Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2VP-2633-566/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-04
Bylos Nr.: e2VP-2633-566/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24829-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Butrimienė
Kreditorius: E. Š.
Skolininkas: I. P.
Suinteresuotas asmuo: E. Š., I. P.
Advokatai: Greta Paskačimienė

Kategorijos

3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2VP-2633-566/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24829-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; 3.5.26 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Erikai Ramoškienei,dalyvaujant išieškotojai E. Š. ir jos atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,skolininkui I. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys - E. Š. (išieškotoja), I. P. (skolininkas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – teismas) su pareiškimu dėl baudos skyrimo (toliau – pareiškimas), prašydamas paskirti skolininkui I. P. baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, t.y. už 2024 m. spalio 4-6 dienas, išieškotojos E. P. (Š.) naudai.

2. Pateiktame dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (toliau – aktas) antstolis nurodė, kad jo kontoroje pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-254-842/2024, yra vykdoma E. P. (Š.) ir I. P. bendravimo su nepilnamete dukra S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka.

3. 2024 m. spalio 14 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos E. P. (Š.) prašymas, kuriame nurodoma, kad I. P. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-254-842/2024) nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos: 1) nepasiima dukros kas antrą penktadienį savaitgaliui (2024 m. spalio 7 d. antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo aktas); 2) nepaėmė dukros savaitei vasaros atostogų metu.

4. Vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, antstolis patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad 2024 m. spalio 15 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-28-39111 vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. spalio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-28-39443, 2024 m. spalio 15 d. raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-24-28-39444, bei 2024 m. spalio 15 d. prašymas pateikti informaciją Nr. S-24-28-39445. Procesiniai dokumentai išsiųsti registruota siunta į (duomenys neskelbtini), bei el. paštu (duomenys neskelbtini).

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė rašytinę išvadą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, E. Š. ir I. P. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. E. Š. šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Skyriui yra žinoma nuo 2023 m. kovo 15 d., S. P. atžvilgiu: 2023 m. kovo 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. P. atžvilgiu (tėvas I. P. atsisakė duoti kraujo, kuris reikalingas mažamečio vaiko diagnozei nustatyti); 2024 m. liepos 31 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. P. atžvilgiu (vaiko motina E. Š. informavo, kad vaiko tėvas I. P. nevykdo teismo nutarties ir nesimato su vaiku tiek laiko, kiek numatyta teismo nutartyje); 2024 m. spalio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. P. atžvilgiu (skyriuje buvo gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą I. P., pavojų patiriantis asmuo E. Š., mažamečiai vaikai gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu, kurie tapo įvykio liudininkais).

6. Tarnyba nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. balandžio 13 d., nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. E. Š. ir S. P. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas nustačius, kad E. Š. šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. I. P. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas 2023 m. kovo 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atvejo posėdžio metu buvo priimtas sprendimas I. P. nepradėti atvejo vadybos proceso, kadangi tėvas gali užtikrinti vaiko interesus savarankiškai.

7. Tarnyba pažymėjo, kad mažametei S. P. dėl (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini), diagnozės kodas (duomenys neskelbtini) (pagal TLK10-AM). Mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini). Mažametei S. P. reikalinga nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra, įvairios terapijos bei maisto papildai.

8. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus vyriausioji specialistė 2024 m. gruodžio 27 d. mobiliuoju telefonu susisiekė su suinteresuotu asmeniu I. P., kuris nurodė, kad jis su procesiniais dokumentais susipažinęs. Taip pat paaiškino, kad tėvas savo mažametei dukrai yra neatpažįstamas asmuo, ji jo nesuvokia kaip tėvo; kiekvieną kartą paimdamas dukrą iš jai pažįstamos aplinkos, ją atsiveža į jai nepažįstamą aplinką ir tokioje aplinkoje dukra ima stresuoti, pradeda ieškoti mamos, taria žodžius „mama“, „baba“, elgiasi neprognozuojamai. Nurodė, kad jis kreipėsi į dukros motiną dėl sutikimo kognityviniam vertinimui tam, kad suprastų ir specialistų pagalba rastų geriausią ir netraumuojantį būdą vaiko adaptacijai, tačiau dėl to su E. Š. susitarti nepavyko; taip pat prašė E. Š. pagalbos mažinant jo susitikimų metu patiriamą dukros stresą bei užtikrinant orią vaiko higieną, tačiau ir su tuo E. Š. nesutiko. Praleidusi su tėvu keletą valandų mergaitei neįprastoje stresinėje aplinkoje, dukra tėvo apskritai neprisileidžia. Dėl (duomenys neskelbtini) susitarti su dukra tėvas negali. Nuraminti (duomenys neskelbtini) vaiką medikamentiškai reikštų dar labiau pabloginti mergaitės kognityvines galimybes. Vienintelė ir nepakeičiama užtikrinat dukros adaptaciją šiuo atveju yra motina (E. Š.), nes ji yra mama, prie kurios dukra nuo gimimo yra prisirišusi, tačiau, kaip nurodė I. P., E. Š. atsisako bendradarbiauti. I. P. nurodė, kad su nakvynėmis dukros negalintis pasiimti būtent dėl šios priežasties (mergaitė yra neadaptuota), be to, pas save sąlygų su nakvyne vaiko priimti negalintis, nes namuose yra sergantis tėvas bei jo sutuoktinė. Pokalbio metu jis nurodė, kad yra kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nurodė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024 m. spalio 6 d. 10 val. atvyko į dukros gyvenamąją vietą, kur buvo užpultas E. Š. sugyventinio G. Z..

