Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui (pareiškėjai) L. V., jos atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-713-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-713-2022 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, jai paskirtas įspėjimas. L. V. nubausta už tai, kad ji 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d., adresu – (duomenys neskelbtini), nevykdė 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 nustatytos S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos ir minėtomis datomis neužtikrino dukros teisės į bendravimą su tėvu, t. y. tokiais veiksmais ji panaudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams.

2. Teisme gautas L. V. skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-713-2022 (toliau ir – Nutarimas), kuriuo prašoma Nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažeidė ANK 591 straipsnio 8 punktą, kur yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo žinoma, kad 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-4089-930/2022) L. V. skirta 500 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens S. V. naudai (už 2022 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters R. V. bendravimo su tėvu S. V. nevykdymą). Civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2022 antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui L. V., priteisiant ją suinteresuoto asmens S. V. naudai. 2021 m. gruodžio 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas S. V. prašymas kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo L. V. dėl 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apygardos teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Minėtoje civilinėje byloje S. V. taip pat nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kad L. V. neleido jam matytis su dukra: 2021 m. lapkričio 11, 12, 18, 19-21, 23, 25 d., gruodžio 3–5, 7, 14, 16, 17–19, 21, 23, 25, 28, 30, 31 d.; 2022 m. sausio 1, 2, 4, 6, 11, 13, 14, 15, 16, 28, 29, 30 d.. S. V. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo spręsti dėl pažeidimų, kurie ir vėl buvo nurodyti pareiškime, kurį S. V. pateikė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. ANK 591 straipsnio nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje minėtas principas aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio). Šiuo atveju tiek civilinė byla Nr. 2VP-4089-930/2022, kai antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo L. V., tiek pareiškimas, paduotas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra susiję su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tais pačiais pažeidimais, padarytais tomis pačiomis dienomis. Taigi, priimdama skundžiamą Nutarimą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažeidė dvigubo nubaudimo draudimo principą, pažeidė ANK 591 straipsnio 8 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2022) nutarė, kad negali vertinti bendravimo tvarkos pažeidimų, nurodytų S. V., išskyrus galimai įvykdytus 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d.. Dėl kitų bendravimo tvarkos pažeidimų, kurių datas nurodė S. V. ir kurios yra identiškos nurodytoms Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. V. nurodytomis datomis iš tikrųjų buvo pažeista bendravimo tvarka. Nepaisant to, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padarė kitą išvadą (priešingą teismo išvadai), ir nurodė, kad, įvertinus visą byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog L. V. neįvykdė savo pareigos bei neužtikrino dukros R. teisės į bendravimą su tėvu S. V. 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d ir tuo panaudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams bei savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnyje. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo Nutarime nurodė 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d., kaip datas, kada buvo pažeista bendravimo tvarka, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. 2VP-4089-930/2022 jau paskyrė L. V. nuobaudą dėl 2021 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. bendravimo tvarkos pažeidimų, o tai sudaro dvigubą baudimą. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos negalėjo priimti nagrinėti S. V. pareiškimo, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl L. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn, o, priėmusi jį nagrinėti, turėjo bylą nutraukti, nes dėl visų S. V. pareiškime nurodytų bendravimo tvarkos pažeidimų jau įvyko nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jeigu S. V. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. 2VP-4089-930/2022, jis turėjo galimybę ją skųsti atskiruoju skundu. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo dėl bendravimo tvarkos pažeidimų, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėje byloje, nepaisydama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. V. ir jos atstovas prašė teismo skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytus nesutikimo su skundžiamu Nutarimu motyvus.

4. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pareiškėjos vaikas tam tikromis dienomis nebuvo perduotas pareiškėjos buvusio vyro S. V. priežiūrai, nes vaikas sirgo. Institucija nenustatinėjo, ar L. V. veiksmai padaryti tiesiogine tyčia ir ar vaikui buvo padaryta žala. Be to, pati Institucija pažeidė savo instrukcijas ir neveikė taip, kaip turėjo veikti.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad už tą patį teisės pažeidimą gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, kaip turtinės žalos kompensavimo nukentėjusiajam priemonė, ir administracinė atsakomybė, t. y. tam tikros pinigų sumos paėmimas iš kaltininko į valstybės pajamas, kaip administracinė sankcija.

6. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Sprendžiant klausimą, ar veikoje yra nagrinėjamo pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Sprendžiant L. V. atsakomybės (dėl jos vaiko R. teisės į bendravimą su tėvu S. V. pažeidimo) klausimą, buvo įvertinta administracinio nusižengimo byloje surinkta informacija bei tai, kad L. V. turėjo pareigą ir privalėjo užtikrinti dukters teise į bendravimą su tėvu S. V. 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d., ir nustatyta, jog motina piktnaudžiavo savo teisėmis ir naudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Pateiktas L. V. skundas nepagristas, ji buvo teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Skundas netenkinamas.

7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

8. Nagrinėjamu atveju L. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d., adresu – (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 nustatytos S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos ir minėtomis datomis neužtikrino dukros teisės į bendravimą su tėvu, t. y. tokiais veiksmais ji panaudojo savo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, jai paskirtas įspėjimas.

9. ANK 73 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams.

10. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

11. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tėvams gyvenant skyriumi, vaikui turi būti užtikrinta saugi ir stabili aplinka, taip pat turi būti užtikrinamos lygios tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatyta S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, kurios 4 ir 6 punktai pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021.

15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-4089-930/2022) L. V. skirta 500 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens S. V. naudai už 2022 m. lapkričio 23 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters R. V. bendravimo su tėvu S. V. nevykdymą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tiek civilinė byla Nr. 2VP-4089-930/2022, kai antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo L. V., tiek S. V. pareiškimas, paduotas Institucijai, yra susiję su tais pačiais pažeidimais, tiek administracinio nusižengimo byla, tiek civilinė byla yra susijusios su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tais pačiais pažeidimais, padarytais tomis pačiomis dienomis. Todėl, priimdama skundžiamą Nutarimą, Institucija pažeidė dvigubo nubaudimo draudimo principą, pažeidė ANK 591 straipsnio 8 dalį (ANK 591 straipsnio nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), todėl prašo Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu su minėtais skundo argumentais nesutinka.

16. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytų veikų esminiai požymiai sutampa, t. y. kai veikos iš esmės yra tapačios, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymas vienu metu yra negalimas. Tačiau praktikoje galima kartu taikyti civilinę ir administracinę atsakomybę, civilinę ir baudžiamąją atsakomybę (žr. tolimesnius šios nutarties motyvuojamosios dalies punktus). Šiuo atveju L. V. 2022 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2022) skirta 500 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą S. V. naudai, t. y. jai taikyta būtent civilinė atsakomybė (S. V. naudai) , o šioje byloje sprendžiamas administracinės atsakomybės jai taikymo klausimas (t. y. dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams).

17. Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios (administracinės) tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius, o baudžiamosios (administracinės) atsakomybės tikslas – priversti teisės pažeidėją laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams. Nevienodi ir šių teisinės atsakomybės rūšių teisiniai padariniai. Baudžiamoji (administracinė) atsakomybė gali būti moralinio, fizinio ir kitokio pobūdžio, o civilinės teisinės atsakomybės pobūdis dažniausiai yra turtinis.

18. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, tiek ne kartą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išreikšta pozicija patvirtina, kad tiek baudžiamosios (administracinės) atsakomybės, tiek civilinės atsakomybės taikymas už tą pačią veiką neprieštarauja principui non bis in idem, todėl yra galimybė už tą pačią veiką asmenį paraleliai traukti baudžiamojon (administracinėn) ir civilinėn atsakomybėn.

19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d., S. V. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su mažamete dukterimi R. V.. Pareiškėja iš esmės neneigia, kad S. V. nurodytomis dienomis nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku – R. V. (o tuo pačiu ir vaikui – R. V., nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu), tačiau nurodo, kad tokia galimybė nebuvo sudaryta dėl objektyvių aplinkybių (žr. šios nutarties 20 punktą). Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėja, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytinos, tokia teismo išvada pagrįstina toliau šioje nutartyje nurodomų motyvų pagrindu.

20. Bylos duomenimis, pareiškėja L. V., detalizuodama priežastis, kodėl atitinkamomis dienomis S. V. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su mažamete dukterimi R. V., nurodė, kad 2021 m. lapkričio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 21 d. S. V. atvažiavo pasiimti dukros R. prieš jos pietų miegą (sukėlė vaikui stresą, ji negalėjo normaliai miegoti), todėl pareiškėja neleido pasiimti miegančio vaiko, be to, tuo metu dar nebuvo priimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje dėl R. sumušimo. 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjos dukra R. bijojo eiti į darželį, bijojo savo tėvo, kadangi jis prieš dvi dienas smurtavo jos motinos atžvilgiu, dukra bijojo su juo pasilikti, todėl bendravimas neįvyko. 2021 m. gruodžio 16 d. pareiškėjos dukra R. susirgo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad dėl pradėto prieš S. V. ikiteisminio tyrimo dėl pareiškėjos motinos V. sumušimo, pareiškėja negalėjo sudaryti sąlygų lankyti sergančią jos dukrą R. namuose, kadangi kartu su jomis gyvena ir pareiškėjos motina – S. V. smurtavo pareiškėjos motinos atžvilgiu ir jos motina bijojo S. V., todėl ji jam pasimatyti su sergančia dukra neleido. 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėjos dukra R. kategoriškai atsisakė važiuoti su savo tėvu S. V., kuris prie namų prabuvo apie keturias valandas, nuolat skambindamas į domofoną. Kadangi dukra atsisakė važiuoti su tėvu, dėl šios priežasties susitikimas neįvyko (pareiškėja nenorėjo versti dukros tą daryti). Vėliau buvo iškviesta policija, pareigūnė namuose bendravo su pareiškėjos dukra R., įsitikino jos saugumu, dukra R. pasakė policijos pareigūnei, kad nori būti ir likti namuose. 2021 m. gruodžio 19 d. apie pietus S. V. atvyko prie namų ir pradėjo skambinėti į domofoną, nepaisant to, kad jis buvo informuotas apie tai, jog tuo metu yra vaiko pietų miego laikas, dėl šios priežasties (t. y. kadangi dukra miegojo) vaiko ji S. V. nedavė. 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjos dukra R. kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu, nes sirgo. Be to, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (dėl pareiškėjos motinos V. sumušimo), pareiškėja negalėjo sudaryti sąlygų namuose lankyti sergančią jos dukrą R., todėl S. V. pasimatyti su sergančia dukra neleido. 2021 m. gruodžio 23 d. apie pietus atvykus S. V., R. kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu, jam pradėjus skambinėti į domofoną, dukra išsigando, išreiškė baimę tėvui. 2021 m. gruodžio 25 d. S. V. atvyko apie 14.30 val. (vietoje 9 val.), prikėlė dukrą R. iš pietų miego, prabuvo prie vartų apie vieną valandą laiko, skambinėjo į domofoną, kėlė vaikui stresą, dukra R. pradėjo verkti, bijojo tokio savo tėvo elgesio ir atsisakė su juo susitikti. 2021 m. gruodžio 28 d. į pareiškėjos namus atvyko Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, jie išklausė dukros R. nuomonę, ji išsakė savo norą būti namuose su pareiškėja, nurodė, kad pas tėvą važiuoti nenori. Vėliau atvažiavo S. V., jis skambino į duris, dukra R. akivaizdžiai išsigando. Specialistai matė visą situaciją ir apie vaiko sprendimą informavo tėvą, su kuriuo kalbėjo kieme, prie vartų. Vėliau S. V. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išvažiavo.

21. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020 nurodė, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

23. Situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu nevykdyti teismo procesinių sprendimų dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), todėl vieno iš tėvų subjektyvūs įtarimai, kad kito tėvo aplinka vaikui nėra pakankamai saugi (ar panašios aplinkybės), negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, kadangi vaiko interesas bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu yra prioritetiškai saugotinas.

24. Vertinant pareiškėjos nurodomas aplinkybes, dėl kurių atitinkamomis dienomis nebuvo užtikrinta jos vaiko R. teisė į bendravimą su tėvu S. V. (žr. šios nutarties 20 punktą), visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą S. V. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 151³ straipsnio 3 dalį. Minėtame nutarime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas L. V. pareiškimas dėl buvusio sutuoktinio galimo smurto prieš mažametę dukrą bendravimo su ja metu (dukra pasakoja, kad tėvas ir jo sugyventinė jai suduoda per ranką, koją, kartais pastumia, naudoja psichologinį smurtą, sakydami, kad mama ir močiutė greitai mirs ir vaikas liks vienas, kad vaikas bus nubaustas, jei pasiskųs; mergaitė pradėjo šlapintis į lovą, sapnuoti košmarus, nenori miegoti su tėvu, nes jis su ja miega nuogas). Tačiau, aiškinantis pareiškime nurodytas aplinkybes, negauta ir nenustatyta objektyvių, konkrečių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pažymėta, kad pareiškėjos L. V. subjektyvūs spėjimai negali būti pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti; situacija L. V. vertinama subjektyviai, galimai hiperbolizuojama. S. V. nebuvo taikytos kardomosios priemonės, draudžiančios artintis prie vaiko, jo gyvenamosios vietos, ar bendrauti su vaiku, todėl minėtos aplinkybės nepripažintinos objektyviomis, pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą, o kartu ir vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu neužtikrinimą – L. V. privalėjo laikytis teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos ir leisti dukrai 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. gruodžio 19 d. matytis su tėvu. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad atitinkamomis dienomis (žr., be kitų, šios nutarties 20 punktą) pareiškėjos dukrai pagal nustatytą bendravimo tvarką nebuvo leista matytis su tėvu S. V., atkreiptinas dėmesys, kad net ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, 10 punkte numatyta, jog šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su dukra. Kaip teisingai pažymėjo Institucija Nutarime, motina (pareiškėja) turi pareigą tinkamai paruošti vaiką bendravimui su tėvu, taigi, jeigu vaikas tam tikrais atvejais miegojo, motina (pareiškėja) privalėjo informuoti vaiko tėvą, kada vaikas išsimiegos, kad tėvas tuo laiku galėtų atvažiuoti pasiimti dukrą.

25. Pasisakant dėl kitos pareiškėjos nurodomų aplinkybių, dėl kurių atitinkamomis dienomis nebuvo užtikrinta jos vaiko R. teisė į bendravimą su tėvu S. V. (žr. šios nutarties 20 punktą), grupės, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu taip pat buvo nutarta nutraukti ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41835-21, konstatuojant, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad S. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, V. V. (pareiškėjos motinos) atžvilgiu (dėl 2021 m. lapkričio 23 d. įvykio).

26. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atitinkamomis dienomis, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d., 17 d. ir 21 d. vaikas sirgo, todėl pareiškėja neleido dukrai matyti su tėvu, tačiau pareiškėja nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nesant pakankamų įrodymų, patvirtinančių vaiko ligą, pareiškėja privalėjo perduoti vaiką S. V. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, juolab kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartyje yra nurodęs, jog ligos atveju vaiku turi pasirūpinti abu tėvai (61, 62 punktai). Be to, S. V. 2021 m. gruodžio 16 d., 17 d., ir 21 d. ne tik buvo ribojama teisė pasiimti vaiką, bet ir aplankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje pagal teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktą, dėl pareiškėjos motinos jo atžvilgiu inicijuoto ikiteisminio tyrimo. Aplinkybė, kad pareiškėjos motina gyvena tuo pačiu adresu kaip ir vaikas, pati savaime (net ir esant konfliktinei situacijai tarp pareiškėjos motinos ir jos buvusio sutuoktinio S. V.) nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad S. V. (net ir vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuris vėliau buvo nutrauktas), nebuvo taikytos kardomosios priemonės, draudžiančios artintis prie vaiko ar jo gyvenamosios vietos, todėl minėta aplinkybė nelaikytina objektyvia priežastimi tinkamai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo, be kita ko, yra užtikrinamas prioritetiškai saugotinas vaiko interesas bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Šiuo atveju vaiko tėvai (pareiškėja ir S. V.) turėjo vadovautis nustatytos bendravimo tvarkos 10 punktu ir bendradarbiauti su vaiku susijusiais klausimais, kadangi teismo sprendime kiekviena gyvenimiška situacija negali būti aptarta, tačiau pareiškėja, be objektyvių priežasčių, šiame nutarties punkte aptariamomis dienomis neleido S. V. nei pasiimti, nei aplankyti vaiko.

27. Taip pat pažymėtina, kad be pareiškėjos teiginių, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nurodytomis datomis (2022 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d.) R. V. nenorėjo bendrauti su savo tėvu S. V..

28. Papildomai pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitinka vaiko interesų ir pan., bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei yra nustatyta teismo. Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, 2021 m. liepos 23 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimis L. V. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkinti (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-298-869/2022 pagal L. V. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo). Taigi, nagrinėjamai bylai aktualiu (pažeidimų) laikotarpiu galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatyta S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, kurios 4 ir 6 punktai pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021, ir šios nustatytos tvarkos, siekiant užtikrinti tiek skyriumi gyvenančio tėvo, tiek vaiko prioritetiškai saugotiną interesą – bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, turėjo būti laikomasi.

29. Įvertinus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, aplinkybes, matyti, jog L. V. 2021 m. lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 21 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2021 m. gruodžio 25 d., 2021 m. gruodžio 28 d., nevykdė 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 nustatytos S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos ir minėtomis datomis neužtikrino dukros teisės į bendravimą su tėvu pagal nustatytą tvarką. Minėtus L. V. veiksmus galima vertinti kaip motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokie L. V. atlikti veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

30. Įvertinus byloje nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimas yra pagrįstas – juo pareiškėjai pagrįstai skirtas įspėjimas, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. V. skundo netenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-713-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.