Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo JSC Northern Shipping Company atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-2199-479/2011 pagal ieškovo „Baltservice“ D. P. ieškinį atsakovui AAB „Northern Shipping Company“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas JSC Northern Shipping Company kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl 1 213,13 eurų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo Lenkijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „Baltservice“ D. P. (b.l. 135). Atsakovo teigimu, ieškovas Lietuvos Respublikoje turto, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi. Teismo priteistos sumos nesumoka, todėl atsakovui yra būtinybė gauti Europos vykdomąjį raštą, kad galima būtų vykdyti išieškojimą Lenkijos Respublikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisminį procesą inicijavo ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, nors ieškovas ir atsakovas (apeliantas) buvo sudarę arbitražinį susitarimą. Todėl tokie ieškovo veiksmai, apelianto nuomone, išreiškė ieškovo sutikimą patirti išlaidas, susijusias su bylinėjimusi, kurias teismas gali priteisti pagal galiojančius įstatymus, ir šia prasme reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra neginčytinas. Ieškovo pateiktas ieškinys turi būti prilyginamas neginčijamam reikalavimui, atitinkančiam Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b) punktą. Apelianto teigimu, negalima sutikti su tuo, kad negali būti taikomas Reglamento 7 straipsnis vien dėl to, jog ieškovas ginčijo bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Paskesnis ieškovo prieštaravimas neturi jokios teisinės reikšmės, nes teisminio nagrinėjimo procedūra, inicijuota ieškovo, buvo pradėta ir baigėsi pagal tai procedūrai taikomas taisykles, numatančias ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Ieškovo nesutikimas su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nieko iš esmės nepakeitė, nes apeliacinės instancijos teismas paliko nutarties dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepakeista. Teismo skundžiamojoje nutartyje pateikiami Reglamento nuostatų ir bylos faktinių aplinkybių aiškinimai yra perdėm formalūs, nepagrįstai susiaurinami Reglamento taikymo atvejai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš ieškovo inter alia priteistos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos), ieškovas šią nutartį apskundė apeliacine tvarka, be kita ko, ginčydamas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, apeliacine tvarka minėta nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pakeista/panaikinta. Ieškovas yra užsienio valstybės – Europos Sąjungos narės - juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti apeliantui Europos vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo. Apeliacijos dalyką sudaro šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apelianto prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarčiai įvykdyti grindžiamas Reglamentu. Pagal Reglamento 3 straipsnį jo nuostatos taikomos teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

Reglamento 6 straipsnis nustato, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: 1) reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose ; 2) jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija; ir 3) skolininkas yra vartotojas. Nagrinėjamu atveju prašoma išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų. Reglamento 7 straipsnis nustato, kad kai teismo sprendimas apima ir vykdomąjį sprendimą dėl su teismo procesu susijusių išlaidų, įskaitant palūkanų normas, jis patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu taip pat atsižvelgiant į išlaidas, jei skolininkas, remdamasis kilmės valstybės narės teisės aktais, ypač neprieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismo proceso metu patiriamų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Reglamento 3 ir 7 straipsnių prasme nėra pagrindo pripažinti, jog reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra neginčytinas, dėl ko išduoti Europos vykdomąjį raštą nėra pagrindo, su kuo apeliantas nesutinka. Taigi, ginčo esmė yra tai, ar reikalavimas vertinamas (ne)ginčytinu Reglamento nuostatų prasme faktinių aplinkybių kontekste.

Vertinant nagrinėjamo klausimo sprendimui aktualias Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų nuostatas matyti, kad neginčytinu laikytinas reikalavimas kai skolininkas aiškiai sutiko su juo ir toks sutikimas (pripažinimas, susitarimas) buvo patvirtintas teismo ar buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu; arba skolininkas bylos nagrinėjimo metu niekada jam neprieštaravo (taigi, nors skolininkas galimai ir nesutiko, bet ir prieštaravimų, turėdamas galimybę juos pareikšti, nepareiškė). Kaip minėta, Reglamento 7 straipsnis nustato, kad sprendimas, apimantis ir su teismo procesu susijusias išlaidas, patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jei skolininkas ypač neprieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismo proceso metu patiriamų išlaidų. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, teisėjų kolegijos nuomone, darytina išvada, kad Europos vykdomasis raštas gali būti išduotas tais atvejais, kai skolininkas dėl bylinėjimosi išlaidų arba aiškiai su tuo sutiko, arba visai niekada neprieštaravo ir jo elgesys faktiškai gali būti prilygintas tyliam sutikimui, arba jo prieštaravimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų būti vertinami kaip pareikšti lygmenyje „ypač neprieštaravo“. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ieškovas galėjo numatyti, jog ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu teisme dėl tarp šalių buvusio arbitražinio susitarimo ir iš esmės tai reiškė jo sutikimą su galimomis neigiamomis pasekmėmis (bylinėjimosi išlaidų atlyginimu kitai šaliai pavidalu). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien galimybė numatyti neigiamas pasekmes per se dar nereiškia ir sutikimo su jomis (pavyzdžiui, ir pareiškiant ieškinį negalima atmesti jo netenkinimo galimybės, bet tai nereiškia sutikimo su jo netenkinimu). Nagrinėjamu atveju ieškovas nei pareiškė sutikimą su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, nei užėmė šiuo aspektu pasyvią arba beveik pasyvią („ypač neprieštaravo“) poziciją, o skundė jam nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį instancine tvarka ne tik dėl kitų procesinių sprendimų, bet ir konkrečiai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvuodamas, kad esminis ginčas tarp šalių, palikus ieškinį nenagrinėtu, nėra išspręstas nė vienos šalies naudai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą sprendė formaliai ir pernelyg susiaurino Reglamento nuostatų taikymą, nepagrįsti, nes pripažinti reikalavimą neginčytinu nėra pagrindo faktinių aplinkybių kontekste. Tuo tarpu pats apeliantas reikalavimo neginčytinumą sieja ne su faktinėmis aplinkybėmis - ieškovo elgesiu atsiradus reikalavimui, o tik su bendro pobūdžio samprotavimais apie reikalavimo atsiradimo numatymo galimybe dar iki pareiškimo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.