Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, akcinė bendrovė „SEB bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. V. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atskirojo skundo argumentų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-22-15-17443 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 732,29 Eur (5 981,26 Lt) negrąžinto kredito, 3,91 Eur (13,49 Lt) mokesčio už laiku nepadengtą kredito limitą ir kitų mokesčių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 732,29 Eur (5 981,26 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,10 Eur (135 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos AB „SEB bankas“ naudai. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad skolininko gyvenamosios vietos adresai yra (duomenys neskeltini), ir (duomenys neskeltini). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2022 m. liepos 15 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-15-17503 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-15-17547. Skolininkas (pareiškėjas) S. V. 2022 m. liepos 25 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuris antstolės kontoroje gautas 2022 m. liepos 28 d., kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2022 m. liepos 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-15-17443, pripažinti neteisėtais 2022 m. liepos 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-15-17503 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-15-17457 bei nutraukti išieškojimą dėl senaties ar kitais pagrindais. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S1-59292 atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį teismui. Teismas priėjo prie išvados, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti nepažeidė įstatymo nustatytų reikalavimų, nes vykdomasis dokumentas pateiktas antstolei pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, tuo tarpu bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta. Teismas taip pat pripažino, kad nagrinėjamu atveju penkių metų terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti nėra praleistas, kadangi Vilniaus apygardos teismui 2022 m. kovo 17 d. nutraukus pareiškėjo bankroto bylą, vykdomasis dokumentas 2022 m. birželio 14 d. grąžintas tolimesniam skolos išieškojimo vykdymui.

13. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas S. V. teigia, kad nei deklaruota gyvenamoji vieta, nei nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti įvardijama kaip asmens gyvenamoji vieta, jei asmuo toje vietoje negyvena daugiau nei 13 metų (tiek laiko apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose) ar nesiruošia ten gyventi.

14. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

15. Spręsdamas klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

16. Vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (CPK 590 straipsnio 3 dalis); vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas).

17. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis).

18. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkte taip pat nurodyta, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta, todėl šiuo atveju vykdomasis dokumentas vykdytinas pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, t. y. Vilniaus mieste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, kad apeliantas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka jau 13 metų, ar, kad apeliantas ir toliau neketina gyventi gyvenamosios vietos adresais, esančiais Vilniaus mieste, nesudaro pagrindo priešingam apelianto nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymui.

19. Pasak apelianto, antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo veiklos teritorijoje, todėl nustačius, kad apelianto nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, antstolė ir privalėjo apsiriboti šia vietove, tuo tarpu antstolė siuntė patvarkymus į Alytaus pataisos namus, kurie nėra jos veiklos teritorijoje. Apeliantas taip pat yra įsitikinęs, kad Vilniaus miestas yra suskirstytas į antstolių veiklos zonas, todėl teismas privalo nustatyti, ar antstolės Virginijos Meškauskienės veiklos teritorija apima patvarkymuose nurodytus skolininko adresus.

20. Kaip jau minėta, pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą; nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja centralizuota elektroninė vykdomųjų dokumentų antstoliams pateikimo ir paskirstymo tvarka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. Pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, elektroniniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti keliami į VĮ Registrų centro administruojamą Antstolių informacinę sistemą, o rašytiniai pateikiami Lietuvos antstolių rūmams, ir visi jie automatiškai paskirstomi antstoliams pagal jų veiklos teritorijas, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (4.2. – 4.4. punktai). Šiuo atveju išieškotoja vykdomąjį dokumentą vykdyti 2022 m. birželio 30 d., t. y. jau galiojant naujajai vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarkai.

21. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau ir Antstolių įstatymas) 26 straipsnio 1 dalį, antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Šiuo konkrečiu atveju iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės kontora yra Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų veiklos teritorijoje (žr. pvz. https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska?search_type=name&search_value=61). Taigi šiuo atveju antstolės veiklos teritorija apima skolininko gyvenamosios vietos adresus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad aplinkybė, jog vykdymo proceso metu priimtu patvarkymus antstolė išsiuntė į Alytaus pataisos namus, kur apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad antstolė atliko veiksmus ne savo veiklos teritorijoje.

22. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad taikė CPK 631 straipsnio 1 dalies teisės normas, kurios neaktualios šiai bylai, kadangi vykdomieji dokumentai niekada nebuvo grąžinti išieškotojui.

23. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-26065-871/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos AB „SEB bankas“ naudai priverstiniam vykdymui buvo pateiktas antstoliui Robertui Vasiliauskui, kuris minėto vykdomojo dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 6 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0179/14/01405. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi skolininkui iškėlus bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d.), 2016 m. rugsėjo 12 d. vykdomoji byla Nr. 0179/14/01405 buvo baigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. 2S-886-861/2022 skolininko bankroto bylą nutraukus, išieškotojos prašymu, 2014 m. spalio 28 d. vykdomasis raštas 2022 m. birželio 14 d. grąžintas tolimesniam skolos išieškojimo vykdymui ir 2022 m. birželio 30 d. pateiktas asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“, tuo tarpu antstolė Virginija Meškauskienė vykdomąjį dokumentą priėmė 2022 m. liepos 14 d.

24. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad vykdomasis dokumentas, nutraukus skolininko bankroto bylą, buvo grąžintas išieškotojai, o pastaroji pateikė jį vykdyti. Vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Dėl to apelianto argumentas, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies nuostatos neaktualios nagrinėjamai byla, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.