Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Pilatus Lt“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-300-524/2020 pagal ieškovės Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės Almagest Metals S.? r.l. ieškinį atsakovams A. S., K. R. (K. R.) ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Pilatus Lt“ dėl žalos atlyginimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė RAB Almagest Metals S.? r.l. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. R., A. S. ir UAB „Pilatus Lt“ 1 284 238,56 USD negautas pajamas, pripažinti sutartį Nr. PLT – Almagest 16012017 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti atsakovės UAB „Pilatus Lt“ 459 720 Eur gautą naudą ieškovės nuostoliais ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Pilatus Lt“, priteisti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės RAB Almagest Metals S.? r.l. atsakovei UAB ,,Pilatus Lt“ 8 269,65 Eur, atsakovui K. R. – 38 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė valstybei 95,39 Eur dokumentų vertimo išlaidas.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-889-407/2020, atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB ,,Pilatus Lt“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4. Atsakovai A. S. ir UAB ,,Pilatus Lt“ 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą dėl 8 269,65 Eur ir 1 500 Eur (iš viso – 9 769,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje registruotos ir veikiančios ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi netenkino atsakovų A. S. ir UAB ,,Pilatus Lt“ prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo.

6. Teismas nurodė, kad atsakovai prašymą išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo daliai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarčiai vykdyti, t. y. dalyje dėl atsakovei UAB „Pilatus LT“ priteistų bylinėjimosi išlaidų, grindžia 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 805/2004, Reglamentas). Įvertinęs aplinkybę, kad faktinė ieškovės (skolininkės) RAB Almagest Metals S.? r.l. buveinė yra (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Liuksemburgo Hercogystėje, teismas sutiko, kad šiuo atveju galėtų būti sprendžiama dėl teismų sprendimų (jų dalies) pripažinimo Europos vykdomaisiais raštais bei Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo galimybės.

7. Tačiau teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsniu, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas gali būti išduotas tik tuo atveju, kai sprendimas yra priimtas dėl neginčytino reikalavimo. Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktus, 7 straipsnį, Europos vykdomasis raštas išduotinas tik tada, jeigu skolininkė dėl bylinėjimosi išlaidų aiškiai sutiko, arba dėl to niekada neprieštaravo ir jos elgesys faktiškai gali būti prilygintas tyliam sutikimui, arba jos prieštaravimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų būti vertinami kaip pareikšti lygmenyje „ypač neprieštaravo“. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad vien galimybė numatyti neigiamas pasekmes per se (pats savaime) dar nereiškia sutikimo su jomis (pavyzdžiui, ir pareiškiant ieškinį negalima atmesti jo nepatenkinimo galimybės, bet tai nereiškia sutikimo su jo netenkinimu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2013).

8. Teismas nustatė, kad ieškovė nei ieškiniu, nei dubliku, nei apeliaciniu skundu tiesiogiai dėl iš jos priteistinų ar priteistų bylinėjimosi išlaidų, jų dydžio nepasisakė, tiesiogiai nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo su atsiradusiomis ar būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Visgi, teismo vertinimu, negalima teigti ir to, kad ieškovė šiuo aspektu užėmė pasyvią arba beveik pasyvią („ypač neprieštaravo“) poziciją, kadangi ji instancine tvarka skundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ne tik dėl ieškinio atmetimo, bet ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įskaitant ir tą jo dalį, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos, prašė priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, nenurodydama, jog bylinėjimosi išlaidos ar jų dalis atsakovams turėtų būti priteistos.

9. Įvertinęs tokias aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neginčytinu, t. y. šis reikalavimas neatitinka Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio sąlygų, todėl atsakovių prašymą išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovai A. S. ir UAB ,,Pilatus Lt“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė niekada neprieštaravo, o jos elgesys faktiškai gali būti prilygintas tyliam sutikimui. Tiek ieškovė, tiek atsakovų atstovai teikė į bylą atitinkamus dokumentus ir prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinio patenkinimo ar jo atmetimo atveju, t. y. šalys naudojosi savo procesinėmis teisėmis į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iš esmės niekada neprieštaravo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

10.2. Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionavo tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio iš viso nepasisakydama. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad ji prieštaravo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ar jų dydžio.

10.3. Teismo sprendimo dėl pareikšto reikalavimo ginčijimas savaime nereiškia, kad tokiu būdu apeliantas išreiškia prieštaravimus ir dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tam, kad skolininko prieštaravimai galėtų būti vertinami kaip viršijantys „ypač neprieštaravo“ lygmenį, apeliaciniame skunde turėtų būti išdėstyti vienokie ar kitokie argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumo.

10.4. Skundžiamoje nutartyje cituojami Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-260/2013 pateikti kitokių nei nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių kontekste. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje tarp šalių buvo kilęs aiškus ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami Reglamento Nr. 805/2004 normų, reglamentuojančių Europos vykdomojo rašto išdavimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo klausimai.

12. Reglamento Nr. 805/2004 tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnis). Šiuo reglamentu supaprastinamas neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimas Europos Sąjungos erdvėje, atsisakant egzekvatūros procedūros (Reglamento Nr. 805/2004 4 konstatuojamoji dalis), tačiau su sąlyga, kad kilmės valstybė laikysis tam tikrų minimalių ir vieningų proceso standartų, skirtų teisei į teisingą teismo procesą užtikrinti (Reglamento Nr. 805/2004 19 konstatuojamoji dalis).

13. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 805/2004 12 straipsnio, galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus, taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas RD prieš SC byloje C-518/18, 24 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-639-943/2019).

14. Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a-d punktuose yra nustatyti atvejai, kai reikalavimas laikomas neginčytinu. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

15. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovė nesutiko tik su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria buvo pasisakyta dėl ieškovės materialiųjų reikalavimų nepagrįstumo ir jų netenkinimo, šią sprendimo dalį skųsdama apeliaciniu skundu, kuriame ji nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims argumentų. Kitaip tariant, ieškovės procesinio dokumento – apeliacinio skundo – turinį apeliantai prilygina tyliam ieškovės sutikimui su jų reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalį laikomas neginčytinu.

16. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) esančios civilinės bylos Nr. e2-300-524/2020 medžiagos, ieškovė ir dublike, ir jos atstovės teismo posėdžiuose nurodė, kad palaiko ieškinyje pareikštą reikalavimą bei nesutinka su atsakovų, įskaitytinai ir su apeliantų, pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį, triplikuose) išdėstytais argumentais.

17. Pagal nacionalinėje teisėje galiojančias proceso teisės normas teismas nagrinėja šalių ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Bylos nagrinėjimo ribos nustatomos atsižvelgiant į šalies, pareiškusios materialinį reikalavimą procesiniame dokumente – ieškinyje, pareiškime, priešieškinyje, suformuluotą reikalavimo pagrindą ir dalyką. Minėta civilinė byla buvo išnagrinėta pagal ieškovės pareikštą ieškinį, o priešieškinis joje nepareikštas. Vadinasi, ieškovės prašymas patenkinti ieškinį kartu vertintinas ir kaip jos nesutikimas dėl priešingos šalies prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, juolab kad šių išlaidų paskirstymas šalims atliekamas pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje. Nebūtų pagrįsta teigti, kad ieškovė savo nesutikimą dėl priešingos šalies išlaidų kompensavimo turėjo suformuluoti atskirai. Faktas, kad ieškovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, sudaro pagrindą padaryti ir tokią išvadą, kad ji nesutiko nei su apeliantų atsikirtimais į jos reikalavimą, nei su jų prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės procesinis elgesys negali būti įvertintas kaip atitinkantis pasyvaus arba beveik pasyvaus („ypač neprieštaravo“) elgesio modelį.

18. Priešingai nei tvirtina apeliantai, ir toks faktas, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašydama panaikinti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai solidariai iš atsakovų A. S., K. R. ir UAB „Pilatus Lt“ 155 301,68 USD negautas pajamas, pripažinti sutartį Nr. PLT – Almagest 16012017 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti UAB „Pilatus Lt“ 358 568 Eur gautą naudą 2017 metais ieškovės nuostoliais ir šią sumą iš UAB „Pilatus Lt“ priteisti ieškovei, priteisti iš atsakovų solidariai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė sutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš jos šiuo teismo sprendimu.

19. Nors savo apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su priteistomis iš jos bylinėjimosi išlaidomis argumentų, ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip jos tylus sutikimas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Nepriklausomai nuo tokių argumentų buvimo ar nebuvimo, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi, ieškovės nesutikimas su tuo, kaip teismas išsprendė jo materialiuosius reikalavimus, kartu reiškė ir jos nesutikimą dėl bylos procese šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

20. Tokiu atveju nesutiktina su apeliantais, kad ieškovės elgesys, instancine tvarka skundžiant teismo sprendimą ir apeliaciniame skunde nurodant, kaip turi būti išspręsti jos materialieji reikalavimai, bet jame atskirai nepasisakant dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prilygintinas neprieštaravimui pareikštam reikalavimui ir (ar) tokie veiksmai prilyginami tyliam sutikimui su pareikštu reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priešingai, ieškovės procesiniai veiksmai ir pozicija buvo aiški – ji savo reikalavimą, vėliau jo dalį, laikė pagrįstu, teikė tai patvirtinančius įrodymus, o su apeliantų atsikirtimais nesutiko.

21. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti laikomas neginčytinu reikalavimu Reglamento Nr. 805/2004 taikymo prasme. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.