Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. B. (V. B.) ir ieškovo V. B. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei, atsakovei A. B. ir atsakovės A. B. atstovui advokatui Dariui Katauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl pripažinimo, jog nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) įgyti asmeninės nuosavybės teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo V. B. reikalavimo pripažinti, jog Žemės sklypas Nr. I ir Nr. II buvo įgyti ne bendroje su kitais asmenimis (konkrečiau – su atsakove), o asmenine ieškovo nuosavybe (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių

14.1. Trakų miesto (rajono) valdybos Žemės sklypo įkainojimo aktu Žemės sklypas Nr. I įkainotas 892 rubliais (el. f. l. 7–8). Trakų miesto (rajono) valdybos 1992-07-31 mokėjimo pranešime nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. I kaina (892 rubliai) buvo sumokėta (el. f. l. 9). Žemės sklypo Nr. I pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993-03-05 (el. f. l. 15–16);

14.2. Trakų miesto (rajono) Žemės sklypo įkainojimo aktu Žemės sklypas Nr. II įkainotas 604 rubliais (el. f. l. 10–11). Trakų rajono valdybos 1992-07-10 mokėjimo pranešime nurodyta, jog Žemės sklypo Nr. II kaina (604 rubliai) buvo sumokėta (el. f. l. 12). Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993-04-16 (el. f. l. 17);

14.3. tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. f. l. 14), o nutraukta – (duomenys neskelbtini) (el. f. l. 18).

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, jog Žemės sklypai Nr. I ir Nr. II įgyti asmeninės nuosavybės teise (ne)pagrįstumo

16. Visų pirma, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtina identifikuoti teisiniam disputui spręsti aktualų teisinį reguliavimą. Nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. I pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993-03-05 (el. f. l. 15–16), o Žemės sklypo Nr. II pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993-04-16. Teismas pastebi, jog Lietuvos Respublikoje iki 2000 m. CK įsigaliojimo galiojo 1964 m. CK. Jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai 2000 m CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam (2000 m. CK) įsigaliojus, o prievolinių teisinių santykių, prasidėjusių iki 2000 m. CK įsigaliojimo teisėms ir pareigoms taikomos taip pat iki 2000 m. CK įsigaliojimo galiojusios teisės normos (t. y. 1964 m. CK nuostatos – apylinkės teismo pastaba) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-611/2021, nutarties 31–32 punktus). Aptartas teisinis reguliavimas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste reiškia, kad Žemės sklypų nuosavybės teisės įgijimo momentui nustatyti taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

17. 1964 m. CK 149 straipsnyje (žr. redakciją, kuri galiojo nuo 1992-11-01 iki 1994-02-01) buvo nurodyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1992-05-20 iki 1993-07-28) numatė, kad prašymai žemei įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatyta tvarka ir terminais. LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 1992-12-21 iki 1993-05-21) 10 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje (aptariamos taisyklės taikomos ir sodininkų bendrijoms, žr. Taisyklių 1 punktą) (apylinkės teismas papildomai pastebi, jog Taisyklių 10 punkte taip pat nustatyta, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu). Aptartas teisinis reguliavimas įgalina apylinkės teismą spręsti, jog Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nuosavybės teisės atsiradimą susieja su sutarties teisine registracija. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) 2019-08-08 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 papunktyje pažymėta, jog Žemės sklypo Nr. II pirkimo–pardavimo sandoris įregistruotas 1993-04-16 (el. f. l. 20), o NTR 2019-08-08 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 papunktyje pažymėta, kad Žemės sklypo Nr. I pirkimo–pardavimo sandoris įregistruotas 1993-03-05 (el. f. l. 22). Konstatuotina, jog Žemės sklypo Nr. I nuosavybės teisė perėjo naujam savininkui 1993-03-05, o Žemės sklypo Nr. II nuosavybės teisė – 1993-04-16.

18. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog Žemės sklypų nuosavybės teisė perėjo tuomet, kuomet šalys jau buvo sudariusios santuoką. Kadangi teismas nustatė, jog Žemės sklypų nuosavybė įgyta santuokoje, todėl būtina analizuoti santuokos metu įgyto turto nuosavybės teisės rūšį (asmeninė ar bendroji dalinė / jungtinė). Aptartus klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reguliavo SŠK nuostatos.

19. SŠK 21 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1991-05-01 iki 1993-05-21) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų (sutuoktinių) nuosavybė. Aptarta SŠK 21 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė faktinių bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog Žemės sklypai laikytini įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšimi. Visgi, SŠK 22 straipsnis numatė ir išimčių iš bendrosios taisyklės, kuomet net ir santuokos metu įgytas turtas galėjo būti laikytinas įgytas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Apylinkės teismas papildomai atkreipia dėmesį tai, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.100 straipsniai – apylinkės teismo pastaba) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki 2000 m CK įsigaliojimo, ar 2000 m. CK įsigaliojus. Tai reiškia, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo (turto) (ne)dalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

20. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam (sutuoktiniui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: i) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; ii) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, nutarties 15 punktas).

