Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. A., Panevėžio vyskupijos kurija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. Č. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 621 453,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų ir nekompetentingų veiksmų tiriant neteisėtą J. A. pareiškimą ir nenutraukiant neteisėtų Panevėžio vyskupijos kurijos veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartį, patyrė neturtinę žalą. Kadangi ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš jo motinos gyvenamosios vietos, dokumentų paėmimo bei užstato buvo atimtas ieškovo pragyvenimo šaltinis, teisė tęsti studijas, kilo emocinių pergyvenimų. Tyrimas vyko neintensyviai, kuo buvo siekiama ieškovo emocinio protrūkio. Nepagrįstai ilgo tyrimo pasekmes ieškovas tebekenčia ir dabar, nes privalo atiduoti paskolą, gautą studijoms. Be to, jo asmens duomenys buvo pateikti žiniasklaidai, kur ieškovas buvo minimas kaip turto prievartautojas, buvo skleidžiama apie jį neigiama nuomonė.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti ab initio. Panevėžio miesto apylinkės prokurorė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą bei pavedė procesinius veiksmus atlikti Panevėžio apskrities VPK. Prokurorė neturėjo teisinės galimybės nepradėti tyrimo, nes atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikaltimą yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kurių šiuo atveju nebuvo. Ieškovui buvo skirtos švelniausios kardomosios priemonės, kas atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Prašė taikyti ieškinio senatį.Trečiasis asmuo Panevėžio vyskupijos kurija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2000-05-05 sutartis reglamentuoja bažnyčios ir valstybės nepriklausomumą ir autonomiškumą kiekvienos savo srityje. Ieškovas nepagrįstai kaltina kuriją pažeidus minėtą sutartį, ieškovas tokių aplinkybių negali įrodinėti ir prašyti jas nustatyti, nes tai nėra valstybės institucijų kompetencijos sritis. Ikiteisminio tyrimo institucijos ieškovo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-23 sprendimu ieškinį atmetė. Atsižvelgdamas J. A. pareiškimą, elektroninius laiškus bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui pradėtas turint tam pakankamą pagrindą.Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad duomenų, neginčijamai pagrindžiančių ieškovo kaltę, padarius įtarime nurodytas ar kitas nusikalstamas veikas, negauta. Civilinės bylos kontekste teismas svarbiomis aplinkybėmis laikė tai, kad faktas, jog ieškovo rašytų elektroninių laiškų turinys buvo akivaizdus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį. Tik apklausus patį ieškovą bei atlikus kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė išvadą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo būtinumą.Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, nes procesinių veiksmų atlikimo intensyvumas yra pakankamas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo eigą, nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras būtų jį vykdę aplaidžiai ar tyčia vilkinę. Ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, jokių konkrečių iš atsakingų asmenų pusės pažeidimų vykdant ikiteisminį tyrimą nebuvo užfiksuota. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo nepagrįstai ilga, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė.Įtariamajam 2010-09-08 buvo skirtos švelniausios kardomosios priemonės, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Ieškovo skundas dėl kardomųjų priemonių pakeitimo į užstatą buvo atmestas, prokuroro nutarimas nebuvo apskųstas. Įtariamajam buvo leista 3 savaitėms išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų surinkimo. 2011-01-07 advokato prašymas pakeisti kardomąsias priemones į užstatą buvo patenkintas. Taigi, dėl paties ieškovo ir jo atstovo veiksmų kardomosios priemonės pakeitimas užsitęsė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad informaciją apie tyrimą paviešino pareigūnai. Kaip matyti iš spaudos leidinių, informaciją žurnalistams teikė ieškovo motina, kunigai bei jis pats. Iš 10 pateiktų ieškovo leidinių 5 leidiniai yra išleisti anksčiau, negu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl publikacijos negali būti siejamos su ikiteisminiu tyrimu.Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu ir ieškinio rengimo metu naudojosi kvalifikuota teisininko advokato pagalba. 2011-06-09 Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas jo advokato skundas, kuris buvo atmestas tuo pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Baudžiamojoje byloje yra 2011-06-07 pranešimas tiek ieškovui, tiek jo advokatui apie tyrimo nutraukimą. 2011-06-09 Šiaulių miesto apylinkės teismas netenkino skundo dėl to, kad tyrimas yra nutrauktas, todėl vėliausiai apie teisminio tyrimo nutraukimą advokatas turėjo sužinoti 2011-06-09 ir veikdamas kaip ieškovo atstovas nedelsiant jį informuoti, tad ir ieškovas turėjo sužinoti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą 2011-06-09. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjo po 20 dienų nuo to momento, kai jį gavo asmenys, turintys teisę paduoti skundą, nes įstatymų leidėjas nenustatė tokios prokurorų nutarimų įsiteisėjimo tvarkos. Ieškovas į teismą kreipėsi 2014-06-18, todėl teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o jį atnaujinti nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas D. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ikiteisminį tyrimą pradėti nebuvo pagrindo. Prokuroras vertino atskiras ieškovo laiškų ištraukas, o ne visą laiškų tekstą. Apelianto laiškai rašyti bažnyčios institucijoms, negalėjo būti perduoti prokurorui pagal Lietuvos Respublikos sutartį su Šventuoju Sostu dėl pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atribojimo.Apeliantui buvo pritaikytos 3 kardomosios priemonės, nors nebuvo pagrindo manyti, kad apeliantas slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, per ikiteisminio tyrimo eigą buvo atlikta tik nedaug ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurie galėjo užtrukti gerokai trumpiau. Ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2011-06-07 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo, o ne nuo nutarimo priėmimo. Reabilitavimas baudžiamosios teisės aspektu, kai apeliantas visuomet neigė jam pateiktus kaltinimus, yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti dėl pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų. Apeliantui žala kilo, nes tuo metu, kai jam buvo pritaikytos kardomosios priemonės, jis negalėjo tęsti studijų universitete bei dirbti (duomenys neskelbtini).Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apelianto rašyti laiškai buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes juose aiškiai reikalaujama atlyginti žalą, daromos nuorodos į kėsinimąsi susidoroti. Gavus pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, ilgą laiką neigė, jog prokuratūrai pateiktus laiškus rašė jis. Apeliantui buvo taikytos pačios švelniausios BPK numatytos kardomosios priemonės, siekiant užtikrinti sklandžią ikiteisminio tyrimo eigą. Apelianto atstovas pateikė 8 prašymus, kurių nagrinėjimas užtruko, tačiau dėl to negali būti vertinama, jog ikiteisminis tyrimas užtruko pernelyg ilgai.Ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2011-06-07 prokuroro nutarimo priėmimo dienos. Baudžiamajame procese nėra skaičiuojami dokumentų įteikimo terminai, todėl laikytina, jog apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. Tretieji asmenys J. A., Panevėžio vyskupijos kurija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010-04-14 J. A. 2010-03-31 pareiškimo pagrindu. Pareiškime nurodyta, kad ieškovas, 2007 m. birželį-gruodį, 2009 m. rugsėjį ir 2010 m. gegužę rašydamas elektroninius laiškus Panevėžio vyskupijos vyskupui J. K., reikalavo iš kunigo J. A. susispenduoti kunigystę bei perduoti ieškovui iki 6 000 000,00 Lt už jam tariamai padarytą žalą, seksualinį tvirkinimą, grasindamas paskelbti J. A. kompromituojančią informaciją masinės informacijos priemonėse bei panaudoti fizinį smurtą. Ieškovui įtarimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį pareikštas 2010-08-12. 2010-09-08 ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2010-09-08 – dokumentų (asmens tapatybės kortelės bei paso) paėmimas, 2010-09-08 – įpareigojimas periodiškai kiekvieną antradienį ir penktadienį registruotis policijos įstaigoje. 2010-10-13 Šiaulių apygardos prokuratūra nutarimu iš dalies tenkino ieškovo skundą ir konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai ir pagrįstai, kardomosios priemonės į užstatą pakeistos nebuvo, nes nepateikti įrodymai apie ieškovo studijas ir gyvenimą (duomenys neskelbtini). 2010-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė ieškovo skundą dėl 2010-10-13 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo. Ieškovui prokuroro nutarimu leista 3 savaitėms išvykti į (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos prokuratūra 2011-01-07 nutarimu pakeitė ieškovui paskirtas kardomąsias priemones į užstatą, apie tai 2011-01-07 informavo ieškovą. 2011-06-07 Šiaulių apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nutartimi ieškovo skundas dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo atmestas, ši nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo, ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas, reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos nurodo, jog bylos medžiaga ir pirmosios instancijos sprendimo turinys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino aukščiau nurodytas ir kitas svarbias bylai aplinkybes.Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad būtų nustatyti kokie nors ieškovo atžvilgiu įvykdyti neteisėti teisėsaugos pareigūnų veiksmai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą šioje byloje konstatuoti, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, kardomosios priemonės ieškovui buvo pritaikytos teisėtai bei jog ikiteisminis tyrimas vilkinamas nebuvo, kas reiškia, kad valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju nėra galima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau tai savaime nėra pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paminėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovas netinkamai identifikuoja ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šio termino skaičiavimui nagrinėjamu atveju yra aktualu, kada ieškovas sužinojo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, o ne kada įsiteisėjo nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atskirai pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimui ieškovo minima Lietuvos Respublikos sutartis su Šventuoju Sostu dėl pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atribojimo jokios įtakos neturi. Lietuvos Respublikos institucijos veikia, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teise, pagal kurią ieškovo laiškų perdavimas prokuratūrai yra galimas ir teisėtas. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.