Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-639-943/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-08-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
e2-639-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01931-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-639-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01931-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.15 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2266-467/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnesa“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2266-467/2018 pagal ieškovės UAB „Alnesa” ieškinį atsakovams R. D. ir L. S.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – solidariai priteisė ieškovei iš atsakovų R. D. ir L. S. 251 978,10 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas, priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovų R. D. ir L. S. po 1 923,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 17 d.

3. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovei L. S. nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai dėl bylos iškėlimo, bei nustatęs, jog nėra tenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 21 d. reglamento (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004) 3 straipsnio 1 dalies a-d punktuose numatytos sąlygos, o reikalavimas atsakovės atžvilgiu negali būti laikomas neginčytinu, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą išduoti Europos vykdomąją raštą.

6. Spręsdamas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atsakovo R. D. atžvilgiu, teismas nurodė, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu atitinka Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a-d punktuose reglamentuotas sąlygas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde apeliantė BUAB „Alnesa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta Europos vykdomąjį raštą išduoti atsakovo R. D. atžvilgiu, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Įteikiant procesinius dokumentus buvo laikytasi minimalių reikalavimų neginčytinų reikalavimų procedūroms.

7.2. Reikalavimas atsakovo R. D. atžvilgiu yra neginčytinas, atsakovas niekada jam neprieštaravo, be to, skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą atsakovo R. D. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl Europos vykdomojo rašto (ne)išdavimo

9. Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl Reglamento Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, normų, reglamentuojančių Europos vykdomojo rašto išdavimo sąlygas.

10. Reglamento Nr. 805/2004 tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 805/2004 1 straipsnis). Šiuo reglamentu supaprastinamas neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimas Europos Sąjungos erdvėje, atsisakant egzekvatūros procedūros (Reglamento 805/2004 4 konstatuojamoji dalis), tačiau su sąlyga, kad kilmės valstybė laikysis tam tikrų minimalių ir vieningų proceso standartų, skirtų teisei į teisingą teismo procesą užtikrinti (Reglamento 805/2004 19 konstatuojamoji dalis).

11. Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a-d punktuose nustatyti atvejai, kai reikalavimas laikomas neginčytinu. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

12. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas R. D. niekada neprieštaravo ieškiniu pareikštam reikalavimui, nedalyvavo teismo posėdyje, todėl jo elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu ir laikomas neginčytinu pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

13. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 805/2004 12 straipsnio, galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b arba c punktus. Taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas RD prieš SC byloje C-518/18, 24 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas pagrįstai atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą, kadangi pateiktas prašymas nepatvirtina Reglamente Nr. 805/2004 nustatytų kumuliatyvių sąlygų tokiam dokumentui išduoti egzistavimo.

15. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas niekada neginčijo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo ir (ar) jo elgesys gali būti prilyginamas tyliam sutikimui su reikalavimu, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas R. D. informavo teismą, kad negali dalyvauti 2018 m. liepos 26 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, domėjosi civilinio proceso eiga, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, tokie veiksmai negali būti prilyginami tyliam sutikimui su reikalavimu pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies c punktą. Kitaip tariant, nedalyvavimas teismo posėdyje, iš anksto apie tai pranešant, nurodant neatvykimo priežastis, bei negalėjimas teismo posėdyje pateikti poziciją bylos nagrinėjimo iš esmės metu, negali būti prilyginamas neprieštaravimui pareikštam reikalavimui ir (ar) tokie veiksmai prilyginami tyliam sutikimui su pareikštu reikalavimu.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovo R. D. atžvilgiu negali būti laikytinas neginčytinu reikalavimu Reglamento Nr. 805/2004 prasme. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą atsakovo R. D. atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė