Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-967-855/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-10
Bylos Nr.: e2A-967-855/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37070-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-967-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37070-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 2.2.1.9.4.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovo) Lietuvos Respublikos Seimo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir (trečiojo asmens) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimo) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Pažyma) ir atsakovo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje viešai paskelbti duomenys, kad: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š..“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19- 286, kaip Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, projekto priedą, šį paneigimą: „PANEIGIMAS. Informuojame, kad VSD 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pateikti ir paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“; „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pritarė NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai (toliau – ir Išvada), kuri yra Seimo nutarimo priedas. Išvada ir jos priedai buvo pateikti visuomenei, ją kartu su visais priedais įregistravus Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje. Vienas iš NSGK tyrimo Išvados projekto priedų yra 2018 m. kovo 9 d. Pažyma, kurioje buvo pateikti ir vėliau atsakovo paskleisti ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą žeminantys bei tikrovės neatitinkantys duomenys, žinios, teiginiai ir vertinimai. Pažymą VSD pateikė Seimo struktūriniam padaliniui – NSGK. Dar neįregistravus NSGK tyrimo Išvados viešai visiems prieinamoje e-seimas.lrs.lt dokumentų sistemoje, Pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje: internetiniuose tinklapiuose www.delfi.lt bei www.15min.lt, su užtušuotomis asmenų (įskaitant ieškovo) pavardėmis. Nuo 2018 m. birželio 1 d., NSGK įregistravus Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje Seimo nutarimo ir Išvadų projektą su visais priedais, Pažyma jau su visomis asmenų pavardėmis, tapo oficialiai viešai prieinama visai visuomenei, t. y. oficialiai viešai paskelbta.

1.2. Paskelbdamas Pažymą atsakovas paskleidė ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančias bei tikrovės neatitinkančias žinias, duomenis, teiginius ir vertinimus:

1.2.1. „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.);

1.2.2. „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.);

1.2.3. „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š..“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10, 11 psl.).

1.3. Tai, kad Pažymoje pateikta ir atsakovo paskleista informacija yra nepagrįsta bei neatitinka tikrovės, įrodo šios faktinės aplinkybės: ieškovas niekada nebuvo Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) narys; nuo 2003 m. iki 2013 m. sausio mėn. jis buvo Liberalų ir centro sąjungos (LICS) nariu; 2008 m. spalio mėn. jis nuo LICS buvo iškeltas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje ir išrinktas Seimo nariu. Taigi, 2008 m. lapkričio mėn., t. y., Pažymoje nurodytu laikotarpiu, kada, VSD teigimu, MG atstovai tariamai derino ieškovo, kaip LLS kandidato į ministro postą, kandidatūrą Vyriausybėje, ieškovas LICS valdybos sprendimu jau buvo deleguotas į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir šis sprendimas su koncerno „MG Baltic“ atstovais nebuvo derinamas.

1.4. LLS vienas iš vadovų – G. S. – konkuruojančios partijos nario ir vieno iš LICS vadovų, t. y. ieškovo, kandidatūros į ministrus nuo LLS nesiūlė ir negalėjo siūlyti, o koncerno „MG Baltic“ atstovas R. K. šios kandidatūros nederino ir negalėjo derinti, todėl Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti teiginiai: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ neatitinka tikrovės.

1.5. Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad 2009 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai parinko R. Š. kandidatu į Seimo Pirmininko pareigas, R. R. perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, o R. Š. priėmė šį pasiūlymą, paprašė ir sutiko priimti koncerno „MG Baltic“ palaikymą, nes 2009 m., Seimui atstatydinus tuometinį Seimo Pirmininką A. V., LICS Seime frakcija ir partijos valdyba net nesvarstė galimybės deleguoti ieškovą ar bet kokį kitą asmenį kandidatuoti į Seimo Pirmininko pareigas, nes postų Vyriausybėje ar Seime pasiskirstymas buvo įtvirtintas daugumą Seime suformavusių partijų pasirašytoje koalicijos sutartyje, vadovaujantis matematiniu kvotų principu, atsižvelgiant į turimų mandatų Seime skaičių. LICS negalėjo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, nes šios partijos frakciją sudarė tik 8 Seimo nariai. Ieškovas Seimo Pirmininko rinkimuose nedalyvavo, jo kandidatūra jokiame lygyje nebuvo derinama, dėl jos nebuvo balsuojama. Jokio koncerno „MG Baltic“ atstovų arba R. K. pasiūlymo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą R. R. ieškovui neperdavė, palaikymo neprašė bei jo negavo. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad Seimo Pirmininkas A. V. buvo atstatydintas 2009 m. rugsėjo 15 d., o naujoji Seimo Pirmininkė I. D. slaptu balsavimu buvo išrinkta 2009 m. rugsėjo 17 d., t. y., praėjus vos vienai dienai, ir kandidatavus tik jai vienai. Dėl nurodytų motyvų Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti teiginiai: „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“, neatitinka tikrovės.

1.6. VSD Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys suponuoja neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad 2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su Sveikatos apsaugos ministru R. Š.. Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotam šios ministerijos vadovui R. Š..

1.7. Sveikatos apsaugos ministro pareigas ieškovas pradėjo vykdyti 2010 m. kovo 10 d. Prof. J. P. tuo metu jau daugiau nei 15 metų dirbo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių Kauno klinikų generaliniu direktoriumi. Kauno klinikų steigėjais lygiomis teisėmis buvo Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas bei Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmasis ieškovo susitikimas su prof. J. P., kuris tuo pat metu buvo ir Seimui atskaitingos Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, kurį į pareigas skiria Seimas, bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi prof. R. Ž. įvyko ieškovo darbo kabinete tik jam pradėjus eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Vėliau susitikimai Sveikatos apsaugos ministerijoje arba Kauno klinikose tiek su prof. J. P., tiek ir su LSMU Rektoriumi prof. R. Ž. vykdavo reguliariai, bent kartą per mėnesį, o kartais, pagal poreikį, ir dažniau, todėl R. R. pagalba organizuojant susitikimus su prof. J. P. nebuvo reikalinga. Iki 2010 m. kovo 10 d., kada ieškovas pradėjo eiti Sveikatos apsaugos ministro pareigas, t. y. Pažymoje nurodytais 2009 metais, su prof. J. P. ieškovas nebuvo pažįstamas ir niekada nebuvo asmeniškai susitikęs. Apie kokį Pažymoje nurodomą „seną tardymo metodą – akistatą“ neva pokalbyje su prof. J. P. kalba R. R., ir apie kokį susitikimą su ieškovu vyksta pokalbis tarp Pažymoje minimų asmenų, ieškovui nėra žinoma. Teiginys „naudojosi įtaka“ suponuoja, kad tokia įtaka buvo ir kad ji buvo reali, ja buvo pasinaudota siekiant neteisėtų tikslų.

1.8. Tikrovės neatitinka ir duomenys, kad sveikatos apsaugos ministrai, vadinasi, ir ieškovas, buvo deleguoti LLS, nes nuo 2008 m. iki 2012 m. sveikatos apsaugos ministrais, įskaitant ieškovą, dirbo LICS deleguoti asmenys. Ieškovui MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), niekada nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos, nes Sveikatos apsaugos ministerija nevykdė jokių medicinos įstaigų statybų projektų ir jų nekuravo. Bet koks „įtakoto“ ministro bandymas daryti poveikį viešojo pirkimo sąlygų suformavimo ar skelbimo, ar nugalėtojo nustatymo ir kitais atvejais galėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika, tačiau tokių duomenų apie ieškovą nėra.

1.9. VSD Pažymoje rėmėsi įslaptinta informacija, kuri nėra pateikta ieškovui, jis neturi galimybės susipažinti ir ginčyti, ar bent pasisakyti dėl įslaptintos informacijos, dėl jos tikrumo ir teisingumo.

1.10. Adekvačiai ir objektyviai vertinant ir suprantant Pažymoje pateiktų bei atsakovo paskleistų duomenų, teiginių bei vertinimų tikrąją prasmę, reikšmę bei turinį akivaizdu, kad jie nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pažymoje apie ieškovą nurodyti faktai: ieškovo priklausomybė Lietuvos Liberalų sąjūdžio partijai ir kandidatavimas į ministro pareigas 2008 m lapkričio mėn.; ieškovo sutikimas ir pasiūlymo kandidatuoti į Seimo Pirmininko pareigas priėmimas, kandidatavimas į Seimo Pirmininko pareigas, prašymas pagalbos kandidatuojant, tuo tikslu teigiamos nuomonės apie ieškovą formavimo; įtakos darymas ieškovui ir dėl to „MG Baltic“ įmonių neteisėtai laimėti sveikatos priežiūros įstaigų vykdyti viešųjų pirkimų konkursai, tikrovėje neegzistavo.

1.11. Vertinant VSD veiklos tikslus ir institucijos paskirtį, pateikta Pažyma ir joje išdėstyta informacija negali būti suvokiama nei kaip kritika, nei kaip nuomonė, nei kaip informacijos netikslumas, o yra žinia ir turi būti patikrinama per tiesos kriterijų.

1.12. Ginčo teiginiai, esantys Pažymoje, yra būtent apie ieškovą, kadangi vertinant pirmąjį teiginį sistemiškai, ieškovas pristatomas kaip LLS kandidatas į postus Vyriausybėje, kurio kandidatūra buvo derinama su „MG Baltic“ atstovais. Apie ieškovui perduotą pasiūlymą kandidatuoti į Seimo Pirmininkus kalbama antrajame teiginyje ir tai, jog ieškovas teiravosi „MG Baltic“ palaikymo, apie su ieškovu, kaip sveikatos apsaugos ministru organizuotus J. P. susitikimus nurodoma trečiajame teiginyje, vėliau darant apibendrinimą, jog „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotiems ministrams.

1.13. Prašoma paneigti informacija buvo atskleista tretiesiems asmenims – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui V. S., žiniasklaidai bei po 2018 m. birželio 1 d. – visai visuomenei. Nėra teisiškai svarbu, ar tą padarė tiesiogiai VSD ar Seimas, NSGK, Seimo kanceliarija ar kiti asmenys, pvz. žiniasklaidos priemonės, tačiau būtent VSD yra šios informacijos autorius ir priėmė sprendimą išslaptinti pažymą, turėdamas tikslą perduoti Seimui, kad šis paskelbtų visuomenei.

1.14. Paskleisti duomenys pažemino ieškovą visuomenės akyse. Pažymos įžanginėje dalyje, atskleidžiant jos parengimo tikslą, yra nurodomas siekis pateikti informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus, taigi apie teisei prieštaraujančias veikas, kas neabejotinai suponuoja neigiamą tokios informacijos atspalvį. Ieškovo į bylą pateikti komentarai interneto svetainėse po publikacijomis, susijusiomis su Pažymos paskelbimu bei su vėlesniu siekiu teismine tvarka ginti savo reputaciją, atskleidžia vyraujantį neigiamą požiūrį į ieškovą, sietiną būtent su Pažymoje paskleistais duomenimis. Pažymoje žinios pakleistos neveikiant sąžiningai ir etiškai. Ieškovas nepagrįstai ir ne vieną kartą, tendencingai pristatytas kaip LLS deleguotas ministras, paskleisti duomenys suponuoja ieškovo veikos neteisėtumą, nors dėl jo veiksmų nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne tik ieškovas yra viešasis asmuo, bet ir VSD yra viešojo intereso veiklą vykdanti valstybės institucija, kurios veikloje turi būti vadovaujamasi tokiais principais kaip politinio neutralumo, savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo (Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Atsakovo paskleisti duomenys susiję su visuomenės teise žinoti apie vykstančius politinius procesus, tačiau ši teisė ir ieškovo teisė į garbę ir orumą galėjo būti suderintos, išlaikant pusiausvyrą tarp šių dviejų vertybių, jeigu Pažymoje duomenys būtų pateikti objektyviai, nenuslepiant tam tikros dalies reikšmingos informacijos arba imamasi papildomų priemonių ieškovo reputacijai apsaugoti.

1.15. Ieškovo nepagrįstas, tikslingas ir kryptingas susiejimas su politinės korupcijos byloje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų įtariamu koncernu „MG Baltic“, kurio veikla Pažymoje įvardinama kaip destruktyvi, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir (arba) jo atstovu R. R., kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis, kuriems taip pat pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje – LLS, G. S., R. K., pateikiant neatitinkančią tikrovės informaciją, tendencingus, nepagrįstus ieškovo asmens arba jo veiksmų ar darbinės ir politinės veiklos vertinimus, pakenkė ieškovo, kaip Seimo kontrolieriaus, nepriekaištingai reputacijai, pažemino jo asmens garbę ir orumą. Pažymoje net keletą kartų ieškovas įvardinamas kaip LLS deleguotas arba su LLS susijęs asmuo, o LLS Pažymoje įvardinama kaip „MG vadovų pilnai kontroliuojama partija“. Taigi, visuomenei buvo sudarytas įspūdis ir paskleista neteisingais duomenimis grindžiama informacija, kad ieškovas buvo MG atstovų įtakojamas ir neva veikė talkindamas koncernui „MG Baltic“.

1.16. Pasibaigus ieškovo kadencijai, 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. S. ieškovą informavo, kad, užklausus Seimo Pirmininką V. P., kada gali būti svarstomas Seimo kontrolieriaus skyrimo klausimas ir galimai teikiamas nutarimas dėl ieškovo kandidatūros į Seimo kontrolieriaus pareigas antrai kadencijai, Seimo Pirmininkas informavo, kad tokio teikimo, atsižvelgiant į Pažymoje pateiktą informaciją, negali būti, nes ieškovas neatitinka kandidatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu patvirtino NSGK išvadą ir šio nutarimo lydimasis dokumentas (priedas) yra ieškovo nurodoma Pažyma, kurioje yra ginčo teiginiai. Šis teisės aktas yra įregistruotas Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškinyje nurodomi ginčo teiginiai yra teisės akto projekto (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo projekto), o vėliau ir galiojančio teisės akto (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo) lydimojo dokumento (priedo) turinys. Nagrinėjamos bylos atveju Pažyma buvo pateikta ir paskelbta TAR teisės aktų nustatyta tvarka kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisės akto projektu. Tokie teisėti pagal galiojančius teisės aktus atliekami valstybės institucijų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas veiksmas, t. y. kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pažeidžiančių fizinio asmens garbę ir orumą paviešinimas. Be to, TAR taip pat negali būti skelbiamas ir ieškinyje suformuluotas paneigimas, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau - Teisėkūros pagrindų įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas informacijos, kuri yra tvarkoma ir skelbiama teisės aktų informacinėje sistemoje.

2.2. NSGK 2018 m. kovo 9 d. paklausimu, vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, t. y. parlamentinį tyrimą, kitos valstybinės institucijos (VSD) pateikto oficialaus dokumento, kuris yra teisės akto bei šio akto projekto lydimasis dokumentas, įregistravimo TAR negalima kvalifikuoti kaip neteisėto informacijos paskleidimo fakto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme.

2.3. Teisės aiškinimas, kurio siekia ieškovas patikslintu ieškiniu, pažeistų konstitucinį valdžių pasidalinimo principą, paneigtų įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas ir prieštarautų ne tik nurodytiems teisės aktams, bet ir susiformavusiai teisminei praktikai šios kategorijos bylose, t. y. tose civilinėse bylose, kai ieškovų ginčijama CK 2.24 straipsnio pagrindu informacija yra valstybės ar savivaldybės institucijos dokumentų turinys. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad kai duomenys apie asmenį yra paskleidžiami valstybės ar savivaldybės institucijos priimtame akte, tokiu atveju CK 2.24 straipsnis negali būti taikomas. Teismas taip pat konstatavo, kad valstybės ar savivaldybės institucijos tokiame dokumente pateikti teiginiai (duomenys) paprastai išreiškia tos institucijos nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas (išreiškia valstybės ar savivaldybės institucijos oficialią poziciją) ir asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.

2.4. Atsakovo nuomone, ieškovas savo teises turi teisę ginti kitais būdais, įskaitant bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, tą jis ir darė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-375-484/2019 pagal pareiškėjo R. Š. skundą VSD ir Lietuvos valstybei dėl neteisėtų veiksmų ir jį atmetė. Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetus pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą. Teismas nurodė kad informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą, apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau, negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti. Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, trečiojo asmens VSD veiksmų teisėtumą tiek renkant, tiek tvarkant, tiek ir pateikiant informaciją, įskaitant nagrinėjamos bylos ginčo teiginius, NSGK, vykdžiusiam parlamentinį tyrimą, patikrino teismai administracinėje byloje, todėl iš teisėto veikimo negali būti kildinami neteisėti veiksmai, kuriuos ieškovas priskiria atsakovui nagrinėjamoje byloje.

2.5. Nagrinėjamoje byloje visi be išimties ginčo teiginiai yra tiesiogiai susiję tik su viešaisiais reikalais ir nėra niekaip susiję su ieškovo privačiu gyvenimu. Šios bylos kontekste, svarbu atsižvelgti ir tai, kad kyla dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – asmens teisės (šiuo atveju – ieškovo garbės ir orumo) ir visuomenės teisės žinoti (šiuo atveju – teisės į informaciją nacionalinio saugumo klausimais) konfliktas, todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros. Visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą apie politikus, jų viešą veiklą, o taip pat apie jų ryšius su verslo struktūromis bei pastarųjų įtaką politikams bei politiniams procesams, o taip pat apie tokio veikimo metodus. Ši visuomenės teisė žinoti vienareikšmiškai nagrinėjamoje byloje nusveria ieškovo ginamas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specifinė asmens padėtis visuomenėje gali formuoti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti informaciją apie tą asmenį. Šioje byloje ieškovas yra žinomas ilgametis politikas, net tris kadencijas buvęs Seimo nariu, vadovavęs įvairioms valstybinėms institucijoms bei struktūroms, todėl patenka į viešųjų asmenų pagal pareigas kategorijai. Nutarimo projekto lydimieji dokumentai neabejotinai atitinka teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą, kuris šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie galimas grėsmes demokratijai, teisingam ir skaidriam valstybės valdymui, o taip pat nacionaliniam saugumui, įskaitant ieškovo neformalius ryšius su Pažymoje nurodytais asmenimis.

3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės palaikė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą papildomai grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 2.24 straipsnio taikymo ir pažeistų asmens teisių gynimo yra suformuluota taisyklė, kad nuomonės paskleidimo atveju CK 2.24 straipsnis nėra taikomas, nes nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. VSD kaip valstybės institucija, vykdanti įstatyme nustatytas funkcijas, oficialiame dokumente (Pažymoje) atliko nustatytų faktų vertinimą (ginčo teiginius), kuris įstatymų nustatyta tvarka pagal oficialų NSGK paklausimą 2018 m. kovo 9 d. buvo pateiktas kitai valstybinei institucijai, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo struktūriniam padaliniui, vykdančiam parlamentinį tyrimą ir veikiančiam laikinosios komisijos teisėmis (NSGK). Tokie VSD veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip informacijos paskleidimo faktas CK 2.24 straipsnio prasme. Priešingas teisės aiškinimas, kuriuo vadovaujasi ieškovas, pažeidžia konstitucinį valdžių pasidalinimo principą ir prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Dėl to ši informacija negalėjo pažeisti ieškovo interesų CK 2.24 straipsnio prasme. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus.

3.2. Kvalifikuojant ginčo teiginius yra privalu vertinti visos informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią galima spręsti, ar VSD teikė informaciją NSGK apie su ieškovu susijusį faktą ką nors teigdamas, ar nurodė su ieškovu susijusią informaciją, tačiau teigė apie kitus trečiuosius asmenis, ar pateikė savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta surinktą informaciją. Sprendžiant klausimus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, svarbu nustatyti visos Pažymos kontekstą bei pilnus ginčo teiginių sakinius. Atsižvelgiant į ginčo teiginių išsidėstymą Pažymoje, taip pat į Pažymoje bei ginčo teiginiuose naudojamus modalinius išsireiškimus, į pačių ginčo teiginių turinį, trečiojo asmens įsitikinimu, visi ginčo teiginiai turėtų būti priskiriami nuomonės kategorijai.

3.3. Pasisakydamas dėl konkrečių ginčo teiginių trečiasis asmuo nurodė, kad:

3.3.1. Pirmasis ginčo teiginys: ,,Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“ su ieškovu nėra susijęs, nes jis nėra įvardintas kaip veikiantis asmuo.

3.3.2. Antrasis ginčo teiginys: „2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ yra pagrįstas trečiųjų asmenų pokalbiais, o ieškovas paminėtas, tiek, kiek jį minėjo tretieji asmenys.

3.3.3. Trečiasis ir ketvirtasis ginčo teiginiai: ,,Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: ,,jau padedam ir ne tik galvoti“; ,,2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“, trečiojo asmens nuomone, neturi jokio žeminančio pobūdžio.

3.3.4. Dėl penktojo ir šeštojo ginčo teiginių: „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs ,,seną tardymo metodą – akistatą“; „MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ trečiasis asmuo nurodė, kad juose nėra teigiama, jog ieškovas būtent 2009 metais buvo Sveikatos apsaugos ministras, nes Pažymoje yra rašoma: „vėliau jį pakeitusiu“, kas reiškia, kad po A. Č., ministru tapo ieškovas. Dėl šios priežasties, trečiojo asmens teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šis ginčo teiginys neatitinka tikrovės ir žeminą ieškovo garbę ir orumą, dėl to, kad jis ėjo ministro pareigas ne 2019 m., o nuo 2010 m. kovo mėnesio.

3.3.5. Šeštajame ginčo teiginyje taip pat nėra jokio žeminančio pobūdžio ieškovo atžvilgiu, be to šis teiginys yra pagrįstas trečiųjų asmenų veiksmais, todėl nėra ir negali būti pripažintas kaip pažeidžiantis ieškovo garbę ir orumą.

3.4. Dauguma teiginių yra apie trečiuosius asmenims, o ne apie ieškovą, be to jie yra neutralūs ieškovo atžvilgiu ir neturi žeminančio pobūdžio, todėl vien šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad ieškinys yra nepagrįstas.

3.5. Atsižvelgiant į ginčo teiginių turinį, jų išdėstymą Pažymoje, taip pat į naudojamus modalinius išsireiškimus, akivaizdu, kad ginčo teiginiai dėl ieškovo turėtų būti priskiriami nuomonės kategorijai, nes: a) iš Pažymos turinio matyti, kad juose gausu modalinių žodžių bei pačioje Pažymoje yra apibrėžtas informacijos pateikimo tikslas (apibendrinta informacija apie „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politikus ir politinius procesus); b) ginčo teiginiai yra susiję išimtinai su politikų veikla, įskaitant ir ieškovo viešą veiklą, o pateiktos informacijos turinys ir aplinkybės, dėl kurių ji buvo teikiama, tik patvirtina informacijos svarbumo nacionaliniam saugumui lygį; c) ginčo teiginių pagrindinis perdavimo tikslas buvo informuoti NSGK tokiais klausimais, kurie visuomenėje duotu momentu buvo ir yra gyvybiškai svarbūs; d) egzistavo teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesą žinoti ginčo teiginius; e) įvertinus ieškovo kaip aukščiausio lygio viešo asmens – nacionalinio lygmens politiko – statusą, akivaizdžiai matyti, kad ginčo teiginiai dėl ieškovo kvalifikuojami kaip trečiojo asmens nuomonė, kuri yra pagrįsta gausiai surinkta faktinio pobūdžio medžiaga; f) Pažymoje nurodyti vertinimai (ginčo teiginiai) yra atlikti remiantis kruopščiai surinkta, patikrinta bei išanalizuota faktine medžiaga.

3.6. Ginčo teiginių pateikimas yra pateisinamas teisėto ir pagrįsto intereso žinoti ir gauti atitinkamą informaciją (šiuo atveju VSD perduotą NSGK) apie verslo grupių įtaką politiniams procesams bei pateisinamas ieškovo statusu. Politiko veikla betarpiškai susijusi su nuolatiniu jo veiklos vertinimu, kurį atlieka visuomenė – rinkėjai, žurnalistai, atskiros interesų grupės ir toks vertinimas ne visada yra vien teigiamas. Tai reiškia, kad politikus visuomenė visada vertina nevienareikšmiškai, todėl vien fakto nurodymas, kad ieškovas paminėtas VSD pažymoje, kad apie jį atitinkamai pasisakė kiti asmenys, tik patvirtina, kad tai yra neišvengiama politiko kasdienio gyvenimo sudėtinė dalis. Kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais ne visai pagrįstą kritiką, nes tokia politinės veiklos ir populiarumo kaina. Politiko teisės į reputacijos apsaugą ribos turi būti įvertinamos, atsižvelgiant į laisvos diskusijos politiniais klausimais interesus bei teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju NSGK bei visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti informaciją (ginčo teiginius) apie galimą stambaus verslo struktūrų įtaką politikams bei politiniams procesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino, kad trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsakovo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje viešai paskelbti teiginiai, kad: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š..“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą; įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19- 286, kaip Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, projekto priedą, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS Informuojame, kad VSD 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pateikti ir paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“; „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“; priteisė ieškovui R. Š. iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas (teisėjų kolegija) nurodė, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 ir nagrinėjamoje byloje šalys nesutampa, taip pat yra kvestionuojamas skirtingų teiginių teisingumas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pateikti išaiškinimai, susiję su Pažyma ir joje esančios informacijos paviešinimu, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Atsižvelgdama į tai, kad tiek kasacinio teismo nagrinėtoje, tiek šioje byloje ginčo objektu yra toje pačioje Pažymoje nurodyti teiginiai, teismas sprendė, kad šių bylų ratio decidendi, kiek tai susiję su Pažymos paviešinimu, sutampa. Kadangi kasacinis teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad Pažymos įkėlimas į teisės aktų informacinę sistemą laikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme, todėl teismas atsakovo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje Pažyma nebuvo paviešinta CK 2.24 straipsnio prasme, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas atmetė ir atsakovo argumentus, kad Pažymoje nurodyti teiginiai apskritai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, nes Pažyma yra teisės akto lydimojo dokumento priedas. Teismas nurodė, kad kasaciniam teismui nustačius, kad Pažymoje esantys teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės kategorijai, ir taikius CK 2.24 straipsnio nuostatas, vien faktas, jog Pažyma yra teisės akto (projekto) priedas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog CK 2.24 straipsnio nuostatos apskritai negali būti taikomos, kaip kad teigė atsakovas. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo pasirinktas gynybos būdas yra įmanomas (leidžiamas).

6. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kurioje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą; antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą; trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno aspekto atskirai:

6.1. Dėl žinių paskleidimo fakto pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčo teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės kategorijai. Savo išvadą motyvavo tuo, jog:

6.1.1. Pats informacijos paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju nebėra pakartotinai nustatinėjamas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, Pažymos patalpinimą teisės aktų informacinėje sistemoje kvalifikavo paviešinimu (paskleidimu) CK 2.24 straipsnio prasme, o kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl teiginių, esančių toje pačioje Pažymoje, teisėjų kolegija vadovavosi pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje esančiais išaiškinimais ir teisine kvalifikacija, ir laikė, kad atsakovas, paskelbdamas Pažymą teisės aktų informacinėje sistemoje, laikytinas paskleidusiu duomenis CK 2.24 straipsnio prasme.

6.1.2. Atsižvelgęs į informaciją teikiančio subjekto ypatybes (kriminalinę žvalgybą vykdanti institucija), informacijos gavėją ir tikslą (Seimo komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėtos veikos), pačios Pažymos pavadinimą („Dėl informacijos pateikimo“), Pažymos kontekstą ir vartojamas formuluotes („pateikiame informaciją apie neteisėtus koncerno MG Baltic“ atstovų bandymus <...>“), jos paskelbimo aplinkybes, teismas darė išvadą, kad bendrąja prasme tokioje Pažymoje pateikiama informacija atitinka žinios, o ne nuomonės kategoriją. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Žvalgybos įstatyme apskritai nėra įtvirtinta galimybė teikti nuomonę.

6.1.3. Teismas pažymėjo, kad analizuojant konkrečius ieškinyje nurodytus teiginius, matyti, kad jie formuluojami kaip konstatuojamieji teiginiai apie konkrečius praeityje įvykusius įvykius: „derino kandidatus“; „perdavė pasiūlymą“, „organizavo susitikimus“, „naudojosi įtaka“, o ne kaip abejonė, klausimas ar dvejonė. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytuose pirmos ir antros grupės sakiniuose apskritai nėra modalinių žodžių, kurie leistų daryti išvadą apie teiginių subjektyvumą ar juos dėstančio subjekto siekį teikti tik nuomonę, o ne žinią. Atsižvelgęs į visos Pažymos kontekstą ir jos pateikimo aplinkybes, taip pat į pačią sakinio konstrukciją („VSD vertinimu, MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“), į tai, kad po šio sakinio yra pateikiama labai konkreti informacija (datos, konkursas, nugalėtojas, pirkimo vertė) apie konkrečius vykdytus projektus, teismas darė išvadą, kad ir trečiojoje ieškovo nurodomų teiginių grupėje pateikiama informacija taip pat yra priskirtina žinių, o ne nuomonės kategorijai.

6.1.4. Taip pat teismas pažymėjo, kad Pažymos antrojo puslapio paskutinėje pastraipoje yra nurodoma: „žemiau pateikiame VSD turimą informaciją apie konkrečius MG atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama neteisėtai paveikti ne tik pavienius politikus, bet ir politinius procesus <....>“, taigi, yra tiesiogiai nurodoma, kad kalbama apie konkrečius faktus. Ieškovo nurodomi teiginiai Pažymoje dėstomi tekste, einančiame po šios pastraipos, taigi, jie skaitytojo suvokiami kaip konkreti žinia apie konkretų veiksmą/įvykį, nebent būtų pažodžiui nurodyta kitaip.

6.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visose ieškinyje nurodytose ginčo teiginių grupėse pateiktos žinios yra apie ieškovą, kadangi analizuojant ginčo tekstą matyti, kad tekste yra tiesiogiai įvardijama: 1) ieškovo pavardė; 2) kad ieškovas buvo sveikatos apsaugos ministru; 3) kad koncerno „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotam šios ministerijos vadovui. Toks tekstas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, logiškai suprantamas kaip skleidžiantis žinią, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka sveikatos apsaugos ministerijos vadovui, kuriuo buvo ieškovas. Ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo LLS nariu, teismo vertinimu, reikšmės neturi, nes ieškovas Pažymos kontekste (dėl žmogiškos klaidos ar kitų teismui nežinomų priežasčių) buvo laikomas LLS nariu, ir nepriklausomas Pažymos skaitytojas jį suvoktų būtent kaip LLS narį.

6.3. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįvykdė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę; duomenų, kurie galėtų būti įrodymais civiliniame procese ir patvirtintų, kad paskleistos žinios apie ieškovą atitinka tikrovę, į bylą nepateikė ir trečiasis asmuo, tuo tarpu ieškovas nurodė, kad leidimas dirbti su slapta informacija jam nebuvo panaikintas, kad šiuo metu jis eina pareigas valstybės tarnyboje, kurioms yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o atsakovo ir trečiojo asmens atstovės patvirtino, jog ieškovui jokie įtarimai ar kaltinimai nebuvo pareikšti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, todėl darė išvadą, kad atsakovo paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės.

6.4. Dėl fakto, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo nesilaikyta teisingos visuomenės teisės gauti informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui bei reputacijai pusiausvyros. Savo išvadą motyvavo tuo, kad:

6.4.1. Pažymos kontekstas yra stipriai neigiamas. Pažymą teikiančio subjekto (kriminalinę žvalgybą vykdantis Valstybės saugumo departamentas) ir Pažymos adresato (Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) bei Pažymos gavimo/paviešinimo kontekstas (atliktas parlamentinis tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams) sudarė prielaidas visuomenei arba taip vadinamam „protingam skaitytojui“ Pažymoje išdėstytą informaciją suvokti kaip teisingą, patikimą ir pagrįstą faktais, t. y. ją priimti su pasitikėjimo kreditu, atskirai nekvestionuojant kiekvieno teiginio teisingumo, o vertinant informacijos visumą yra stipriai neigiama.

6.4.2. Konkretūs ginčo teiginiai, priešingai nei nurodė atsakovo ir trečiojo asmens atstovai, teismo vertinimu, nėra neutralūs. Tokie teiginiai, kuriuose asmuo pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdančių subjektų (koncerno MG Baltic ir jo atstovų) įtakojamas asmuo („MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose naudojosi įtaka“), kurio buvimas tam tikruose postuose būtų parankus koncernui („Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R.“), taip pat kaip toks, kuris gali būti pasitelkiamas neutralizuojant koncernui nepalankią veiklą („J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“), teisėjų kolegijos nuomone, žeidžia asmens garbę ir orumą.

6.4.3. Ieškovas Pažymos paviešinimo metu buvo Seimo kontrolierius, t. y. Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą. Todėl, Pažymoje paskelbus informaciją apie ieškovą, buvo pakenkta ne tik jo kaip fizinio asmens reputacijai, bet ir keliamas nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti žmogaus teises ar kovoti su pareigūnų piktnaudžiavimu.

7. Kadangi buvo nustatytos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos, t. y. konstatuota, kad ginčo teiginiai priskirtini žinios kategorijai, jie buvo paskleisti viešai, jie yra apie ieškovą ir jų turinys žemina ieškovo jo garbę ir orumą, o atsakovas nepateikė jokių ginčo teiginius patvirtinančių įrodymų ir todėl laikytinas nepaneigusiu įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, paneigimą, yra tenkintinas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) Lietuvos Respublikos Seimas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad „šių bylų ratio decidendi, kiek tai susiję su Pažymos paviešinimu, sutampa“ yra nepagrįsta, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla Nr. e3K-3-12-403/2021 negali būti precedentu nagrinėjamai bylai, nes abiejose bylose skiriasi ne tik ginčo informacijos paviešinimo būdai, tačiau ir kitos esminės faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ginčo paviešinimo būdas yra neteisėtas veiksmas (nutekinimas spaudai ir įslaptintos informacijos neišsaugojimas iki NSGK sprendimo išviešinti parlamentinio tyrimo medžiagą priėmimo). Nagrinėjamoje byloje ginčo teiginių paskelbimas yra teisėtas veiksmas - teisės aktų nustatyta tvarka išslaptintos informacijos paskelbimas LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje kaip teisės akto (LR Seimo nutarimo) lydimojo dokumento. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra iš esmės skirtingos teisinės prigimties informacijos paviešinimo būdas, lyginant su kasacinio teismo išnagrinėta byla, ir tai yra esminė aplinkybė, kurią teismas ignoravo ir dėl to neteisingai pritaikė teisinį precedentą. Taip pat iš esmės skiriasi ir faktinės bylų aplinkybės, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktų, kad atsakovas ar kita valstybės institucija tuo pačiu metu būtų pateikę apie ieškovą skirtingo pobūdžio jo asmens vertinimą kitai valstybės institucijai, ir kad pati institucija būtų pripažinusi, kad ji paskleidė apie ieškovą neteisingą informaciją. LAT nagrinėtoje byloje nebuvo administracine tvarka patikrinta valstybės institucijų, įskaitant VSD veiksmų renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant NSGK ginčo teiginius Pažymoje apie ieškovą, teisėtumas, o nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo skundą administraciniai teismai yra pripažinę teisėtais valstybinių institucijų veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant NSGK pažymą, kurioje yra ginčo teiginiai apie ieškovą R. Š.. Taip pat iš esmės skiriasi ir civilinių bylų proceso šalys, teisiniai padariniai bei asmens neturtinių teisių gynimo būdai.

Šalies argumentai

8.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė akivaizdžią materialinės teisės taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė bei išaiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas bei netinkamai nustatė pirmąjį šios kategorijos bylose būtiną juridinį faktą – informacijos (ginčo teiginių) paskleidimo faktą. Teismas nepagrįstai ginčo teiginių paskleidimo (paviešinimo) CK 2.24 straipsnio prasme juridiniu faktu laikė atsakovo, t. y. valstybinės institucijos (šiuo atveju LR Seimo), kurios veiklą reglamentuoja įstatymai, privalomos pareigos pagal teisės aktus vykdymą. Taigi teismas skundžiamame sprendime parlamentinio tyrimo medžiagos teisėtą paskelbimą po NSGK sprendimo paviešinti parlamentinio tyrimo informaciją LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, nepagrįstai traktavo kaip ginčo teiginių paskleidimą (paviešinimą) CK 2.24 straipsnio prasme bei tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose.

8.3. Byloje ieškovas neįrodė, kad ginčo teiginius paskleidė būtent atsakovas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakė nustatyti informacijos apie ieškovą paviešinimo juridinį faktą, laikydamasis pozicijos, kad šis faktas jau yra nustatytas kitoje byloje, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021. Tokia teismo išvada ne tik pažeidžia procesinės teisės normas, bet taip pat neatitinka teisinio reguliavimo bei teisminės praktikos šios kategorijos bylose išaiškinimų. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo nurodyta pažyma buvo pateikta ir paskelbta LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisės akto projektu, o vėliau ir su teisės aktu – LR Seimo nutarimu. Tokie teisėti pagal galiojančius teisės aktus atliekami valstybės institucijų veiksmai, įskaitant teisės akto projekto lydimojo dokumento paskelbimą teisės aktų informacinėje sistemoje, negali būti vertinami kaip neteisėtas veiksmas, t. y. kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pažeidžiančių fizinio asmens garbę ir orumą paviešinimas.

8.4. Visi ginčo teiginiai yra susiję išimtinai su politikų veikla, įskaitant ir ieškovo viešą veiklą, o

pateiktos informacijos turinys ir aplinkybės, dėl kurių ji buvo teikiama, o vėliau ir paskelbta LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, tik patvirtino informacijos svarbumo

nacionaliniam saugumui lygį. Pagrindinis ginčo teiginių perdavimo tikslas buvo informuoti

visuomenę apie viešųjų asmenų, šiuo atveju, inter alia, ir apie ieškovą ir jo veiklą, tokiais

klausimais, kurie visuomenėje duotu momentu buvo ir yra gyvybiškai svarbūs. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, parlamentinio tyrimo metu surinkta medžiaga bei tokio tyrimo

išvados, patvirtintos Seimo nutarimu, o taip pat tokio nutarimo projekto lydimieji dokumentai

atitinka teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą, kuris šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie galimas grėsmes demokratijai, teisingam ir skaidriam valstybės valdymui, o taip pat nacionaliniam saugumui, įskaitant ieškovo neformalius ryšius su 2018 m. kovo 9 d. Pažymoje nurodytais asmenimis. Taigi, šiuo atveju visuomenės teisės žinoti ribojimas taip, kaip to pageidautų ieškovas, t. y. neatskleidimas parlamentinio tyrimo išvadų visuomenei, nuslėpimas nuo visuomenės trečiųjų asmenų - verslo grupių atstovų, kurie yra įvardinti ginčo teiginiuose, pokalbių aptariant viešus reikalus, akivaizdžiai pažeistų visuomenės teisę gauti itin svarbią su grėsmėmis pamatinėms demokratijos vertybėms susijusią informaciją.

Šalies argumentai

9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, inter alia, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo teiginių paskleidimo fakto, o šį faktą išimtinai vertino pagal kitos civilinės bylos (Nr. e3K-3-12-403/2021) faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šios abi bylos yra panašios tik tiek, kad abi yra susijusios su tuo pačiu Seimo NSGK vykdytu Parlamentiniu tyrimu ir kad abejose bylose vienas iš rašytinių įrodymų yra ta pati VSD Pažyma, tačiau visos kitos faktinės abiejų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. abiejose bylose yra skirtingas informacijos paviešinimo (paskleidimo) būdas, yra skirtingos šalys, skiriasi abiejų bylų pagrindai bei dalykas. Tad šiuo atveju ginčo teiginių paskleidimo faktas nagrinėjamoje byloje yra iš viso nenustatytas, o tai yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

9.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti kiekvieno ginčo teiginio turinį, t. y. vertinti ar atsakovas kiekviename ginčo teiginyje pateikė informaciją apie ieškovą, ką nors savarankiškai teigdamas, ar ginčo teiginiuose yra nurodyta tik su ieškovu susijusi informacija, tačiau realiai ginčo teiginiuose yra vertinami kiti tretieji asmenys, jų veiksmai ir/ar procesai, taip pat teismas privalėjo vertinti ar kiekvienas ginčo teiginys yra tam tikros informacijos (duomenų) vertinimas, ar savarankiškas teigimas. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginių turinys realiai yra ieškovo atžvilgiu neutralus, nes ginčo teiginiais iš esmės yra aprašomi kitų trečiųjų asmenų veiksmai, bandymai, bet ne savarankiški ieškovo veiksmai, kuriais kas nors yra teigiama. Ieškovas realiai yra paminėtas tik tiek, kiek jį minėjo kiti tretieji asmenys, apie jį nėra išsakoma jokia savarankiška informacija. Įvertinus ginčo teiginių turinį, akivaizdžiai matyti, kad didesnė jų dalis nėra susijusi su ieškovo asmeniu ir/ar jo veiksmais. Teismas, priskirdamas ginčo teiginius žinios kategorijai, visiškai neatsižvelgė nei į ginčo teiginių pateikimo tikslą, nei į ieškovo statusą. Akivaizdu, kad ginčo teiginiai yra susiję išimtinai su politikų veikla, įskaitant ir ieškovo viešą veiklą, o pateiktos informacijos turinys ir aplinkybės, dėl kurių ji buvo teikiama, tik patvirtino informacijos svarbumo lygį.

9.3. Nagrinėjant ieškinius CK 2.24 straipsnio pagrindu apie paskleistų duomenų žeminantį pobūdį yra sprendžiama iš teiginių turinio. Paskleistų duomenų (faktų) atitikimas tikrovei (žinių tikrumas ir teisingumas) ir duomenų žeminantis pobūdis yra du atskiri įrodinėtini faktai. Nagrinėjamu atveju iš ginčo teiginių turinio matyti, kad jie nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, jie nežemina ir negali žeminti ieškovo garbės ir orumo, nes objektyviai juose yra kalbama ne apie ieškovo veiksmus. Ginčo teiginiais ieškovui nėra priskiriamas teisei ar moralei priešingas elgesys, o vien tik ieškovo vardo ir pavardės paminėjimas Pažymoje negali būti lemiančiu kriterijumi, sprendžiant dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo, kadangi yra kalbama apie kitų asmenų, o ne apie ieškovo veiksmus. Ieškovas yra viešas asmuo, jis turi toleruoti tokią visuomenei aktualią informaciją. Todėl, nesant akivaizdžiai žeminančio teiginių pobūdžio ir nesant įrodyto šio būtinojo fakto CPK leistinais įrodymais, teismas neturėjo teisinio pagrindo sprendime konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeminimo.

9.4. Teismas, įpareigodamas atsakovą paskelbti paneigimą būtent elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, padarė materialinės teisės normos (CK 2.24 straipsnio 1 dalies) aiškinimo bei taikymo klaidą, kuri nulėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Ginčo teiginius atsakovas viešai paskelbė LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje tik todėl, kad ginčo teiginiai sudarė teisės akto dalį (LR Seimo nutarimo lydimasis dokumentas). Taip atsitiko būtent todėl, kad 2018 m. gegužės 30 d. NSGK kolegialiai priėmė sprendimą išviešinti NSGK išvadą ir su juo susijusius dokumentus. Tad šiuo atveju teismas skundžiamu sprendimu įtvirtino teisės akto turinio pakeitimą. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju toks paneigimas yra iš viso neįmanomas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuri reglamentuoja atvejus, kuomet objektyviai negalima paskelbti paneigimo tokia pačia forma, ir numato, kad tokiais atvejais paneigimas turi būti skelbiamas ne per LR Seimo elektroninę teisės aktų informacinę sistemą, o būtent įstatyme nustatyta tvarka – per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą.

9.5. Be to, VSD Pažymos, įskaitant ginčo teiginius, rengimo, pateikimo Seimo NSGK bei šios Pažymos išslaptinimo teisėtumas yra jau nustatytas ABTĮ nustatyta tvarka. VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma yra laikytina oficialiu dokumentu, o oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai nėra civilinių teisinių santykių objektai ir jų turiniui negali būti taikomos civilinės teisės normos, įskaitant CK 2.24 straipsnį.

Atsiliepimas

10. Ieškovas R. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo tiek su atsakovo, tiek su trečiojo asmens apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovas (apeliantas) bei trečiasis asmuo – VSD, komentuoja ir vertina Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriuose nebuvo sprendžiama dėl apie ieškovą paskleistų žinių atitikimo tikrovei bei dėl šių žinių asmens garbę bei orumą žeminančio pobūdžio. Specialioji kolegija bylos teismingumui bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, spręsdama bylos teismingumo klausimus padalino ieškovo skundą į dvi dalis, nurodydama, kad administracinis teismas nagrinės tik ginčą, santykius kylančius iš administracinių teisinių santykių - VSD veiksmų ar neveikimo, t. y. tik administracinių procedūrų, renkant, kaupiant bei saugant, išslaptinant ir panaudojant duomenis ir informaciją apie Ieškovą ir tokių veiksmų ar neveikimo atitikimą VSD veiklą bei žvalgybos ir operatyvinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Komisija nurodė, kad Pažymoje nurodytų žinių, duomenų atitikimo ar neatitikimo tikrovei bei asmens garbės ir orumo gynimo klausimus turi spręsti bendrosios kompetencijos teismai. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2022 m. sausio 11d. sprendimą, visiškai pagrįstai nesivadovavo administracinių teismų sprendimais administracinio ginčo byloje bei nevertino nurodytų teismų sprendimų kaip turinčių prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

10.2. Šiuo atveju nėra teisiškai svarbu, ar tą padarė tiesiogiai VSD ar atsakovas Seimas, NSGK, Seimo kanceliarija ar kiti asmenys, tačiau būtent trečiasis asmuo – VSD, yra šios informacijos autorius ir priėmė sprendimą išslaptinti pažymą, tikslu perduoti atsakovui (apeliantui) Seimui - paskelbti visuomenei. Žinių paskleidimu yra laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Asmenų skaičius, kuriems žinios tapo žinomos, paskleidimo faktui nustatyti reikšmės neturi. Be to, VSD nesiėmė jokių veiksmų, kad žinios nepasklistų tretiesiems asmenims, t. y. niekaip neapribojo tolesnio informacijos naudojimo, nepažymėjo Pažymos grifu „Riboto naudojimo“ ar „Tarnybiniam naudojimui“, nenurodė, kad Pažyma negali būti viešinama tretiesiems su parlamentiniu tyrimu nesusijusiems asmenims ir pan.

10.3. VSD Pažymoje pateikti ir atsakovo Seimo (NSGK) visuomenei paskelbti duomenys, informacija ir teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, o vertinant VSD veiklos tikslus ir institucijos paskirtį, pateikta Pažyma ir joje išdėstyta informacija negali būti suvokiama nei kaip kritika, nei kaip nuomonė, nei kaip informacijos netikslumas. Iš Pažymos teiginių turinio matyti, jog visi jie grindžiami tiksliomis asmenų pokalbių citatomis. Teiginiai nėra svarstomojo, bet konstatuojamojo pobūdžio, t. y. pateikiami ne kaip abejonė ar klausimas, o kaip teigimas, todėl darytina išvada, kad vidutinis informacijos gavėjas, ne tik ieškovas, VSD Pažymoje pateiktus duomenis suprato kaip faktus, o ne nuomonę. Įvertinus visos Pažymos turinį, prašomų paneigti teiginių pateikimo kontekstą, nekyla abejonių, jog pagrindinis Pažymos tikslas buvo pateikti faktinę informaciją, o ne subjektyvų vertinimą. Pažymos pateikimo ir paskelbimo aplinkybės ir tikslas - pateikti atsakovo turimą informaciją apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir politiniams procesams - patvirtina šią išvadą, jog paskleisti duomenys yra žinia. Todėl trečiojo asmens VSD apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ginčijami pažymos teiginiai turi būti vertinami kaip nuomonė, o ne žinia, yra nepagrįsti bei neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos.

10.4. Nors Pažymoje paskleisti duomenys ne apie vieną asmenį, tačiau jie neabejotinai įtraukia ir ieškovą. Būtent Pažymoje VSD, vertinant pirmąjį teiginį sistemiškai (o ne izoliuotai atskirus jo sakinius), pristato, o atsakovas Seimas paskelbia ieškovą R. Š. kaip LLS kandidatą į postus Vyriausybėje, kurio kandidatūrą, kaip teigiama, buvo derinama su „MG Baltic“ atstovais, tai apie ieškovui perduota pasiūlymą kandidatuoti į Seimo Pirmininkus kalbama antrajame teiginyje ir tai, jog ieškovas teiravosi „MG Baltic“ palaikymo, apie su ieškovu, kaip sveikatos apsaugos ministru, organizuotus J. P. susitikimus nurodoma trečiajame teiginyje, vėliau darant apibendrinimą, jog „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotiems ministrams. Nekyla abejonių, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą.

10.5. Paskleisti duomenys pažemino ieškovą visuomenės akyse, ir tai nėra laikytina vien ieškovo subjektyviu įsitikinimu. Jau Pažymos įžanginėje dalyje, atskleidžiant jos parengimo tikslą, yra nurodomas siekis pateikti informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus, taigi apie teisei prieštaraujančias veikas, kas neabejotinai suponuoja neigiamą tokios informacijos atspalvį. Ieškovo į bylą pateikti komentarai interneto svetainėse po publikacijomis, susijusiomis su Pažymos paskelbimu bei su vėlesniu ieškovo siekiu teismine tvarka ginti savo reputaciją, atskleidžia vyraujantį neigiamą požiūrį į ieškovo asmenį, sietiną būtent su Pažymoje paskleistais duomenimis. Byloje liudytoju apklaustas V. S. patvirtino, jog, atsižvelgiant į Pažymoje paskleistus duomenis, toliau nebesvarstyta ieškovo kandidatūra antrai Seimo kontrolieriaus kadencijai. Ieškovo asmens nepagrįstas, tikslingas ir kryptingas susiejimas su politinės korupcijos byloje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų įtariamu koncernu „MG Baltic“, kurio veikla Pažymoje įvardinama kaip „destruktyvi, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui“, kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis, kuriems taip pat pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje - LLS, G. S., R. K., pateikiant neatitinkančią tikrovės informaciją, tendencingus, nepagrįstus ieškovo asmens arba jo veiksmų ar darbinės ir politinės veiklos vertinimus, tendencingai, nepagrįstai susiejant įvykius bei veiksmus, pateikiant nepagrįstas ir neteisingas išvadas bei vertinimus, pakenkė ieškovo, kaip Seimo kontrolieriaus, nepriekaištingai reputacijai, pažemino ieškovo asmens garbę ir orumą.

10.6. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog informacija apie ieškovą buvo paskleista pateikiant duomenis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atsakovui Seimui, o šio pavedimu LR Seimo kanceliarija paskelbė visuomenei, paskelbdama Pažymą el. Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, adekvačiu pažeistų teisių gynybos būdu laikytinas ieškovo nurodyto turinio paneigimo teksto paskelbimas Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbti ginčijami Pažymos teiginiai. Atsakovo (apelianto) bei trečiojo asmens argumentai dėl negalimumo paskelbti paneigimo el. Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ar dėl paneigimo skelbimo per Lietuvos nacionalinį radiją yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ NSGK laikinosios tyrimo komisijos teisėmis buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimai neteisėtos įtakos valstybės politikams ir politiniams procesams. NSGK, atlikdamas parlamentinį tyrimą, rinko duomenis iš įvairių šaltinių, institucijų, taip pat ir iš VSD, ir jų pateiktos informacijos pagrindu parengė tyrimo Išvadą, kuriai buvo pritarta 2018 m. gegužės 30 d. uždarame komiteto posėdyje. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, kuriuo pritarė NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai, kuri yra Seimo nutarimo priedas.

Dėl rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi

18. Tiek atsakovas LR Seimas, tiek trečiasis asmuo VSD savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, kuri, anot apeliantų, negali būti taikoma kaip teisminis precedentas nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų faktinių aplinkybių, o būtent: skirtingo ginčo teiginių paviešinimo būdo, to, jog minėtoje byloje nebuvo patikrintas valstybės institucijų veiksmų renkant, tvarkant ir pateikiant ginčo informaciją teisėtumas administracine tvarka, taip pat dėl skirtingų šalių, prašomų taikyti neturtinių teisių gynimo būdų ir pan. Be to, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas, esant skirtingoms abiejų bylų faktinėms aplinkybėms, be pagrindo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje konstatuotą/nustatytą informacijos, esančios 2018 m. kovo 9 d. VSD pažymoje Nr. 19-286 paviešinimo faktą laikė prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje ir šiuo metu nagrinėjamoje civilinėse bylose iš tikrųjų buvo vertinami skirtingi teiginiai, apie skirtingus fizinius asmenis, tačiau abiejose bylose kalbama apie tą pačią – 2018 m. kovo 9 d. VSD pažymą Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, kuri buvo pateikta tam pačiam NSGK, šiam laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atliekant tą patį parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimai neteisėtos įtakos valstybės politikams ir politiniams procesams, to paties LR Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ su pakeitimais pagrindu, po kurio (tyrimo) NSGK buvo parengta ta pati tyrimo išvada, kuriai buvo pritarta tame pačiame šio komiteto uždarame 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje, kuri taip pat 2018 m. birželio 5 d. Seime buvo viešai pristatyta ir kuriai Seimas pritarė savo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau nagrinėtoje byloje, pasibaigusioje 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, buvo analizuojami būtent toje pačioje VSD pažymoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir kontekste tos pačios institucijos pateikti ir tokiu pačiu būdu paviešinti / paskleisti teiginiai. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, tiek šiuo metu nagrinėjamoje byloje analizuota ta pati VSD pažyma, kuri būtent 2018 m. birželio 1 d. buvo įkelta į LR Seimo dokumentų elektroninę / informacinę sistemą, kaip vienas iš LR Seimo nutarimo bei NSGK išvados (kuriai siūloma pritarti LR Seimo nutarimu) projekto priedų. Pagaliau, abejose bylose ieškovai, apie kuriuos buvo minėtoje pažymoje pateikti atitinkami teiginiai, prašė taikyti tą patį teisių gynimo būdą – pripažinti, kad paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą (tik papildomai minėtoje byloje prašyta priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o nagrinėjamoje byloje – įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias), kurio įgyvendinimui būtina nustatyti tų pačių teisiškai reikšmingų sąlygų visumą.

20. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudarė pakankamą pagrindą skundžiamą sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 pateiktais išaiškinimais, kaip teismo precedentu, kiek tai susiję su atitinkamų žinių, pateiktų būtent tokios institucijos (VSD), tokio pobūdžio, tokiomis aplinkybėmis ir kontekste, ir paskelbtų būtent tokios institucijos (LR Seimo), tokia tvarka ir tokioje vietoje, viešo paskleidimo / nepaskleidimo fakto, kaip vienos būtinųjų asmens garbės ir orumo gynimo sąlygos, nustatymu. Sutiktina su apelianto teiginiu, jog nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis bei išvadomis, kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ar 279 straipsnio 4 dalies prasme, tačiau tai nepaneigia galimybės remtis atitinkamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais dėl tam tikrų identiškų faktinių aplinkybių vertinimo bei joms taikytinų teisės normų, kaip teismo precedentu.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime būtent ir pabrėžė, kad jis laiko sutampančiu abiejų bylų ratio decidendi ne apskritai (viso ginčo prasme), o tik tiek, kiek tai susiję su VSD pažymos paviešinimu, t. y. atitinkamų teiginių/žinių, esančių minėtoje pažymoje, paskleidimo/viešo paskelbimo fakto (ne)nustatymu. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog pakartotinai nenustato informacijos paskleidimo fakto, laikydamas jį nustatytu jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, tačiau šis procesinis netikslumas iš esmės nereiškia esminio proceso pažeidimo, nes kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais kaip teismo precedentu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje galėjo remtis, be to tas pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (kaip matyti iš jo motyvuojamosios dalies) iš tikrųjų vertino žinių paskleidimo faktą, nes citavo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, ją pritaikė nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms, nurodė argumentus, kodėl taiko šiuos kasacinio teismo išaiškinimus bei kitoje byloje padarytas išvadas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

22. Ta apelianto LR Seimo nurodyta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje faktinė situacija skyrėsi tuo, jog prieš tai ar lygiagrečiai nebuvo tikrintas valstybės institucijų veiksmų renkant, tvarkant ir pateikiant ginčo informaciją teisėtumas administracine tvarka, o nagrinėjamoje byloje – buvo tikrintas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimybės vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, kaip teismo precedentu nagrinėjamoje byloje.

23. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. administracinėje byloje Nr. A-749-556/2021 pagal pareiškėjo R. Š. skundą priimtų procesinių sprendimų turinio, administracinėje byloje buvo vertinamas valstybės institucijų, įskaitant VSD, veiksmų teisėtumas būtent renkant, tvarkant informaciją ir pateikiant NSGK ginčo pažymą, t. y. buvo vertinti patys informacijos rinkimo ir tvarkymo procesai, kaip tokie, jų atitiktis įstatymo nustatytiems reikalavimams, tačiau nebuvo vertinamas rinktų, tvarkytų ir pateiktų / perduotų duomenų, t. y. pačios informacijos/žinių turinys, kaip toks, jos tikrumas, teisingumas, atitiktis tikrovei, apimtis ir kiti kiekybiniai ir kokybiniai pačios informacijos aspektai, kurie reikšmingi sprendžiant civilinėje byloje dėl atitinkamo civilinės teisės gynimo būdo taikymo galimumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje, be kita ko, pabrėžta, jog administraciniams teismams yra suteikti įgaliojimai nagrinėti ginčus tik dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. suteikta teisė tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Administraciniai teismai konstatavo, jog ta apimtimi, kiek tai susiję su VSD teise rinkti, tirti bei pateikti Komitetui informaciją (Pažymos surašymas, analizė bei pateikimas Komitetui) dėl visuomeninių politinių bei ekonominių procesų, susijusių su valstybės saugumu, dėl asmenų veikų, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams, VSD veiksmuose nėra prieštaravimo teisiniam reguliavimui ir sąlygos, būtinos viešajai atsakomybei atsirasti. Jokie su civiline atsakomybe ar kitais civilinių teisių gynimo būdais susiję klausimai, įskaitant ir sąlygas, būtinas jiems taikyti, administracinėje byloje nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjami.

Dėl žinių paskelbimo fakto

24. Atsakovas LR Seimas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad esant skirtingoms abiejų bylų faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, konstatuodamas žinių / informacijos, esančios 2018 m. kovo 9 d. VSD pažymoje Nr. 19-286 paviešinimo faktą, juo labiau, kad pagal to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką garbės ir orumo gynimo bylose valstybės institucijų tarpusavio tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, o šiuo atveju valstybės institucijos, t. y. LR Seimo struktūrinio padalinio paklausimu, vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, t. y. parlamentinį tyrimą, kitos valstybės institucijos (VSD) pateikto oficialaus dokumento, kuris yra teisės akto bei šio akto projekto lydimasis dokumentas, įregistravimo LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, negali būti kvalifikuotas, kaip neteisėtas informacijos paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 buvo nustatyta, kad: 1) VSD, vykdydamas 2018 m. vasario 28 d. NSGK paklausimą pagal paklausime suformuluotus klausimus, parengė 2018 m. kovo 9 d. pažymą Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“, išimtinai adresuodamas ją NSGK, įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti, o tai reiškia, kad pažyma buvo skirta tik tarnybiniam naudojimui (sprendimų priėmimui) ir jos nebuvo galima atskleisti LR žvalgybos įstatyme nenustatytiems subjektams; 2) atitinkami duomenys apie ieškovą, buvę VSD pažymoje, skirtoje NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti, buvo paskelbti: a) viešo informavimo priemonėse nutekinus VSD pažymoje buvusią informaciją; b) į teisės aktų informacinę sistemą įkėlus NSGK išvadą su priedais, t. y. ir VSD pažyma.

26. Taigi, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovas LR Seimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 buvo analizuojama situacija, kuri apėmė žinių paskleidimą ne tik visuomenės informavimo priemonėje (nutekinimą žiniasklaidai), bet ir teisės aktų informacinėje sistemoje, kaip yra ir šiuo metu nagrinėjamos bylos atveju. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovas pateikė į bylą duomenis ir įrodymus, jog VSD pažymos turinys 2018 m. birželį buvo paviešintas ir dėl jo pateikti atitinkami straipsniai ir visuomenės informavimo priemonėse – žinių portaluose www.15min.lt bei www.delfi.lt. Tai savo ruožtu reiškia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad abiejose civilinėse bylose buvo vertinamas skirtingas ginčo teiginių pateikimo (paviešinimo) būdas, dėl ko yra negalimas rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 pateiktais išaiškinimais bei vertinimu dėl žinių paskelbimo fakto buvimo, yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 išaiškino, kad nustačius, jog ginčijami duomenys apie ieškovą, buvę VSD pažymoje, skirtoje NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti, buvo paskelbti: a) viešo informavimo priemonėse nutekinus VSD pažymoje buvusią informaciją; b) į teisės aktų informacinę sistemą įkėlus NSGK išvadą su priedais, tai reiškia, kad tokie duomenys buvo paskelbti viešai - visuomenė buvo supažindinta ne tik su NSGK darbo rezultatu – parlamentinio tyrimo išvada, bet ir visais kitais duomenimis, kurie nėra NSGK darbo rezultatas, o tik informacijos šaltinis, kurį atskleisdamas NSGK prisiėmė atsakomybę ir už jo turinį.

28. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 pateiktus išaiškinimus apie tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas vertinimas, padaromos išvados yra nulemti teisės aktais tai institucijai suteiktos kompetencijos ir jai realizuoti nustatytos tvarkos (taisyklių), todėl paprastai valstybės ir savivaldybių aktai ginčijami specialia įstatymuose nustatyta tvarka taikant atitinkamą tokių aktų teisėtumo patikrinimo testą, o ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, teigdamas, kad ir nagrinėjamu atveju informacijos pateikimas VSD pažymoje negali būti laikomas žinių paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme, tačiau pastebėtina, kad identiški atsakovės Lietuvos Respublikos, kuri buvo atstovaujama būtent Lietuvos Respublikos Seimo, argumentai, ginantis nuo ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo, jau buvo įvertinti teismų minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. e3K-3-12-403/2021, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog nors NSGK išvada ir jos priedai, įskaitant ginčijamą VSD pažymą, ir buvo paviešinti teisės aktų informacinėje sistemoje, kuri nelaikytina visuomenės informavimo priemone, tačiau įstatymas nenustato pareigos išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu NSGK darė tam tikras išvadas, šaltinius, todėl, NSGK priėmus sprendimą išviešinti parlamentinio tyrimo metu surinktus duomenis, turi būti užtikrintas šių duomenų patikimumas; vadinasi, VSD pažymoje pateikus duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

29. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. byloje kaip tik panaikino šiuo aspektu Panevėžio apygardos teismo (kaip apeliacinės instancijos teismo) anksčiau byloje priimtą sprendimą atmesti ieškinį, priimtą teismui laikius, jog oficialus duomenų (VSD pažymoje esančių teiginių) paskelbimas ne visuomenės informavimo priemonėje, o būtent Seimo dokumentų elektroniniame interneto puslapyje, Seimo struktūriniam padaliniui vykdant jam pavestas funkcijas (atliekant parlamentinį tyrimą) priimto akto (tyrimo išvados) priede, taip pateikiant tyrimo metu nustatytų faktų vertinimą ir padarant išvadas, nelaikytinas žinių paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme, kaip apeliantas teigia ir nagrinėjamoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde. Palikdamas šiuo aspektu galioti būtent apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir vertindamas CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų faktų viseto, kuriam esant garbė ir orumas gali būti ginami, buvimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, kaip jau buvo minėta, konstatavo, jog paskelbus duomenis apie ieškovą, buvusius VSD pažymoje: a) viešo informavimo priemonėse, nutekinus VSD pažymoje buvusią informaciją; b) į teisės aktų informacinę sistemą įkėlus NSGK išvadą su priedais, t. y. ir VSD pažymą, ginčijami duomenys apie ieškovą, buvę VSD pažymoje, skirtoje NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti, buvo paskelbti viešai, t. y. visuomenė buvo supažindinta ne tik su NSGK darbo rezultatu – parlamentinio tyrimo išvada, bet ir visais kitais duomenimis, kurie nėra NSGK darbo rezultatas, o tik informacijos šaltinis, kurį atskleisdamas NSGK prisiėmė atsakomybę ir už jo turinį.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais garbę ir orumą duomenis apie jį, paskleistus ne minėtame LR Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarime Nr. XIII-1228, kaip teisės akte, taip pat ir ne NSGK išvadoje, kuri buvo patvirtinta minėtu nutarimu, o kitame dokumente - VSD pažymoje, kuri buvo paskelbta tik kaip Seimo nutarimo bei NSGK išvados projektų priedas (pati NSGK komisijos išvada buvo LR Seimo nutarimo priedas).

31. Nors apeliantas nemažą dėmesį apeliaciniame skunde skiria teisėtam ir pagrįstam visuomenės interesui žinoti ginčo teiginius, tačiau taip pat visus šiuos argumentus pateikia viešojo asmens privataus gyvenimo gynimo kontekste, t. y. atskleidžia teisėtą visuomenės interesą gauti informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą, siekiant nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl tam tikrų žinių, kurios susijusios su ieškovo privačiu gyvenimu, atskleidimo, bet dėl tam tikrų žinių, kurios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, paskleidimo. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nėra ginčijamas ir kvestionuojamas pats VSD pažymos paviešinimo, t. y. atskleidimo visuomenei, kaip tokio, teisėtumo faktas (tą pažymėjo ieškovas ir atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus), tačiau keliamas klausimas dėl visuomenei pateiktų/atskleistų duomenų apie konkretų asmenį atitikties tikrovei.

32. Nors ginčo byloje dėl to, kad ieškovas yra viešas asmuo, žinomas politikas, buvęs LR Seimo narys, vadovavęs įvairioms valstybės institucijoms asmuo ir pan., ir jam taikytinos didesnės pakantumo ribos kritikai, o visuomenė turi teisėtą interesą žinoti informaciją apie NSGK vykdytą parlamentinį tyrimą tokio asmens atžvilgiu, tokio tyrimo rezultatus ir pan., tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to visuomenei gali būti ir turi būti pateikiami su ieškovu ir jo viešąja veikla susiję faktai, kurie neatitinka tikrovės, kurie yra žeminantys tą asmenį, sukuriantys akivaizdžiai neigiamą įspūdį apie jį ar kad pateikiama kritika gali pažeisti kritikuojamo asmens teises ir teisėtus interesus. Kitaip tariant, nors visuomenė turi interesą būti informuota ir ši jos teisė ginama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsniu, tačiau visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. arba tikrovę atitinkanti žinia arba pakankamai pagrįsta nuomonė. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė klaidinama, o šiuo atveju – keliamas nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir atskirais jose dirbančiais asmenimis/politikais, kurių veiklos tikslas yra priešingas – ginti ir saugoti visuomenę bei kiekvieną jos narį.

Dėl paskleistų teiginių pripažinimo žinia ir teiginių priskyrimo žinioms apie ieškovą

33. Nors savo apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VSD nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ginčo teiginius įvertinus žiniomis, o ne nuomone, tačiau dėstydamas nesutikimo argumentus ir pateikdamas kiekvieno iš ginčo teiginių / jų grupės turinio analizę lentelėje, trečiasis asmuo visą dėmesį skiria tik vertinimui, ar paskleistuose teiginiuose yra pateikti duomenys būtent apie patį ieškovą ir jo veiklą, ar juose, vis dėlto, vertinami kiti tretieji asmenys, jų veiksmai ir/ar procesai, nesusiję su ieškovu. Taigi, iš esmės apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje, nors ir deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl ginčo teiginių priskyrimo žinios / nuomonės kategorijai, tačiau visa argumentacija nukreipta į kitos privalomos asmens garbės ir orumo gynimo sąlygos, numatytos CK 2.24 straipsnyje – žinių priskyrimo informacijai būtent apie ieškovą – analizei, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas ir taip itin išsamioms ir detalioms pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl paskleistų teiginių priskyrimo žinių, o ne nuomonės kategorijai, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Nei ieškovas, nei atsakovas LR Seimas pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu (teiginių priskyrimo žinios/nuomonės kategorijai) neskundė ir nekvestionavo. Apeliacinės instancijos teismas tik papildomai pažymi, jog vertindamas iš esmės identiškus LR Seimo, kuris minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 atstovavo atsakovei Lietuvos Respublikai, argumentus dėl paskleistų teiginių pripažinimo ne žinia, bet nuomone, tuo pačiu ir LR Seimo pateiktą teismų praktiką ginčo klausimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. savo nutartyje panaikindamas visiškai priešingą šiuo aspektu buvusią apygardos teismo (kaip apeliacinės instancijos teismo) poziciją, konstatavo, kad VSD pažymoje esantys duomenys apie ieškovą vertintini kaip žinia, ir be kita ko, išaiškino, kad: (i) duomenų pateikimo forma ir tokių junginių kaip „VSD duomenimis“ ir pan. vartojimas suponuoja išvadą, kad šie duomenys pateikti ne kaip juos pateikusio asmens vertinimas, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas; (ii) VSD, pažymoje teigdamas, o NSGK, priimdamas sprendimą paviešinti atitinkamą teiginį taip, kaip jie pateikti, sukūrė iliuziją apie realiai egzistuojančius šių aplinkybių priežastinius ryšius; (iii) duomenis pateikęs subjektas yra svarbus elementas vertinant pateiktos informacijos pobūdį, nes tais atvejais, kaip duomenis pateikia, nutekina, paviešina valstybės institucija, visuomenė, atsižvelgdama į pateiktos informacijos turinį ir aplinkybes, yra linkusi juos vertinti kaip neginčytiną tiesą.

34. Kiek tai susiję su ieškovo ginčijamų teiginių priskyrimu žinioms būtent apie ieškovą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo klausimu ir spręsti, jog vertindamas, ar kiekviename iš ginčo teiginių buvo pateikta informacija būtent apie ieškovą, o ne kitus asmenis/procesus, teismas būtų pažeidęs teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką ir joje įtvirtintus vertinimo kriterijus.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir išsamiai, nepaprastai kruopščiai ir smulkmeniškai analizavo ir vertino kiekvieną iš ginčo teiginių/jų grupių, tyrė jų turinį lingvistine (gramatine) prasme, teiginių išdėstymą kitų teiginių kontekste, jų tarpusavio loginį/sisteminį ryšį, analizavo viso dokumento tekstą visa apimtimi ir konkrečių ginčo teiginių vietą/reikšmę viso dokumento kontekste, vertino vartojamus sinonimus, išsireiškimus bei padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog visose ieškinyje nurodytuose teiginiuose ir jų grupėse žinios yra būtent apie ieškovą, ir bet koks vidutinis nešališkas skaitytojas/vartotojas/visuomenės narys, perskaitęs teiginius ir visą tekstą, būtų suvokęs juos kaip teiginius būtent apie ieškovą: a) tiek tuos, kuriuose betarpiškai expresis verbis minimas ieškovo vardas ir pavardė; b) tiek tuos, kuriuose tiesiogiai ieškovo vardas ir pavardė neminimi, bet įvardijamos atitinkamos jo užimtos pareigos, statusas ar kiti akivaizdžiai jį identifikuojantys duomenys (pvz., kalbama apie kandidatus į ministrus, LLS kandidatus į postus Seime ir Vyriausybėje, kalbama apie sveikatos apsaugos ministrus, sveikatos apsaugos ministerijų atstovus; c) tiek ir tuos, kuriuose tiesiogiai ieškovo vardas ir pavardė neminimi, bet įvertinant prieš konkretų teiginį buvusius teiginius/sakinius ar iš karto po konkretaus teiginio ėjusius teiginius/sakinius, taip pat ir visos pastraipos, kurioje pateikiamas ginčo teiginys, turinį akivaizdu, jog yra turimas omenyje būtent ieškovas (pvz., vartojamos sąvokos „pastarasis“, „pagrindiniai proceso dalyviai“ ir t.t.). Apeliantas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kodėl visi šie teiginiai turėtų būti vertinami kaip informacija ne apie ieškovą ir jo veiklą, o informacija apie kitus asmenis (įskaitant ir teiginius, kuriuose betarpiškai minimas ieškovo vardas / pavardė, pareigos ir pan.), kodėl šie teiginiai turėtų būti laikomi ieškovo atžvilgiu „neutraliais“. Tas argumentas, kad paskleistuose teiginiuose/ kai kuriuose iš jų kalbama ne apie konkrečiai paties ieškovo atliktus savarankiškus veiksmus, bet apie kitų asmenų veiksmus, atliktus ieškovo atžvilgiu, niekaip neeliminuoja fakto, kad teiginyje minimas ieškovas, kad kalbama apie jo asmenį, veiklą, dalyvavimą tam tikruose procesuose.

