Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5850-1195/2024 pagal pareiškėjo antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys S. V., L. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Pareiškėjas antstolis M. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo antstolio M. D. prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos vaiko tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 4, 6, punktus, išdėstant juos taip: „4. Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, S. V. bendrauja su dukra R. V., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19.00 val., ir tėvo gimtadienio dieną, t. y. kovo 6 d., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 17.00 val., ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir motinos gimimo dieną, t. y. gegužės 13 d., su dukra R. V. praleidžia motina L. V.. Poriniais metais S. V. bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y. neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei.“; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. išdavė išieškotojui vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis, 2021 m. lapkričio 23 d. antstolio patvarkymu išieškotojo pateiktas vykdomasis raštas priimtas vykdyti ir suinteresuotam asmeniui L. V. išsiųstas raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, taip pat kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. Suinteresuotas asmuo S. V. 2021 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui L. V. skyrimo, kadangi ji nevykdo teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Antstolis 2021 m. gruodžio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – sprendimų neįvykdymo aktas).

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V., 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą ir skyrė suinteresuotam asmeniui L. V. 500,00 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens S. V. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko be pakeitimų.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo teisės su vaiku, nustatytos teismo sprendimu, įgyvendinimo. Byloje sprendžiama, ar yra pagrindas skirti baudą skolininkei (vaiko motinai), su kuria gyvena vaikas, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą.

Dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą bei baudos dydžio nustatymo

33. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, iš dalies tenkino antstolio M. D. prašymą ir suinteresuotam asmeniui L. V. paskyrė fiksuotą 1 000,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens S. V. naudai.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35183-2021-4), išnagrinėjęs antstolio pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V., 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino antstolio prašymą ir skyrė suinteresuotam asmeniui L. V. 500,00 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens S. V. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko be pakeitimų.

38. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35183-2021-4), kurioje buvo sprendžiama dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą pagal suinteresuoto asmens S. V. 2021 m. gruodžio 28 d. kreipimąsi, pažymėta, kad išieškotojas jau po prašymo pateikimo antstoliui nurodė, jog skolininkė neleido jam matytis su dukra 2021 m. gruodžio 17-19, 21, 23, 25, 28, 30-31 d., 2022 m. sausio 1-2, 4, 6, 11, 13-16, 28-30 d. Todėl nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo tik 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d. įvykius ir konstatavęs sprendimo nevykdymo faktą tomis dienomis, skyrė skolininkei baudą. Suinteresuoto asmens S. V. nurodytus faktus po kreipimosi į antstolę teismas nevertino kaip nenurodytus sprendimų neįvykdymo akte, nesant objektyvių duomenų apie juos. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. įsiteisėjusia nutartimi pripažinta, kad išieškotojo 2021 m. gruodžio 18-19, 21, 23, 25, 28, 30-31 d., 2022 m. sausio 1-2, 4, 6, 11, 13-16, 28-30 d. nurodyti įvykiai nebus vertinami teismo išnagrinėtos bylos apimtyje. Antstolis minėtas datas, kaip skolininkės pažeidimus, nurodė kreipdamasis į teismą su 2024 m. sausio 30 d. pareiškimu šioje byloje. Taigi šioje byloje ribas sudarė fakto, ar skolininkė tomis dienomis vykdė teismo sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nustatymas; ir jei sprendimas nebuvo vykdomas, dėl kokių priežasčių.

39. Pabrėžtina, kad suinteresuotas asmuo L. V. iš esmės pripažino, kad 2021 m. gruodžio 18-19 d., 21 d., 23 d., 25 d., 28 d., 30-31 d., 2022 m. sausio 1-2 d., 4 d., 6 d., 11 d., 13-16 d., 28-30 d. tėvas su dukra nebendravo ir nesimatė.

40. Kaip matyti apeliantas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos dydžiu. Nurodė, jog esant tęstiniams ir besikartojantiems pažeidimams bauda už kiekvieną atvejį turėtų didėti, kas būtų papildoma priemonė, siekiant sudrausminti pažeidėją.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: tai – baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus, ir skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Teismas nėra saistomas skirti nekintantį baudos dydį, tik ribojamas įstatyme nustatyto baudos maksimalaus dydžio. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliantas, nesutikdamas su paskirtos skolininkei baudos dydžiu, nurodė, jog esant tęstiniams ir besikartojantiems pažeidimams bauda už kiekvieną atvejį turėtų didėti, kas būtų papildoma priemonė, siekiant sudrausminti pažeidėją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Įstatyme nustatyta maksimali baudos riba, tačiau konkretų skiriamos baudos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis jam įstatymo suteikta diskrecijos teise. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra pernelyg mažas ir/ar neatitinka proporcingumo principo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo L. V. (skolininkė) toliau nevykdo teismo sprendimo. Be to, sutiktina ir su suinteresuoto asmens (skolininkės) argumentais, jog aptariami epizodai vyko jau maždaug prieš 2 metus, taigi didesnės, nei nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas, baudos skyrimas L. V. už 2 metų senumo sprendimo nevykdymo epizodus neatitinka skatinimo įvykdyti prievolę tikslą. Pabrėžtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu skirdamas L. V. baudą už nutarties nevykdymą, nors dėl visų aptariamų epizodų ir nesprendė, bet į juos atsižvelgė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai dėl didesnės baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

44. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkei baudą, nurodydamas jos dydį nemotyvavo jokiais argumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkei baudą, įvertino skolininkės padarytų pažeidimų pobūdį (daugkartiniai epizodai), jos kaltus veiksmus, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas (sąmoningi, tyčiniai veiksmai), suinteresuoto asmens L. V. administracinę nuobaudą bei sprendė, kad suinteresuotam asmeniui L. V. tikslinga skirti 1 000,00 Eur baudą už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2021 m. gruodžio 18-19 d., 21 d., 23 d., 25 d., 28 d., 30-31 d., 2022 m. sausio 1-2 d., 4 d., 6 d., 11 d., 13-16 d., 28-30 d. nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog bauda nagrinėjamu atveju skiriama nepaisant šiuo metu skolininkės vykdomo teismo sprendimo, kadangi priešingu atveju asmuo galėtų piktnaudžiauti teismo sprendimo nevykdymu vėliau pasiteisint neteisėtų veiksmų nutraukimu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino, kad skiriama bauda yra pakankama satisfakcija išieškotojui už laikotarpį, kuomet skolininkė nevykdė pareigos užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, jog teismas nemotyvavo skiriamos baudos dydžio jokiais argumentais yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo S. V. palaikė antstolio prašymą, būtent jo iniciatyva antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo S. V. turėjo priešingą, nei skolininkė, interesą.

46. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo S. V. prašė priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies (teismas nurodė, jog patenkinta 31 proc. reikalavimų) tenkinęs antstolio pareiškimą skirti baudą suinteresuotam asmeniui L. V., priteisė suinteresuoto asmens S. V. 31 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. teismas 93,00 Eur priteisė iš suinteresuoto asmens L. V. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, jog reikalavimas skirti baudą buvo patenkintas pilnai. Tai, jog pirmosios instancijos teismas sumažino skiriamos baudos dydį, ją skirdamas fiksuotą, o ne už kiekvieną pažeidimo dieną, nėra pagrindas teigti, jog reikalavimas dėl baudos skyrimo patenkintas tik 31 proc., t. y. tai nėra pagrindas sumažinti apelianto bylinėjimosi išlaidas.

48. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog antstolis M. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L.V. skirti iki trijų šimtų eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną baudą.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog antstolio prašymas dėl baudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) baudą ne tokia forma, kuria prašė antstolis, t. y. pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą ne už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, o fiksuotą 1 000,00 Eur dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė skolininkei baudą kitokia forma nei prašė antstolis, nereiškia, jog antstolio prašymas skirti baudą iš esmės nebuvo patenkintas, t. y. pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas skolininkei paskiriant minėtą baudą. Pažymėtina, jog nustatyti baudos dydį yra teismo prerogatyva, o bylos šalys gali išreikšti nuomonę dėl jos dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog tai, kad pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismas sumažino skiriamos baudos dydį, ją skirdamas fiksuotą, o ne už kiekvieną pažeidimo dieną, nėra pagrindas teigti, jog reikalavimas dėl baudos skyrimo patenkintas tik 31 proc. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju remiantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis), skiriamos baudos dydis niekaip neįtakoja bylinėjimosi išlaidų dydžio. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindo sumažinti apelianto bylinėjimosi išlaidas nebuvo.

50. Kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo S. V. prašė priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymas grindžiamas 2024 m. balandžio 25 d. išlaidų apskaičiavimo pažyma, pinigų priėmimo kvitu. Nors antstolio pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, nes taikyta bauda buvo kitokios formos nei prašė antstolis, tačiau įvertinus, jog pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas, t. y. bauda buvo paskirta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir apeliantui priteisti 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens L. V.. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog suinteresuoto asmens S. V. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos ne tik neviršija, bet ir yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytas maksimalus dydis.

51. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotam asmeniui L. V. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus atstovo suteiktos teisinės pagalbos detalizavimo, paslaugų įkainių ir kt., bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šio suinteresuoto asmens naudai teismas paliko nenagrinėtiną, tačiau nustačius, jog byloje antstolio pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas ir skolininkei bauda buvo paskirta, skolininkė neįgijo teisės reikalauti atlyginti jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, tinkamai įvertino skiriamos baudos formą ir dydį, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, tačiau dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netinkamai įvertino priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė, jog antstolio pareiškimo tikslas iš esmės buvo pasiektas bei skolininkei buvo paskirta bauda, todėl nepagrįstai sumažino suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant, jog apeliantui yra priteisiamos visos 300,00 Eur dydžio jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai sumažino suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis keistina tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

53. Atmetus atskirąjį skundą, nėra pagrindo priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 gegužės 2 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš suinteresuoto asmens L. V. 300,00 (trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens S. V. naudai“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.