Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Antstolė Inga Karalienė 2023 m. balandžio 26 d. Patvarkymu Nr. 0139/22/00650 pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Nurodė, kad vykdymui buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis Nr. e2-3568-1157/2022 dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Skolininkė J. K., išieškotojas S. K., nepilnamečiai vaikai: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 29 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomasis dokumentas (nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) buvo priimtas vykdyti, laikantis CPK 590 straipsnio reikalavimų, nes skolininkė J. K. vykdomojo dokumento pateikimo dienai gyveno Vilniaus mieste. Paaiškėjus aplinkybėms, kad nėra jokios informacijos apie skolininkės gyvenamąją, darbo ar turto buvimo vietą Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, nes vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje. Vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodė antstolė, šiai dienai informacija apie skolininkę yra nepakitusi, t. y. J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat šiuo adresu (Gyventojų registro tarnybos duomenys). Didžioji dalis skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat yra Klaipėdos r. sav. (nekilnojamojo turto registro duomenys). Skolininkė vykdo individualią veiklą, kurios vieta nurodyta Klaipėdoje (Sodros duomenys). Visa ši informacija tik patvirtina aplinkybę, kad skolininkės gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta nėra Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone – kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje. Be to, pasak antstolės, 2023 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad skolininkė Vilniuje negyvena, Vilniuje gyvenamosios vietos neturi (civilinės bylos Nr. 2YT-3110-994/2023). Esant šioms aplinkybėms pagrįstai padaryta išvada, kad tiek skolininkės J. K., tiek jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nėra antstolės veiklos teritorijoje. Svarbi ir ta aplinkybė, kad identiškais argumentais 2023 m. vasario 2 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl įpareigojimo grąžinti nepilnamečius vaikus) grąžinimo išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. 0139/22/01517). Šiame patvarkyme išieškotojui išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas turėtų būti pateiktas Klaipėdos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Išieškotojas šio patvarkymo neskundė, taip pat nepateikė prašymo šioje vykdomojoje byloje dėl vykdomojo dokumento persiuntimo jo pasirinktam antstoliui Klaipėdos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Skundžiamame patvarkyme išieškotojui buvo pakartotinai išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas turėtų būti pateiktas Klaipėdos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Taip pat nurodyta, kad išieškotojui pateikus informaciją apie pasirinktą antstolį ir jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui visa vykdomojoje byloje reikalinga informacija bus pateikta išieškotojo nurodytam antstoliui. Nepagrįsti išieškotojo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė nurodyti kitą antstolį. Visų pirma įstatymas nenumato antstoliui pareigos pasiūlyti išieškotojui pateikti prašymą dėl pasirinkto antstolio, kuriam jis pageidauja persiųsti vykdomąjį dokumentą. Visų antra, išieškotojui nebuvo ir nėra užkirsta galimybė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui pasirinktam antstoliui. Išieškotojas iki šiol nėra pateikęs prašymo ar pranešimo dėl pasirinkto antstolio, o apie pasirinktą antstolę Vidą Daugirdienę nurodė tik pateiktame skunde ir iš esmės skunde neprieštarauja vykdomojo dokumento persiuntimui ir jo vykdymui kito antstolio veiklos teritorijoje. Pažymėjo ir tai, kad nustatytos bendravimo tvarkos laikymąsi kontroliuoti galima tik vykdymo vietoje, t. y. tuo metu kai vaikai bus perduodami bendravimui (sudarant sąlygas vaikų tėvui bendrauti) nepilnamečių vaikų tėvo (išieškotojo) gyvenamosios vietos adresu. Paaiškėjus, kad vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje antstolio veiklos teritorijoje (Klaipėdoje), o taip pat pareiškėjui nepateikus prašymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo kitam jos nurodytam antstoliui, egzistavo visos sąlygos grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigti. Užbaigus vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinus išieškotojui, jo kaip išieškotojo teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

6. 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. birželio 1 d. 14.30 val. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 25 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.

7. 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens J. K. atsiliepimas, kuriame ji prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad ji šiuo metu ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi ir pareiškėjas savo skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad teismai nustatę, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3568-1157/2022) ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2453-392/2022) yra konstatuota, kad J. K. išvykimas į Turkijos Respubliką nėra laikinas. Pažymėjo, kad Turkijos Respublikoje ji gyvena iki šiol ir pareiškėjas tą puikiai žino. Kaip nurodoma atsiliepime, pareiškėjas iki skundo pateikimo antstolei raštu nebuvo nurodęs, kokiam antstoliui antstolė turėtų persiųsti vykdomąjį raštą, todėl antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai vykdomąjį raštą grąžino pareiškėjui. Šiuo atveju vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje, nei antstolės veiklos teritorijoje, taip pat pareiškėjui nepateikus prašymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo kitam jo nurodytam antstoliui, egzistuoja visos sąlygos antstolei grąžinti pareiškėjui vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigti.

9. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

10. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

11. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

12. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

13. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė 2022 m. balandžio 25 d. Patvarkymu Nr. S-22-139-7753 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį Nr. e2-3568-1157/2022 dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Skolininkė J. K., išieškotojas S. K., nepilnamečiai vaikai: R. K., (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini).

14. 2023 m. kovo 29 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-6825 antstolė nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančios informacijos nustatyta, kad skolininkės J. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini). Skolininkės vardu taip pat yra registruotas nekilnojamas turtas, kurio didžioji dalis yra Klaipėdos r. sav. Sodros duomenimis skolininkė vykdo individualią veiklą, kurios vieta nurodyta Klaipėdoje. Vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie skolininkės gyvenamą vietą, darbo ar turto buvimo vietą Vilniaus mieste ar Vilniaus rajone. Išieškotojo S. K. deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Klaipėdos r. sav. Todėl šiuo atveju bendravimo tvarkos kontrolė turi būti vykdomą bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Išieškotojui išaiškino, kad vykdomasis dokumentas turėtų būti pateiktas Klaipėdos rajono teritorijoje veikiančiam antstoliui. Išieškotojui pateikus informaciją apie pasirinktą antstolį ir jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui visa vykdomojoje byloje reikalinga informacija bus pateikta išieškotojo nurodytam antstoliui. Minėtu patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, t. y. pareiškėjui.

15. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2023 m. kovo 29 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-6825. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad J. K. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą savo ir vaikų gyvenamosios vietos adresą nurodydama (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkes teismas ieškinį priėmė kaip teismingą pagal adresą (duomenys neskelbtini) ir iki šiol bylą nagrinėja. Taigi teismo nustatyta, kad ieškovės (skolininkės) adresas yra (duomenys neskelbtini). J. K. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. negyvena (duomenys neskelbtini) ir nei karto šiuo adresu nebuvo atvykusi, dėl ko ir prašoma antstolio priverstinai vykdyti 2022 m. sausio 13 d. nutartį. J. K., pareiškėjo teigimu, nurodė teismui ir teismas ieškinį priėmė pagal jos gyvenamąją vietų (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenurodė kitos nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, antstolė priėmė vykdyti 2022 m. sausio 13 d. nutartį pagal skolininkės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors ir tuo metu deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. vykdomasis dokumentas buvo priimtas pagal faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne pagal deklaruotą. Pažymėjo, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas pagal išieškotojo žinomą (teismo nurodytą) paskutinę skolininkės gyvenamąją vietą. Todėl skolininkės (ir vaikų) gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, vadinasi antstolė žinodama, kad skolininkė faktiškai negyvena (duomenys neskelbtini), neturėjo pagrindo konstatuoti, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra jos deklaruota gyvenamoji vieta. Pasak pareiškėjo, antstolė CPK 590 straipsnio 4 dalį, pagal kurią antstolė, kaip nurodoma, gali grąžinti vykdomąjį dokumentą tik išieškotojui nenurodžius kito antstolio. Tačiau šiuo atveju išieškotojui net nebuvo suteikta galimybė nurodyti kitą antstolį, o tiesiog priimtas patvarkymas nutraukti bylą. Todėl teismui atmetus motyvus dėl netinkamai antstolio nustatytos gyvenamosios vietos, patvarkymas turi būti panaikintas ir pasiūlyta išieškotojui pasirinkti kitą antstolį. Tokiu atveju išieškotojas sutiktų, kad byla būtų perduota antstolei Vidai Daugirdienei.

16. Vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (CPK 590 straipsnio 3 dalis); vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punktas).

17. Kaip jau minėta, pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą; nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2660-864/2022).

18. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė Inga Karalienė 2022 m. balandžio 25 d. Patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal 2022 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-3568-1157/2022, skolininkas – J. K., išieškotojas – pareiškėjas, nepiniginio pobūdžio išieškojimas. Skolininkės adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas pastebi, kad vykdomasis dokumentas (t. y. nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) buvo priimtas vykdyti, laikantis CPK 590 straipsnio reikalavimų, kadangi skolininkė vykdomojo dokumento pateikimo dienai gyveno Vilniaus mieste. Paaiškėjus aplinkybėms, kad nėra jokios informacijos apie skolininkės gyvenamąją, darbo ar turto buvimo vietą Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, kadangi vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju antstolė, atlikusi užklausas registruose, konstatavo, kad informacija apie skolininkę yra nepakitusi, t. y. J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat šiuo adresu (Gyventojų registro tarnybos duomenys). Didžioji dalis skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat yra Klaipėdos r. sav. (nekilnojamojo turto registro duomenys). Skolininkė vykdo individualią veiklą, kurios vieta nurodyta Klaipėdoje (Sodros duomenys). Iš vykdomojoje byloje esančio 2022 m. liepos 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo siųsto antstolei Ingai Karalienei, be kita ko, matyti, kad 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo raštą (reg. Nr. 1GD – 11438) iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro, kuriame informuojama, kad J. K. 2022 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu pranešė, kad su vaikais gyvena Turkijos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).

20. CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

21. CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis); 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

22. Taigi, CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindai, taip pat 8 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (CPK 590 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu CPK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą persiunčia išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-819-555/2020).

23. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė Vilniaus miesto ar Vilniaus rajono teritorijoje neturi gyvenamosios vietos, turto ir minėtoje teritorijoje nėra niekaip susijusi darbo santykiais. Kaip minėta, vieninteliai duomenys apie skolininkės turto, darbo vietą bei deklaruotą gyvenamą vietą yra tai, kad J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta, taip pat šiuo adresu (Gyventojų registro tarnybos duomenys). Didžioji dalis skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat yra Klaipėdos r. sav. (nekilnojamojo turto registro duomenys). Skolininkė vykdo individualią veiklą, kurios vieta nurodyta Klaipėdoje (Sodros duomenys). Pati skolininkė J. K. atsiliepime taip pat nurodė, kad ji šiuo metu Vilniuje gyvenamosios vietos neturi. Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka antstolės padaryta išvada, kad tiek skolininkės J. K., tiek jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nėra antstolės veiklos teritorijoje.

24. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad identiškais argumentais 2023 m. vasario 2 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl įpareigojimo grąžinti nepilnamečius vaikus) grąžinimo išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. 0139/22/01517). Šiame patvarkyme išieškotojui buvo išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas turėtų būti pateiktas Klaipėdos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Išieškotojas šio patvarkymo neskundė, taip pat nepateikė prašymo šioje vykdomojoje byloje dėl vykdomojo dokumento persiuntimo jo pasirinktam antstoliui Klaipėdos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Be to, teismas sutinka su antstolės teiginiu, jog nustatytos bendravimo tvarkos laikymąsi kontroliuoti galima tik vykdymo vietoje, t. y. tuo metu kai vaikai bus perduodami bendravimui (sudarant sąlygas vaikų tėvui bendrauti) nepilnamečių vaikų tėvo (išieškotojo) gyvenamosios vietos adresu. Taigi paaiškėjus, kad vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje antstolio veiklos teritorijoje (Klaipėdoje), antstolės 2023 m. kovo 29 d. priimtas Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-6825 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

25. Teismo vertinimu, nepagrįsti išieškotojo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė nurodyti kitą antstolį. 2023 m. kovo 29 d. priimtame Patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-6825 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas turėtų būti pateiktas Klaipėdos rajono teritorijoje veikiančiam antstoliui. Išieškotojui pateikus informaciją apie pasirinktą antstolį ir jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui visa vykdomojoje byloje reikalinga informacija bus pateikta išieškotojo nurodytam antstoliui. Pareiškėjas prašymo ar pranešimo dėl pasirinkto antstolio Klaipėdos rajone, antstolei Ingai Karalienei nepateikė. Byloje tokių duomenų nėra, o apie pasirinktą antstolę Vidą Daugirdienę pareiškėjas nurodė tik pateiktame skunde, todėl tokie pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė nurodyti kitą antstolį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, pareiškėjui išaiškintina, kad jam nėra užkirsta galimybė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui iš naujo, jo pasirinktam antstoliui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad neįvykdytas ar nepilnai įvykdytas vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas vykdyti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 631 straipsnio 3 dalis).

26. Taigi, aukščiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolė, priimdama Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pareiškėjui, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolės 2023 m. kovo 29 d. priimtas Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-139-6825 yra neteisėtas, nes antstolė neturėjo pagrindo užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti pareiškėjui, atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

28. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad antstolė Inga Karalienė vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundo dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Ingai Karalienei vykdomąją bylą Nr. 0139/22/00650.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.