Dėl teiginių žeminančio pobūdžio

36. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nukrypdamas nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, ginčo teiginius vertino kaip žeminančius ieškovo garbę ir orumą, kadangi teiginiai nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, juose kalbama ne apie ieškovo veiksmus, o apie kitų asmenų veiksmus ieškovo atžvilgiu, taigi teiginiais ieškovui nėra priskiriamas teisei ar moralei priešingas elgesys, o tik minimas jo vardas ir pavardė, teiginiai ieškovo atžvilgiu yra „neutralūs“. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

37. Pastebėtina, kad pats apeliantas pateikė teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog paskleistų žinių žeminantis pobūdis atskirai neįrodinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminančios, t. y. kuriomis ieškovui yra priskiriami teisei ir moralei priešingi veiksmai, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, apibūdinantis asmenį itin neigiamai.

38. Kaip matyti iš ieškovo prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais teiginių turinio ir jų pateikimo konteksto: a) juose ieškovas pristatomas kaip asmuo / valstybės institucijos atstovas/ politikas, įtakojamas / neteisėtai bandytas įtakoti tam tikrų asmenų, bendravęs / kalbėjęs, susitikęs / bandytas susitikti su tokiais asmenimis; b) teiginiai pateikti dokumente, kuriame (įžanginėje dalyje) nurodoma, jog dokumente pateikiama informacija apie neteisėtus, destruktyvius koncerno MG Baltic atstovų bandymus/veiksmus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms; c) teiginiai pateikti kriminalinę žvalgybą vykdančio subjekto (VSD) dokumente, skirtame LR Seimo NSGK. Tokios aplinkybės, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo visuomenei ir kiekvienam „protingam skaitytojui“ suformuoti aiškiai neigiamą nuomonę apie ieškovą, juo labiau tuo metu ėjusį LR Seimo kontrolieriaus, t. y. valstybės pareigūno, ginančio žmogaus teises ir laisves, tiriančio skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, siekiančio gerinti viešąjį administravimą, pareigas.

39. Pagaliau, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, kai kuriuose teiginiuose ieškovas įvardijamas pats tiesiogiai atlikęs tam tikrus neigiamus veiksmus, pvz., teigiama, jog gavęs R. R. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, R. Š. paklausė, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys. Ta aplinkybė, kad kituose teiginiuose nurodomi kitų asmenų atlikti, o ne betarpiškai paties ieškovo atlikti veiksmai, niekaip nesumenkina įžeidžiančio ir žeminančio teiginių pobūdžio, kadangi juose kalbama apie neteisėtus, visuomenėje itin neigiamai vertinamus kitų asmenų, tuo metu įtariamų politine korupcija, veiksmus būtent ieškovo atžvilgiu, sudarant įspūdį, tai tokie neteisėti veiksmai pasiekė savo rezultatą ir tikslą (pvz., kad ieškovas/jo vadovaujama ministerija buvo paveiktas šių asmenų, žinojo apie tokius neteisėtus jų veiksmus, dalyvavo juose ir pan.). Tokiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teiginiai akivaizdžiai diskredituoja ieškovą ir žemina jo garbę ir orumą.

40. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai vertino įrodytinumo prasme teiginių pobūdį, t. y. nesprendė, jog teiginių žeminančio pobūdžio apskritai nereikia įrodinėti, bet sprendė, jog ieškovas įrodė CK nustatyta tvarka paskleistų teiginių žeminantį pobūdį.

41. Itin svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, vertindamas identiškomis aplinkybėmis VSD pateiktos identišku klausimu pažymos turinį, išaiškino, kad duomenis tokioje pažymoje pateikęs subjektas yra svarbus elementas vertinant pateiktos informacijos pobūdį, nes tais atvejais, kaip duomenis pateikia, nutekina, paviešina valstybės institucija, visuomenė, atsižvelgdama į pateiktos informacijos turinį ir aplinkybes, yra linkusi juos vertinti kaip neginčytiną tiesą.

42. Pagaliau, nei trečiasis asmuo, nei atsakovas byloje neginčija ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskleistų teiginių neatitikimo tikrovei (šiuo aspektu sprendimas nėra niekieno skundžiamas), byloje nėra duomenų, kad ieškovas anksčiau buvo kėlęs įtarimų dėl vykdomos netinkamos veiklos / įsitraukimo į neigiamai visuomenėje vertinamus procesus, nesuderinamus su jo vykdytomis įvairiose institucijose funkcijomis veiksmus.

Dėl teisių gynimo būdo

43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumai, egzistuoja pagrindas taikyti šioje normoje įtvirtintus asmens garbės ir orumo gynimo būdus, nes buvo pažeista visuomenės teisės gauti teisingą informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui, jo reputacijai pusiausvyra.

44. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti taikyti neturtinius teisių gynimo būdus – pripažinti teiginius neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą paneigti tokius teiginius.

45. Įpareigodamas atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, teismas vadovavosi principu, jog paneigimas turi būti atliktas analogišku žinių paskleidimui būdu, šiuo atveju – LR Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje. Nesutikdamas su teismo sprendimu šiuo aspektu (dėl informacijos paneigimo būdo/vietos) apeliantas VSD iš esmės pats cituoja kasacinio teismo išaiškinimus, jog žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą, ir pats pabrėžia, jog tokia nuostata siekiama aiškaus ir adekvataus visuomenės informavimo apie tai, kokia informacija neatitinka tikrovės.

46. Kasacinio teismo praktikoje asmens garbės ir orumo gynimo bylose iš tikrųjų išaiškinta, jog teismų tikrovės neatitinkančių ir ieškovų garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas, ir pagrindo keisti suformuotą praktiką nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-882-467/2018; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2402-275/2015).

47. Apeliantas iš esmės nenurodė, kokios materialinės teisės normos būtų pažeistos, atsakovui paneigus ginčo informaciją būtent tokiu būdu, kokiu įpareigojo pirmosios instancijos teismas, t. y. Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje ir buvo paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 9-286, kaip LR Seimo nutarimo projekto priedas.

48. Apelianto teiginiai, kad ginčo teiginiai sudarė teisės akto dalį, atmestini, kaip nepagrįsti, ir apie tai jau pasisakyta šioje nutartyje aukčiau, todėl nėra jokio pagrindo pritarti apelianto argumentui, jog ginčo sprendimu teismas pakeitė teisės akto turinį. Pažymėtina ir tai, kad LR teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1-2 dalyse tarp informacijos, kuri tvarkoma ir skelbiama LR Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kaip expresis verbis nurodoma, siekiant užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą ir koncentruotumą, nurodomi ne tik vienokie ar kitokie teisės aktai, bet ir teisės aktų projektų lydimieji dokumentai, informacija apie konsultavimąsi su visuomene, kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai. Be to, Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma netgi galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai, kaip jau buvo ne kartą minėta, buvo paskleisti ne betarpiškai LR Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarime Nr. XIII-1228, kaip teisės akte, taip pat ir ne NSGK išvadoje, kuri buvo patvirtinta minėtu nutarimu, o kitame dokumente - VSD pažymoje, kuri buvo paskelbta tik kaip Seimo nutarimo bei NSGK išvados projektų priedas. LR Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ši VSD išvada pridėta / prisegta / prikabinta skiltyje „Susijusi informacija“ – „Priedai“ (pdf. formatu) greta kitų dar 32 vienokių ar kitokių dokumentų (pvz., LR generalinės prokuratūros, LR energetikos ministerijos, LR specialiųjų tyrimų tarnybos raštų, Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacijos el. laiško, komiteto posėdžio stenogramų, LR Seimo narių raštų - siūlymų ir t.t.). Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad nebūtų įmanomas atitinkamo turinio paneigimo paskelbimas – patalpinimas tokiu pat būdu toje pačioje vietoje, kurioje buvo paskleistos šioje byloje tikrovės neatitinkančiomis pripažintos žinios, kaip ieškiniu prašo ieškovas.

50. Vien ta aplinkybė, kad iki šiol nėra nė vienos kasacinio teismo nutarties, kurioje būtų formuojama teismų praktika tokiu klausimu, nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo pritaikytą atsakovo teisių gynimo būdą, kaip neteisėtą ir ydingą. Pats atsakovas, kuriam teismo sprendimu nustatytas šis įpareigojimas, teismo sprendimo šiuo aspektu nekvestionavo ir neginčijo.

51. Trečiojo asmens pasiūlymas pagal analogiją taikyti LR visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paneigimą paskelbti per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, negali būti vertinamas kaip priimtinas, nes šis įstatymas, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pats apeliantas, taikytinas visuomenės informavimo priemonėms ir tikrovės neatitinkančios informacijos, paskleistos būtent per visuomenės informavimo priemones, paneigimui, t. y. speciali norma, o specialių teisės normų taikymas pagal analogiją negalimas. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti teisės aktų informacinėje sistemoje, kuri nelaikytina visuomenės informavimo priemone.

Dėl bylos baigties

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams (tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovas R. Š. nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Apeliantų (atsakovo) Lietuvos Respublikos Seimo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, ir (trečiojo asmens) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko