Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1474-565/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2S-1474-565/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Kreditorius
E. Š.
Skolininkas
I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1474-565/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24829-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 12.16.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos E. Š. ir skolininko I. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui I. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024 (toliau – ir Sprendimas), išnagrinėjęs ieškovės E. Š. (toliau – išieškotoja) ieškinį atsakovui I. P. (toliau – skolininkas) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatė skolininko bendravimo su dukra tvarką.

2. Antstolio Mindaugas Dabkaus kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-254-842/2024 dėl skolininko bendravimo su dukra pagal Sprendimu nustatyta tvarką.

Šalies argumentai

3. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną Sprendimo neįvykdymo dieną, t. y. už 2024 m. spalio 4–6 dienas, išieškotojos naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi antstolio prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui tenkino iš dalies – skyrė skolininkui 100 Eur baudą už 2024 m. spalio 4–6 d. Sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą išieškotojos naudai. Kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Priteisė iš skolininko išieškotojai 846,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs, kad išieškotoja trukdė skolininko ir dukros bendravimui, nutarė, jog skolininkas nepagrįstai nevykdė Sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2024 m. spalio 4–6 dienomis. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, tai, kad bauda skiriama pirmą kartą bei siekdamas užtikrinti efektyvų Sprendimo vykdymą, antstolio prašymą tenkino iš dalies – skolininkui paskyrė 100 Eur baudą išieškotojos naudai už bendravimo su dukra tvarkos nevykdymą nurodytomis dienomis.

6. Tenkinęs antstolio prašymą iš dalies, pirmosios instancijos teismas priteisė išieškotojai pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 846,80 Eur.

III. Atskirųjų skundų argumentai

7. Išieškotoja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria skolininkui skirta 100 Eur bauda, palikti nepakeistą, pripažinti, kad teismo sprendimas patenkino antstolio pareiškimą pilna apimtimi, o ne iš dalies, ir priteisti 1 693,60 Eur išieškotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. antstolis, prašydamas skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo vykdymo dieną, neprašė konkretaus baudos dydžio – jis tik nurodė taikytiną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies nuostatą. Baudos dydį nustato teismas. Nei antstolis, nei suinteresuotos šalys neturi teisės ar pareigos tai padaryti, jie gali tik išreikšti savo pageidavimus. Todėl teismas, nepriklausomai nuo to, kokį baudos dydį nustato savo iniciatyva, tokį prašymą tenkina visa apimtimi, o ne iš dalies;

7.2. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skolininkas 2024 m. spalio 4–6 dienomis nevykdė Sprendimo, kaip tai nurodė ir antstolis. Nepaisant to, bylinėjimosi išlaidas paskirstė lygiomis dalimis tarp išieškotojos ir skolininko, nors pastarasis buvo pripažintas pažeidęs Sprendimą. Toks sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Tenkinus antstolio prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui, iš skolininko turėjo būti priteistos visos išieškotojos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Skolininkas prašo išieškotojos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. byloje pateikta tarp išieškotojos ir atstovės sudaryta 2025 m. vasario 25 d. atstovavimo sutartis nepasirašyta;

8.2. kartu su 2025 m. vasario 25 d. pateiktu prašymu „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ nurodyta, kad išieškotojai buvo teikiamos šios paslaugos: susipažinimas su dviejų bylų (vykdomosios ir civilinės) medžiaga, konsultacija, rašytinių paaiškinimų rengimas, atstovavimas teismo posėdyje. Tokios paslaugos, kaip susipažinimas su byla, bylos medžiagos analizė ar susipažinimas su kliento pateikta bylos informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, o vertinamos kaip procesinių dokumentų rengimo ir kitų susijusių paslaugų dalis, todėl už jas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas;

8.3. 2025 m. vasario 20 d. sąskaitoje nėra nurodyta, kiek valandų ir už kokią kainą advokatė suteikė paslaugas, todėl neaišku, kiek laiko skirta susipažinimui su bylomis, už kurias bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Taip pat nėra aišku, kokių teisinių paslaugų ir pagal kokį įkainį išieškotojai suteikė bei kaip apskaičiuota galutinė suma. Byloje esantis 2025 m. vasario 20 d. pinigų paėmimo kvitas patvirtina, kad išieškotoja sumokėjo atstovei, tačiau nėra nurodyta, už kokias paslaugas ir ar tai susiję su byla nagrinėta byla;

8.4. kartu su 2025 m. vasario 25 d. prašymu pateikta nepasirašyta 2025 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartis, sąskaita ir kvitas. Jei sutartis būtų pasirašyta, atstovė tą pačią dieną turėjo suteikti paslaugas ir gauti atlyginimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2025 m. vasario 20 d. sąskaitoje nurodytų rašytinių paaiškinimų paregimas realiai buvo įvykdytas 2025 m. vasario 20 d. Taip pat nėra sąskaitos, kuri patvirtintų teisinių paslaugų suteikimą 2025 m. vasario 25 d. ir atsiskaitymą už tokias paslaugas 2025 m. vasario 25 d.

9. Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą nesuteikęs skolininkui galimybės susipažinti ir pateikti argumentus dėl išieškotojos atstovės 2025 m. vasario 25 d. pateiktų dokumentų, kurie skolininkui buvo išsiųsti tą pačią dieną per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Kadangi per EPP dokumentai laikomi įteiktais tik 2025 m. vasario 26 d., po posėdžio, o apskųsta nutartis paremta šiais dokumentais, pažeista skolininko teisė į teisingą teismą;

9.2. byla išnagrinėta dalyvaujant atstovei, kuri pateikė nepasirašytą atstovavimo sutartį. 2025 m. vasario 25 d. dokumento priede buvo pridėta tariamai 2025 m. vasario 20 d. sudaryta, tačiau nei išieškotojos, nei atstovės nepasirašyta, sutartis. Nors sutartis įkelta į EPP kartu su elektroniniu dokumentu, tai negarantuoja išieškotojos sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino atstovavimo teisėtumo ir leido išieškotojos atstovei neteisėtai dalyvauti ir teikti argumentus teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

12. Skolininkas 2025 m. birželio 4 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė naujus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties skirti skolininkui baudą nepagrįstumo. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šios taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Todėl skolininko 2025 m. birželio 4 d. pateikus papildomus rašytinius paaiškinimus ir kartu pateiktus dokumentus priimti atsisakoma.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu (Sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024, išnagrinėjęs išieškotojos ieškinį skolininkui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatė skolininko bendravimo su dukra tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024 dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo.

14. Antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti skolininkui iki 300 Eur baudą už kiekvieną Sprendimo neįvykdymo dieną, t. y. už 2024 m. spalio 4–6 dienas, išieškotojos naudai.

15. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skolininkui dėl Sprendimo nevykdymo skyrimo pagal CKP 771 straipsnio 6 dalį.

16. Skolininkas atskiruoju skundu nesutinka su apskųsta nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, nes nagrinėjo bylą nesuteikęs galimybės susipažinti su išieškotojos atstovės 2025 m. vasario 25 d. pateiktais dokumentais ir pateikti dėl jų argumentus.

17. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis proceso rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis.

18. Bylos duomenimis, 2025 m. vasario 25 d. išieškotojos atstovė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, 2025 m. sausio 22 d. vaiko pirmojo pusmečio įvertinimo aptarimą, 2025 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atsakymą dėl duomenų suteikimo bei 2025 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartį.

19. Kaip nurodė skolininkas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2025 m. vasario 25 d. pateikti papildomi dokumentai tą pačią dieną buvo išsiųsti skolininkui per EPP, dar prieš 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdį.

20. Iš 2025 m. vasario 25 d. tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismo posėdžio pradžioje teisėjas pranešė, jog gauti išieškotojos atstovės pateikti papildomi procesiniai dokumentai, kurie buvo priimti ir išsiųsti skolininkui per EPP. Iš teismo posėdžio garso įrašo nenustatyta, kad skolininkui būtų apribota galimybė susipažinti su minėtais dokumentais ar pareikšti savo poziciją. Teismo metu skolininkas nepateikė jokių prašymų: jis neprašė dokumentų pagarsinti, nesikreipė dėl papildomo laiko susipažinimui ar argumentų pateikimui dėl jų turinio, taip pat neprašė atidėti posėdžio, kad galėtų tinkamai susipažinti su dokumentais ir pateikti savo poziciją.

21. Be to, kaip matyti iš 2025 m. vasario 25 d. išieškotojos rašytinių paaiškinimų turinio bei išieškotojos ir jos atstovės pozicijos, išdėstytos teismo posėdžio metu, išieškotoja posėdyje iš esmės atkartojo pagrindinius argumentus, pateiktus minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose. Skolininkui buvo suteikta procesinė galimybė pasisakyti dėl išieškotojos pozicijos, pateikti savo nesutikimo su prašymu dėl baudos skyrimo argumentus, ir jis šia teise pasinaudojo.

22. Taigi nėra pagrindo sutikti su skolininko pozicija, kad skolininkui nebuvo suteikta galimybė tinkamai susipažinti su išieškotojos atstovės 2025 m. vasario 25 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kitais priedais.

23. Skolininkas atskiruoju skundu taip pat teigia, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant išieškotojos atstovei, kuri neturėjo teisės atstovauti išieškotojos byloje, nes į bylą pateikta 2025 m. vasario 25 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp išieškotojos ir jos atstovės nebuvo pasirašyta abiejų šalių. Todėl, skolininko vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis išieškotojos atstovės paaiškinimais, priimant apskųstą nutartį.

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad priešingai nei teigia skolininkas, į bylą pateikta 2025 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartis buvo pasirašyta išieškotojos elektroniniu parašu tą pačią dieną. Todėl nėra pagrindo manyti, jog išieškotoją byloje atstovavo asmuo, neturintis atitinkamų įgaliojimų.

25. Kadangi skolininkas nepateikė jokių argumentų dėl paskirtos baudos nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl baudos skyrimo bei jos dydžio nepasisako.

26. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo skolininko atskirtajame skunde nurodytais argumentais naikinti apskųstą nutartį, todėl skolininko atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Išieškotoja atskiruoju skundu nesutinka su apskųstos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkintu iš dalies, todėl netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28. Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paskirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną, t. y. už 2024 m. spalio 4–6 dienas, skolininkui išieškotojos naudai. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė skolininkui 100 Eur baudą už teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, t. y. už 2024 m. spalio 4–6 dienas, išieškotojos naudai, ir priteisė iš skolininko išieškotojai 846,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. pusę išieškotojos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolio prašymas dėl baudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas skyrė skolininkei baudą ne tokia forma, kokia buvo prašyta – ne už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną, o fiksuotą 100 Eur dydžio baudą. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad bauda paskirta kita forma nei prašyta, nereiškia, jog antstolio prašymas iš esmės nebuvo patenkintas, t. y. pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas skolininkui paskiriant minėtą baudą. Baudos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o bylos šalys gali išreikšti savo nuomonę dėl jos dydžio.

30. Pažymėtina, kad tokios pat praktikos laikomasi ir kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1384-794/2024).

31. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sutikti su išieškotojos argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad antstolio prašymas buvo tenkintas iš dalies. Kadangi prašymas pasiekė savo tikslą – skolininkui už sprendimo nevykdymą paskirta bauda, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas perskirstyti.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotoja pirmosios instancijos teisme patyrė bendrą 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Šios išlaidos pagrįstos 2025 m. vasario 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025-08. Sąskaitoje nurodyta, kad teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2VP-2633-566/2025 sudarė susipažinimas su bylos medžiaga, įskaitant vykdomosios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-254-842/2024 medžiagą, konsultacija, rašytinių paaiškinimų rengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

33. Aplinkybę, kad išieškotoja byloje patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patvirtina 2025 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1121574. Nėra pagrindo sutikti su skolininko argumentais dėl šių išlaidų nepagrįstumo, kadangi sąskaita už teisines paslaugas galėjo būti išrašyta ir apmokėta tą pačią dieną, jei tarp išieškotojos ir jos atstovės buvo susitarta atsiskaityti už paslaugas iš anksto.

34. Kaip pažymėjo skolininkas, 2025 m. vasario 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025-08 nėra detalizuota – joje nenurodyta, kokiems konkretiems veiksmams buvo taikytas konkretus valandinis įkainis ir kokios laiko sąnaudos buvo patirtos teikiant atskirai paslaugas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos susijusios su susipažinimu su bylos medžiaga, konsultacijas atskirai neatlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Todėl yra pagrindas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas toje dalyje, kuri susijusi su atliktomis paslaugomis – susipažinimu su bylos medžiaga, įskaitant vykdomosios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-254-842/2024 medžiagą, bei konsultacijomis.

35. Taigi šiuo atveju išieškotoja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas paslaugas – rašytinių paaiškinimų rengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

36. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už rašytinių paaiškinimų parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Išieškotojos rašytiniai paaiškinimai teisme gauti 2025 m. vasario 25 d., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už jų parengimą sudaro 550,06 Eur (1 376,5 Eur × 0,4). Už vieną valandą atstovavimo teisme maksimalus rekomenduojamas užmokestis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.20 papunktis), t. y. 137,65 Eur (1 376,5 Eur × 0,1). Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdis truko 1 val. 37 min., maksimalus rekomenduojamas užmokestis už atstovavimą teisme sudaro 273,30 Eur (137,65 Eur x 2 (Rekomendacijų 9 punktas)).

37. Taigi, bendra išieškotojos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su advokato pagalba, galėjo maksimaliai sudaryti 823,36 Eur. Be to, išieškotoja byloje patyrė ir papildomų išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ikiteismine tvarka – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu. Už šio akto parengimą išieškotoja 2024 m. spalio 7 d. sumokėjo antstoliui 193,60 Eur.

38. Įvertinus tai, kad 2025 m. vasario 25 d. rašytinių paaiškinimų apimtis sudaro 6 lapus, juose aiškiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios pritarimą prašymui dėl baudos skyrimo skolininkui, taip pat atsižvelgus į tai, kad maksimalus atlygis už rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 550,06 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje – 273,30 Eur, o kitos patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme sudaro 1 016,96 Eur.

39. Taigi, išanalizavus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstos nutarties dalyje, susijusioje su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, netinkamai įvertino priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, jog antstolio pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas ir skolininkui paskirta bauda, todėl nepagrįstai sumažino išieškotojos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl yra pagrindas apskųstos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti išieškotojai iš skolininko 1 016,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40. Šalys prašymų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš skolininko I. P. išieškotojos E. Š. naudai 1 016,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė