Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-01-12 · Civilinė byla Nr. e2-254-842/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-12
Bylos Nr.
e2-254-842/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16334-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
I. P.
Advokatai
Aušra Saulėnienė, Diana Mieliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-254-842/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16334-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,atsakovui I. P., jo atstovei advokato padėjėjai Dianai Mieliauskienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui I. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 dalį dėl išlaikymo, nustatant, kad nepilnametei dukrai S. P. išlaikymui atsakovas I. P. moka po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką; 3) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 buvo patvirtinta ginčo šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje, be kita ko, ieškovė ir atsakovas sulygo dėl savo teisių ir pareigų nepilnametės dukros S. P., atžvilgiu. Šalys susitarė, kad dukros S. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. P., kad atsakovas I. P. savo dukros S. P. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokės po 300,00 Eur, kad mokamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdys E. P., kad konkreti I. P. bendravimo tvarka su dukra S. P. nenustatoma. Pažymėjo, kad dukrai S. P. dėl (duomenys neskelbtini) yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl dukrai reikalinga nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra, įvairi terapija ir vaistai. Po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo per neteisminę mediaciją kompromiso dėl išlaikymo sumos nepilnametei dukrai padidinimo pasiekti nepavyko. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo kilo nesutarimai ir dėl bendravimo su vaiku. 2018-10-01Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ginčo šalys nenustatė konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, atsakovas I. P. nusišalino nuo bendravimo su vaiku, atsakovui neprisidedant prie vaiko priežiūros, poilsio, laisvalaikio, ieškovė neturi galimybių viena pilna apimtimi tenkinti vaiko interesų. Per laikotarpį nuo 2019 metų rudens atsakovas nei vieno karto neaplankė dukros, nei vieno karto nepraleido su ja laisvalaikio, nei karto nepasidomėjo jos gyvenimu, ir t. t. Atsakovas privalo skirti laiko bendravimui su vaiku, nes nusišalinimas nuo bendravimo su dukra neatitinka pačios S. P. interesų. Čia pasakytina, kad tėvo požiūrį į dukrą S. P. atspindi ta aplinkybė, kad atsakovas atsisako geranoriškai atlikti genetinį kraujo tyrimą, kurio rezultatai, kaip sakė gydytojai, gali padidinti dukros S. P. gydymo efektyvumą. Ieškovei su jos draugu (duomenys neskelbtini) gimė antra dukra T. Z., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Z.. Ieškovė nedirba, nes turi rūpintis trimis vaikais, įregistravo individualią veiklą. Ieškovės pajamos minimalios, ji gauna tik vaikų priežiūros išmokas. Ieškovė neturi galimybės dirbti pagal darbo sutartį, nes ji turi didelę dalį savo laiko skirti dukrai S. (kelionės į mokyklą ir atgal, įvairios procedūros ir terapijos ir t.t.). Dukrą S. ieškovei finansiškai išlaikyti padeda jos mama bei draugas. Kadangi atsakovas nevykdo savo pareigos bendrauti su dukra ieškovė taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 sprendimo 1.10. punkto dalį ir nustatyti tokią atsakovo I. P. bendravimo su dukra S. P. tvarką: 1) Kas antrą penktadienį atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima iš mokyklos 15.00 val., jeigu dukra neina į mokyklą - iš ieškovės E. P. namų iki 17.00 val. Atsakovas I. P. dukrą S. P. grąžina į ieškovės E. P. namus sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; 2) Atsakovas I. P. dukrą S. P. per kiekvienas moksleivių atostogas (4 kartus per metus) pasiima savaitei (pasiima iš mokyklos iki 15 val. ar ieškovės namų iki 17 val.), ir grąžina į ieškovės E. P. namus po septinių dienų nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; 3) Atsakovui I. P. prižiūrint dukrą S. P., jis įsipareigoja užtikrinti dukrai poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, kas vakarą prausia, valo dantis, eidamas į lauką tinkamai ir taisyklingai aprengia pagal oro sąlygas.

2. Patikslintu ieškiniu ieškovė patikslindama ieškinio reikalavimą prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: 1) Kas antrą penktadienį atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima savaitgaliui iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. Ir, tik ieškovei leidus paima ją iš mokyklos 15.00 val., ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; 2) Atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima pas save bendravimui šiomis moksleivių atostogų dienomis: rudens atostogų metu nuo spalio 30 d. iki lapkričio 3 d., šv. Kalėdų atostogų metu nuo gruodžio 27 d. iki 31 d., žiemos atostogų metu nuo vasario 19 d. iki 23 d., pavasario atostogų metu nuo balandžio 2 d. iki 5 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 09.00. val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; moksleivių vasaros atostogų metu (birželio pabaiga – rugpjūčio 31 d.) atsakovas pasiima dukrą kas antrą penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos vėliausiai 18.00 val., grąžina ją atgal sekmadienį tarp 17.00 ir 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą; 3) S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą mažiausiai prieš savaitę; 4) Atsakovui I. P. prižiūrint dukrą S. P. jis įsipareigoja savo rizika ir lėšomis užtikrinti dukros priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų dukrai daiktų, medikamentų, arba būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai jam kompensuojamos; kas vakarą išprausti dukrą, išvalyti jai dantis. Atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis; 5) Jeigu nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas I. P. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio pagrįstumą. Ieškovė visiškai neįrodinėja (ar įrodinėja abstrakčiai) ieškinio faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, - nepateikdama jokių objektyvių argumentų, paskaičiavimų, aktualių ginčui rašytinių įrodymų, kaip ir reikšmingoje ieškinio dalyje nenurodydama kokiomis priemonėmis įrodinės ieškinio faktinį reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Pažymėjo, kad dukters poreikiams, ieškovė teismo įpareigojimą įvykdė tik pateikdama rašytinius įrodymus, kurių reikšmės neaiškino, su ieškinio turiniu ir reikalavimais nesiejo, neatliko jokių su teikiamais rašytiniais įrodymais susijusių skaičiavimų, ir tokiu būdu užkirsdama galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškovės reikalavimus bei įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu atsakovas kėlė klausimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau, pati ieškovė tam kategoriškai prieštaravo, nurodydama, jog atsakovas nesugebės pasirūpinti dukra. Atsakovui tik po santuokos nutraukimo tapo žinoma, jog ieškovė santuokos metu buvo neištikima, ką patvirtina, jog ieškovei su kitu vyru (duomenys neskelbtini) gimė jų pirmoji dukra (t. y. praėjus vos 4-iems mėnesiams po santuokos nutraukimo). Šiame kontekste, atsakovas atskirai pažymi, jog bendravimas su ieškove šiai dienai yra nutrūkęs, o būtent, faktiškai galutinai nutrūko po dukros savaitgalio pas atsakovą, kuomet dukrą atvežus į jos gyvenamąją vietą ir paaiškėjo, jog ieškovė, praėjus vos keturiems mėnesiams po skyrybų jau turi pagimdžiusi vaiką nuo kito vyro, tuo tarpu, ši reikšminga aplinkybė, kaip ieškovės nelojalumas ir neištikimybė santuokos metu, buvo sąmoningai slepiama nuo atsakovo santuokos nutraukimo metu, pasinaudojant atsakovo geranoriškumu bei siekiu pagelbėti ieškovei bei dukrai, sutinkant tiek mokėti dukrai didesnį išlaikymo dydį, tiek sutinkant, jog po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų didesnė turto dalis. Nurodė, kad nuo 2019 m. rudens atsakovas nebendrauja su dukra, todėl šiai dienai laikytina, jog tarp tėvo ir dukters yra visiškai nutrūkęs emocinis ryšys. Pažymėjo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių su ieškove, bendrauti su dukra tiesiogiai nebendraujant ir su ieškove nebuvo galimybės, kadangi dukra nekalba, komunikuoti su ja nebuvo (ir nėra) galimybės nei raštu, nei gestais, nei paveiksliukais ir pan. Atsakovo nuomone, ieškovė pasikliauja įvairiomis alternatyviomis medicinos gydymo priemonėmis, eksperimentuoja su dukros gydymu, kas, atsakovo įsitikinimu, ne tik neduoda jokios naudos, bet ir brangiai kainuoja. Nurodė, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turinti specialiųjų poreikių. Iš ieškovės ieškinyje pateiktos dukters poreikių lentelės galima spręsti, jog dukros būtinųjų poreikių tenkinimas sudaro 530,00 Eur/mėn., tuo tarpu, specialiųjų poreikių tenkinimas sudaro 898,00 Eur/mėn. Atitinkamai, ieškovė įrodinėdama dukrai priteistino išlaikymo dydį, nors nepateikia jokio paaiškinimo dėl mokėjimo pavedimų. Atsakovo vertinimu, Ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų didžiajai daliai Dukters poreikių patenkinti, dydis ne tik nepagrįstas faktiškai patiriamomis išlaidomis, tačiau, ir neprotingos, o dalis poreikių (išlaidų jiems patenkinti) kelia abejonių jų realumu, taip pat, teisine prasme šios išlaidos nėra susijusios nei su individualių nei specialiųjų vaiko poreikių tenkinimu:

4. Dubliku ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepimu. Pažymėjo, kad ieškinyje pagrindė visas būtinas dukters išlaikymui skirtinas išmokas, gaunamas pajamas už dukterį bei ieškovės turtinę padėtį (turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei gaunamų pajamų). Pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl nutrūkusio emocinio ryšio su dukra nepagrįsti, kadangi emocinį ryšį galima atstatyti.

5. Tripliku atsakovas atkartoja atsiliepimo į ieškinį motyvus. Pažymėjo, kad ieškovė pateiktame dublike objektyviai nepagrindė savo materialinių teisinių reikalavimų atsakovui, kas suponuoja ieškovės reikalavimų visišką nepagrįstumą ir ieškinio reikalavimų visišką atmetimą.

6. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė E. P. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad apsisprendė ieškinį teikti, kai jos psichoterapeutė pasakė, kad ieškovė subyrės. (duomenys neskelbtini) metais ieškovei gimė kita dukra, (duomenys neskelbtini) metais sūnus. Ji nebegalinti tiek daug lėšų skirti šalių dukros terapijai, papildams. Dėl dukros priežiūros ieškovė negali dirbti pagal darbo sutartį, tik su individualiai veikla, ribota teisė į atostogas. Dukra pradėjo eiti į mokyklą ((duomenys neskelbtini)), būna nuo 8.30 val. Iki 16.00 val. reikia pirkti priemones, mokėti už maitinimą (50 Eur/mėn.), nemokamas maitinimas nebuvo skirtas. Dukra vyksta į ekskursijas, tenka vežioti į mokyklą, per dieną susidaro 64 kilometrai vežant. Terapija siūlo šeimos gydytojas. Ieškovė į poreikių lentelę įtraukė tik tas, kurias būtų įmanoma lankyti , galėtų nuvežti. Atsakovas dukrą imdavo iki 2019 metų pabaigos, kol vieną kartą pasakė, kad mergaitė apsiusiojo sutuoktinės sofą ir nenori jos matyti. Atsakovas net močiutei uždraudė su dukra bendrauti. Parodžius tėčio foto dukra džiaugiasi, laksto po kambarį. Nemano, kad vaikui būtų kažkas baisaus bendravimas su tėvu. Kai šalys buvo kartu atsakovas laibai mylėjo dukrą, nemano, kad skriaustų. Atsakovas dukra rūpinosi 7 metus, nors seniai bendravo, niekas nepasikeitė, yra įgalus asmuo ir galės rūpintis vaikus. Galima nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Ieškovė prisidės, kad būtų tėvo ir vaiko ryšys. Atsakovas nedavė kraujo, kad būtų atlikti tyrimai. Reikia nustatyti diagnose, kad būtų aišku, kai su vaiku elgtis, ką duoti valgyti ir pan. Ieškovei skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovo prašoma suma už atstovavimo paslaugas yra per didelė. Valstybė vaikui finansuoja sanatoriją 1 kartą per metus, trijų savaičių trukmės. Ieškovė negali ilgam palikti mažų vaikų, todėl vyksta su lydinčiu asmeniu. Ji su dukra, kitas asmuo su kitu vaiku. Valstybė sanatoriją finansuoja vaikui ir vienam lydinčiam asmeniui, kuris kartu su S. gyvena. Mokykloje dukra gauna logopedo pagalbą vieną kartą per savaitę. Daugiau individualių konsultacijų nėra. Būsto pritaikymas būtų gerai, bet iš esmės to nereikia, dukra geba pati lipti laiptais. Savivaldybė suteikia pagalbą dėl namų infrastruktūros gerinimo, ieškovė turi batutą, balansinę lentą, veiklos lentą, bet tai nėra būti daiktai, daugiau – žaidimui, laisvalaikiui. Parinkdama procedūras / vitaminus ieškovė vertino poreikį, atsižvelgiant į tai, kad išbandyta. Ieškovės sveikata pašlijusi, turi daug ligų, geria antidepresantu, antibuiminius vaistus. Atsakovas ieškovę paliko 2016 metais, pats išėjo iš namų. Kai gimė antra ieškovės dukra, atsakovas jau draugavo su būsima žmona. Žemės sklypą pardavė, gavo 15 000 eur. Pirko didesnę mašiną, nes į turėtą jau nebetilpo šeima. Seną mašiną pardavė už 2 000 Eur, iš kurių sumokėjo mokesčius.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo I. P. atstovė advokato padėjėja Diana Mieliauskienė ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad byloje figūruoja ne objektyvūs duomenys, o ieškovės nuomonė, pvz., kad galima atstatyti ryšį, kokios procedūros teikia naudą, kad nereikia pritaikyti būsto ir pan. Dalis išlaidų nepagrįsta įrodymais. Atsakovas negali žinoti, kaip pakito vaiko elgsena, neturi specialių įgūdžių vaiku rūpintis. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamuose dokumentuose siūloma speciali ugdymo įstaiga, specialistų pagalba. Nukentėti gali paties vaiko interesai. Atsakovas dėl savo užimtumo, papildomos veiklos negalės būti kartu su vaiku. Atsakovo gyvenamoji vieta nepritaikyta, nėra vietos dukrai. Atsakovas nemato galimybės dėl bendrauti su vaiku. Atotrūkį lėmė, kai pamatė ieškovės naujagimį ir jam sukėlė neigiamas emocijas. Specialistai rekomenduoja vengti pokyčių vaiko gyvenimą, o dabar norima vaiką ,,įmesti” į svetimą aplinką. Dėl išlaikymo padidinimo atsakovo atstovė nurodė, kad lentelėje yra neatitikimų, jos skaičiavimais, tikėtina vaiko poreikių sumą mėnesiui yra 1 589 Eur. Atsakovo pusės skaičiavimais, alimentai su išmokomis vaikui sudaro 1 252 Eur/mėn. Atsakovas mano, kad likusia suma tikrai galėtų prisidėti ieškovė. Šalių turtinė padėtis ne itin skiriasi. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2018 m. nepasikeitė, tik atsirado dar du išlaikytiniai. Atsakovas įsitikęs, kad jo sąskaita bandoma kompensuoti padidėjusias išlaidas, gimus kitiems vaikams. Atsakovas mano, kad išlaidos, dėl kurių nėra šeimos gydytojo rekomendacijos, turėtų būti derinamos su atsakovu.

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas I. P. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad, kai ieškovei gimė dar du vaikai, prasidėjo didesnio išlaikymo reikalavimas šalių dukrai. Kol dukra yra dieninėje grupėje, ja ten pasirūpinama, tačiau ieškovės sugyventinis nedirba ir nenori prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Atsakovo skaičiavimu, dabar, pridėjus ir jo teikiamą išlaikymą, dukrai tenka 1 300 Eur. Žmonės tiek neuždirba. Tačiau tiek 5 asmenų šeimai išsilaikyti, žinoma, nepakanka. Dukros raida neprogresuos, nepaisant, kiek tam lėšų bus skirta. Dėl atsakovo bendravimo su dukra – bendravimas neįmanomas dėl dukros būklės. Šalims skiriantis, dukrai liekant su ieškove, ieškovei teko 2/3 santuokos metu užgyvento turto, atsakovas dukrai skyrė dosnų išlaikymą. Po kelių mėnesių nuo taikos sutarties sudarymo skyrybų byloje ieškovei gimė vaikas. Atsakovui buvo skaudu. Skaudu, kad ir dukros negalios atveju bandoma pasipinigauti. Bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų ir dukros interesų – jai reikalinga nuolatinė, pastovi, struktūrizuota aplinka. Bandomasis laikotarpis niekur nevestų, kadangi, atsakovo teigimu, bendravimas neįmanomas. Yra įstaigos, kurios padeda pasirūpinti, atsakovas dukrai reikalingos priežiūros suteikti negali. Ieškovė turėtų svarstyti galimybę pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, nors tai skamba žiauriai. Skyrybų metu atsakovui visi sakė (ieškovė, advokatai, Tarnybos atstovai), kad jis negebės pasirūpinti vaiku. Dabar praėjo daug metų, jis neįsivaizduoja, kaip rūpintųsi, kai dukra negeba komunikuoti. Atsakovo darbas įtemptas, nors įmonė valstybinė, bet dirbama bendrovių principu – dirbama ir po darbo. Po neigiamų potyrių atsakovui darbas yra vienintelis dalykas, kuris teikia džiaugsmą. Vaiką lengviau prižiūrėti būtų emociniais ryšiaisi nesusijusiems asmenims (nurodo, kad kalti ir medikai, leidę pernešioti kūdikį, laiku neatlikę cezaro pjūvio, esant dideliam vaiko svoriui), tiems, kurie žino, kaip tai daryti. Dėl poreikių atsakovas pažymi, kad ieškovė jų dydį ir pagrįstumą kaitalioja, atsižvelgiant į kitos pusės argumentus. Terapijos rekomenduojamos, o viską nustato pati ieškovė, tačiau (duomenys neskelbtini) metų ir niekas nesikeičia. Ieškovė prie vaiko poreikių tenkinimo taip pat turėtų prisidėti. Niekas nedraudžia ir dabar pasiimti auklės. Sugyventinis taip pat galėtų dirbti, o ne šūdus valyti. Faktiškai santykiai su ieškove nutrūko prieš du metus iki oficialių skyrybų. Atsakovui pasakius, kad reikia vaiką atiduoti į globos įstaigą ieškovė griebė peilį, pradėjo klykti, atsakovas užsidarė balkone. Ir tada paliko šeimos namus. Dar kurį laiką, kai gyveno tėvų namuose, susitikinėdavo su dukra. Negali visko užkrauti tėvams, kadangi jie garbingo amžiaus. Jei atsakovas būtų laisvesnis, būtų paprasčiau. Šalims gyvenant kartu buvo naudojamasi valstybės teikiamomis medicinos / sveikatinimo paslaugomis, į baseinus ir pan. einama nereguliariai, priklausomai nuo ieškovės noro, nuotaikos. Be to, tam tikras mankšteles galima ir namie padaryti. Delfinų terapija – vaikui pramoga, gauna emocijų, tačiau tas pats ir su kitu gyvūnu, pvz., šunimi. Pokyčių atsakovas nematė. Šalių santykiai yra neegzistuojantys, jie kartu nieko nesutartų dėl vaiko poreikių. Atsakovo sutuoktinės požiūris dėl bendravimo tvarkos nustatymo toks pat, kaip jo, kadangi dėl to jai tektų atsisėsti anksčiau laiko į invalido vežimėlį.

9. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta L. P. parodė, kad yra šeimos gydytoja, yra E. P. šeimos gydytoja. Pas ją S. P. užrašyta 2022 m., pirmas vizitas buvo susipažinimo, po to atėjo pažymos į mokyklą. Liudytoja siūlė vaiką į visuomenę integruoti per reabilitacijas, Pažymą teismui ruošė pagal turimus medicininius S. P. dokumentus, E. P. pasakojimus, savo patirtis su neįgaliais pacientais, atsižvelgdama į tai, kokios terapijos naudotos. Reabilitacijos reikalingos, kad vaikas neatsidurtų absoliučioje neįgalumo būklėje. Mano, kad yra didelis pasiekimas, kai (duomenys neskelbtini), tačiau be emocijų ar elgesio sutrikimų. Liudytojos teigimu, vaiko gydymui būdų nėra, bet yra būdų jos sveikatinimui, bendrai būklei pagerinti. Yra progresas, kai vaikas gerai jaučiasi šeimoje, adaptuojasi darželyje, mokykloje. Dėl progreso neturėtų būti sprendžiama pagal sveikus vaikus. Galima daug rekomendacijų dėl terapijos, reabilitacijų teikti, tačiau daug ką riboja finansai. Valstybė ne viską apmoka. Vaikas, kaip socialinė būtybė, turėtų būti ugdomas šeimoje. Slaugos namai nepritaikyti integracijai, jie skirti tik fizinių poreikių patenkinimui užtikrinti. Liudytoja parodė, kad supranta tėvo baimes bendrauti su neįgaliu vaiku, tačiau jis turėtų įprasti, gal prabus tėčio genas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų E. P. ir I. P. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo šalių dukrai dydžio ir tėvo bei vaiko bendravimo tvarkos susitariant tokiomis sąlygomis: 1) I. P. dukros S. P. išlaikymui kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) iki dukros pilnametystės. Išlaikymui skiriamos lėšos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) šalys pareiškia, kad po santuokos nutraukimo viena kitai nedarys jokių kliūčių bendrauti su dukra S. P., todėl atskira bendravimo tvarka nėra nustatoma. Sutartyje taip pat numatyta, kad E. P. įsipareigoja I. P. teikti informaciją apie dukros S. P. sveikatą, raidą, pasiekimus, šalys susitaria, kad sprendimai, susiję su dukros sveikata ir gydymu, jos mokymu ir lavinimu priimami abiejų tėvų susitarimu atsižvelgiant į dukters interesus.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

11. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

13. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

14. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

15. Ieškovė patikslintu 2023 m. liepos 26 d. ieškiniu prašo nustatyti tokią I. P. ir šalių dukros bendravimo tvarką: 1) Kas antrą penktadienį atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima savaitgaliui iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. Ir, tik ieškovei leidus paima ją iš mokyklos 15.00 val., ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.; 2) Atsakovas I. P. dukrą S. P. pasiima pas save bendravimui šiomis moksleivių atostogų dienomis: rudens atostogų metu nuo spalio 30 d. iki lapkričio 3 d., šv. Kalėdų atostogų metu nuo gruodžio 27 d. iki 31 d., žiemos atostogų metu nuo vasario 19 d. iki 23 d., pavasario atostogų metu nuo balandžio 2 d. iki 5 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 09.00. val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; moksleivių vasaros atostogų metu (birželio pabaiga – rugpjūčio 31 d.) atsakovas pasiima dukrą kas antrą penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos vėliausiai 18.00 val., grąžina ją atgal sekmadienį tarp 17.00 ir 19.00 val.į jos gyvenamąją vietą; 3) S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą mažiausiai prieš savaitę; 4) Atsakovui I. P. prižiūrint dukrą S. P. jis įsipareigoja savo rizika ir lėšomis užtikrinti dukros priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir / ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų dukrai daiktų, medikamentų, arba būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai jam kompensuojamos; kas vakarą išprausti dukrą, išvalyti jai dantis. Atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis; 5) Jeigu nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Abiejų tėvų susitarimu, tėvas su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku.

16. Ieškovė teigė, kad dukra prisimena tėvą, džiaugiasi matydama jo nuotrauką, tėvas nėra blogas žmogus ir ji tikisi, kad gebės tinkamai atliepti vaiko poreikius, be to, jai pačiai, įvertinant ir vaiko negalią, labai sunku, kai rūpestis vaiku tenka jai vienai.

17. Išvadoje Tarnyba nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški vykdymui ir neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų. Bylos nagrinėjimo teisme metu teikdama išvadą Tarnybos atstovė nurodė, kad pozicija dėl bendravimo tvarkos nesikeičia, pažymėjo, kad pagal CK 3.159 straipsnio 1 dalį tėvai negali atsisakyti teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu.

18. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad galimybės bendrauti su dukra nemato, nes yra nutrūkęs emocinis ryšys, jo gyvenamoji vieta nepritaikyta dukros poreikiams, dėl atsakovo žmonos diagnozių bendravimas keltų grėsmę žmonos sveikatai.

19. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas pabrėžė, kad bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų ir dukros interesų – jai reikalinga nuolatinė, pastovi, struktūrizuota aplinka. Bandomasis laikotarpis niekur nevestų, kadangi, atsakovo teigimu, bendravimas neįmanomas. Yra įstaigos, kurios padeda pasirūpinti, atsakovas dukrai reikalingos priežiūros suteikti negali. Ieškovė turėtų svarstyti galimybę pasinaudoti socialinėmis paslaugomis. Skyrybų metu atsakovui visi sakė (ieškovė, advokatai, Tarnybos atstovai), kad jis negebės pasirūpinti vaiku. Dabar praėjo daug metų, jis neįsivaizduoja, kaip rūpintųsi, kai dukra negeba komunikuoti. Atsakovo darbas įtemptas, nors įmonė valstybinė, bet dirbama bendrovių principu –ir po darbo. Po neigiamų potyrių atsakovui darbas yra vienintelis dalykas, kuris teikia džiaugsmą. Vaiką lengviau prižiūrėti būtų emociniais ryšiais nesusijusiems asmenims, tiems, kurie žino, kaip tai daryti. Dar kurį laiką, kai gyveno tėvų namuose, susitikinėdavo su dukra. Negali visko užkrauti tėvams, kadangi jie garbingo amžiaus. Jei atsakovas būtų laisvesnis, būtų paprasčiau. Atsakovo sutuoktinės požiūris dėl bendravimo tvarkos nustatymo toks pat, kaip jo, kadangi dėl to jai tektų anksčiau laiko atsisėsti į invalido vežimėlį.

20. CK 3.159 straipsnio, reglamentuojančio privalomą tėvų valdžios vykdymą, 1 dalyje numatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (to paties straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (to paties straipsnio 3 dalis). Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose (to paties straipsnio 4 dalis). Tėvų pareigos, į kurias įeina ir bendravimas, kasdienis rūpestis vaikais, priežiūra ir kita, vaikams yra absoliučios. Taigi akivaizdu, kad atsakovo prašymas nenustatyti bendravimo tvarkos negali būti tenkinamas ir situacija dėl bendravimo negali būti palikta neišspręsta. Atsakovo nurodomas jo gyvenamosios vietos nepritaikymas vaikui, žmonos liga, užimtumas tėvo pareigos vaikui jokiu būdu nepanaikina ir negali panaikinti. Atsakovas, būdamas suaugęs, išsilavinęs žmogus pats privalo išspręsti, kaip dabartinę savo gyvenamąją aplinką (pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovui priklausančiame būste būtų pakankamai vietos vaikui), šeiminę padėtį, gyvenimą būdą suderinti su vaiko priežiūra, kas yra kiekvieno žmogaus, auginančio vaiką, kasdienybė. Atsakovas taip pat turės galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis lengvatomis tėvams, auginantiems neįgalius vaikus (nedarbingumo suteikimas slaugant vaiką, galimybė derinti komandiruotes, pasirinkti atostogų laiką, ir pan.). Iškilus būtinybei, atsakovas galėtų pasitelkti artimųjų pagalbą ar samdyti asmenis, turinčius įgūdžių rūpintis asmenimis su negalia.

21. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 (minimoje byloje priimtu sprendimu nutraukta šalių santuoka) yra nustatęs, kad ieškovas (I. P.) atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su dukra bendrauja ir kartu leidžia laiką puikiai, ji labai džiaugiasi susitikusi su ieškovu, ieškovas stengiasi parinkti dukrai tokias pramogas ir laisvalaikio praleidimo būdą, kuris jai būtų įdomus ir naudingas. Ieškovas nurodo, kad jis sugeba tinkamai pasirūpinti dukra ir jos poreikių užtikrinimu. Atsakovė teikdama prašymą leisti ieškovui I. P. matytis su dukra S. P. tik viešose vietose ir tik dalyvaujant atsakovei E. P., jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendravimas su dukra ne viešose vietose pažeidžia vaiko interesus, vaiką traumuoja ar kitaip neigiamai įtakoja, į bylą nepateikė. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie netinkamą, keliantį grėsmę vaiko sveikatai ieškovo elgesį, atsakovė nenurodė, o teismas nenustatė. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra.

22. Nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, šalių dukrai net tėvo nuotrauka sukelia geras emocijas, atsakovas mergaite seniau sugebėjo tinkamai pasirūpinti, todėl spręstina, kad atsakovas gebėtų ir galėtų tinkamai pasirūpinti dukra ir tai nepažeistų vaiko interesų. Už emocinio ryšio atnaujinimą / atsiradimą taip pat atsakingas suaugęs žmogus, o ne vaikas, todėl šia aplinkybe atsakovas negali pateisinti savo visiško nebendravimo su dukra. Atsakovo teiginiai, kiek susiję su dukros, o ne jo paties interesų vertinimu, yra prieštaringi – atsakovas teigia, kad turėtų būti svarstoma perkelti dukrą į socialinės globos namus, skirtus vaikams su negalia, tačiau aplinkos keitimą, vaikui būnant pas jį, jau vertina kaip neatitinkanti vaiko interesų, todėl spręstina, kad pateikti žiūrint savo, o ne vaiko interesų. Vaikui, kaip ir kiekvienam asmeniui, saugiau ir geriau augti šeimoje, o ne socialines paslaugas teikiančioje institucijoje.

23. Vaiko su negalia auginimas yra sudėtingas kiekvienai šeimai, tačiau negali būti toleruojama tokia situacija, kad dėl atsakovo nenoro, jam pačiam kylančių emocinių sunkumų (nors tai teismui yra suprantama), būtinybės keisti / derinti savo dabartinės šeimos gyvenimą prie jo dukros poreikių, rūpestis vaiku būtų perkeltas vien ieškovei. Pagal bylos duomenis ieškovei diagnozuota nemažai sveiktos sutrikimų, todėl rūpestis be pertraukos šalių bendru vaiku nėra gerai jos emocinei bei fizinei sveikatai, o mamos būsena atsiliepia ir jos gebėjimui tinkamai rūpintis vaikais, pačių vaikų savijautai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nustato tokią atsakovo (tėvo) ir šalių dukros bendravimo tvarką: 1) atsakovas I. P. su dukra S. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas mergaitę kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Apie tai, iš kur dukra bus paimama, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš paėmimo dieną einančios dienos 17.00 val.; 2) atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitę dukros mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į dukros ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražindamas už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. Apie pageidaujamą bendravimo su vaiku savaitę atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Esant tarp šalių nesutarimui, atsakovui yra pirmenybė bendravimo atostogų metu laiką rinktis lyginiais metais, ieškovei – nelyginiais; 4) S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas; 5) jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, tėvo bendravimas su dukra nebus galimas (atsakovo liga, komandiruotės ar pan., pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja; 6) ieškovė dukros bendravimo su tėvu laikotarpiui įdeda vaikui reikalingus drabužius / avalynę, žaislus, vartojamus vaistus, papildus ir kitus daiktus, kurių dukros priežiūrai gali prireikti, kuriuos pasibaigus bendravimo laikotarpiui tėvas grąžina motinai; 7) atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą; 8) abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.

25. CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja šalis veikti geriausiais vaiko interesais, todėl į bendravimo tvarką neįtraukiama perteklinė nuostata, kad I. P. prižiūrint dukrą S. P. jis įsipareigoja savo rizika ir lėšomis užtikrinti dukros priežiūrą, maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir / ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir / ar avalynės parūpinimą, įskaitant ir neapsiribojant nuvykti pas motiną paimti būtinų dukrai daiktų, medikamentų, arba būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai jam kompensuojamos, kas vakarą išprausti dukrą, išvalyti jai dantis. Tai įeina į tėvų pareigas ir savaime suprantama, kad būdamas su vaiku tėvas privalo pasirūpinti kasdieniais vaiko poreikiais, be to, iš esmės net nebūtų įmanoma patikrinti ar atliekamos kasdienės higienos rutinos ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad motina su vaiku praleidžia daugiau laiko, aprūpina vaiką drabužiais ir pan., tame tarpe ir iš atsakovo teikiamo išlaikymo, įpareigojimas iš naujo jais rūpintis (įvertinus ir tai, kad vaikas ir taip turi daug poreikių) būtų neracionalu, todėl ieškovė bendravimo su atsakovu laikui įpareigojama suruošti / sudėti drabužius, avalynę, kitus daiktus, medikamentus, papildus, kurių gali prireikti bendravimo laikui. Dėl to nustatoma, kad planuodamas paimti vaiką iš ugdymo įstaigos atsakovas iš anksto apie tai praneštų ieškovei.

26. Ieškovės prašymu taip pat įtraukiama nuostata, kad atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą.

27. Bendravimo tvarka nustatyta taip, kad nebūtų per daug apsunkinta, būtų aiškesnė šalims, suteiktų didesnio stabilumo pojūtį šalių dukrai.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismo vertinimu, nepertraukiamo bendravimo savaitė vasaros atostogų metu būtų naudingesnė ir vaikui, ir atsakovui, kuriam dėl darbinio užimtumo būtų paprasčiau planuotis savo laiką, įvertinant ir tai, kad vaikų rudens ir pavasario mokyklinių atostogų laikai kiekvienais metais paprastai skiriasi, o datų aiškiai neapibrėžiant tarp šalių galėtų kilti nauji konfliktai.

29. Pačiai ieškovei prašant patvirtinama ir nuostata, kad S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas.

30. Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus. Bendravimo tvarka gali būti keičiama teismo sprendimu arba šalių bendru sutarimu.

31. Pereinamosios bendravimo tvarkos teismas nenustato, kadangi atsakovas laikėsi kategoriškos pozicijos nebendrauti su dukra, pabrėždamas, kad taip pat neįmanomas bendravimas ir su ieškove (nors procesiniuose dokumentuose yra išreiškęs ir nuomonę, kad vaiką bendravimui turėtų paruošti ieškovė, jei reikia pasitelkdama ir specialistus), o ieškovė patvirtino, kad, esant poreikiui, atsakovo sutikimui, pradžioje bendravimas galėtų vykti šalių sutarimu, trumpesniais laikotarpiais, ji galėtų prisidėti padedant vaikui su tėvu užmegzti ryšį. Todėl, teismo vertinimu, bendravimo sutartyje esant nuostatai, kad dėl bendravimo šalys gali spręsti bendru sutarimu, ieškovei patvirtinus, kad ji padėtų tėvui su dukra užmegzti ryšį, esant išreikštam atsakovo norui dėl pereinamojo laikotarpio, šalys dėl to galėtų susitarti savarankiškai.

Dėl išlaikymo padidinimo

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

33. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

34. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

35. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt., yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

39. Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, teigdama, kad nustatyto išlaikymo šalių dukros poreikiams patenkinti nepakanka, išlaikymas nustatytas iki kreipimosi į teismą prieš beveik ketverius metus, ieškovei tenka visas kasdienis rūpestis vaiku, atsakovas nuo bendravimo su dukra nusišalinęs, ji augina dar du nepilnamečius vaikus, dirbti pagal darbo sutartį negali, nes turi rūpintis trimis vaikais, šalių dukrai reikalinga ypatinga priežiūra. Skiriantis išlaikymas vaikui priteistas atsižvelgiant į tai, kad tėvas su vaiku bendravo, padėjo rūpintis.

40. Kaip minėta, šalių santuoka nutraukta ir išlaikymas šalių dukrai priteistas 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kai minimali mėnesinė alga neto buvo 400 Eur. Tokiu būdu tėvas, kuris tuo metu su dukra ir bendravo, dalinosi jos priežiūra su ieškove, įsipareigojo teikti 1,5 karto didesnį nei įprasta išlaikymą, ką lėmė ir abiem tėvams žinomi išskirtiniai dukros poreikiai.

