- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-886-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23573-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB bankas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutarties, kuria nutarta baigti pareiškėjo S. V. bankroto bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas bankrutuojančio asmens bankroto administratoriaus prašymas baigti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-01 nutartimi nutarė baigti S. V. bankroto bylą, nurašyti likusį nepatenkintą kreditoriaus AB SEB banko 2 263,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurašyti likusį nepatenkintą kreditoriaus UAB ,,Gelvora” 26 540,19 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurašyti likusį nepatenkintą kreditoriaus Generolo Jono Žemaičio karo akademijos 8 852,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
2.1. Nurodė, kad S. V. iškelta bankroto byla, patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Bankrutuojančio asmens bankroto administratorius pateikė prašymą baigti bankroto bylą.
2.2. Pažymėjo, jog kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui.
2.3. Teismas pabrėžė, kad jeigu bent vienas iš nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
2.4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininkui AB ,,SEB“ bankas nepasirašius plano įgyvendinimo akto, buvo surašytas plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. Ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant bankroto byla nutraukiama.
2.5. Nustatė, kad iš mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto matyti esminė informacija apie bankrutuojančio asmens atliktus veiksmus, įgyvendinant mokumo atkūrimo planą. Objektyvių duomenų (įrodymų) apie tai, kad bankrutuojantis asmuo būtų vengęs vykdyti prievoles kreditoriams, slėpęs turtą ar pajamas, veikęs prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra.
2.6. Pažymėjo, kad S. V., būdamas laisvės atėmimo vietoje, teikė teismui dokumentus, pagrindžiančius jo dedamas pastangas įsidarbinti, tačiau nuteistųjų įdarbinimo komisija jo prašymus dėl darbo atmetė.
2.7. Mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai, byloje teismas nenustatė FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla galėtų būti nutraukta.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu AB SEB bankas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-02-01 teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės netenkinant bankroto administratoriaus prašymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutartis yra formali, taip pat teismas nenustatė sąlygų, dėl kurių bankroto byla būtų nutraukta.
3.2. Bankrutuojantis asmuo S. V. 2018-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane įsipareigojo kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti po 50,00 Eur/mėn. sumą iš turimų sąskaitoje lėšų. Bankrutuojančiam asmeniui pradėjus dirbti pataisos namuose ir pradėjus gauti darbo užmokestį, mokėtinos kreditoriams sumos atitinkamai turėtų būti tikslinamos. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį (36 mėn.) kreditorių reikalavimų tenkinimui įsipareigojo skirti ne mažiau nei 1800 Eur, o bankroto administravimo išlaidoms skirti 5400 Eur.
3.3. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus pateiktos informacijos bei ją patvirtinančių dokumentų, bankrutuojantis asmuo kreditorių reikalavimų tenkinimui per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį skyrė tik 400 Eur, o administravimo išlaidų dengimui - 1200 Eur. Apie mokumo atkūrimo plane minimą darbą bei planuotą darbo užmokestį nėra iš viso jokių žinių. Nėra aišku ar bankrutuojantis asmuo iš viso siekė įsidarbinti, gauti darbo užmokestį bei tinkamai vykdyti įsipareigojimus prisiimtus teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane.
3.4. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone, bankrutuojantis asmuo privalėjo vykdyti mokumo atkūrimo planą, kurį pats ir pateikė kreditorių susirinkimui bei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o jei plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymą apsunkino vienokios ar kitokios priežastys, bankrutuojantis asmuo privalėjo tikslinti mokumo atkūrimo planą bei jį teikti kreditorių susirinkimo ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo tvirtinimui.
3.5. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.
3.6. Bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu buvo išreiškęs pasižadėjimą, siekdamas užtikrinti kreditorių interesus, bandyti įsidarbinti, o nepavykus bei atsižvelgiant į ilgą bausmės atlikimo terminą, persikvalifikuoti, kad galėtų gauti darbą, pagal esančias laisvas darbo vietas laisvės atėmimo įstaigoje. Byloje nėra informacijos apie asmens aktyvias pastangas įsidarbinti ir gauti pajamas bei taip užtikrinti maksimalų kreditorinių reikalavimų dengimą, esant faktinėms aplinkybėms.
3.7. Atkreipė dėmesį, kad net jei bankrutuojantis asmuo ir dėjo pastangas pagerinti savo finansinę padėtį, tai negali būti laikoma asmens tinkamu Plano įvykdymu ir tuo labiau kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimu, kadangi asmuo laisvės atėmimo įstaigoje yra dėl savo paties tyčinių veiksmų (laikiną prastą finansinę padėtį susikūrė pats).
3.8. Bankrutuojančio asmens nesąžiningumą ir jo nenorą vykdyti mokėjimus kreditoriams patvirtina ir tai, kad S. V. nesikreipė į kreditorius, nepateikė informacijos apie savo pastangas pagerinti finansinę padėtį ir faktinę situaciją dėl įsidarbinimo galimybės bei neteikė plano pakeitimo projekto.
3.9. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone, mokumo atkūrimo planas nėra įvykdytas, nėra sumokėti visi mokumo atkūrimo plane numatyti mokėjimai, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpyje nebuvo siekiama teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, nebuvo siekiama kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nebuvo teikiami jokie siūlymai dėl plano tikslinimo.
4. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, jog su apeliaciniu skundu sutinka. Papildomai paaiškino, kad:
4.1. Teismas turi įvertinti mokumo atkūrimo plano įvykdymą - ar mokumo atkūrimo planas buvo įvykdytas, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį bei kitas reikšmingas aplinkybes bankroto bylos užbaigimo klausimui išspręsti.
4.2. Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo yra atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus.
4.3. Teismas nevertino ar bankrutuojantis asmuo S. V. tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nėra pateikiama jokių duomenų, dėl kokių priežasčių mokumo atkūrimo planas nėra įvykdytas, išskyrus aplinkybę, kad asmuo yra laisvės atėmimo įstaigoje.
4.4. Jei teismas, vertindamas plano neįvykdymo priežastis, būtų išsamiai įvertinęs bankrutuojančio asmens pateiktus laisvės atėmimo įstaigų raštus, tai būtų įpareigotas spręsti, ar paties bankrutuojančio asmens veiksmai neapsunkino jo faktinių galimybių įsidarbinti.
4.5. Akcentavo, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo įvykdytas ir tai lėmusios priežastys nebuvo nepriklausančios nuo bankrutuojančio S. V. veiksmų, nes prašymo teikimas suteikti galimybę dirbti negali būti suprantamas kaip tinkamas aktyvus asmens veikimas, kai kiti asmens sąmoningi veiksmai siejami su pasekmėmis apribojančiomis galimybę dirbti.
Motyvuojamoji dalis
5. S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog atskirasis skundas prasilenkia su teise ir sveiku protu, yra atmestinas dėl sekančių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Nurodė, kad bankas turėjo pareigą aktyviai domėtis bylos eiga, tačiau net nežino teisingo bylos numerio, kas parodo, jog atskirasis skundas yra formalus, siekiant pakenkti asmeniškai.
5.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra sąlygų bankroto bylai nutraukti, o bankas priešingų argumentų į bylą nepateikė, kas tik dar kartą patvirtina, kad suinteresuoto asmens atstovas nori susidoroti su pareiškėju.
5.3. Akcentavo, kad teisės aktai jam nenumato pareigos informuoti kreditorius apie siekius įsidarbinti.
5.4. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas neatliko plane numatytų mokėjimų, tačiau su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka, nes Vilniaus apygardos teismas 2015-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2911-866/2015 nurodė, jog jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais.
6. S. V. atsiliepimu į pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, jog į bylą yra pateiktas ne apeliacinis skundas, o atskirasis skundas, todėl laikytina, kad kreditorius nepageidauja prisidėti prie atskirojo skundo. Nurodo, jog:
6.1. Kreditorius ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį iš esmės teikdamas naują atskirąjį skundą, kurio pateikimo terminas yra pasibaigęs, todėl laikytina, kad jis nepateikė rašytinio pareiškimo dėl prisidėjimo prie paduoto atskirojo skundo.
6.2. Nurodė, jog kreditorius proceso metu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad pareiškėjas nevykdo plane numatytų priemonių. Kreditorius neturi teisės kelti šio klausimo, nes jo reikalavimų suma yra mažesnė nei 2/3 visos sumos.
6.3. Paaiškino, kad kreditoriaus nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas sąmoningai blogino savo padėtį ir gaudavo nuobaudų, todėl negalėjo dirbti, yra nepagrįstos, nes nei vienas teisės aktas nedraudžia dirbti būnant drausmės grupėje.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Argumentai, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad persikvalifikuoti, neatitinka tiesos, nes pareiškėjas mokosi Alytaus profesinio rengimo centre.
Atskirasis skundas tenkinamas. Bankroto byla nutraukiama
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančio asmens bankroto administratoriaus prašymas ir bankroto byla baigta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
9. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
10. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
11. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. iškelta bankroto byla, patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Jo bankroto administratorius pateikė prašymą baigti bankroto bylą pažymėdamas, jog kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui.
13. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininkui AB ,,SEB“ bankas nepasirašius plano įgyvendinimo akto, buvo surašytas plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ištyrus byloje esančius duomenis, nenustatyta FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant bankroto byla nutraukiama, nes objektyvių duomenų (įrodymų) apie tai, kad bankrutuojantis būtų vengęs vykdyti prievoles kreditoriams, slėpęs turtą ar pajamas, veikęs prieš kreditorių interesų užtikrinimą, byloje nėra.
14. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija Vilniaus apygardos teismas sutikti negali. Nors nutartyje pažymima, kad S. V., būdamas laisvės atėmimo vietoje, teikė teismui dokumentus, pagrindžiančius jo dedamas pastangas įsidarbinti, o nuteistųjų įdarbinimo komisija jo prašymus dėl darbo atmetė, tačiau tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padaryta pilnai neištyrus visų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai, todėl byloje nebuvo FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla galėtų būti nutraukta. Akcentuotina, kad S. V. 2018-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane įsipareigojo kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti po 50,00 Eur/mėn. sumą iš turimų sąskaitoje lėšų, o bankrutuojančiam asmeniui pradėjus dirbti pataisos namuose ir pradėjus gauti darbo užmokestį, mokėtinos kreditoriams sumos atitinkamai turėtų būti tikslinamos, taigi bankrutuojantis asmuo per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui įsipareigojo skirti ne mažiau nei 1800 Eur, tačiau skyrė tik 400 Eur.
16. Nors kreditoriai nurodo, kad apie mokumo atkūrimo plane minima darbą bei planuotą darbo užmokestį kreditoriams informacija iš viso nebuvo teikiama, todėl kreditoriams nebuvo žinoma ar bankrutuojantis asmuo iš viso siekė įsidarbinti, gauti darbo užmokestį bei tinkamai vykdyti įsipareigojimus prisiimtus teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, su tokia kreditorių pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teismas pažymi, kad rašytiniai įrodymai apie bankrutuojančio asmens prašymus įsidarbinti į fizinio asmens bankroto bylą buvo teikiami nuolat, todėl kreditoriai turėjo visas galimybes su jais susipažinti. Visgi, tokių duomenų teikimas į bylą nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto byla galėjo būti pabaigta, o kreditoriniai reikalavimai nurašyti.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pats bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu buvo išreiškęs pasižadėjimą bandyti įsidarbinti, o nepavykus bei atsižvelgiant į ilgą bausmės atlikimo terminą, persikvalifikuoti, kad galėtų gauti darbą, pagal esančias laisvas darbo vietas laisvės atėmimo įstaigoje. Nors byloje yra pateikta informacija apie bankrutuojančio asmens pastangas įsidarbinti, iš rašytinių įrodymų matyti, kad jo dėtų pastangų nepakako būtent dėl paties tyčinių veiksmų.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-04-12 Vilniaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, jog jis atlieka 2017-11-15 skirtą nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 mėn., todėl yra laikomas drausmės grupės sąlygomis, tad galimybės jį įdarbinti nėra. 2019-01-09 Vilniaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, kad jis atlieka 2018-12-12 skirtą nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 mėn., todėl yra laikomas drausmės grupės sąlygomis, tad galimybės jį įdarbinti nėra, be to pažymėjo, kad šiuo metu asmuo turi 5 galiojančias nuobaudas. 2019-04-09 Vilniaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, kad nuo paskutinio jo prašymo aplinkybės nepasikeitė. 2019-08-06 Alytaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, kad šiuo metu negali jam pasiūlyti ar parinkti darbo. 2019-10-23 Alytaus Pataisos namai nuteistajam atsakė, kad nuo 2019-09-30 jis atlieka paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl į darbą nevedamas. 2020-02-13 Alytaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, kad nuo 2020-02-06 jis atlieka paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl į darbą nevedamas. 2020-08-25 Alytaus Pataisos namai į nuteistojo prašymą atsakė, kad jo kandidatūra buvo svarstyta nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje 2020-07-16 ir ankstesniuose posėdžiuose, tačiau neatitiko nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimų. 2021-01-19, 2021-04-22, 2021-08-11 Alytaus Pataisos namų Nuteistųjų įdarbinimo komisija pranešimais dėl įdarbinimo nurodė, kad nėra laisvų darbo vietų.
19. Šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, dėl jų nepasisakė, taip pat netyrė aplinkybės ar paties bankrutuojančio asmens veiksmai neapsunkino jo faktinių galimybių įsidarbinti.
20. Dėl pateiktų į bylą rašytinių įrodymų apie pastangas įsidarbinti, teismas sutinka su kreditorių išvadomis, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo įvykdytas ir tai lėmusios priežastys nebuvo nepriklausančios nuo paties bankrutuojančio asmens veiksmų, nes vien tik prašymo pateikimas suteikti galimybę dirbti negali būti savaime suprantamas kaip tinkamas ir aktyvus asmens veikimas, kai kiti asmens sąmoningi veiksmai (nuolat gaunamos nuobaudos) siejami su pasekmėmis, kurios apriboja galimybę dirbti.
21. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad bankrutuojantis asmuo įsipareigojo siekti persikvalifikuoti, be to, nei vieno iš anksčiau paminėto pataisos namų atsakymo neskundė. Nors nurodo, kad pareiškėjas mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, tokių duomenų į bylą pateikta nėra.
22. Nors bankrutuojantis asmuo savo atsiliepime į atskirąjį skundą vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2015-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2911-866/2015, kurioje nurodoma, jog jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog yra būtent objektyvios priežastys, dėl kurių fizinis asmuo su kreditoriais neatsiskaitė – priešingai, teismas pripažįsta, kad mokumo atkūrimo planas nebuvo vykdomas ir su kreditoriais nebuvo atsiskaityta iš esmės dėl subjektyvių, paties bankrutuojančio asmens veiksmų.
23. Negalima sutikti su bankrutuojančio asmens daroma išvada, kad kreditorius proceso metu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad pareiškėjas nevykdo plane numatytų priemonių, todėl kreditorius neturi teisės iš viso kelti šio klausimo, nes jo reikalavimų suma yra mažesnė nei 2/3 visos sumos.
24. Į bylą 2022-01-04 pateikus prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo, kartu su juo buvo pateiktas raštas Dėl bankrutuojančio asmens S. V. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, kuriuo kreditoriaus AB SEB bankas atstovas nurodė, jog aktą pasirašyti atsisako, nes yra pagrindas nutraukti bankroto bylą. Taip pat kreditorius UAB ,,Gelvora‘‘ atsiliepimu į prašymą Dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo su prašymu nesutiko, bankroto bylą prašė nutraukti. Kreditorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepimu į prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo prašė bankroto bylą nutraukti. Šio aplinkybės patvirtina, kad nors kreditoriai su prašymu į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo nesikreipė, atsiliepimais į pareiškimą dėl bankroto bylos pabaigos prašė bankroto bylą nutraukti; tokią poziciją išreiškė visi pareiškėjo kreditoriai. Šių atsiliepimuose nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, jų apskritai nevertino, dėl jų niekaip nepasisakė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad visi kreditoriai nesutiko su bankroto bylos pabaigimu ir kreditorinių reikalavimų nurašymu bei prašė bankroto bylą nutraukti.
25. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas dėl pareiškėjo veiksmų bei nesąžiningumo, jis nevykdė FABĮ reikalavimų, dėl kurių plane nustatytos priemonės neįvykdytos, taip buvo pažeisti kreditorių interesai, todėl teismas tenkina kreditorių prašymą nutraukti bankroto bylą. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo negalima laikyti nesąžiningu bankrutuojančiu asmeniu, teismas mano, kad jis nesiekia atkurti savo mokumo, aktyvius savo veiksmus įsidarbinant pataisos namuose apriboja tik prašymų leisti dirbti rašymu, kai tuo tarpu jam nuolat taikomos nuobaudos, kas būtent ir riboja jo galimybes dirbti, todėl pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais.
26. Pabrėžtina, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).
27. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.
28. Dėl S. V. atsiliepime į pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodytų aplinkybių, jog į bylą yra pateiktas ne apeliacinis skundas, o atskirasis skundas, todėl laikytina, kad kreditorius nepageidauja prisidėti prie atskirojo skundo, teismas nurodo, jog teikiant procesinį dokumentą pagrindinė reikšmė yra teikiama ne procesinio dokumento pavadinimui, o jo turiniui, taip pat nesutiktina, jog kreditorius ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį iš esmės teikdamas naują atskirąjį skundą, todėl laikytina, kad jis nepateikė rašytinio pareiškimo dėl prisidėjimo prie paduoto atskirojo skundo. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-21 byloje jau priėmė Pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos pabaigą ir nutraukimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas baigti bankroto bylą atmetamas, bankroto byla nutraukiama (CPK 337 straipsnio 2 punktas). Bankroto bylos nutraukimo pagrindu teismas laiko mokumo atkūrimo plano nevykdymą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis).
30. Dėl kitų pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą ir atsiliepime į pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose vartoja nekorektiškus, įžeidžius pasisakymus, nukreiptus į kreditorių atstovus asmeniškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-01 nutartį panaikinti.
Pareiškėjo S. V. bankroto administratoriaus UAB ,,Skolvalda‘‘ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo atmesti. Nutraukti S. V. bankroto bylą.