Žemesnės instancijos teismas

9. Tarnybos vertinimu, 2024 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024 nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka dėl I. P. netinkamų veiksmų/neveikimo nėra vykdoma tinkamai, I. P. pažeidė vaiko teisę į maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. I. P. bendravimo tvarkos nevykdo, tačiau tuo pačiu metu, sprendžiant klausimą dėl I. P. civilinės atsakomybės už tinkamą teismo sprendimo nevykdymą būtina atsižvelgti į jo nurodytas objektyvias priežastis.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimu ((duomenys neskelbtini)) į pareiškimą prašė atmesti 2024 m. lapkričio 28 d. antstolio pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl ko negalima įvykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku yra vaiko nepasirengimas ilgalaikiam bendravimui su tėvu. Paaiškino, kad vaikas anksčiau vienas ilgam laikui nepapuldavo į nepažįstamą aplinką su jam nepažįstamais asmenimis. Teigia, kad jis ieškojo būdų kaip palengvinti, pagerinti vaiko adaptaciją ir įgyvendinti teismo sprendimą. Pažymi, kad susidarė situacija, jog be tinkamos adaptacijos vaiką iš esmės kankintų, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Mano, kad jo pastangas, kurios leistų vykdyti teismo spendimą palaipsniui, išieškotoja atmeta ir dėl kitos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nesitaria. Nagrinėjamu atveju I. P. laikinai negali įgyvendinti teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo pilna apimtimi, todėl neturi kitos išeities, tik kreiptis į teismą dėl laikino minėto sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimo.

11. Suinteresuotas asmuo I. P. papildomu atsiliepimu ((duomenys neskelbtini)) į pareiškimą nurodė, kad antstoliui 2024 m. lapkričio 22 d. teikė paaiškinimą apie tai, kad su išieškotoja buvo susitaręs su vaiku iki 2024 m. rudens bendrauti kita tvarka; pati išieškotoja suvokia vaiko adaptacijos ilgalaikiam bendravimui poreikį. Nurodo, kad dukrai S. P. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad gydytojas psichiatras pateikia dukros būklės įvertinimo informaciją, kurioje nurodo, kad mergaitė kontaktui neprieinama, nesuvokia nurodymų ir jų nevykdo. Reaguoja į savo vardą, sėdi prasižiojusi. Norus reiškia gestais, rodydama. Kalbos nėra, netaria net garsažodžių. Emocijos labilios, monotoniškos. Nuotaika nepastovi. Dėmesį sukaupia trumpai. Veikloje dominuoja stereotipijos. Eisena nerangi, judesiai sunkiai koordinuojami. Spec. poreikių balas – 90 (t. y. pilnai priklausoma nuo aplinkinių). Pateikė 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų įvertinimą: mergaitė tik kartais reaguoja į savo vardą, dažnai daiktus, žaislus deda į burną; praktiškai nekalba, kalboje tik pavieniai garsai. Labai ribotas kalbos supratimas. Savitvarkos ir higieniniai įgūdžiai neišvystyti. Stebimas rankų tremoras, stereotipiniai judesiai. Objektyviam intelekto vertinimui neprieinama. Logopedo įvardintuose sunkumuose nurodo, kad kalbinimus be vizualių daiktų mergaitė ignoruoja. Vertinimo aplinkoje į vardą nesureaguoja. Stebimos gausesnės seilių sankaupos burnoje. Kalbinis aktyvumas itin minimalus. Paveikslėlius ignoruoja, pirštuku nerodo, nesieja regimosios ir girdimosios informacijos. Pedagoginio vertinimo dalyje nurodyta, kad mergaitė atpažįsta tik artimoje aplinkoje esančius žmones. Suinteresuoto asmens teigimu, kad be specialaus parengimo mergaitė negali būti paimta iš jai artimos aplinkos į nepažįstamą aplinką ilgalaikiam bendravimui su jai nepažįstamais asmenimis. Paaiškino, kad dėl ilgalaikio bendravimo su dukra jis kreipėsi 2024 m. rugsėjo 1 d. el. laišku į išieškotoją (apie tai, kad numatyta adaptacija neįvyko; dukra nesuvokia jo kaip tėvo ir laiko pašaliniu asmeniu; bendravimas dukrai kelia neigiamas emocijas, ji kankinasi; kyla grėsmė nesuvaldyti dukros spontaniško/neprognozuojamo elgesio); prašo išieškotoją alyvauti kartu bendravimo metu su dukra). Paaiškino, kad dėl darbo laiko ir logistikos problemų vakarinio transporto piko metu, baigęs darbą galėjo vaiką paimti 2024 m. spalio 4 d., penktadienį, 17 val. iš išieškotojos namų ir tai planavo padaryti, jeigu išieškotoja būtų sutikusi kokia nors forma vėliau padėti nuraminti vaiką. Išieškotojai atmetė bet kokią galimybę dalyvauti ir jam padėti. Nurodo, kad jis atvyko į išieškotojos namų kiemą automobiliu 2024 m. spalio 6 d. apie 10 val. bendravimui paimti dukrą ir susidūrė su išieškotojos sugyventiniu G. Z., kuris prieš jį smurtavo.

12. Suinteresuotas asmuo E. Š. rašytiniuose paaiškinimuose ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad skolininkas I. P. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos nei tokiu turiniu, nei tokiais terminais, kurie nustatyti teismo sprendimu. Paaiškino, kad su skolininku dukros S. susilaukė 2012 m.; nuo 11 mėnesio vaikui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ja rūpinosi kartu su skolininku iki 2016 m. birželio, kai jis, motyvuodamas, kad per daug dėmesio skiriama dukrai, susirinko savo baldus ir išsikraustė. Šalys oficialiai išsiskyrė 2018 m. spalį. Kadangi skolininkas tvarkingai kas antrą savaitgalį pradėjo imti dukrą dviem nakvynėms, pasitikėjusi, kad taip bus ir toliau, skyrybų sutartyje neįrašė jokio lankymo grafiko. Prižiūrėti dukrą skolininkui sunkumų nekildavo. Paskutinį kartą S. skolininkas paėmė nakvynėms 2019 m. rudenį. Atvežė vaiką nepatenkintas, kad ji apšlapino jo žmonos sofą. Nuo to laiko vaiko nebeėmė ir ja nesidomėjo. 2022 m. pavasarį parašiusi jam el. laišką su prašymu duoti kraujo Santaros genetikos centre, kadangi po daug metų trukusių genetinių tyrimų atsirado galimybė nustatyti S. diagnozę ir tam reikėjo S. ir abiejų tėvų kraujo mėginių, tačiau skolininkas atrašė, kad vaikų turėti neketina ir kad jam tai neaktualu. Kadangi skolininkas nevykdė tėvo pareigų, ji kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta skolininko ir dukros bendravimo tvarka. Atsiliepime skolininkas teigė, kad su dukra negali matytis, nes sunkai serga sutuoktinė ir jo tėvas, nutrūkęs jų ryšys su dukra, ji yra neįgali ir jam sunku pasirūpinti jos higiena, be to, jų namas per mažas, jame nėra žaislų. Nerimavo, kad dukrai bus sunku naujoje aplinkoje su naujais žmonėmis, tačiau tuo pačiu siūlė dukrą atiduoti į vaikų globos namus. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pabrėžė, kad nepaisant tėvo ir sutuoktinės ligų, jo kaip tėvo pareiga yra susitvarkyti savo santykius taip, kad tai netrukdytų tėvystei, konstatavo, kad jo namas yra tinkamas vaikui, o vaiko negalia, nors ir skaudi, tačiau neatima vaiko teisės į tėvą, o dukters ėmimas savaitgaliais užtikrintų dukters teisę į sveiką ir pailsėjusią mamą bei nustatė konkretų dukters priežiūros grafiką. Jei tėvui reikia pagalbos dėl vaiko higienos – jis gali samdytis specialistą. Sprendimo nepakeitė ir apeliacinis teismas, į kurį kreipėsi skolininkas. Pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo dėl dukros pradžios iki dabar nepasikeitė dukters sveikata, elgesys ir neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas neturėtų būti vykdomas. Įsiteisėjus teismo sprendimui skolininkas elektroniniu laišku parašė, kad jos negerbia, nenori matyti jos veido, todėl bendravimą perėmė jos partneris G. Z. G. Z. el. laiške skolininkui pasidalino savo bendravimo patirtimi su S., nurodė priežastis, dėl ko vaikas kartais būna irzlus ir patarė, kaip jas spręsti. Skolininkas pirmam mėnesiui pasiūlė savo grafiką – pirmus du savaitgalius (2024 gegužės 11 d. ir 18 d.) tik pabūna su vaiku, trečią savaitgalį paima dukrą su viena nakvyne, o nuo ketvirtos savaitės (2024 m. gegužės 31 d.) jau prižiūri vaiką pagal teismo sprendimą. Pirmą savaitgalį susitikęs su dukra ir su ja pasivaikščiojęs kelias valandas, skolininkas jau gegužės 15 d. parašė jai laišką, kad nenori vaiko imti su nakvyne, nes jo tėvui sunki liga, sutuoktinei sunki liga, skolininkas išleido 12000 Eur prieš tai vykusiam teismo procesui ir S. su juo irzli. Kadangi šiuos argumentus teismas buvo įvertinęs priimdamas sprendimą – ji skolininko pasiūlymą atmetė ir pareikalavo, kad vykdytų teismo sprendimą. Gegužės 18 d. skolininkas su dukra susitiko kelioms valandoms, o po savaitės atsiuntė el. laišką su dar vienu pasiūlymu dukrą S. atiduoti auginti į prieglaudą. Pasiūlymo atsisakė, o G. Z. pasiūlė dar mėnesiui palengvinti bendravimo su dukra grafiką, tačiau paprašė nuo 2024 m. liepos mėnesio pradėti vykdyti teismo sprendimą pilnai, be to, išsirinkti vasaros savaitę, kurią praleis su dukra. Pažymi, kad S. labai džiaugėsi bendravimu su savo tėvu, nors po ilgos pertraukos pirmą kartą jį pamačiusi pastebimai sutriko, tačiau jau antro susitikimo metu šokinėjo iš džiaugsmo, noriai sėdosi į jo mašiną ir visą laiką šypsojosi. S. laukdavo jų susitikimų, atvažiavus į kiemą bet kokiai mašinai griebdavo G. už rankos ir vesdavo į kiemą galvodama, kad atvažiavo tėtis. Nors skolininkas nevykdė nei teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, nei savo paties pasiūlytos, nei tos, kurią siūlė G. Z., tačiau, kai parašydavo, kad nori dukrą paimti kelioms valandoms, matydami dukters džiaugsmą, neprieštaraudavo. Bandymai tiek žodžiu, tiek raštu reikalauti, kad vykdytų teismo sprendimą, sukeldavo skolininko pyktį, kaltinimus ir įžeidinėjimus jų ir jų šeimos atžvilgiu. Dėl to, kad skolininkas nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri konstatavusi, kad skolininkas tikrai jos nevykdo, pasiūlė kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo.