21. Nustatyta, jog ieškovas už Žemės sklypus pinigines lėšas sumokėjo dar iki santuokos sudarymo, t. y. pinigai už Žemės sklypus sumokėti 1992-07-10 ir 1992-07-31, o santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nustatyta faktinė aplinkybė rodo, jog pinigai už Žemės sklypus buvo sumokėti šalims dar nesant santuokoje. Kadangi turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tiek pagal SŠK 22 straipsnį, tiek pagal 2000 m. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, todėl ieškovo atžvilgiu galioja prezumpcija, jog lėšos, kurios buvo įgytos iki santuokos sudarymo, buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas buvo dirbantis ir gaudavo atlyginimą ginčui aktualiu laikotarpiu. Visgi, atsakovė nurodė, jog 1992 m. šalys nors dar ir nebuvo sudariusios santuokos, tačiau jau vedė bendrą ūkį ir finansinius aspektus sprendė bendrai (atsakovė teigė, jog namų ūkis ir iki santuokos buvo tvarkomas taip, kad piniginės lėšos buvo bendroje kasoje).

22. Kasacinio teismo pastebėta (CPK 4 straipsnis, jog: pirma, ne sutuoktiniai (sugyventiniai) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (2000 m. CK 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas; antra, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų (asmenų) pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų (sutuoktinių) vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Aptartos nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai turtą įsigyja asmenys, kuriuos sieja faktiniai ryšiai, savo pobūdžiu artimi sutuoktinių santykiams (sugyventiniai); pakankamas įrodinėjimo dalykas tokiais atvejais yra faktinių santykių pobūdis, jų (santykių) trukmė ir pan.; trečia, nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, nutarties 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

23. Faktiniai santykiai tarp šalių klostėsi laikotarpiu apytiksliai nuo 1987 m. iki 1994 m., todėl natūralu, jog rašytinių ar kitų objektyvių įrodymų pateikimas abiem šalims yra pakankamai sudėtingas. Nustatyta, jog šalys laikosi priešingų pozicijų: ieškovas įrodinėja, kad šalys iki santuokos sudarymo bendro ūkio nevedė, o atsakovė teigia, kad šalys dar ir iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį ir turėjo bendrus finansus. Byloje apklausti atsakovės sūnūs S. B. ir V. B. parodė, jog ieškovas pas atsakovę namuose pradėjo lankytis apie 1987 m., o apie 1988 m. šalys (ieškovė ir atsakovas) gyveno jau kartu, ieškovas liudytojams padėdavo ruošti pamokas. Liudytojas V. P. taip pat paliudijo, jog laikotarpiu nuo 1989 m. iki 1991 m. ieškovą matydavo dažnai atvažiuojantį pas atsakovę. Visgi, aptartų liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, jog šalys dar iki santuokos sudarymo kartu vedė bendrą ūkį. Apylinkės teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovas padėdavo atsakovės vaikams (ieškovas su atsakove bendrų vaikų neturi) neįrodo bendro ūkio vedimo fakto. Tokio fakto neįrodo ir tai, jog šalys apie 1991 m. atsakovės bute darė remontą, dėl ko atidėjo vestuves. Teismas atsakovės nenaudai vertina ir tą aplinkybę, jog atsakovė prie Žemės sklypų išlaikymo (pvz., mokesčių mokėjimo) niekada neprisidėjo. Byloje pateikti duomenys apie tai, jog Žemės sklypas Nr. I ieškovui buvo išskirtas dar 1980 m., o jokie kiti asmenys mokestinių prievolių už aptariamą žemės sklypą, išskyrus ieškovą, nevykdė (el. f. l. 92). Analogiškai pasisakytina ir apie Žemės sklypą Nr. II, už kurį jokie kiti asmenys, išskyrus ieškovą, mokestinių prievolių nemokėjo (el. f. l. 93). Atsakovės nenaudai vertinama taip pat aplinkybė, jog atsakovė neįrodė, kad būtų aptartus sklypus dirbusi, juose ne epizodiškai, tačiau nuolat lankiusis, prižiūrėjusi kaip savo. Tai, kad atsakovė neturėjo Žemės sklypų dokumentų ir tokių dokumentų nei iš ieškovo, nei iš valstybės institucijų nereikalavo rodo, kad atsakovė nelaikė savęs ginčo Žemės sklypų savininke. Apylinkės teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovei disponuojant butu (el. f. l. 82–86), šalys laikė, kad ginčo Žemės sklypai atsakovei neturi priklausyti. Juolab, ir pati atsakovės pozicija pakankamai abstrakti, kadangi atsakovė taip ir negebėjo paaiškinti, ką konkrečiai tuose žemės sklypuose šalys, jei sklypai buvo įgyti bendrai, ketino daryti. Ieškovo versija, apylinkės teismo vertinimu, nuoseklesnė. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta neteismine tvarka, kas reiškia, jog tarp sutuoktinių nebuvo ginčo dėl turto dalybų (ginčui aktualiu momentu tik ieškovas buvo registruotas kaip Žemės sklypų savininkas, todėl labiau tikėtina versija yra ta, kad šalys nutraukdamos santuoką, Žemės sklypų apskritai nelaikė dalintinu turtu nutraukiant santuoką).

24. Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovas įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad Žemės sklypai buvo įgyti už asmenines ieškovo lėšas dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl nepaisant to, kad Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys buvo įformintos jau po santuokos sudarymo, ginčo Žemės sklypai laikytini asmenine ieškovo nuosavybe. Tai, kad ginčo Žemės sklypai būtų buvę įgyti ne asmeninėn ieškovo nuosavybėn nepaneigė ir byloje analizuotos faktinės aplinkybės, susijusios su šalių gyvenimu laikotarpiu nuo 1987 m. iki santuokos nutraukimo.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

25. Atsakovė pareiškė reikalavimą taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimams padalinti turtą, buvusį jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 23 straipsnis) (atsakovė papildomai pažymėjo, jog byloje praleistos apskritai bet kokios įmanomos senatys). Ieškovas su tokiu atsakovės prašymu nesutinka.

26. Iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001-07-01) šeimos teisinius santykius, minėta, reguliavo SŠK. SŠK 23 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ištuoktų sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti. Visgi, SŠK 23 straipsnyje nenurodyta, nuo kada prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimui padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl, sprendžiant, kokį momentą laikyti jo (ieškinio senaties termino) pradžia, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis ieškinio senatį reguliuojančiomis SŠK normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-723-241/2015).

27. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) SŠK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas sutuoktinių turtui padalyti po ištuokos prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą; ii) sutuoktinio sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Tai priklauso nuo to, ar santuokos nutraukimo momentu buvo pagrindas vienam sutuoktinių daryti išvadą, kad jo (sutuoktinio) teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę yra pažeista. Santuokinių ryšių ar santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją (nuosavybe) valdyti ar disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimo. Bendraturčio turtinės teisės gali būti pažeistos praėjus tam tikram laikui po santuokos nutraukimo ir tuomet ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo to laiko, kai šis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013).

28. Ieškovas įrodinėjo, jog apie galimus savo nuosavybės teisės pažeidimus sužinojo apie 2007 m.–2008 m. (el. f. l. 80–81). Aptarta aplinkybė ieškovo buvo patvirtinta ir teismo posėdžio, vykusio 2022-05-27, metu. Tiek liudytojas S. B., tiek pati atsakovė nurodė, jog pirmą kartą dėl Žemės sklypų (pa)dalijimo buvo kreiptasi apie 2007 m. (iš pradžių skambino pats ieškovas, paskui prisistatė tarpininkė). Tai, kad ieškovas bandė ir teisminiu keliu įforminti asmeninės nuosavybės teisę dar iki šios civilinės bylos patvirtina ir Trakų rūmų apylinkės teismo 2008-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1377-272/2008 (aptarta nutartis analizuota teismo posėdžio, vykusio 2022-05-27, metu nurodant, kad teismas turi teisę naudotis viešų registrų duomenimis pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį) (aptartoje nutartyje ieškovo V. B. ieškinį dėl Žemės sklypų įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu atsisakyta priimti nurodžius, jog ieškovas ir taip yra Žemės sklypų savininkas). Kadangi šalys daugiau jokių kitų duomenų apie tai, jog ieškovas dar iki 2007 m. žinojo, kad ginčo Žemės sklypais disponuoti asmeninės nuosavybės teise negali, neteikė, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas apie galimą nuosavybės teisės pažeidimą sužinojo apie 2007 m.

29. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮĮĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Civilinio kodekso (2000 m. CK – apylinkės teismo pastaba) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam (2000 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tuo atveju, kai asmuo apie teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą sužinojo jau įsigaliojus 2000 m. CK, tai jo (asmens) reikalavimui padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą turi būti taikomi CK (2000 m. CK – apylinkės teismo pastaba) nustatyti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013).

30. CK 3.129 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013). Apylinkės teismui nustačius, jog ieškinio senaties eiga prasidėjo apie 2007 m., t. y. jau galiojant 2000 m. CK, sprendžiama, jog ieškinio senatis aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste apskritai netaikytina.

31. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas taikyti byloje ieškinio senatį nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

32. Nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. f. l. 94–101). Ieškovas patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 460,35 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (el. f. l. 6, 97–98). Atsakovė patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. f. l. 100–101).

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

34. Apylinkės teismas sprendžia, jog patenkinus ieškovo reikalavimus iš atsakovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei 98 straipsnio 1 dalimi, turi būti priteistos iš viso 1 110,35 Eur (650 Eur + 460,35 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Aptartos išlaidos protingo dydžio, todėl nelaikytinos per didėlėmis (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pralaimėjus bylą, neatlyginamos.

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija minimalų 5 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis), todėl, atsakovei pralaimėjus bylą, taip pat priteistinos iš atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Daugiau nei materialinio, nei procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Teismas, nebelikus spręstinų klausimų, bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo tenkina visus ieškovo ieškinio reikalavimus (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog ieškovas V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 0,0590 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 110,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.