- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2-447-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00693-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pilatus LT“, A. S., K. R.
- Ieškovas
- Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ALMAGEST METALS S
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Pilatus LT“ ir A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ALMAGEST METALS S.? r.l. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pilatus LT“, A. S., K. R. (K. R.) dėl žalos atlyginimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 284 238,56 USD; pripažinti sutartį Nr. PLT – ALMAGEST 16012017 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pilatus LT“ 459 720 Eur gautą naudą ALMAGEST METALS S.? r.l., nuostoliais ir šią sumą iš UAB „Pilatus LT“ priteisti; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovų turtą. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė teismui naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašė areštuoti atsakovų turtą ir turtines teises ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad ieškinio suma savaime turėtų būti pripažinta didele. Atsakovo K. R. vienintelis turtas, iš kurio būtų galima atlikti išieškojimą, yra kita atsakovė UAB „Pilatus LT“, kurios į balansą įrašyto turto vertė sudaro tik 462 784 Eur sumą. Atsakovas K. R. yra Rusijos pilietis, turintis leidimą gyventi Šveicarijos Konfederacijoje, todėl gali perkelti UAB „Pilatus LT“ turtą kitiems asmenims. Patenkinus ieškinį, įvykdyti teismo sprendimą iš esmės bus galima tik iš atsakovo A. S. turto, o tai, atsižvelgiant į ieškinio sumą, bus sudėtinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei UAB „Pilatus LT“, atsakovams A. S. ir K. R. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, neviršijant visiems atsakovams bendros 1 589 118,08 Eur ieškinio sumos, uždraudžiant bet kokį disponavimą areštuotu turtu (perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą), tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei leidžiant atsakovas iš areštuotų piniginių lėšų įvykdyti prievolę ieškovei.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertinant, ar ieškinio suma atsakovams yra didelė, būtina įvertinti atsakovų turtinę padėtį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovams solidariai, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovų bendra turtinė padėtis nėra pakankamai gera galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui; teismo vertinimu, ieškinio suma, lyginant jos dydį su atsakovų turtine padėtimi, yra didelė ir tai kelia grėsmę, kad teismo sprendimas gali tapti sunkiai įvykdomu, o atsakovai gali turėti ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai UAB „Pilatus LT“ ir A. S. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio sumai visų atsakovų atžvilgiu – visiems trims atsakovams solidariai yra pareikštas tik vienas reikalavimas dėl 1 284 238,56 USD priteisimo. Kitas reikalavimas – priteisti 459 720 Eur – pareikštas tik UAB „Pilatus LT“. Taigi atsakovų A. S. ir K. R. atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija jiems pareikšto ieškinio sumą.
7.2. Pagal kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo dėl 1 284 238,56 USD priteisimo ir netgi neįrodė, kad turi teisę reikšti tokį reikalavimą atsakovams pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį: ieškovė tikėtinai nepagrindė negautų pajamų priteisimo sąlygų, o reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta nei prievolė, nei kokio dydžio ji yra, nei dėl kokių sandorių ar neteistų veiksmų pagrindu žala atsiradusi, nei už kokį laikotarpį.
7.3. Ieškovė pagal kartu su ieškiniu pateiktus duomenis tikėtinai nepagrindė ir savo reikalavimo dėl 459 720 Eur priteisimo. Šis reikalavimas yra iš esmės išvestinis iš reikalavimo pripažinti sutartį Nr. PLT – ALMAGEST 16012017 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi ji buvo nutraukta abipusiu susitarimu ir šalys patvirtino, jog viena kitai pretenzijų dėl sutarties nutraukimo neturi. 459 720 Eur negautų pajamų sumos priteisimo sąlygų ieškovė ieškinyje ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais tikėtinai nepagrindė.
7.4. Ieškovė taip pat tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų atsakovui A. S., nes ieškinyje nenurodyta jokių konkrečių jo neteisėtų veiksmų. Atsakovas tebuvo UAB „Pilatus LT“ direktorius. Pagal ieškovės išduotą įgaliojimą atsakovas veikė tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. anksčiau, nei buvo nutraukta ieškovės su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB sudaryta sutartis Nr. 13-15-0336-E-172F. Dėl šios sutarties nutraukimo ieškovė ir pareiškė šioje byloje reikalavimą dėl 1 284 238,56 USD priteisimo.
7.5. Vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir byloje nėra nustatyta, kad atsakovai slėps, švaistys ar perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Ieškovės pateikti duomenys šiuo aspektu tėra jos daromos prielaidos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė ALMAGEST METALS S.? r.l. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šiuo metu antstolis nerado reikšmingo atsakovų turto ar piniginių lėšų sąskaitoje, iš kurio būtų galima įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.
8.2. Teismas teisingai nustatė turto arešto mastą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos visų atsakovų atžvilgiu, tačiau atskirąjį skundą pateikė tik atsakovai UAB „Pilatus LT“ ir A. S.. Nors atskirajame skunde prašoma panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau atsižvelgus į anksčiau nurodytą aplinkybę, laikytina, jog atskirojo skundo ribas sudaro tik skundžiamos nutarties dalies, kuria atsakovams UAB „Pilatus LT“ ir A. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Apeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus – papildymo Nr. 1 prie sutarties dėl metalo laužo tiekimo Nr. PLT-ALMEGST kopiją ir išrašą iš Juridinių asmenų registro.
13. Ieškovė pateikė antstolio J. P. turto arešto kopiją, patvarkymo areštuoti lėšas kopiją, išrašo apie vienintelį UAB „Pilatus LT“ akcininką kopiją, sutarties su White Buffalo Stell B. V. kopiją, išrašą iš Nyderlandų Karalystės registrų centro.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams, kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nurodytus šios nutarties 12 punkte, kurių jie neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, kad pateiktais įrodymais iš esmės siekiama atsikirsti į apeliantų pateiktus naujus įrodymus, kuriuos teismas priima, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 13 punkte, ir juos taip pat vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
18. Apeliantai savo atskirąjį skundą grindžia trimis pagrindinėmis grupėmis argumentų: pirmoji, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu; antroji, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovai gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį; trečioji, kad teismas netinkamai nustatė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.
19. Įvertinęs pirmąją argumentų grupę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
20. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruosiuose skunduose neįrodinėja ieškovės pateikto ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, o apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo apeliantai, ieškinyje yra suformuluoti reikalavimai bei jų teisiniai ir faktiniai pagrindai visų atsakovų atžvilgiu. Ar pateiktų duomenų pakanka atsakomybei kilti (pvz., apeliantų argumentai, nurodyti šios nutarties 7.3–7.4 papunkčiuose) yra iš esmės fakto klausimai, kurie tirtini bylą nagrinėjant iš esmės. Analogiškai pasisakytina ir dėl kitų argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimo teisės egzistavimu (pvz., apeliantų argumentai, nurodyti šios nutarties 7.2 papunktyje), nes ši aplinkybė vėlgi yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje proceso stadijoje nevertinama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019).
24. Savo ruožtu apeliantų skunde išdėstyti argumentai dėl, jų nuomone, įrodymų nepakankamumo ieškovės reikalavimams pagrįsti ar reikalavimo teisės neegzistavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu.
25. Kita vertus, įvertinęs antrąją argumentų grupę, apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais sutinka. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo ir ieškovės prašyme bei atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuojama didelė ieškinio suma ir jos santykis su apeliantų turtine padėtimi nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
27. Ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, kurios, jos nuomone, patvirtina atsakovų nesąžiningumą, paminėtina tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri turi būti paneigta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, yra ne apeliantų (ne)sąžiningumas konkrečiame sandoryje (kuris nustatytinas bylą nagrinėjant iš esmės), tačiau jų ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovės nurodytos ginčo faktinės aplinkybės savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių padaryti bent tikėtiną išvadą apie apeliantų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams UAB „Pilatus LT“ ir A. S. naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams UAB „Pilatus LT“ ir A. S. atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Klausimą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismui nebėra tikslinga pasisakyti dėl apeliantų trečiosios argumentų grupės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pilatus LT“ (juridinio asmens kodas 304197402) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės ALMAGEST METALS S.? r.l. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pilatus LT“ ir A. S. atmesti.