13. Suinteresuotas asmuo E. Š. nurodė, kad kreipėsi į antstolį. Supratęs tai, skolininkas parašė, kad savaitgalį vykdys teismo sprendimą ir pasiims S. į išnuomotą butą, tačiau kartu visam savaitgaliui privalanti važiuoti ir ji. Paprieštaravus, kad teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje to nėra, jis pareiškė, kad veikia geriausiais vaiko interesais ir ji teismo sprendimą privalo vykdyti taip, kaip nori jis. Parašė, kad atvažiuos dukros trumpam pasiimti sekmadienį. Šeštadienį atvyko antstolis ir faktinių aplinkybių protokolu užfiksavo, kad dukra nepaimta savaitgaliui. Skolininkas atvyko sekmadienį, labai ilgai skambino ir beldė į duris rėkdamas, kad atėjo pasiimti dukros S. P. Toks skolininko elgesys išgąsdino ir sutrikdė vaikus, todėl G. išėjo į lauką ir pareikalavo, kad jis pasišalintų iš jų kiemo. Policijai atvykus, buvo surašytas orderis, kad skolininkas be leidimo atvyko į jų kiemą ir ignoravo reikalavimus iš jo pasišalinti. Praėjus keliems mėnesiams po šio įvykio skolininkas parašė pareiškimą Policijai, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Skolininkas niekada nevykdė teismo sprendimo, suinteresuotas asmuo prašo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti pilna apimtimi.

14. Teismo posėdžio metu išieškotoja E. Š. paaiškino, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 29 d. ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikas pas skolininką nebuvo niekada ilgiau nei vieną dieną. Prašo skirti maksimalią baudą skolininkui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismo posėdžio metu išieškotojos E. Š. atstovė advokatė Greta Paskačimienė paaiškino, kad visos aplinkybės, kuriomis remiasi skolininkas, motyvuodamas sprendimo nevykdymą, buvo išanalizuotos priimant teismo sprendimą. Atstovė rašo skirti maksimalią baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismo posėdžio metu skolininkas I. P. paaiškino, kad bendravimas su vaiku nutrūko po skyrybų, todėl dukra nenori ilgai būti su tėvu. Prašo atmesti pareiškimą dėl baudos skyrimo, nes buvo susitarta dėl kitos bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

19. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas, o išieškotojas turi įrodyti teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus. Nustačius teismo nutarties nevykdymo faktus, sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, tuomet skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negalėjo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų E. P. (Š.), I. P. santuoka yra nutraukta, šalys turi nepilnametį vaiką S. P., gimusią (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024 nustatė atsakovo I. P. ir šalių dukros S. P. bendravimo tvarką:

1) atsakovas I. P. su dukra S. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas mergaitę kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Apie tai, iš kur dukra bus paimama, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš paėmimo dieną einančios dienos 17.00 val.;

2) atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitę dukros mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į dukros ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražindamas už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. Apie pageidaujamą bendravimo su vaiku savaitę atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Esant tarp šalių nesutarimui, atsakovui yra pirmenybė bendravimo atostogų metu laiką rinktis lyginiais metais, ieškovei – nelyginiais;

4) S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas;

5) jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, tėvo bendravimas su dukra nebus galimas (atsakovo liga, komandiruotės ar pan., pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja;

6) ieškovė dukros bendravimo su tėvu laikotarpiui įdeda vaikui reikalingus drabužius / avalynę, žaislus, vartojamus vaistus, papildus ir kitus daiktus, kurių dukros priežiūrai gali prireikti, kuriuos pasibaigus bendravimo laikotarpiui tėvas grąžina motinai;

7) atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą;

Žemesnės instancijos teismas

8) abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-809-562/2024, išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo, apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą.

24. Antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-24-28-39111 buvo priimtas išieškotojos E. Š. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-254-842/2024, taip pat Prašymas, kuriame E. Š. nurodo, kad I. P. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-254-842/2024) nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos: 1) nepasiima dukros kas antrą penktadienį savaitgaliui; 2) nepaėmė dukros savaitei vasaros atostogų metu. Taip pat pateiktas 2024 m. spalio 7 d. antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo antstolis konstatavo, kad 2024 m. spalio 5 d. 12 val., pradėjus vykdyti faktinių aplinkybių konstatavimą adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant E. Š., minėtu adresu namo duris atidarė ir įleido pati E. Š. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu E. Š. dukra S. P. buvo savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

25. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 15 d. skolininkui I. P. surašytas raginimas vykdyti sprendimą Nr. S-24-28-39444 ir Prašymas pateikti informaciją Nr. S-24-28-39445, kuriais skolininkas informuotas, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. antstolio kontoroje gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-254-842/2024, kuriuo nustatyta atsakovo I. P. ir šalių dukros S. P. bendravimo tvarka bei išieškotojos E. Š. panešimas, kad 2024 m. spalio 4 d. nebuvo vykdomas nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai. Taip pat 2024 m. spalio 15 d. I. P. išsiųstas prašymas pateikti informaciją (pagal patvarkymą Nr. S-24-28-39445: kodėl mergaitė nebuvo paimta 2024 m. spalio 4 d. iš jos gyvenamosios vietos arba iš mokyklos; kodėl dukra nebuvo paimta savaitei jos vasaros atostogų metu) ir sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus (rašytinius paaiškinimus). 2024 m. spalio 15 d. skolininkui I. P. surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-28-39443.

26. Vykdomojoje byloje esančiame 2024 m. spalio 22 d. I. P. paaiškinime teigiama, kad jis derino mergaitės bendravimo tvarką 2024 m. spalio 4 - 6 dienomis iš jos gyvenamosios vietos su dukros motina, ketino paimti dukrą 2024 m. spalio 6 d., tačiau išieškotoja atsisakė šiuo klausimu bendradarbiauti, todėl jis atvyko paimti dukrą 2024 m. spalio 6 d. Skolininkas teigia, kad jis buvo melagingai apkaltintas smurtu; skolininkas orderį apskundė ir jis 2024 m. spalio 22 d. buvo panaikintas. Dėl vaiko nepaėmimo vasaros atostogų metu, skolininkas nurodė, kad vaikas nėra adaptavęsis prie jo jai nepažįstamos aplinkos, ko negalėjo niekas numatyti.

27. Byloje esantis 2024 m. spalio 6 d. Pranešimas pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jis skirtas apsaugos nuo smurto aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui I. P. 15 dienų terminui, skiriant įpareigojimą nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini); nesiartinti 100 m atstumu prie E. Š. <...> ir kartu su gyvenančiu vaikais S. P., <...>, nebendrauti, neieškoti su jais ryšių.

28. Vykdomosios bylos medžiaga – 2024 m. spalio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimu, nustatyta, kad vaiko S. P. motina nurodžiusi, jog 2024 spalio 6 d. tarp E. Š. ir I. P. (S. tėvų) įvyko konfliktas, nes tėvas nesivadovaudamas teismo nutartimi atvyko pasiimti dukters; vaikas stebėjo šį įvykį pro langą, patyrė išgyvenimus, emocijas išreiškė ašaromis. Vaiko tėvas nurodė, kad vaiko motina dirbtinai kelia konfliktus, teikia policijai melagingą informaciją. Nuomonė apie vaiką ir jo priežiūrą bei bendravimo tvarką buvo išsakyta 2024 m. rugpjūčio 8 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)), ji nepasikeitė nuo praeito vaiko situacijos vertinimo.

29. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

30. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...> antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

32. Kaip minėta, 2024 m. gegužės 9 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024, kuriame nustatyta I. P. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku S. Vykdomasis raštas išduotas 2024 m. rugsėjo 25 d., antstolio kontoroje priimtas 2024 m. spalio 14 d., o 2024 m. spalio 15 d. išsiųstas skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą ir prašymas pateikti informaciją bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai išsiųstas prašymas nedelsiant raštu pateikti antstoliui Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. 2024 m. spalio 22 d. antstolio kontoroje gautas I. P. paaiškinimas. 2024 m. lapkričio 25 d. antstolio kontoroje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymas. 2024 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nurodyti bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kurie užfiksuoti 2024 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendime, kuriuo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, paprastai nurodoma, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu laiku turi vykti bendravimas (pavyzdžiui, bendraujama su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimant mergaitę kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į vaiko gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; bendraujama su dukra vieną savaitę dukros mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į dukros ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražinant už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val.). Tai reiškia, kad tokiame teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente yra nurodyti konkretūs teismo sprendimo įvykdymo terminai.

34. Taigi įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, terminai yra aiškūs. Teismas negali sutikti su skolininko I. P. pateiktais argumentais, kad išieškotoja E. Š. (dukros S. motina) nebendradarbiauja ir nebendrauja su vaiko tėvu I. P. šalių nepilnametės dukros interesais. Kaip minėta, antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuota, kad S. P. 2024 m. spalio 5 d. buvo savo gyvenamojoje vietoje. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, šalių vaiko S. akivaizdoje 2024 m. spalio 6 d. kilo konfliktas tarp I. P. ir su E. Š. gyvenančiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta E. Š. veiksmų, kuriais ji būtų siekusi sutrukdyti I. P. ir dukros S. P. bendravimą 2024 m. spalio 4-6 dienomis ar kitokiu laiku.

35. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad E. Š. ir su ja gyvenantis G. Z. nuo 2024 m. gegužės 31 d. nepilnametės S. bendravimo tvarkos klausimais (su mergaitės tėvu) gana dažnai el. laiškų forma bendravo su I. P. Pavyzdžiui, 2024 m. gegužės 31 d. el. laiške I. P. buvo siūloma nuo 2024 m. birželio mėnesio 1 savaitgalio paimti dukrą S. kiek jis norėtų, o 8-9 dienomis – jam pasirenkant patogiausią dieną. Arba, el. laiške I. P. nurodoma, kad 2 savaitgalius nereiks imti S. dėl E. Š. ir G. Z. atostogų ir siūloma pasirinktinai pasiimti S. 2024 m. birželio 29 arba 30 dienomis. Taip pat šiame el. laiške buvo siūlyta I. P. pasirinkti vasaros savaitę, kurią jis visą pilnai paimtų S.. I. P. buvo siūlomi galimi patarimai dėl S. mitybos, fizinės veiklos ir kt., jei mergaitė bus ilgiau pas tėvą.

36. Taip pat vykdomojoje byloje iš el. susirašinėjimo nustatyta, kad: 1) 2024 m. rugsėjo 21 d. G. Z. I. P. rašo apie S. paėmimą 2024 m. spalio 4 d. 15 val. iš mokyklos arba 17 val. iš namų iki 2024 m. spalio 6 d. 17-19 val. ir siūlo dėl papildomo susitikimo, dėl papildomo S. paėmimo, paaiškinant, kad bendravimas bus vykdomas pagal teismo sprendimą (paaiškinant, kad I. grafikas jiems netiko, nors jam nesipriešino, tačiau davė galimybes I. susidėlioti savo reikalus tuo aspektu); tai pakartota ir 2024 m. rugsėjo 22 d. laiške; 2) 2024 m. rugsėjo 28 d. el. laiške E. Š. primena I. P., kad kitą savaitgalį jis turįs paimti dukrą S. pagal nustatytą bendravimo tvarką; 3) 2024 m. spalio 3 d. E. Š. rašo I. P., kad S. jam perduos G. Z.

37. Taigi teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių kad išieškotoja E. Š. nebendradarbiauja ir/ar nebendrauja su dukros S. tėvu I. P. šalių nepilnametės dukros interesais, todėl šie skolininko argumentai atmestini. Pažymėtina ir tai, kad I. P. turėjo numatyti, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas gali sukelti konfliktą ir toks skolininko elgesys (kaip 2024 m. spalio 4-6 dienomis) neatitiko vaiko interesų, juolab, kai pats skolininkas (tiek paaiškinimuose antstoliui, tiek atsiliepime teismui) akcentuoja dukros adaptacijos tėvo aplinkoje svarbą.Taip pat teismas negali sutikti ir su kitais I. P. nurodomais argumentais apie tai, kad tėvas savo mažametei dukrai yra neatpažįstamas asmuo, ji jo nesuvokia kaip tėvo, yra neadaptavusi prie tėvo jai nepažįstamos ir pan. nurodomų aplinkybių.

38. Kaip minėta, bendravimo su vaiku tvarka teismo nustatyta 2024 m. sausio 12 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d. Aktualu pažymėti, kad teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024, yra konstatuota, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 (minimoje byloje priimtu sprendimu nutraukta šalių santuoka) yra nustatęs, kad ieškovas (I. P.) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su dukra bendrauja ir kartu leidžia laiką puikiai, ji labai džiaugiasi susitikusi su ieškovu, ieškovas stengiasi parinkti dukrai tokias pramogas ir laisvalaikio praleidimo būdą, kuris jai būtų įdomus ir naudingas. Ieškovas nurodo, kad jis sugeba tinkamai pasirūpinti dukra ir jos poreikių užtikrinimu. Atsakovė teikdama prašymą leisti ieškovui I. P. matytis su dukra S. P. tik viešose vietose ir tik dalyvaujant atsakovei E. P., jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendravimas su dukra ne viešose vietose pažeidžia vaiko interesus, vaiką traumuoja ar kitaip neigiamai įtakoja, į bylą nepateikė. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie netinkamą, keliantį grėsmę vaiko sveikatai ieškovo elgesį, atsakovė nenurodė, o teismas nenustatė. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra (21 punktas).

39. Taip pat minėtame 2024 m. sausio 12 d. sprendime teismas konstatavo, kad kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, šalių dukrai net tėvo nuotrauka sukelia geras emocijas, atsakovas mergaite seniau sugebėjo tinkamai pasirūpinti, todėl spręstina, kad atsakovas gebėtų ir galėtų tinkamai pasirūpinti dukra ir tai nepažeistų vaiko interesų. Už emocinio ryšio atnaujinimą/atsiradimą taip pat atsakingas suaugęs žmogus, o ne vaikas, todėl šia aplinkybe atsakovas negali pateisinti savo nebendravimo su dukra (22 punktas).

40. Taigi kaip matyti, nuo 2024 m. sausio 12 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (kuris įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d.) iki šalių dukros S. 2024 m. vasaros atostogų, o taip pat 2024 m. spalio 4-6 dienų nagrinėjamos situacijos, kuomet I. P. turėjo paimti dukrą pas save pagal nustatytą bendravimo tvarką, praėjo gana trumpas laikotarpis (nuo 2 iki 5 mėnesių). Nors I. P. paaiškinimuose antstoliui ir atsiliepimuose teismui teigia, kad dukra nėra adaptavusi prie tėvo jai nepažįstamos aplinkos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada, kaip ir dėl kokių aplinkybių/priežasčių per tokį trumpą laikotarpį pasikeitė šalių dukros S. elgesys jos tėvo I. P. atžvilgiu, kuomet vaikas tapo neprognozuojamo elgesio, neatpažįstantis tėvo aplinkos ir pan. (kaip teigia skolininkas).

41. Taip pat iš vykdomojoje byloje esančio el. šalių susirašinėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. el. laiške G. Z. I. P. rašo, kad S. džiaugiasi matydama tėvą, jo laukia; 2024 m. spalio 3 d. E. Š. rašo I. P., kad S. džiaugiasi, myli, laukia prie lango, o tėvas (ją) nuvilia; mergaitė gerai jaučiasi naujoje aplinkoje ir su naujais žmonėmis. Iš 2024 m. rugpjūčio 17 d. el. laiško nustatyta, kad S. dviem savaitėms su šeimos nariais (mama ir kt.) buvo išvažiavusi į Klaipėdą. Minėtos aplinkybės atkartojamos ir suinteresuoto asmens E. Š. rašytiniuose paaiškinimuose, su kuriuo pateikta ir ugdymo įstaigos pažyma apie S. pasiekimus. Kadangi šios nustatytos aplinkybės nepatvirtina I. P. nurodomų argumentų, kad dukra jo neatpažįsta jo kaip tėvo, neatpažįsta jo aplinkos ir pan., šie skolininko argumentai laikytini taip pat teisiškai nepagrįstais.

42. Sutiktina, kad vaiko su negalia auginimas yra sudėtingas kiekvienai šeimai, tačiau pažymėtina, kad negali būti toleruojama tokia situacija, jog dėl vieno iš tėvų vengimo ar jam pačiam kylančių emocinių sunkumų, būtinybės keisti/derinti savo esamos šeimos gyvenimą prie dukros poreikių, rūpestis vaiku būtų perkeltas tik vienam iš vaiko tėvų (šiuo atveju dukros motinai, turinčiai taip pat šeimą). Be to, nepertraukiamo bendravimo savaitė vasaros atostogų metu, kelios bendravimo dienos paeiliui (kaip šiuo nagrinėjamu atveju 2024 m. spalio 4-6 dienomis) yra naudingos ir vaikui, ir jo tėvui, kadangi dėl darbinio (ar kitokio) užimtumo tai sudaro galimybes paprasčiau/lanksčiau planuotis kiekvienam iš tėvų savo laiką. Todėl šiuo aspektu nesutiktina su I. P. ir dėl jo išsakyto kito argumento, kad jis 2024 m. spalio 4 d. negalėjo vaiko paimti dėl darbo ir logistikos problemų ir jei išieškotoja E. Š. kokia nors forma būtų galėjusi padėti vaiką nuraminti. Šiuo atveju I. P. nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis dėjo papildomas pastangas, nors ir trumpais, bet papildomais bendravimo laikotarpiais siekti su dukra užmegzti ryšį. Vien tai, kad E. Š. nesutiko su I. P. siūloma tvarka ir laikėsi teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, ką nurodė ir pripažino paaiškinimuose ir atsiliepimuose pats I. P., negali būti skolininko bendravimo tvarkos su dukra nevykdymo pateisinimu. Sutiktina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, tai numatyta ir šiuo konkrečiu atveju (8 punktas). Bendravimo tvarka gali būti keičiama teismo sprendimu arba šalių bendru sutarimu. Tokiu atveju, jei šalims nepavyko suderinti kitokios, nei teismo sprendimu patvirtintos, tvarkos, skolininkas privalėjo pirmiausia vadovautis teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka ir imtis veiksmų dėl jos pakeitimo (kreiptis su pareiškimu į teismą).

43. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju I. P. teigia, kad jis 2024 m. spalio 4 d. negalėjo vaiko paimti dėl darbo ir logistikos problemų, jei išieškotoja kokia nors forma būtų galėjusi padėti vaiką nuraminti. Skolininkui neatvykus 2024 m. spalio 4 d. į išieškotojos namus paimti dukros, nėra jokio pagrindo teigti, kad 2024 m. spalio 4 d. šalių dukra S. buvo nerami, priešiška tėvui ar pan. (kaip teigia skolininkas); tądien skolininkas dukros būsenos nematė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko tėvui (motinai), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta ir kuri gali būti taisytina praplečiant tėvo su vaiku bendravimo tvarką, kuri gali būti pakeista tiek bendru šalių sutarimu, tiek teismo sprendimu, jei šalims nepavyktų susitarti.

44. Iš minėtos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos matyti, kad joje nėra jokių nuostatų apie tai, kad vaiko mama turi pareigą padėti vaiko tėvui įgyvendinti (vykdyti) bendravimo tvarką. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. E. Š. I. P. rašė, kad ji nevažiuos kartu su dukra ir jos tėvu 2024 m. spalio 4-6 d. ir tai pakartojo ir 2024 m. spalio 1 d. laiške. Nors 2024 m. spalio 2 d. el. laiške I. P. teigė, kad sutinkantis paimti S., tačiau jei S. mama nevyks kartu, tai praleis S. namuose arba S. neims ir paims tada sekmadienį kelioms valandoms; taip pat 2024 m. spalio 3 d. I. P. rašė, kad jis sutinka penktadienį 17 val. paimti S. 3 dienoms, tik jei S. mama vyks kartu, jei nevyks – dukros neims. Vėlesniame el. laiške I. P. nesutiko penktadienį paimti S. net kelioms valandoms, nes nėra garantuotas, kad galės ir penktadienį ją grąžinti; dar kitame laiške I. P. nurodo, kad jis atvyks paimti dukrą sekmadienį kelioms valandoms. 2024 m. spalio 3 d. E. Š. rašo I. P., kad nesutinka su I. ir kad negalima imti vaiko kada nori. Minėti duomenys patvirtina, kad išieškotoja ir skolininkas nesusitarė dėl kitokios (naujos) bendravimo su vaiku tvarkos, todėl I. P. esamoje (nagrinėjamoje) situacijose privalėjo laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. priimtame sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

45. Skolininko teigimu, antstolis subjektyviai ir nepagrįstai formuluoja poziciją, kad I. P., siekdamas nevykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, prisigalvoja dirbtinų kliūčių. Taip pat I. P. teigia, kad jo dukrai tėvo aplinka nėra pažįstama, prie jos ji nepripratusi ir todėl patiria bendravimo žalą, kančias. Šiuo aspektu pažymėtina, kad I. P. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, darytų jam žalą, taip pat kad jis būtų išreiškęs aiškų nenorą bendrauti su tėvu.

46. Taigi teismas negali sutikti su I. P. argumentais, kad jis negalėjo bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dėl to, kad dukrai S. reikėjo adaptuotis prie jai neatpažįstamo jos tėvo, prie jai nepažįstamos aplinkos. Byloje nenustatyta, kad I. P. neturėtų objektyvios galimybės laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. I. P. nurodomos dėl dukros adaptavimosi aplinkybės, dėl kurios jis nebendravo su vaiku vasaros atostogų metu (pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 29 d. el. laiške I. P. teigia, kad jo dukra nematė beveik 2 mėnesius), 2024 m. spalio 4-6 dienomis, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Taip pat skolininko nurodytos ir tokios aplinkybės, kaip būsto nuoma, kitų I. P. šeimos narių padėtis ir pan., gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir su juo nebendrauti, juolab, kad per tokį trumpą laiką su dukra nebuvo bendrauta ilgesniu laiku (pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, šias nagrinėjamas spalio mėn. tris dienas). Teismo vertinimu, skolininkas nevykdė bendravimo su vaiku tvarkos 2024 spalio 4-6 dienomis.

47. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

48. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).

50. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).

51. Bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

52. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti skolininkui I. P. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas atsižvelgia ir į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes (konstatuota, jog 2024 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-842/2024 nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka dėl I. P. netinkamų veiksmų/neveikimo nėra vykdoma tinkamai; I. P. pažeidė teismo sprendimą dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ir tokiais veiksmais pažeidė vaiko teisę į maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu) ir į skolininko I. P. pateiktus paaiškinimus apie tai, jog dukra S. yra neparengta ilgalaikiam bendravimui su tėvu. Teismas atkreipia skolininko I. P. dėmesį, kad nors teismo sprendimu yra apibrėžta, kad šalims susitarus, gali su vaiku bendrauti kita tvarka, tačiau iš į bylą pateikto šios bylos šalių susirašinėjimo matyti, kad išieškotoja nesutiko, kad tėvo bendravimo metu su vaiku būtų bendraujama kitaip, nei nustatyta tvarkoje (bendraujama dalyvaujant išieškotojai). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog I. P., atsižvelgdamas į susidariusią situaciją (kaip jis teigia, vaiko nepasirengimą ilgesniam bendravimui su tėvu), būtų siekęs pakeisti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad ji užtikrintų vaiko interesus ir būtų atsižvelgta į skolininko nurodomas aplinkybes. Taigi teismo vertinimu, tokiais veiksmais I. P. iš esmės pažeidė pareigą bendrauti su dukra pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką (tai yra iš esmės nevykdė teismo sprendimo 2024 m. spalio 4-6 dienomis).

53. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įvertinus teismo sprendimo nevykdymo trukmę, aplinkybę, jog skolininkui bauda vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, taip pat vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo kriterijais, antstolio prašymas tenkinamas iš dalies – skolininkui I. P. skiriama 100 Eur bauda išieškotojos E. Š. naudai už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą (2024 m. spalio 4-6 dienomis). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tai pakankama sankcija, tam, jog būtų pasiekti baudos prevenciniai tikslai, būtų paskata tinkamai vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. Š. pateikė į bylą prašymą (su įrodymais) dėl 1693,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) I. P., kurias sudaro: 193,60 Eur už antstoliui Mindaugui Dabkui už 2024 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimą; 1500 Eur už advokatei Gretai Paskačimienei už susipažinimą su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teisme.

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

56. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos, kur nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

58. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotoja ir skolininkas) turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad šio proceso iniciatorius – antstolis, bet ne vykdymo proceso dalyvis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus prašymas tenkintinas iš dalies, todėl teismo vertinimu, iš skolininko I. P. išieškotojos E. Š. naudai priteisiama ½ dalis teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 846,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo I. P. (skolininkui) tenkinti iš dalies.

Skirti I. P., gim. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, t. y. už 2024 m. spalio 4-6 dienas, išieškotojos E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko) I. P (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens (išieškotojos) E. Š., (duomenys neskelbtini), naudai 846,80 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė