuotas įkalinimo įstaigose (b. l. 10-27, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Antstolė atitinkamais patvarkymais aukščiau minėtose vykdomosiose bylose areštavo lėšas, esančias pareiškėjo bankų sąskaitose. Vadinasi, pareiškėjas neturėjo galimybės savaip naudoti šias lėšas ir taip išvengti nutarimų vykdymo. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudas, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir pats pareiškėjas teigdamas, jog visą vykdymo veiksmų atlikimo laiką praleido įkalinimo įstaigose. Taigi šiuo atveju negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo ir vykdymo proceso eiga buvo sustojusi dėl pareiškėjo vengimo įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų formuojamojoje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-21 nutartis c. b. Nr. 2S-502-803/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis c. b. 2S-1552-585/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė turi nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/08234, Nr. 0011/13/08235, Nr. 0011/11/08359 (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Nutarimus su atitinkama antstolės žyma turi grąžinti juos išdavusiai institucijai (CPK 630 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo panaikinti vykdymo išlaidas minėtuose vykdomosiose bylose. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Pažymėtina, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 73 p. nuostatomis, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojai būtų apmokėję dalį ar visas vykdymo išlaidas, antstolė nėra padariusi tai patvirtinančių įrašų vykdomuosiuose dokumentuose. Vykdomosiose byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojų su antstole būtų buvę susitarta dėl kitokios apmokėjimo tvarkos. Byloje nesant įrodymų, jog išieškotojai būtų patyrę kokias nors su išieškojimu susijusias išlaidas, vykdymo išlaidos iš skolininko nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutartis c. b. 2S-2050-392/2014, Panevėžio apygardos teismo 2013-04-09 nutartis c. b. 2S-276-198/2013).

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas dėl vykdymo senaties taikymo ir vykdomųjų bylų nutraukimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. G. skundą tenkinti.

Nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/08234, Nr. 0011/13/08235, Nr. 0011/11/08359, suėjus išieškojimų vykdymo senačiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.