41. Šiuo metu S. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymoje NL-3 Nr. 183 nurodyta, kad S. P. nuo 2021 m. spalio 14 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki asmeniui sukaks 18 m.) nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozės kodai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (pagal TLK- 10-AM). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 13 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-184 S. P. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d., tos pačios dienos Rekomendacijoje dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-3991 įvardinta, kad techninės pagalbos priemonės, kitų asmenų pagalba, gyvenamosios vietos pritaikymas, socialinės reabilitacijos paslaugos padidintų mergaitės mobilumo galimybes, bendravimo galimybes, palengvintų kasdienę veiklą.

42. 2023 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos L. P. išduotoje pažymoje gydytoja patvirtina, kad S. P. psichinei, fizinei ir emocinei raidai palaikyti ir vystyti yra būtinos šios priemonės: Tomatis ausinių terapija, kineziterapija, delfinų terapija, endobiogenika, neurogrįžtamojo ryšio terapija, lankymasis reabilitacijos sanatorijose, Transferfactor papildų vartojimas.

43. Pateikti e.sveikatos duomenys patvirtina, kad S. P. rekomenduojama ilgalaikis vaiko imuninės sistemos stiprinimas (Transferfactor papildai, vitaminas D, Omega3), alternatyvios reabilitacinės procedūros sensorikai lavinti: kaniterapija, delfinų terapija, žirgų terapija, dailės, keramikos užsiėmimai, Tomatis ausinės garsinei stimuliacijai ugdyti.

Žemesnės instancijos teismas

44. Tarp šalių nėra ginčo, jog nuo 2019 metų rudens atsakovas su dukra visai nebendrauja (šią aplinkybę atsakovas patvirtino atsiliepime bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu).

45. Nors atsiliepime atsakovas kaip priekaištą ieškovei dėsto, kad jam nebuvo teikiama jokia informacija apie dukros raidą, pasiekimus, sprendimai dėl jos priimami vienasmeniškai, tačiau pats teismo posėdyje pripažino, kad santykiai su ieškovė yra konfliktiški ir joks bendradarbiavimas, tarimasis tarp jų iš esmės yra neįmanomas. Pagal į bylą pateiktus duomenis tarp šalių kilo konfliktas ir dėl atsakovo kraujo davimo tyrimams, pagal kuriuos būtų tiriama dukros liga. Duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, jos pagal rekomendacijas parenkami dukros sveikatinimo / reabilitacijos metodai kenktų vaiko būklei, byloje nėra.

46. Atsakovas, nors ginčijo patiriamas išlaidas vaikui ir jų būtinybę, iš esmės pripažino, kad ieškovė vežioja dukrą į įvairias procedūras, rūpinasi jos sveikata, tik, atsakovo nuomone, tai nėra būtina ir tikslinga, būtina įvertinti brangių procedūrų, susijusių su dukros specialiaisiais poreikiais, pagrįstumą, kadangi mergaitės būklės tai nepakeis, nepagydys.

47. Liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P. nurodė, kad papildai, reabilitacinės procedūros nėra skirta gydymui, o sveikatinimui, padedant vaikui integruotis visuomenėje.

48. Ieškovė patikslintu ieškiniu (DOK-119416) pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga: 200 Eur – maistui, 50 Eur – drabužiams, 50 - Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur – pramogoms; 80 Eur – sauskelnėms, 100 Eur – Transfer Factor papildams, 379 Eur – kurui, keltui, vežiojant į mokyklą, procedūras, sanatoriją, delfinų terapiją, 100 Eur – delfinų terapija ir su tuo susiję 29 Eur buto nuomai Klaipėdoje, 5 Eur – skalbimo išlaidos snatorijoje, 140 Eur – kineziterapija (važinėjama į Kauną, nes ten dirba vienintelis specialistas šalyje, užsiimantis refleksų integracija), 100 Eur – neurogrįžtamasis ryšys, 36 Eur – endobiogenika (tyrimai, konsultacijos, preparatai iš ,,širdažolės“ vaistinės), 58 Eur – kūnos ir judesio terapija, 100 Eur – Tomatis. Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę poreikiams, susijusiems su dukros negalia, taip pat ir vežiojimu į terapijas, procedūras ir pan., reikalinga 1 127 Eur/mėn., įprastiniams vaiko poreikiams – 350 Eur / mėn. Teismas sprendžia, kad 17,5 Eur/mėn. išlaidos už maitinimą lydinčiam asmeniui sanatorijoje ir 52,5 Eur/mėn. už papildomą kambarį sanatorijoje nepriskirtinos prie S. P. poreikių, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė S. P., ir su ja vykstančiam asmeniui kambarys skiriamas, ją lydinčio ar lydinčių asmenų maitinimas prie vaiko poreikių negali būti priskirtas, kadangi tai ne išlaidos pačiam vaikui. Ieškovė per teismo posėdį nurodė, kad dukra jai padeda rūpintis mama, kuri atvažiuoja į namus, į vieną iš poreikių lentelių buvo įtraukusi 60 Eur/mėn. pavežėjimo paslaugas močiutei. Iš vaiko poreikių lentelės matyti, kad į ją neįtrauktos išlaidos higienos prekėms (šampūnas, dušo želė, muilas, dantų pasta, buitinės chemijos prekės ir pan., namų tekstilė), avalynei, atostogoms su šeima, ugdymo priemonėms į mokyklą, gimtadienio, švenčių dovanoms (atsakovas taip pat nenurodė, kad prie pastarųjų poreikių būtų kokiu nors būdu būtų prisidėjęs).

49. Ieškovė teikė duomenis apie mokėjimus UAB ,,Kineziterapijos klinika“ Kaune, Transfer Factor papildų pirkimą, mokėjimus už bendravimo su delfinais užsiėmimus, VšĮ ,,Neuroharmonija“ patvirtinimą, kad S. P. lanko neuroninio-grįžtamojo ryšio (NGR) seansus, mokėta už 72 seansus 1 800 Eur, mokėjimus VšĮ ,,Palangos Gintaras“, mokėjimus VšĮ ,,Medicinos tyrimų laboratorija“ (endobiogenika.lt), UAB ,,Širdažolė“, www.penkipojuciai.lt, už nuomą.

50. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m, kovo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1079 aprašytas atsakymas, gautas iš Vilniaus ,, (duomenys neskelbtini)“ specialiosios mokyklos, kuriame nurodyta, kad S. P. mokykloje teikiamos specialiojo pedagogo, logopedo, mokytojo padėjėjo, pagal poreikį psichologo bei socialinio pedagogo pagalba. Mergaitė mėgsta šokti pagal muziką, klausytis vaikiškų dainelių, domisi spalvomis, puikiai jaučiasi sensoriniame kambaryje, užduotims atlikti reikalinga nuolatinė suaugusiųjų pagalba. Mama E. P. domisi ugdymo pasiekimais, mergaitė į mokyklą ateina tvarkingai aprengta, turi visas mokyklai reikalingas ugdymo priemones. Mokykla apie vaiko tėtį I. P. informacijos neturi, jis dukra nesidomi, su ugdymo įstaiga nebendrauja ir nebendradarbiauja.

51. Iš mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad joje S. P. nėra teikiama itin didelės apimties pagalba, tačiau mergaitė turi pomėgių (muzika, spalvos), todėl darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai stengiasi vaiką užimti papildomai.

52. Pažymėtina, kad nors atsakovas kėlė abejones, kad kai kuri reabilitacinė pagalba vaikui galbūt ir kompensuojama, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, vaiko šeimos gydytoja paaiškino, kad kompensuojamomis procedūromis ieškovė taip pat naudojasi, su vaiku vyksta į sanatoriją.

53. Ieškovė paaiškino, kad vaikui reikalingos terapijos / procedūros parinktos taip, kad labiausiai atitiktų vaiko poreikius bei būtų įmanoma jomis pasinaudoti. Kai kuriomis naudojasi, kai kurioms šiuo metu neturi finansinių galimybių.

54. Tarnyba išvadoje dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad nuo išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. P. priteisimo praėjo beveik 4 metai. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, kad išaugo jos poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui. Nepilnametei dėl protinės ir judesių raidos sutrikimų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl vaikui reikalinga nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra, įvairi terapija ir vaistai. Pabrėžtina, kad nuo 2018 m. ieškovės šeimyninė padėtis pasikeitė: (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. Z. o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Z.. Todėl išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnametės S. P. teises ir teisėtus interesus. Tarnybos nuomone, padidinto išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Remiantis teismų praktiką toks išlaikymo dydis paprastai laikomas protingu ir pakankamu vaikams, neturintiems ypatingų / specialių poreikių.

55. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nuo 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas S. P., jos poreikiai padidėjo dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, komunalinių mokesčių ir kita), atsakovas visiškai nusišalino nuo dukros priežiūros, ieškovei gimė dar du vaikai. Dėl išdėstyto priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, tėvų kasdienį indėlį rūpinantis vaiku.

56. Ieškovei E. P. pagal į bylą pateiktus dokumentus asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 221/1601 0,3202 ha žemės sklypo dalimi, bendra vidutinė rinkos vertė 155 619,74 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą), kuriame ieškovė gyvena su šalių dukra, sugyventiniu Z. ir dviem bendrais jų mažamedžiais vaikais. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso Opel Zafira Tourer, pirmosios registracijos data – 2017 metai. Ieškovė paaiškino, kad įsigijo automobilį pardavusi jai priklausiusį žemės sklypą (pagal bylos duomenis jai priklausė 1,3300 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis 2023 m. sausio 1 d. buvo 4 380 Eur), gavo 15 000 Eur. Pirko didesnę mašiną, nes į turėtą jau nebetilpo šeima. Seną mašiną pardavė už 2 000 Eur, iš kurių sumokėjo mokesčius. Atsakovas su tripliku pateikė skaičiavimus, kad 2020 m. ieškovės gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 11.968,58 Eur/metus arba 997,38 Eur/mėn., 2021 m. gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 327,20 Eur/metus arba 27,27 Eur/mėn., 2022 m. gautos Ligos, įskaitant darbdavio išmokėtas už pirmas dvi ligos dienas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos sudarė 5.489,71 Eur/metus arba 457,48 Eur/mėn. 2020 m. individualios Ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė apie 10.851,25 Eur/metus arba 904,27 Eur/mėn., o 2021 m. – 16.837,52 Eur/metus arba 1.403,12 Eur/mėn. Remiantis Sodros 2023 m. liepos 13 d. išrašu, E. P. 2023 metais gavo išmokas iš Sodros, kurios siekė 467,01 Eur/mėn. bruto. Be šalių dukros, ieškovė su G. Z. turi dar du mažamečius vaikus - T. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) ir J. Z., gimusį (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) klinikos 2023 m. liepos 14 d. pažymą E. P. yra nustatytos šios diagnozės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

57. Atsakovui I. P. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kartu su priklausančia 77/727 žemės sklypo dalimi, bendra vidutinė rinkos vertė 131 074,28 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą), transporto priemonė Honda Civic M1, 2008 m., bendra vidutinė rinkos vertė, atsakovo teigimu, apie 3.000,00 Eur. Asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklauso 2 garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos vertė 11 060 Eur (VĮ Registrų centro viešai skelbiami duomenys apie vidutinę rinkos vertę nuo 2024 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2018-05-21 pagal masinį vertinimą). Atsakovas nurodė, kad gyvenamojo būsto įsigijimui yra paėmęs ilgalaikę paskolą (įmoka 241,14 Eur/mėn.) po palūkanų perskaičiavimo 301,38 Eur/mėn. Atsakovas su atsiliepimu pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenis, kad 2019 metais 76 800 Eur būsto kreditas paimtas iki 2049 m. birželio 20 d., negrąžintos paskolos likutis – 58 211,70 Eur Triplike atsakovas nurodo, kad, jo skaičiavimais, jo pajamos iš darbo santykių yra apie 2 200 Eur/mėn., 2020 m. individualios Atsakovo pajamos vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčius, sudarė apie 1 100,00 Eur/metus arba 91,67 Eur/mėn., o 2021 m. – 1 500,00 Eur/metus arba 125,00 Eur/mėn. Pagal 2022 metų deklaraciją atsakovas gavo 35 553,24 Eur pajamų (atskaičius mokesčius) arba 2 962,77 Eur/mėn. Iš Sodros 2023 m. liepos 13 d. išrašo matyti, kad 2023 m. atsakovo iš darbo santykių gaunamos pajamos bruto svyravo nuo 3 893, 46 Eur/mėn. iki 9 257,68 Eur/mėn. Be šalių dukros atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra.

58. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad vienai ieškovei (su savo mamos, dabartinio draugo pagalba) tenka rūpintis kasdiene šalių dukros priežiūra, jos veiklos, ugdymo ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos, emocinių poreikių tenkinimu, tenka atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas, jeigu vertinti tokių paslaugų teikimą finansine išraiška (pagal viešai skelbiamas namų ruošos, vaikų priežiūros, valgio gaminimo kainas), sudarytų reikšmingą sumą. Atsakovas šiuo metu su dukra išvis nebendrauja, taigi ne tik neįdeda jokių pastangų ją rūpinantis, bet ir išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su dukra daugiau laiko, dalindamasis su ieškove jos priežiūra.

59. Kreditoriniai įsipareigojimai nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi šalys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Vertinant šalių turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, teoriškai ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant ir į tai, kad ji neturi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, galėtų būti vertinama, kaip geresnė, tačiau ieškovė turi užtikrinti gyvenamąją vietą ne tik sau bet ir trims vaikams, tame tarpe šalių dukrai, transporto priemonė taip pat naudojama visų šeimos narių poreikiams tenkinti. Didesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, kas lemia ir kasdienio gyvenimą kokybę, galimybę gausinti turtą, turi atsakovas, kuriam, net ir patvirtinus bendravimo tvarką, tektų palyginus nedidelė kasdienio rūpesčio dukra dalis, įvertinant ir nustatomą bendravimo tvarkos punktą, kad S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja.

60. Šalių dukrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, kas mėnesį gauna išmokas iš savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų: 136,22 Eur/mėn. išmoka vaikui, 368 Eur/mėn. šalpos neįgalumo pensija, 382 Eur/mėn. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

61. Kadangi valstybės skiriami pinigai, kaip ir tėvų pinigai, naudojami vaikų poreikiams tenkinti, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apygardų teismų formuojama praktika (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-687/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2A-1394-889/2020), teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis galėtų būti mažinamas pagal Šalpos pensijų įstatymą, Tikslinių išmokų įstatymą, Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

63. Nagrinėjamu atveju, vertinant turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė jai priklausantį turtą naudoja ne tik savo, bet ir vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovė gyvena su šalių vaiku, rūpinasi jo kasdiene priežiūra, todėl jos galimybės daugiau uždirbti yra labiau ribotos, atsakovas gi, priešingai, turi galimybes daugiau laiko ir dėmesio skirti profesinei veiklai, jo kasmėnesinės pajamos gerokai didesnės nei ieškovės, buitis paprastesnė.

64. Įvertinus šalių turtinę padėtį, situaciją šeimose, S. P. turimus specialiuosius poreikius, šalių indėlį rūpinantis vaiku, spręstina, kad ieškovė, gaudama išmokas už vaiką, iš šių pinigų turi ir turės galimybę tenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių, susijusių su vaiko reabilitacija, sveikatinimu, juo labiau, kad, kaip matyti iš šalių santykių, jiems geranoriškai sutarti dėl reikalingų patenkinti vaiko poreikių, jų apimties nepavyksta. Tėvo turtinė padėtis pakankamai gerai, kad jis, nepažeidžiant ir savo interesų, nepaisant vaikui valstybės skiriamų išmokų, galėtų didesne dalimi nei vaiko motina finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Vaiko motina, kaip nurodyta ir aukščiau, vaiko poreikius užtikrina kiekvieną dieną maitindama, prausdama, rengdama, vežiodama į ugdymo įstaigą, pas gydytojus, į reabilitacijas ir t.t., o laikas, kurį kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku, pagal kasacinio teismo praktiką taip pat yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama paskirstant kiekvieno iš tėvų teiktiną išlaikymą.

65. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, pasikeitusį šalių prisidėjimą prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, savanorišką ir sąmoningą atsakovo nusišalinimą nuo vaiko priežiūros, bendravimo su juo, į tai, kad nustatoma iš esmės minimali atsakovo ir šalių dukros bendravimo tvarką, pasikeitusią ieškovės šeiminę padėtį, sumažėjusias jos galimybes gauti pajamų iš darbo santykių, ekonominę situaciją šalyje (išaugusiais prekių ir paslaugų kainas), į šalių anksčiau sutarto išlaikymo dydį (jo santykį su minimalia mėnesine alga), iš atsakovo S. P. teikiamas išlaikymas padidintinas iki 550 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad tai atitiks vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, prisidėjimo prie kasdienių vaiko poreikių, dalyvavimo vaiko gyvenime, pusiausvyrą. Tai, kad išlaidos vaiko sveikatai nepagydys vaiko, nėra pagrindas išvadai, kad jos nereikalingos, kadangi tokios priemonės, kaip nurodoma ir medicininiuose dokumentuose, paaiškino liudytoja apklausta šeimos gydytoja L. P., padidina mergaitės mobilumo galimybes, bendravimo galimybes, kasdienę veiklą, adaptaciją visuomenėje.

66. Atsakovas akcentavo ir tai, kad į teismą ieškovė kreipėsi gimus kitiems jos ir G. Z. vaikams, siekiama visos ieškovės šeimos išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Teismas tokią atsakovo poziciją atmeta. Nors G. Z. pajamos pagal į bylą pateiktus duomenis nėra didelės, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis negebėtų tinkamai pasirūpinti savimi ar savo mažamečiais vaikais, apie kurių išskirtinius poreikius byloje duomenų nėra. Priešingai, G. Z. kasdien rūpinasi ne tik savo ir ieškovės bendrais vaikais, bet ir atsakovo dukra. Atsakovas teikdamas paaiškinimus išreiškė nuomonę, kad ieškovės šeima galėtų pasiimti auklę ir eiti dirbti, tačiau tai, manytina, dar labiau didintų ir atsakovo dukros išlaikymo išlaidas, kam atsakovas nepritaria.

67. Padidintas išlaikymas S. P. priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki vaiko pilnametystės.

68. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

69. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

71. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju nuo bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, buvo atleista ieškovė.

72. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažymą Nr. (12.32Mr)PT-11612 valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 598,40 Eur.

73. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 5 384,50 Eur atstovavimo išlaidų.

74. Įvertinęs, bylos baigtį, tai, kad iš esmės ieškovė reikalavimai yra tenkinami, o atsakovas procese nesutiko su bet kokiu išlaikymo padidinimu, taip pat kategoriškai nesutiko su įstatyme įtvirtinta jo pareiga bendrauti su vaiku, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ji augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas neįgalus, teismas, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nutaria iš ieškovės atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) nepriteisti.

75. Valstybei, iš atsakovo, įvertinus, kad 90 procentų tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo, nustatoma bendravimo tvarka, priteistina 95 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 568,40 Eur.

76. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 66 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumų (250x12x0,03x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

77. Taip pat nustačius bendravimo tvarką iš atsakovo valstybei priteistina ir 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (133,6x0,75).

78. Byloje susidarė 11,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį iš dalies tenkinus, įvertinus, kad pagal ieškovės ieškinį išlaikymas padidinamas, bendravimo tvarka nustatoma, jos į valstybės biudžetą priteisiamos iš I. P..

79. Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5662.

80. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5630.

81. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2370-391/2018 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, priteisiant S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo I. P. ir šalių dukros S. P. bendravimo tvarką:

1) atsakovas I. P. su dukra S. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas mergaitę kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžina vaiką atgal į vaiko gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Apie tai, iš kur dukra bus paimama, atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš paėmimo dieną einančios dienos 17.00 val.;

2) atsakovas su dukra bendrauja vieną savaitę dukros mokyklinių vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į dukros ugdymo įstaigoje nustatytą vasaros atostogų laikotarpį), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir gražindamas už savaitės, kitos savaitės penktadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. Apie pageidaujamą bendravimo su vaiku savaitę atsakovas ieškovei praneša ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Esant tarp šalių nesutarimui, atsakovui yra pirmenybė bendravimo atostogų metu laiką rinktis lyginiais metais, ieškovei – nelyginiais;

4) S. P. buvimo reabilitacijos sanatorijoje, delfinų ar kitų terapijų, taip pat atostogų su motina ar močiute atvejais atsakovas su dukra nebendrauja. Apie šiuos atvejus ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai suplanuojamas ir / ar tampa žinomas nurodytų įvykių laikas;

5) jeigu nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, tėvo bendravimas su dukra nebus galimas (atsakovo liga, komandiruotės ar pan., pateikiant tai patvirtinančius dokumentus), atsakovas apie tai privalo informuoti ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja;

6) ieškovė dukros bendravimo su tėvu laikotarpiui įdeda vaikui reikalingus drabužius / avalynę, žaislus, vartojamus vaistus, papildus ir kitus daiktus, kurių dukros priežiūrai gali prireikti, kuriuos pasibaigus bendravimo laikotarpiui tėvas grąžina motinai;

7) atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie pablogėjusią dukros sveikatos būklę, traumas, suteiktą skubią medicinos pagalbą;

8) abiejų tėvų bendru sutarimu gali būti susitariama dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio bei 11,11 Eur (vienuolika ir 11 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, 568,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė