- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1163-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11689-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl įpareigojimo paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat tokių duomenų paskleidimu padarytos neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Žinių studija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas J. J. (toliau – ir Ieškovas) pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs suformulavo šiuos reikalavimus:
1.1. pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir Atsakovė) valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ (toliau – ir Laida) viešai transliuoto reportažo metu, taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. (toliau – ir Atsakovas) metu, Atsakovė ir Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą J. J., o būtent, kad neva ieškovas J. J. įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją-pavežėją (A. K.) necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo (A. K.) kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir vairuotojui (A.K.) galimai grasino ir tokiu būdu atsakovai pažeidė ieškovo J. J. garbę ir orumą;
1.2. įpareigoti Atsakovę per keturiolika kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos LNK televizijos eteryje panašiu metu, kada (duomenys neskelbtini) buvo rodoma laida „Labas vakaras, Lietuva“ bei internete portalo www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje paskelbti LNK informacinės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ (duomenys neskelbtini) reportaže apie ieškovą J. J. pateiktos neigiamos informacijos – jog ieškovas J. J. neva įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją pavežėją A. K. necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo A. K. kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir pavežėjui A. K. galimai grasino, – kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę, orumą bei reputaciją, paneigimą;
1.3. priteisti iš atsakovų solidariai 5 747,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo A.K. ir jo keleivio įvyko konfliktas. Šį asmenį Atsakovas nufotografavo. Atsakovas, atlikęs paiešką internete pagal adresą, kuriuo vežė konfliktavusį keleivį, ir radęs tuo pačiu adresu registruotą bendrovę bei pateikiamus duomenis apie jos vadovą, kurio pavardė J., peržiūrėjo šio asmens viešai skelbiamas nuotraukas. Nutaręs, kad ne šis asmuo buvo jo keleivis, internetinės paieškos sistemoje įvedęs pavardę J., surado informaciją apie Ieškovą bei palyginęs šio nuotraukas su paties padaryta neryškia konfliktavusio keleivio nuotrauka nutarė, jog tai galėjo būti Ieškovas.
3. Atsakovas nedelsdamas apie kilusį konfliktą užregistravo pranešimą per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija. Tuo pačiu metu Atsakovas kreipėsi ir į kelias žiniasklaidos priemones dėl susiklosčiusios situacijos paviešinimo, tačiau tik trečiasis asmuo R. Š. (toliau – Žurnalistas arba Trečiasis asmuo) susidomėjo jo nurodyta informacija. Sprendimą kreiptis į žiniasklaidos priemones Atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo tikras, jog jo pranešimas policijai bus operatyviai ir (ar) apskritai ištirtas. Kartu Teismas nustatė, kad atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), įvykio metu ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas.
4. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ (toliau – Laida) viešai transliuoto reportažo (toliau – Reportažas) metu, taip pat šio Reportažo metu paskelbto interviu su Atsakovu, Atsakovas išsakė ir šiuos teiginius: (i) Ieškovas yra buvęs Seimo narys, Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos narys, Sąjūdžio vienas iš įkūrėjų; (ii) Ieškovas, Atsakovo vertinimu, yra panašus į keleivį, su kuriuo jis konfliktavo (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovo vertinimu, atsakovo veiksmai paskleidžiant viešai duomenis apie Ieškovą turi būti vertinami kaip atlikti protingo, rūpestingo ir informuoto asmens, todėl vienintelis racionalus Atsakovo veiksmų paaiškinimas – noras paviešinti duomenis apie galimai Ieškovo netinkamus veiksmus, kad būtų padaryta įtaka Ieškovo asmenybės vertinimui kitų visuomenės narių akyse.
6. Atsakovas galimai galėjo suklysti dėl keleivio tapatybės, tačiau vien tik tikėtina klaida dėl keleivio tapatybės pati savaime nereiškia, kad Atsakovas nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai. Nėra prielaidų Atsakovo teiginius, kad keleivis jam pasirodė panašus į Ieškovą, kvalifikuoti kaip paskelbtą žinią, o ne kaip Atsakovo subjektyvų įspūdį.
7. Laidoje buvo paskleista nesąžininga Atsakovo nuomonė, o ne žinia. Be to, ši informacija viešai išsakyta aiškiai neigiamame kontekste. Toks Atsakovo pareiškimas prilygsta piktnaudžiavimui teise skleisti informaciją. Nebuvo objektyvaus poreikio Atsakovui imtis skubių veiksmų viešai pasidalinti savo subjektyviais įtarimais. Nuomonę Atsakovas paskleidė, kad neigiamai paveiktų Ieškovo reputaciją.
Šalies argumentai
8. Ieškovas prašė priteisti 5 747,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Žalos sumą sudaro Ieškovo išlaidos, patirtos atsiskaitant su advokatu už jo suteiktą teisinę pagalbą ar antstoliu už atliktus veiksmus: 1) 629,20 Eur už susipažinimą su ginčo situacija ir ginčo veiksmų plano parengimą; 2) 1 101,10 Eur už reikalavimo Atsakovei dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą; 3) 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą; 4) 393,25 Eur už prašymo UAB „Bolt LT“ dėl informacijos pateikimo parengimą; 5) 393,25 Eur už prašymo Atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą; 6) 1 101,10 Eur už skundo Etikos komisijai parengimą; 7) 1 101,10 Eur už skundo žurnalistų etikos inspektoriui parengimą; 8) 471,90 Eur už atsakymo UAB „Bolt LT“ parengimą; 9) 314,60 Eur už advokato pasirengimą ir dalyvavimą Etikos komisijos posėdyje.
9. Ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija, artimoje aplinkoje susiformavo neigiamas požiūris į Ieškovą ir dėl šių priežasčių pablogėjo Ieškovo sveikata. Patirtą neturtinę žalą Ieškovas įvertino prašoma priteisti 10 000 Eur suma.
10. Faktą, kad ginčo informacija turėjo realų poveikį jo reputacijai, Ieškovas grindžia Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) raštu, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno (duomenys neskelbtini) raštu, ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimais. Medžiotojų klubo ir seniūno raštuose, kaip galima spręsti iš jų turinio, išdėstyta, kad klubo nariams ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams kilo abejonių dėl Ieškovo veiksmų, aptartų ginčo Laidoje. O kituose raštuose nurodyta, kad ginčo informacijos paskelbimas padarė žalos bendrovių veiklos rezultatams. Į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų Ieškovas taip pat įrodinėja, kad dėl streso pablogėjo jo sveikata.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nepaskleidė žinių, kurios neatitiktų tikrovės ir (ar) žemintų Ieškovo garbę ir orumą. Kaip žinią galima vertinti tik šiuos Atsakovo interviu apie ieškovą išsakytus teiginius: „<...bet įvedus pavardę žmogaus, man išmetė buvusį Seimo narį. Buvusį Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos narį, Sąjūdžio vienas iš įkūrėjų, Vardas ir pavardė žmogaus J... ooojjj.. J.… J. J., atsiprašau. Man išmetė šitą vardą ir pavardę.“ Ieškovas neįrodinėja, kad kuris nors ir pacituotų teiginių apie Ieškovą neatitiktų tikrovės ar žemintų ieškovo garbę ir orumą. Visi kiti Atsakovo išsakyti teiginiai (apie konfliktą su keleiviais, jų elgesį ir kt.) vertintini kaip žinia. Tą patvirtina ieškovo pateikta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo. Konflikto fakto teisingumo nekvestionuoja ir pats Ieškovas. Be to, šios žinios nėra apie Ieškovą.
Šalies argumentai
12. Ieškovas, aiškiai neatskirdamas, kuriuos teiginius laiko žinia, o kuriuos nuomone, klaidingai tiesos kriterijų taiko ne nurodytiems Atsakovo išsakytiems teiginiams, bet Atsakovo nuomonei, kad keleivis, su kuriuo įvyko Atsakovo konfliktas, pasirodė Atsakovui panašus į Ieškovą. Šią savo nuomonę Atsakovas išsakė teisėtai. Ieškovo panašumas ar nepanašumas su asmeniu, kuris važiavo Atsakovo automobilyje, yra vertinamojo pobūdžio. Jei iš tiesų kažkam lyginamose nuotraukose užfiksuotas asmuo ir Ieškovas atrodo akivaizdžiai nepanašūs, tai nereiškia, kad kiti asmenys negali turėti ir išsakyti priešingos nuomonės. Atsakovo pagrįstą nuomonę, kad Ieškovas ir keleivis, su kuriuo konfliktavo Atsakovas, yra panašūs, nulėmė ir kiti Atsakovo atlikti veiksmai.
13. Pagal keleivio kelionės adresą (duomenys neskelbtini), per interneto svetainę rekvizitai.lt rado tuo pačiu adresu registruotą įmonę, viešai skelbiamus duomenis apie šios bendrovės vadovą. Paieškojęs bendrovės vadovo nuotraukų internete, Atsakovas suprato, kad tai ne tas pats asmuo, todėl tęsė paieškas – tiesiog įvedė tą pačią pavardę J. ir suradęs ieškovo nuotraukų jas palygino su užfiksuota keleivio nuotrauka. Palyginęs nuotraukas, Atsakovas priėjo prie išvados, kad nuotraukose esantys asmenys yra panašūs. Šie Atsakovo veiksmai rodo jo atsargumą, rūpestingumą ir protingumą prieš skelbiant tokią savo nuomonę žiniasklaidoje bei paneigia ieškovo prielaidas, kad Atsakovas turėjo siekį pažeminti Ieškovo garbę ir orumą. Kita vertus, Atsakovas kategoriškai neteigė, kad jo vežtas asmuo yra būtent Ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog Atsakovas ir trečiasis asmuo R. Š. suvokė, jog jų skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, gali pakenkti ar pažeminti Ieškovą arba pakirsti pasitikėjimą juo, bei tyčia norėjo paskleisti tokią informaciją. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartyje priėjo prie prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčių išvadų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, t. y. kad Atsakovas darė pagrįstas prielaidas apie įvykyje galimai dalyvavusį Ieškovą.
15. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Žinių studija“, kuri yra Laidos gamintoja pagal bendrovių sudarytą sutartį, atsikirto, kad Atsakovei negali kilti atsakomybė už su bendrove nesusijusio asmens – Atsakovo, kurio tapatybė Reportaže buvo atskleista, paskleistą nuomonę.
16. Žurnalistas, prieš parengiant Reportažą, susisiekė su Ieškovu ir gavo jo poziciją, patikrino, ar policijoje yra registruotas Atsakovo pranešimas. Telefoninio pokalbio su Žurnalistu metu Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomas adresas, kuriuo Atsakovas vežė keleivius, tačiau atsisakė tuo klausimu pateikti papildomus komentarus. Taigi Žurnalistas atliko bent minimalius veiksmus, kad įsitikintų, ar Atsakovo išsakomi teiginiai turi realų faktinį pagrindą, t. y. iš Žurnalisto surinktos informacijos buvo galima pagrįstai preliminariai manyti, kad įtarimą išsako patikimas šaltinis, o tarp Ieškovo ir adreso, kuriuo Atsakovas vežė keleivius, yra tam tikras ryšys, kurio Ieškovas nutarė neatskleisti.
17. Laidoje buvo paskleista žinia, jog Atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, susidūrė su keleiviu, kuris elgėsi konfliktiškai, nepagarbiai, nekultūringai, agresyviai, neatsiskaitė už jam suteiktą paslaugą, grasino Atsakovui, ir Atsakovo nuomonė (subjektyvus įspūdis), kad keleiviu dėl išorinio panašumo galėjo būti Ieškovas, o vienintelė Laidoje paskleista informacija, kuri yra susijusi su Ieškovu, tai aptarti teiginiai, kad keleiviu galėjo būti Ieškovas, kurie išreikšti kaip prielaida (subjektyvus įspūdis), bet ne kaip faktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. metu buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, kad ieškovas J. J. galėjo būti atsakovo A. K. keleivis, atlikęs šiuos atsakovo A. K. nurodytus veiksmus:
„<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“;
„Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėlgi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių.“;
„Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“;
„<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“.
19. Teismas priteisė ieškovui J. J. iš atsakovo A. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovo J. J. 6 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Teismas nurodė, kad iš reportažo turinio aišku, kad Laidoje paskelbta apie tai, jog Atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, su vienu iš keleivių pateko į konfliktinę situaciją, kurios metu keleivis kalbėjo pakeltu tonu, reikalavo vežti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, įžeidinėjo Atsakovą, menkino jo kaip vairuotojo-pavežėjo kompetenciją, keikėsi, elgėsi agresyviai ir nekultūringai, neatsiskaitė su Atsakovu už jo suteiktą paslaugą, šaukė ant Atsakovo ir jam grasino. Šiuos teiginius Atsakovas išsakė kaip objektyviai buvusio įvykio, asmens elgesio apibūdinimą ir dėl to jie laikytini žinia apie įvykusį faktą – konfliktą tarp Atsakovo ir vieno iš jo keleivių, konflikto aplinkybes. Aplinkybę, kad tarp Atsakovo ir vieno iš jo keleivių buvo konfliktas, pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3.2.1 papunktyje aprašyti duomenys apie administracinio nusižengimo byloje nustatytus faktus. Šie duomenys įrodo ir tai, kad apie konfliktą su keleiviu Atsakovas pranešė policijai.
21. Kita Atsakovo paskleistos informacijos dalis yra tiesiogiai susijusi su Ieškovu. Visų pirma, Atsakovas kaip objektyvius faktus nurodė teiginius, kad Ieškovas yra buvęs Seimo narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys, Sąjūdžio vienas iš įkūrėjų. Teikdamas paaiškinimus, Ieškovas pasisakė, kad tikrovės neatitinka bei žemina jo garbę ir orumą Atsakovo teiginys, jog Ieškovas buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariu. Tačiau ieškinyje su tuo susijusių argumentų Ieškovas nesuformulavo, jais negrindė pareikštų reikalavimų: Ieškovas nenurodė, kad tokia informacija žemintų jo garbę ir orumą, jog dėl jos paskleidimo patyrė žalą ir prašo ją paneigti. Atsakovo teiginys, kad Ieškovas buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariu, nėra ir negali būti šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, nes dėl to ieškinys nepareikštas.
22. Nupasakodamas, kad po konflikto pradėjo domėtis, kas galėtų būti su juo konfliktavęs keleivis, kokius veiksmus atliko, kad nustatytų kliento tapatybę, Atsakovas įvardijo, jog surado informaciją apie Ieškovą, kuris Atsakovui, sulyginus kliento ir Ieškovo nuotraukas, pasirodė labai panašus į konfliktavusį keleivį. Teiginį, kad keleivis, su kuriuo konfliktavo, gali būti Ieškovas, Atsakovas išsakė kaip savo subjektyvų įspūdį. Šį teiginį Atsakovas išsakė ne kaip kategorišką išvadą, bet kaip asmeninį konkrečių duomenų (Ieškovo ir keleivio nuotraukų palyginimo) įvertinimą, išreikštą prielaida dėl panašumo fakto („<...> jis man buvo labai panašus. <...> jis man pasirodė labai panašus.“).
23. Teismo vertinimu, nėra prielaidų Atsakovo teiginius, kad keleivis jam pasirodė panašus į Ieškovą, kvalifikuoti kaip paskelbtą žinią, o ne kaip Atsakovo subjektyvų įspūdį. Interviu Atsakovas neišsakė nė vieno teiginio, kuriuo būtų buvę konstatuota, kad būtent Ieškovas buvo keleivis, sukėlęs konfliktą, atlikęs kitus Atsakovo įvardytus veiksmus. Kitokios išvados nelemia ir Atsakovo pasisakymų dėl konflikto aplinkybių, Ieškovo panašumo į keleivį tonas. Ieškovo į bylą pateiktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje irgi išdėstytas vertinimas, kad Atsakovo teiginiai, jog Ieškovas yra panašus į vežtą keleivį, išsakyti kaip nuomonė, o ne konstatuojamojo pobūdžio informacija. Pats Ieškovas reikalavimų dėl pripažinimo ir paneigimo formuluotėse vartoja tokius žodžius kaip „neva“, „galimai“, kuriais apibūdina Laidoje ir reportaže paskleistos informacijos turinį. Paminėti žodžiai yra ne faktų konstatavimą, bet abejonę, spėjimą rodančios kalbinės priemonės.
24. Kad būtent Ieškovas galėjo būti keleivis, sukėlęs konfliktą, pasakoma (nors ir prielaidos forma) ne tik Laidos įžangoje, bet ir reportaže. Reportažo metu parodomas ne vienas vaizdo įrašas, kuriuose nufilmuotas Ieškovas, taip pat jo ir Atsakovo padarytos keleivio nuotraukos palyginimas. Ieškovo vardo ir pavardės pakartojimas, visos skelbtos informacijos vizualinis iliustravimas vaizdais su Ieškovu sustiprina įspūdį, kad Ieškovas iš tiesų galėjo būti keleivis, atlikęs Atsakovo nurodytus veiksmus. Visgi teiginių pateikimo būdas, nors ir kuria prielaidas išvadai, kad Ieškovas turėjo būti Atsakovo keleiviu, tačiau Atsakovės paskelbti teiginiai nesiekia tokio laipsnio, jog galėtų būti prilyginami žiniai. Tai yra, Laidoje nebuvo kaip neginčijamas faktas paskleista, kad Ieškovas buvo Atsakovo keleiviu.
25. Teismas konstatavo, kad Laidoje buvo paskleista žinia, jog Atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, susidūrė su keleiviu, kuris elgėsi konfliktiškai, nepagarbiai, nekultūringai, agresyviai, neatsiskaitė už jam suteiktą paslaugą, grasino Atsakovui, ir Atsakovo nuomonė (subjektyvus įspūdis), kad keleiviu dėl išorinio panašumo galėjo būti Ieškovas. Konfliktas tarp Atsakovo ir keleivio buvo. Ieškovas ir neįrodinėja, kad Atsakovas klaidingai apibūdino konflikto aplinkybes. Taigi vienintelė Laidoje paskleista informacija, kuri yra susijusi su Ieškovu, tai aptarti teiginiai, kad keleiviu galėjo būti Ieškovas, kurie išreikšti kaip prielaida (subjektyvus įspūdis), bet ne kaip faktas. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo pareikštų reikalavimų Atsakovei pagrįstumas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar informacija dėl galimo Ieškovo dalyvavimo konflikte su Atsakovu buvo paskleista tinkamai, o Atsakovo – ar nuomonę jis išsakė sąžiningai, nepažeisdamas Ieškovo teisių ir teisėtų interesų.
26. Vertinant nurodytos informacijos turinį, ji yra neigiamo pobūdžio. Tai yra, Ieškovas Laidoje įvardytas kaip asmuo, kuris galimai elgėsi agresyviai, nesilaikydamas elementarių etikos reikalavimų bei tikėtinai pažeisdamas viešąją tvarką. Paminėjimas tokiame kontekste gali sudaryti prielaidas kilti neigiamoms visuomenės nuostatoms dėl Ieškovo, jo asmeninių savybių vertinimo.
27. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo, kuris sudarytų pakankamas prielaidas pripažinti pagrįsta Atsakovo poziciją, jog jis sąžiningai paskleidė pakankamai pagrįstą nuomonę, jog Ieškovas panašus į su juo konfliktavusį keleivį. Anot teismo, priešingai, labiau tikėtina, kad Atsakovas nuomonę viešai išreiškė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.
28. Teismas pabrėžė, kad Laida buvo transliuojama (duomenys neskelbtini), o konfliktas tarp Atsakovo ir jo keleivio įvyko (duomenys neskelbtini). Dviejų dienų laiko tarpas tarp konflikto ir Laidos transliavimo – atsižvelgiant į tai, kad reportažo parengimas turėjo užtrukti, rodo, kad Atsakovas nedelsdamas kreipėsi į žiniasklaidos priemonę dėl susiklosčiusios situacijos paviešinimo. Įrodymų tyrimo metu Atsakovo atstovas pripažino, kad Atsakovas apie konfliktą pranešė ne vienai žiniasklaidos priemonei, tačiau tik Žurnalistas susidomėjo Atsakovo nurodyta informacija. Atsakovas (duomenys neskelbtini) dėl kilusio konflikto užregistravo pranešimą per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3.2.1 papunktyje aprašyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog konfliktą su Atsakovu sukėlė ne Ieškovas, o kitas asmuo. Sprendimą kreiptis į žiniasklaidos priemones Atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo tikras, jog jo pranešimas bus operatyviai ar apskritai ištirtas.
29. Atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, turi aukštąjį išsilavinimą, patirties ir žinių vykdant administracinių nusižengimų teiseną. Pagal savo profesinę patirtį, įgytas žinias Atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kaip yra tiriami pranešimai apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, kiek tyrimai užtrunka, taip pat apie savo procesines teises, jų realizavimo ir įgyvendinimo sąlygas administracinių nusižengimų bylose (pvz., kokias teises turėtų, jeigu tyrimas būtų nepagrįstai nutrauktas ir pan.). Dėl to Atsakovo veiksmai paskleidžiant viešai apie Ieškovą ginčo nuomonę turi būti vertinami kaip atlikti protingo, rūpestingo ir informuoto asmens.
30. Labiau tikėtina, kad Atsakovas, nors galimai ir nesiekdamas paskleisti melagingos informacijos apie Ieškovą, savo nuomonę paviešino kaip reakciją į konfliktą ir manymą, kad konfliktą galėjo sukelti Ieškovas. Tai yra, vienintelis racionalus Atsakovo veiksmų paaiškinimas – noras paviešinti duomenis apie galimai Ieškovo netinkamus veiksmus, kad būtų padaryta įtaka Ieškovo asmenybės vertinimui kitų visuomenės narių akyse. Atsakovo atsikirtimas, kad taip veikdamas siekė išvengti administracinio nusižengimo tyrimo vilkinimo ar nutraukimo, neturi objektyvaus pagrindo. Viena vertus, į žiniasklaidos priemonę Atsakovas kreipėsi lygiagrečiai kaip ir į policiją. Kita vertus, Atsakovas nedetalizavo, kokiu būdu policijos pareigūnai galėjo dirbtinai nutraukti tyrimą ar jo neatlikti ir taip nevykdyti teisės aktuose jiems nustatytų įpareigojimų, ir kodėl Atsakovas nebūtų galėjęs apginti savo interesų, jeigu tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, kitais būdais. Be to, pastebėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas 2021 m. rugsėjo 10 d. ir tyrimo metu, be kita ko, nustatyta su Atsakovu konfliktavusio keleivio tapatybė.
31. Atsakovas galimai galėjo suklysti dėl keleivio tapatybės. Tačiau vien tik tikėtina klaida dėl keleivio tapatybės pati savaime nereiškia, kad Atsakovas nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai. Juolab, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu Atsakovas policijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog: rado daug panašumų tarp Ieškovo ir keleivio, tačiau tiksliai negali teigti, kad Ieškovas buvo keleivis; mano, kad keleivis galėjo būti Ieškovo sūnus; keleivis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų (Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2.6.2 papunktis). Tai yra, viešai ginčo įtarimą Atsakovas paskelbė nepaisant to, kad nebuvo juo tikras, taip pat nevertindamas aplinkybės, jog Ieškovas yra bent dešimt metų vyresnis, nei Atsakovui pasirodė keleivis.
32. Teismas konstatavo, kad ginčo nuomonę Atsakovas paskleidė remdamasis vien tik subjektyviu nuotraukų palyginimu, prielaidomis dėl Ieškovo ryšio su adresu, kuriuo vežė keleivius, nelaukdamas tyrimo pagal jo pranešimą pabaigos ar bent konkrečių policijos veiksmų atlikimo. Atsakovas nuomonę apie galimą Ieškovo dalyvavimą konflikte su Atsakovu viešai paskleidė aiškiai neigiamame kontekste. Toks Atsakovo pareiškimas prilygsta piktnaudžiavimui teise skleisti informaciją. Nebuvo objektyvaus poreikio Atsakovui imtis skubių veiksmų viešai pasidalinti savo subjektyviais įtarimais. Nuomonę Atsakovas turėjo paskleisti, kad neigiamai paveiktų Ieškovo reputaciją.
33. Teismas pripažino, kad ieškovas yra viešas asmuo. Negalima sutikti su Ieškovo nuomone, kad reportažo tema yra susijusi išimtinai su jo privačiu gyvenimu ir kad Laidos ir reportažo paskelbimu galėjo būti siekta ne visuomenės informavimo viešojo intereso požymių turinčia tema, bet patenkinti visuomenės smalsumą apie Ieškovo privatų gyvenimą. Atitinkamai kaip nepagrįstas atmetamas Ieškovo argumentas, kad Atsakovė, paskleisdama Atsakovo išsakytą informaciją, pažeidė Ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą (VIĮ 14 straipsnio 3 dalis).
34. Atsakovė atskleidė informacijos šaltinį (Atsakovą). Atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini) tačiau Žurnalistas besąlygiškai juo nepasitikėjo. Žurnalistas susisiekė su Ieškovu ir gavo jo poziciją, patikrino, ar policijoje yra registruotas Atsakovo pranešimas. Pokalbio metu Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomas adresas, kuriuo Atsakovas vežė keleivius, tačiau atsisakė tuo klausimu pateikti papildomus komentarus. Taigi Žurnalistas atliko bent minimalius veiksmus, kad įsitikintų, ar Atsakovo išsakomi teiginiai turi realų faktinį pagrindą.
35. Laidos ir reportažo turinys yra sudėlioti taip, kad formaliai sustiprinamas Atsakovo įtarimų pagrįstumas. Tokį Laidos ir reportažo vertinimą lemia Ieškovo vardo ir pavardės paminėjimas kelis kartus, jo nuotraukų parodymas, taip pat ir prieš tai minėti vieno iš Laidos vedėjų bei Žurnalisto teiginiai, kad keleiviu galėjo būti Ieškovas, kad Ieškovo ir keleivio, su kuriuo konfliktavo Atsakovas, panašumai akivaizdūs. Tačiau reportaže paskelbta ir Ieškovo pozicija dėl to, ar jis yra susijęs su ginčo įvykiu, bei Atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Ši informacija objektyviai mažina teiginio, kuris yra subjektyvus įspūdis apie asmenų panašumą, panaudojimo Laidoje neigiamą reikšmę Ieškovo interesams. Tai yra, nuo Laidos žiūrovų nebuvo nuslėpta reikšminga informacija, jiems vizualiai sudarytos galimybės įvertinti ir susidaryti savo nuomonę, ar Atsakovo įtarimai yra pagrįsti. Jeigu Laidoje ir reportaže būtų buvę apsiribota tik Atsakovo teiginių išklausymu, jų perpasakojimu, paminėti Laidos vedėjo ir Žurnalisto pasakymai turėtų kitokią reikšmę. Tačiau reportažu iš esmės palikta patiems žiūrovams nuspręsti, ar Ieškovas galėjo būti Atsakovo pasakojimo dalyviu. Dėl to spręstina, kad Atsakovė, neatsiribodama nuo Atsakovo teiginių, nors ir galėjusių pakenkti Ieškovo reputacijai, neperžengė žurnalistų veiklos ribų.
36. Etikos komisijos sprendime suformuluoti motyvai, kad Laidoje buvo pažeisti konkretūs žurnalistų etikos reikalavimai, savaime negali lemti išvados, kad Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, paviešindama Atsakovo nuomonę, Atsakovė nepažeidė VIĮ ir CK nustatytų įpareigojimų, taip pat Ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad Laida ir reportažu Atsakovė būtų siekusi ne informuoti visuomenę apie viešo asmens galimai padarytą pažeidimą, o skleisti aiškiai nepagrįstą neigiamą Atsakovo išsakytą informaciją. Atsakovei civilinė atsakomybė už Atsakovo išsakytą nuomonę negali kilti, todėl ieškinys Atsakovės atžvilgiu atmetamas.
37. Atmesdamas reikalavimą dėl turtinės žalos teismas nurodė, kad Atsakovė pagrįstai atsikerta, jog Ieškovas į prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą įtraukė ne tik išlaidas, atitinkančias nuostolių požymius, bet ir procesinio pobūdžio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su šios bylos teisminiu procesu.
38. Prie procesinio pobūdžio išlaidų priskirtinos tos išlaidos, kurios nurodytos šio sprendimo 82 punkto 1–5, 8 papunkčiuose. Paminėtas išlaidas Ieškovas patyrė arba rengiantis ginčo nagrinėjimui (629,20 Eur), arba naudojantis privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, numatyta CK 2.24 straipsnio 2 dalyje (1 101,10 Eur), arba renkant įrodymus ir kitą informaciją ginčo nagrinėjimui (1 500,40 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 ir 10 punktai)). Procesinio pobūdžio išlaidos yra atlyginamos pagal CPK nustatytas taisykles. Ieškovo reikalavimas priteisti procesinio pobūdžio išlaidas negali būti sprendžiamas taikant materialiosios teisės normas.
39. Išlaidos, patirtos rengiant paklausimą Atsakovei dėl informacijos pateikimo, paklausimus UAB „Bolt LT“, yra akivaizdžiai nepagrįstos, nes nurodytų veiksmų, kad Ieškovas galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, nebuvo būtina atlikti. Juolab, kad jokia bylai reikšminga informacija Ieškovui pagal jo paklausimus nebuvo pateikta dėl reikštų klausimų teisinio nepagrįstumo ar faktinio ryšio su šios bylos nagrinėjimo dalyku stokos. Jeigu pastarosios išlaidos būtų vertinamos kaip turtinė žala, Atsakovui negalėtų kilti pareiga šių išlaidų apmokėti, nes jos nebuvo būtinos ir nėra protingos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat pažymėtina, kad išlaidos rengiantis ginčo nagrinėjimui, kaip galima spręsti iš ieškinyje nurodytų argumentų, be kita ko, apima ginčo veiksmų plano parengimą, kuris apėmė skundų pateikimą Etikos komisijai, žurnalistų etikos inspektoriui. Tačiau šiuos veiksmus Ieškovas atlikto Atsakovės, o ne Atsakovo atžvilgiu, t. y. jie neturi ryšio su Atsakovo veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Dėl to ir išlaidų, rengiantis ginčo nagrinėjimui, jeigu jos būtų kvalifikuotos kaip nuostoliai, atlyginimas iš esmės negalėtų būti priteistas iš Atsakovo, nes tam nėra vienos iš būtinųjų sąlygų.
40. Ieškovo išlaidos už skundų parengimą Etikos komisijai, žurnalistų etikos inspektoriui, advokato pasirengimą ir dalyvavimą Etikos komisijos posėdyje buvo patirtos paties Ieškovo rizika ir jų atlyginimo našta negali būti perkelta Atsakovui. Juolab, kad Ieškovas į paminėtus subjektus kreipėsi dėl Atsakovės, o ne Atsakovo atliktų veiksmų. Kad galėtų inicijuoti šią bylą, Ieškovas neturėjo pareigos kreiptis nei į Etikos komisiją, nei į žurnalistų etikos inspektorių. Atsakovui negali būti perkelta našta dengti tas Ieškovo išlaidas, kurias nebuvo būtina patirti ir kurios yra galimai netinkamai pasirinktos teisinės strategijos pasekmė. Vien tik aplinkybė, kad Etikos komisija priėmė Ieškovui palankų sprendimą, savaime negali lemti išvados, jog Atsakovas turėtų atlyginti Ieškovo išlaidas, patirtas dėl kreipimosi į komisiją.
41. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad bendrovių raštuose nurodyti duomenys įrodomosios reikšmės neturi, nes jie yra pernelyg abstraktūs, bendrovės yra savarankiški asmenys, tarp kurių ir Ieškovo reputacijos nėra jokio ryšio. Be to, Ieškovas yra abiejų bendrovių dalyvis – asmuo, turintis galimybę daryti poveikį bendrovių reiškiamai pozicijai.
42. Medžiotojų klubo ir seniūno raštų įrodomąja reikšme nėra pagrindo abejoti. Tokių prielaidų nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Dėl to šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kitiems asmenims, peržiūrėjus Laidą ir reportažą, galėjo susidaryti įspūdis, jog Ieškovas galėjo būti Atsakovo keleivis, sukėlęs konfliktą. Tačiau Laidoje, be kita ko, buvo parodyta ir Atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Taigi Laidos žiūrovai galėjo patys palyginti Ieškovo ir keleivio nuotraukas bei įvertinti jų panašumą. Ši aplinkybė objektyviai sumažino neigiamos informacijos poveikį. Ieškovo išdėstyta pozicija, kad iš keleivio nuotraukos akivaizdu, jog jis į Ieškovą nėra panašus, kaip tik patvirtina, kad informacijos poveikis tam, kaip kiti asmenys vertina Ieškovo asmenybę, neturėjo būti toks, kaip mėgina įrodyti Ieškovas. Visgi aptarti medžiotojų klubo, seniūno raštai patvirtina, kad tam tikra žala Ieškovo vardui buvo padaryta.
43. Medicininių dokumentų išrašuose nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad skausmus širdies plote, nemigą, galvos svaigimą galėjo lemti Laidoje paskleista informacija. Laida buvo transliuota (duomenys neskelbtini). Ieškovas į medicinos įstaigą dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi praėjus kuriam laikui – (duomenys neskelbtini), buvo paguldytas į ligoninės stacionarą tik (duomenys neskelbtini), kai pradėjo jausti skausmą širdies plote, atsirado širdies perplakimai. (duomenys neskelbtini). išrašo skiltyje „Ligos anamnezė“ įrašyta, kad diagnozuota liga tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. ji atsirado iki Laidos transliacijos.
44. Atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose, teismas priteisė 500 Eur neturtinės žalos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
45. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas Ieškovo ieškinys, bei priimti naują sprendimą – Ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Atsakovas nesutinka su sprendime padarytomis išvadomis, kad jis piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, skubotai duodamas interviu per visuomenės informavimo priemonę, paskleidė nesąžiningą nuomonę apie Ieškovą bei siekė neigiamai paveikti jo reputaciją. Savo apeliacinį skundą Atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
45.1. Teismo vertinimas, ar nuomonę Atsakovas išsakė sąžiningai, nepažeisdamas Ieškovo teisių ir teisėtų interesų, yra peržengiantis ieškinio ribas, nes Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalavo pripažinti, kad Atsakovo interviu išsakyti teiginiai yra tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. žinia, o ne nuomonė. Teismas, peržengdamas ieškinio dalyką, skirtingai nei reikalavo Ieškovas, sukūrė sprendimo dėl pripažinimo dalį. Teismas, pagrįstai pripažinęs, jog Atsakovo teiginiai, kuriais, Ieškovo vertinimu, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nėra žinia, o tik nuomonė, turėjo ieškinį, kuriuo prašoma šiuos teiginius pripažinti žinia ir įpareigoti juos paneigti, atmesti. Toks ieškinio ribų peržengimas negali būti vertinamas kaip kitokio, nei reikalavo Ieškovas, teismo parinkto teisių gynimo būdo taikymas ar faktų teisinis kvalifikavimas.
39.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuomonę Atsakovas viešai paskleidė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Atsakovas nėra žurnalistas, todėl iš jo, kaip eilinio piliečio, negalima reikalauti, kad, prieš skelbdamas savo nuomonę apie faktus, jis atliktų tų faktų patikrinimą tokia apimtimi, jog besąlygiškai įsitikintų, kad tie faktai yra tikri. Todėl teismas, spręsdamas dėl Atsakovo atsakomybės, visiškai nepagrįstai taikė dvigubus standartus, nes nepaneigė Žurnalisto ir eilinio piliečio atsakomybės skirtumų. Tokios teismo išvados yra nesuderinamos su žodžio laisve, ją neproporcingai apriboja ar netgi paneigia. Teismas nevertino aplinkybių, kad Atsakovas savo pakankamai atsargią ir nekategorišką nuomonę dėl to, kad būtent Ieškovas galėjo būti su juo konfliktavęs keleivis, išsakė ne tiesioginio eterio metu, bei Žurnalisto buvo patikintas, jog jo pateikta informacija bus patikrinta ir skelbiama viešai, tik jeigu tam bus pakankamas pagrindas.
Atsiliepimas
39.2. Atsakovas teigė, kad savo nuomonę apie tai, kad Ieškovas jam yra panašus į su juo konfliktavusį keleivį, grindė ne tik dviejų fotonuotraukų sulyginimu, bet ir atliktų visos eilės papildomų veiksmų seka. Vėliau paaiškėjęs ir Ieškovo nepaneigtas ryšys su namo adresu, prie kurio iš jo automobilio išlipę keleiviai po kurio laiko priėjo, tik patvirtina faktą, kad iki jo (Atsakovo) nuomonės paskleidimo atliktas veiksmų sekos rezultatas, t. y. susiformavusi nuomonė, kad būtent Ieškovas galėjo būti konfliktą sukėlęs keleivis, buvo teisinga ir pakankamai pagrįsta. Teigia, kad jis (Atsakovas), skleisdamas savo nuomonę ir pristatydamas viešai įvykio aplinkybes, nesiekė sumenkinti, įžeisti ar kitaip tyčia pakenkti Ieškovui. Priešingai, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turėdamas pakankamai pagrįstą nuomonę, kad Ieškovas galėjo būti konfliktą sukėlęs keleivis, turėjo teisę šią nuomonę išsakyti viešai ne dėl asmeninio nesąžiningo siekio, bet dėl visuomenės pagrįsto ir objektyviai išreikšto poreikio žinoti informaciją, kuri galėtų būti svarbi vertinant Ieškovo veiksmus, turinčius reikšmės viešiesiems reikalams, ir jo asmenines savybes.
39.3. Sprendimą Teismas motyvavo ne byloje ištirtais įrodymais, bet prielaida, kad Atsakovas, pasisakydamas viešai, siekė padaryti įtaką Ieškovo asmenybės vertinimui kitų visuomenės narių akyse. Todėl Teismo Sprendimas negali būti grindžiamas Teismo sugalvotomis bei bylos duomenimis nepagrįstomis prielaidomis.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo dalį:
40.1. kuria iš ieškovo J. J. priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei valstybės naudai ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (duomenys neskelbtini) jos valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nepatikrinta ir aiškiai neteisinga informacija;
40.2. priteisti iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir iš atsakovo A. K. solidariai 5 747,50 Eur turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) atlyginimą;
40.3. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui J. J. iš atsakovo A. K. priteistas 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, priteisiant iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir iš atsakovo A. K. solidariai 10 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
40.4. ieškovo J. J. naudai iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir iš atsakovo A. K. solidariai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Atsakovė išlaikė pusiausvyros tarp poreikio informuoti visuomenę ir sąžiningo informacijos pateikimo testą. Būtent Atsakovė paskelbė nepatikrintą ir aiškiai neteisingą informaciją, ją pateikė pažeisdama žurnalistų etikos reikalavimus, nustatančius prievolę žurnalistams skelbti nuomonę, kaip informacijos formą, kuri yra etiška ir atitinka teisę, taip pat kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius.
4. Ieškovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinės žiniasklaidos ypatybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kokio žanro laidoje buvo paskleista Atsakovo nesąžininga nuomonė, t. y. reportažas buvo pateiktas vienoje iš keturių Atsakovės transliuojamų laidų, kurioje išsamiai pristatomi Lietuvos įvykiai ir užsienio naujienos. Reportaže buvo kelis kartus minimi Ieškovo vardas ir pavardė, ne kartą rodoma Ieškovo nuotrauka, akcentuojama, kad jis yra buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys.
5. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į Laidos vedėjų ir žurnalistų sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas, kurios negali būti vertinamos izoliuotai, atsietai nuo viso Reportažo, kaip tai vertino pirmosios instancijos teismas. Kartu Ieškovas pabrėžė, kad yra aktualus ir Reportažui suteiktas išskirtinumas, ką objektyviai patvirtina Laidos anonsas, išskiriant Reportaže pristatytą informaciją iš kitų tos dienos aktualijų. Dėl šių priežasčių Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Reportažas yra paremtas išimtinai tik Atsakovo A. K. pasakojimu. Atitinkamai, nepagrįstai Atsakovo veiksmai buvo įvertinti kaip teisėti.
6. Ieškovo nuomone, tokie Atsakovės veiksmai pažeidė Ieškovo teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties už viešai paskleistą neigiamą nesąžiningą nuomonę iš Atsakovų solidariai priteistina turtinė ir neturtinė žala, kurios dydis ir pagrindimas nurodytas Ieškovo procesiniuose dokumentuose.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodė, kad byloje liko neištirta, kokius atsakymus dėl siekiamos paviešinti informacijos Atsakovui pateikė kitos žiniasklaidos priemonės. Vertintina, kad šie įrodymai aktualūs sprendžiant dėl žalą padariusio asmens kaltės, ypač atsižvelgiant į teismo konstatuotą aplinkybę, kad per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleista nesąžininga privataus, tačiau protingo, rūpestingo ir informuoto asmens nuomonė.
8. Ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apklausiant Atsakovą ir Žurnalistą. Ieškovas teismo ne kartą prašė pripažinti Atsakovo ir Žurnalisto dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Siekė, kad Atsakovas asmeniškai duotų paaiškinimus byloje žodžiu, tačiau tokie prašymai nebuvo patenkinti. Atsakovo atstovo duoti paaiškinimai nagrinėjamu atveju laikytini akivaizdžiai nepakankamais, todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka pagrįsta išklausyti Atsakovo poziciją žodžiu, t. y. atlikti įrodymų tyrimą Atsakovui asmeniškai dalyvaujant. Tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o priešingai, užtikrins tinkamą įrodymų tyrimą byloje.
9. Ieškovo įsitikinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išsamiai pagrįstas ir įrodymais patvirtintas adekvataus dydžio iš atsakovų priteistinos neturtinės žalos dydis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Ieškovas neginčija Sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad jis yra viešasis asmuo, todėl jam pagrįstai nebuvo taikytas toks pat garbės ir orumo gynimo mastas, koks būtų taikomas privačiam asmeniui. Ieškovas nepagrindė ir net nenagrinėjo Atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, galimos redakcinės atsakomybės ir (ar) civilinės atsakomybės kilimo sąlygų dėl televizijos eteryje nesusijusio asmens tiesiogiai („savo lūpomis“, interviu metu) išsakytos neiškreiptos informacijos. Pagal suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją žurnalistai neatsako už pagalbą kitam asmeniui paskleisti informaciją (interviu forma ir pan.), nes tai ženkliai pablogintų žiniasklaidos prisidėjimą prie diskusijos viešo intereso klausimais, nebent tam egzistuoja ypač svarbios priežastys. Žurnalistikos laisvė taip pat apima galimybę tam tikru laipsniu perdėti ar net provokuoti. VIĮ 54 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 str. 2 d.).
11. Ieškovas nepagrindė Atsakovės civilinės atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, pažeidžiančios Ieškovo garbę ir orumą, paskelbimo, nepasisakė dėl nė vienos iš šios atsakomybės taikymo sąlygų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, neatsižvelgia į teisinius argumentus, kuriais pirmosios instancijos teismas Sprendimu netenkinto Ieškovo reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo arba juos ženkliai sumažino.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Laidos anonse skelbtų teiginių – „Incidentas pavežėjų automobilyje. Ar iš tiesų buvęs Seimo narys išplūdo vairuotoją ir atsisakė sumokėti už kelionę? Įvykį aiškinasi policija.“
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovo argumentai dėl Apylinkės teismo nevykdyto Laidos vedėjų pasisakymų vertinimo nepagrįsti, kadangi Sprendime jie yra įvertinti, nors Ieškovas net nereikalavo juos pripažinti kaip neatitinkančių tikrovės ir (ar) pažeidžiančių Ieškovo teises.
13. Atsakovė iš esmės sutinka su Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-21 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo J. J. ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Ieškovo ieškinį atmesti.
14. Atsakovės vertinimu, Atsakovas – A. K. – neperžengė žodžio laisvės ribų, nes paskleidė savo nuomonę visuomenei reikšmingu klausimu, t. y. apie viešojo asmens galimai padarytą teisės pažeidimą ir (ar) netinkamą elgesį, tam turėdamas pakankamai subjektyvių ir pagrįstų įtarimų. Todėl jam jokios formos atsakomybė, įskaitant ir civilinę atsakomybę (neturtinės žalos atlyginimą), negali būti taikomi, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, Atsakovė nesutinka su tam tikrais Atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl Sprendime neva nepagrįstai skirtingai vertintų Atsakovės ir Atsakovo atsakomybės sąlygų.
15. Žiniasklaida ir žurnalistai pagal EŽTT jurisprudenciją (kaip tai jau atskleista šio procesinio dokumento 1.2 skyriuje) neatsako už pagalbą kitam asmeniui paskleisti informaciją (interviu forma ir pan.), nes tai ženkliai pablogintų žiniasklaidos prisidėjimą prie diskusijos viešo intereso klausimais. Kita vertus, pats asmuo, duodamas interviu žiniasklaidai, prisiima atsakomybę už savo viešai skleidžiamos informacijos būdą, formą (skleidžiama kaip žinia, nuomonė), turinį (parenkami žodžiai, formuluotės ir pan.).
Atsiliepimas
16. Ieškovas J. J. atsiliepime prašė atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Atsakovas, vedinas vien asmeninių ambicijų patenkinimo ir racionaliai nepaaiškinamo aklo pykčio asmeniui (Ieškovui), kuris jo (Atsakovo) anksčiau nėra pažinojęs, iš esmės nesiekė prisidėti prie jokios realios diskusijos bendrojo intereso klausimu. Atsakovo teiginiais nebuvo siekiama informuoti visuomenę apie kokį nors reikšmingą klausimą, t. y. Ieškovo, kurį jis nurodė dar ir kaip „<...> buvusį Seimo narį, buvusį Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos narį, Sąjūdžio vieną iš įkūrėjų“, netoleruotiną elgesį, o buvo skleidžiamos tik paskalos apie įvykį ir pateikiamas jo vertinimas, su kuriuo, ir dėl to byloje nėra ginčo, Ieškovas nebuvo niekaip susijęs. Laikytina, kad per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleista ne eilinio, kaip teigia Atsakovas, o nesąžininga privataus, tačiau protingo, rūpestingo ir informuoto asmens nuomonė.
17. Aptartos faktinės aplinkybės apie vyro, kuris buvo tikrasis Atsakovo nupasakotos situacijos dalyvis, amžių ((duomenys neskelbtini) m.), taip pat Atsakovo, skirtingai nei interviu Žurnalistui metu, policijai pateikti paaiškinimai, kad „tai galėjo būti jo sūnus, kurio nuotraukų internete aš neradau“, o šio vyro galimas amžius – „Gal kokie (duomenys neskelbtini) metai panašiai amžiaus“, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Atsakovo per visuomenės informacijos priemonę paskleista informacija neturi nieko bendro su konstitucine saviraiškos laisve, t. y. teise reikšti sąžiningą nuomonę.
18. Atsakovas aptariamais nesąžiningais veiksmais neprisidėjo prie jokios realios diskusijos visuomenei reikšmingu klausimu, nes tam visų pirma nebuvo jokio pagrindimo. Tačiau dėl šių jo per visuomenės informavimo priemonę viešai ir skubotai paskleistų duomenų Ieškovas patyrė reikšmingą turtinę ir neturtinę žalą. Neginčytinai pripažinta, kad Ieškovas ilgą laiko tarpą gavo paklausimų iš įvairių asmenų dėl savo galimai amoralaus elgesio, taip pat sulaukė ir abejonių dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo visuomeninėje veikloje bei privačiuose (komerciniuose) santykiuose. Remiantis EŽTT jurisprudencijoje formuluojamais principais, pažymima, kad atsargiau rinktis viešąją kalbą, ypač jei tai nėra spontaniška, gyva diskusija bendrojo intereso klausimu, įpareigoja ir asmens statusas (Atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini)), suteikiantis tokio asmens pasisakymams griežtesnių reikalavimų teiginių formai ir turiniui. Pažymėtina, kad Atsakovas, kurį Teismas pagrįstai pripažino kaip protingą, rūpestingą ir informuotą asmenį, savo apsisprendimo paskleisti Ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis nepakeitė net tada, kai viešinti jo istoriją sutiko tik Atsakovė.
Šalies argumentai
19. Ieškovas mano, kad nagrinėjamu atveju Atsakovas siekė paskleisti paskalas, o ne pakankamai atsargią ir nekategorišką nuomonę dėl to, kad būtent Ieškovas galėjo būti su juo (Atsakovu) konfliktavęs keleivis. Šios paskalos, beje, labiau tikėtina, kad grįstos asmenine antipatija Ieškovui, nors tokie galimi Atsakovo motyvai Ieškovui nėra žinomi ar suprantami. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas, teikdamas paaiškinimus policijai, pripažino visai kitus faktus, t. y. kad konfliktavęs keleivis, dėl jo panašumų į Ieškovą, galėjo būti Ieškovo sūnus. Aktualu, kad šie duomenys (Atsakovo versija) (duomenys neskelbtini) Atsakovės valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu nebuvo nurodyti. Minėta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti skleidžiant nesąžiningus teiginius, neturinčius pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančius neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Skleisdamas nurodytus teiginius, Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kitų asmenų teisių, todėl jam kyla pareiga atsakyti už teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
22. Ieškovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ieškovas teismo ne kartą prašė pripažinti Atsakovo ir Žurnalisto dalyvavimą būtinu, kad Atsakovas asmeniškai duotų paaiškinimus byloje žodžiu, tačiau tokie prašymai nebuvo patenkinti. Ieškovo teigimu, Atsakovo atstovo duoti paaiškinimai neišsamūs, todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka pagrįsta išklausyti Atsakovo poziciją žodžiu, t. y. atlikti įrodymų tyrimą Atsakovui asmeniškai dalyvaujant.
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsiliepimuose ir Laidoje atsakovo bei Žurnalisto (trečiojo asmens R. Š.) nurodytomis, faktinėmis bylos aplinkybėmis ir savo elgesio motyvais, konstatuoja, kad visos reikšmingos aplinkybės atskleistos. Be to, ikiteisminio tyrimo procesiniuose sprendimuose pateiktas ir Atsakovo, ir trečiojo asmens R. Š. paaiškinimų turinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), ir pripažinti Atsakovo ir Žurnalisto dalyvavimą būtinu.
Dėl atsakovo A. K. atsakomybės
24. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad buvo paskleista nuomonė. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuomonę Atsakovas viešai paskleidė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Teismo vertinimas, ar nuomonę Atsakovas išsakė sąžiningai, nepažeisdamas Ieškovo teisių ir teisėtų interesų, yra peržengiantis ieškinio ribas, nes, Atsakovo teigimu, Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalavo pripažinti, kad Atsakovo interviu išsakyti teiginiai yra tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. žinia, o ne nuomonė. Teismas peržengė ieškinio dalyką, sukūrė sprendimo dėl pripažinimo dalį, kad Atsakovas išsakė ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminančią atsakovo A. K. nuomonę.
25. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl pripažinimo, kad paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, visų pirma prašė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tarp šalių kilo ginčas, kaip turėtų būti vertinama viešai paskelbta informacija. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Jei ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje reikalavimas dėl pripažinimo kalbiniu požiūriu nėra tapatus tai informacijai, kuri buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę – ją Ieškovas perteikė apibendrintai, savais žodžiais, nesiedamas jos su konkrečiais pasakytais teiginiais, kad būtų išvengta nepagrįsto reikalavimo apimties išplėtimo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai pripažino, kad Ieškovo garbę ir orumą pažemino paskleista nuomonė, jog Ieškovas galėjo būti Atsakovo keleivis, pažeidimo pripažinimo apimtis atitiko paskelbtos nuomonės turinį. Teismas, kvalifikavęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies pripažindamas informaciją apie Ieškovo dalyvavimą nuomone.
26. Byloje vertinama, ar duodamas interviu trečiajam asmeniui R. Š., Atsakovas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai. Atsakovo teigimu, viešai paskleisdamas informaciją, jis visų pirma siekė sukelti diskusijas visuomenėje apie buvusio valstybės politiko, kuris, tikėtina, ir buvo konfliktavęs keleivis, netoleruotiną elgesį viešajame gyvenime.
27. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų bei duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-1-219/2015).
28. EŽTT jurisprudencijoje suformuluoti bendrieji principai dėl galimybės demokratinėje visuomenėje, kuriai būdingas pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros, skleisti ne tik palankią informaciją, tačiau šie principai netaikomi abstrakčiai, o visada tik įvertinus individualias bylos aplinkybes ir kontekstą, be kita ko, kaip vieną iš reikšmingų požymių pabrėžiant sukeltos diskusijos svarbą bendrajam interesui, t. y. ar diskusija vyko bendrojo intereso klausimu. Sprendžiant dėl saviraiškos laisvės ribojimo, turi būti vertinamas: (i) paskleistos informacijos prisidėjimas prie diskusijos dėl bendrojo intereso; (ii) asmens žinomumas ir publikacijos tema (dalykas); (iii) ankstesnis asmens elgesys; (iv) atitinkamos informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas (patikimumas); (v) publikacijos turinys, forma ir padariniai; (vi) sankcijos griežtumas (EŽTT 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Mesić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 19362/18).
29. Nepaneigta ieškovo pozicija, kad Atsakovas, vedinas asmeninių ambicijų patenkinimo ir racionaliai nepaaiškinamo pykčio asmeniui (Ieškovui), kuris jo (Atsakovo) anksčiau nėra pažinojęs, iš esmės nesiekė prisidėti prie jokios realios diskusijos bendrojo intereso klausimu. Atsakovo teiginiais nebuvo siekiama informuoti visuomenę apie kokį nors reikšmingą klausimą, t. y. Ieškovo, kurį jis nurodė dar ir kaip „<...> buvusį Seimo narį, buvusį Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos narį, Sąjūdžio vieną iš įkūrėjų“, netoleruotiną elgesį, o buvo skleidžiamos tik paskalos apie įvykį ir pateikiamas jo vertinimas, su kuriuo Ieškovas nebuvo niekaip susijęs. Laikytina, kad per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleista nesąžininga privataus, tačiau protingo, rūpestingo ir informuoto asmens nuomonė.
30. Byloje nustatyta, kad pagal Atsakovo pranešimą, kad „(duomenys neskelbtini), apie 11:02 val., (duomenys neskelbtini), keleivis įžeidžiamai kibo prie žmonių, vartojo necenzūrinius žodžius, siekdamas pažeisti viešąją tvarką“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ajame PK buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, Atsakovas smulkiai aprašė konflikto aplinkybes. Nurodė, kad konfliktavusiam vyrui iš pažiūros ir balso buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Šis asmuo buvo vidutinio ūgio, lengvai pražilęs ir praplikęs, stambaus kūno sudėjimo. Atsakovas iš šio asmens pasisakymų suprato, jog jis gali būti susijęs su kriminaliniu pasauliu, kadangi išlipęs iš automobilio adresu (duomenys neskelbtini), ir pėsčiomis eidamas iki kelionės tikslo, namo (duomenys neskelbtini), ne tik keikė, grasino susidorojimu, šaukė „Dolbajobas, tu žinai kieno čia namas“, taip pat aiškino, jog praeityje buvo „bachūru“, todėl policijos prašė apsaugoti jį ir jo šeimą nuo galimų išpuolių ar keršto. Iš viešai skelbiamų duomenų apie adresą (duomenys neskelbtini), ir tolesnės jo atliktos veiksmų sekos, Atsakovas sprendė: „Pamačius J. J. internete esančias nuotraukas, jis pasirodė man labai panašus į asmenį, kurį aš vežiau minėtos kelionės metu. Sulyginus turimą, mano darytą nuotrauką ir p. J. J. atvaizdą, radau daug panašumų, tačiau tiksliai teigti, jog tai buvo J. J., negaliu. Manau, jog tai galėjo būti jo sūnus, kurio nuotraukų internete aš neradau.“
31. Aptartos faktinės aplinkybės apie vyro, kuris buvo tikrasis Atsakovo nupasakotos situacijos dalyvis, amžių ((duomenys neskelbtini) m.), taip pat Atsakovo, skirtingai nei interviu Žurnalistui metu, policijai pateikti paaiškinimai, kad „tai galėjo būti jo sūnus, kurio nuotraukų internete aš neradau“, o šio vyro galimas amžius – „Gal kokie (duomenys neskelbtini) metai panašiai amžiaus“, leidžia daryti išvadą, kad Atsakovo per visuomenės informacijos priemonę paskleista informacija neatitinka sąžiningos nuomonės kriterijaus. Tuo tarpu policijai duotuose paaiškinimuose Atsakovas dėstė, jog su juo konfliktavęs keleivis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau duodamas interviu Žurnalistui Atsakovas nurodė jau panašesnį su Ieškovu, kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, amžių („Gal kokie (duomenys neskelbtini) metai panašiai amžiaus“).
32. Atsakovo klaida negali būti pripažinta sąžiningais veiksmais. Kaip nustatyta byloje, Atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), o įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi patirties ir žinių vykdant administracinių nusižengimų teiseną. Pagal savo profesinę patirtį bei įgytas žinias Atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kaip yra tiriami pranešimai apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, kiek tyrimai užtrunka, taip pat apie savo procesines teises, jų realizavimo ir įgyvendinimo sąlygas administracinių nusižengimų bylose. Dėl to Atsakovo veiksmai paskleidžiant viešai apie Ieškovą ginčo nuomonę turi būti vertinami kaip atlikti protingo, rūpestingo ir informuoto asmens. Todėl nepagrįsti Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad duodamas interviu Žurnalistui nuomonę apie ieškovą jis išsakė sąžiningai klysdamas.
33. Byloje nustatyta, kad Atsakovas su ginčo situacijos keleiviais bendravo dar kurį laiką, važiuodamas automobiliu greta šių asmenų, t. y. lydėdamas juos nuo tos vietos, kur šie išlipo iš jo automobilio ((duomenys neskelbtini)) iki namo, adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio, pasak Atsakovo, su juo konfliktavęs vyras (policija nustatė, kad šis vyras yra (duomenys neskelbtini)) jam šaukė: „Dolbajobas, tu žinai kieno čia namas“. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), yra apie 140 metrų. Todėl toks laiko tarpas, kurio metu Atsakovas iš automobilio bendravo su greta pėsčiomis be kaukės einančiu, kaip dabar žinoma, (duomenys neskelbtini) metų vyru, specialių žinių turinčiam Atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo pakankamas tam, kad galima būtų įsitikinti, jog (duomenys neskelbtini) m. amžiaus Ieškovas negalėjo būti su juo (Atsakovu) konfliktavęs keleivis.
34. Atsakovas teigė, kad iš internete skelbiamos informacijos nustatė, jog Ieškovas yra buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys ir vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų, vis tik šie duomenys jam nesukėlė abejonių dėl tikrojo keleivio asmens, kai šis, pasak jo, jam aiškino dėl savo sąsajų su nusikalstamu pasauliu. Todėl nepagrįsti Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis savo pakankamai atsargią ir nekategorišką nuomonę dėl to, kad būtent Ieškovas galėjo būti su juo konfliktavęs keleivis, išsakė Žurnalistui duoto interviu metu, sąžiningai klysdamas. Atsakovas taip pat pripažino, kad iš tiesų jis manė, jog su juo konfliktavęs keleivis galėjo būti ne Ieškovas, o Ieškovo sūnus, kurio nuotraukų internete jis taip ir nerado.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Atsakovas aptariamais nesąžiningais veiksmais neprisidėjo prie jokios realios diskusijos visuomenei reikšmingu klausimu, nes tam nebuvo pagrindo. Dėl šių jo per visuomenės informavimo priemonę viešai ir skubotai paskleistų duomenų Ieškovas patyrė žalą. Ieškovas ilgą laiko tarpą gavo paklausimų iš įvairių asmenų dėl savo galimai amoralaus elgesio, taip pat sulaukė ir abejonių dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo visuomeninėje veikloje bei privačiuose (komerciniuose) santykiuose. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), suteikiantis tokio asmens pasisakymams griežtesnių reikalavimų teiginių formai ir turiniui, todėl Atsakovas turėjo atsargiau rinktis viešąją kalbą. Reikšminga aplinkybė, kad Atsakovas, kurį teismas pagrįstai pripažino kaip protingu, rūpestingu ir informuotu asmeniu, savo apsisprendimo paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis nepakeitė net tada, kai viešinti jo istoriją sutiko tik vienintelė iš kelių jo informuotų žiniasklaidos priemonių – Atsakovė.
36. Reikšminga, kad Atsakovas, teikdamas paaiškinimus policijai, pripažino visai kitus faktus, t. y. kad konfliktavęs keleivis, dėl jo panašumų į ieškovą, galėjo būti Ieškovo sūnus. Tačiau šie duomenys (Atsakovo versija) (duomenys neskelbtini) Reportažo metu nebuvo nurodyti. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti skleidžiant nesąžiningus teiginius, neturinčius pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančius neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Skleisdamas nurodytus teiginius, Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo informacijos laisve ir negerbė kitų asmenų teisių, todėl jam kyla pareiga atsakyti už teisės pažeidimus.
37. Kadangi nesąžiningos nuomonės paneigti neįmanoma, teisingumo tikslai gali būti pasiekti teismui ieškinį tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad paskelbta ieškovo garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį Atsakovo atžvilgiu.
Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsakomybės
38. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta: „Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas“. Atsakovė ir Trečiasis asmuo savo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį remiasi VIĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis argumentuodami dėl Atsakovės redakcinės atsakomybės negalimumo ginčo situacijoje, savo gynybinę poziciją grindžia teiginiu, jog ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai susiję tik su Atsakovo Reportažo metu pasakytais teiginiais (nuomone). Tokios pozicijos laikosi ir Trečiasis asmuo.
39. Nustatyta, kad Reportaže paskelbti ne tik aptarti Atsakovo teiginiai, bet ir Laidos vedėjų bei Žurnalisto pasisakymai. Todėl pagrįsta ieškovo pozicija, kad Laidoje apsiribota tik Atsakovo išsakytos informacijos paskelbimu. Įtarimą Atsakovas išsakė kaip privatus asmuo, o ne kaip valstybės pareigūnas, veikiantis pagal jam suteiktus įgaliojimus. Dėl to Žurnalistas negalėjo besąlygiškai pasitikėti Atsakovo žodžiais bei privalėjo juos papildomai patikrinti, įsitikinti jų patikimumu.
40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Laidos įrašu, konstatuoja, kad Atsakovės informacinės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas P. S., pristatydamas kitą laidos reportažą (t. y. ginčo Reportažą), nurodė, kad: „prisijungė R. Š., kriminalų atstovas“, taip pat teigė, kad kalbant apie situaciją, kurioje neva dalyvavo Ieškovas „beveik kriminalinė situacija jau buvo, ar ne?“. Pristatydami situaciją, planuojamą rodyti Reportažą, Atsakovės informacinės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai konkrečiai įvardija, jog šioje situacijoje neva dalyvavo Ieškovas, nurodydami Ieškovo vardą bei pavardę, nurodydami, jog Ieškovas yra buvęs Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Taigi patys laidos vedėjai informaciją pristatė kaip „beveik kriminalą“. Teisėjų kolegija sutinka su Ieškovo argumentu, kad pati Atsakovė, jos laidos vedėjai savaip interpretavo, „sutirštino“ iš Atsakovo gautą informaciją, ją pristatė kaip „beveik kriminalą“, nors Atsakovas savo interviu jokių galimai nusikalstamų veikų neminėjo.
41. Atsakovė atsikirtimus argumentuoja teiginiais apie žiniasklaidos paskirtį ir funkcijas prisidėjimo prie diskusijos viešojo intereso klausimais. Ieškovo vertinimu, viešai skelbdama informaciją apie Ieškovą, Atsakovė nesilaikė šių savo paties nurodomų principų ir nevykdė savo kaip visuomenės informavimo priemonės funkcijų, vietoje to, pažeisdama Ieškovo interesus, siekė dirbtinai kuriant „skandalus“ ir „kriminalus“ didinti savo žiūrimumo reitingą.
42. Sutiktina, kad Atsakovės televizijos laidoje bei jos metu paviešintame Reportaže faktiškai nebuvo informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pristatyta pavežėjo konfliktinė situacija su keleiviu neturi nei diskusijos, nei viešojo intereso elementų. Atsakovas, nurodydamas informaciją apie kilusį konfliktą visuomenės informavimo priemonei, o Atsakovė, šios informacijos pagrindu parengdama Reportažą bei jį paviešindama, neatliko jokios svarbios ar politinės komunikacijos apie kokius nors pavojus ar teisės pažeidimus. Reportaže pristatoma informacija nėra susijusi su kokiu pavojumi visuomenei, viešajam interesui. Reportažas jokios realios naudos visuomenei neturi, visuomenei nėra objektyvaus poreikio žinoti apie niekuo neišskirtinį dviejų privačių asmenų konfliktą, neturėjusį iš esmės jokių pasekmių visuomenei, nes viešoji rimtis, tvarka nebuvo sutrikdyti. Nėra poreikio visuomenę informuoti skubiai, nepatikrinus gautos informacijos, negavus duomenų iš policijos, nesulaukus galutinių tyrimų rezultatų. Kaip minėta, Atsakovės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai ne tik citavo ar percitavo Atsakovo interviu metu nurodytus teiginius ar aplinkybes, tačiau ir pateikė savo interpretacijas ar papildymus, pvz., jau anksčiau minėtas situacijos pristatymas kaip „kriminalo“.
43. VĮI viešosios informacijos rengėja ir (ar) skleidėja imperatyviai įpareigoja neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas: „Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Atsakovė ir Trečiasis asmuo, turėdami visą informaciją, taip pat ir telefoninio pokalbio su Ieškovu gautus duomenis apie tai, kad Ieškovas nagrinėjamo konflikto su pavežėju metu nebuvo Vilniuje ir tame konflikte tikrai nedalyvavo, nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie Ieškovo dalyvavimą, negalėjo nežinoti ir nesuprasti planuojamos viešai paskelbti informacijos neteisingumo.
44. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VĮI 2 straipsnio 33 punktas). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (VĮI 2 straipsnio 69 punktas).
45. Taigi neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste (kalboje), kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
46. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas), patvirtinto viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime, 3 straipsnyje nurodyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai. Kodekso 6 straipsnyje nurodyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.
47. Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos, išnagrinėjusios ieškovo pareiškimą, 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. EKS-30/21 (ieškinio priedas Nr. 9.6) nurodoma: „Komisijos nuomone, viešo intereso skubiai skelbti šia informacija (pavežėjo prielaidas) nepatikrinta nebuvo“. Tame pačiame sprendime nurodoma, jog: „Reportažo rengėjai neabejotinai suprato galimą neigiamą paskleistos informacijos poveikį Pareiškėjui. Todėl, prieš ją paskelbdami, privalėjo neapsiriboti vien formaliu Pareiškėjo nuomonės išklausimu, o imtis veiksmų jo teiginiams patikrinti, pavyzdžiui, pabandyti patikrinti, kur incidento metu buvo Pareiškėjas, sulaukti informacijos apie incidento dalyvius iš policijos ir pan. Todėl darytina išvada, jog, paskleidžiant Reportaže neteisingą ir tinkamai nepatikrintą neigiamo pobūdžio informaciją (prielaidas) apie Pareiškėją, jo atžvilgiu buvo pasielgta neetiškai ir tuo buvo pažeisti Kodekso 3 ir 6 straipsnių reikalavimai“.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš viešai paskelbdama informaciją apie Ieškovo dalyvavimą konflikte su pavežėju (Atsakovu), Atsakovė žinojo ir suprato ar turėjo žinoti bei suprasti apie tokios skelbiamos informacijos neteisingumą – jau turėjo neginčijamus duomenis, kurie Atsakovo teiginius („keliamas abejones“) aiškiai paneigia. Atsakovė aiškiai ir neginčijamai pripažįsta, jog ji sąmoningai skelbė žinomai neteisingą informaciją. Sutiktina su ieškovu, jog Atsakovės tikslas buvo ne informuoti visuomenę svarbiais klausimais, o dirbtinai kelti „skandalus“ ir didinti savo laidų žiūrimumą.
49. Atsakovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuluotą 2006 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006, kad visuomenės informavimo priemonės atsakomybė negalima atvejais, kuomet viešai paskelbiama pašnekovo pateikta informacija. Šiuo atveju, cituojama praktikos taisyklė netaikytina, nes Atsakovė savo laidoje ir Reportaže, kaip minėta, ne tik parodė interviu su Atsakovu, tačiau laidos vedėjai pateikė papildomą informaciją, interpretacijas, taigi viešai paskelbta ne tik Atsakovo nurodyta informacija.
50. Kaip minėta, Atsakovės televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ ir jos metu paskelbtame Reportaže nebuvo vien tik Atsakovo nuomonė. Viešai paskelbtą informaciją apie Ieškovą sudaro ne tik Reportažas bei jo metu parodytas interviu su Atsakovu, tačiau ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjų papildomi teiginiai ir komentarai, visos situacijos pristatymas kaip „kriminalo“, ko pats Atsakovas savo interviu nesakė ir neminėjo. Laidoje ši informacija apie Ieškovą buvo pateikiama ne kaip nuomonė ar komentaras, o kaip faktas. Tai nebuvo Atsakovo nuomonės pristatymas ar atkartojimas, nes pats Atsakovas savo interviu metu apie jokius „kriminalus“ nekalbėjo ir neteigė, jog Ieškovas būtų padaręs nusikalstamą veiką. Apie situacijos vertinimą kaip „kriminalo“ laidoje kalbėjo išimtinai tik Atsakovės televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai su žurnalistu R. Š. („kriminalų atstovu“).
51. Sutiktina, jog paprastam, vidutiniškai išsilavinusiam laidos „Labas vakaras, Lietuva“ žiūrovui toks situacijos pristatymas sudarė nuomonę apie Ieškovą kaip „beveik kriminalus“ vykdantį asmenį. Atsakovės laidoje išsakytas jokiais duomenimis nepagrįstas teiginys, jog situacija yra „beveik kriminalinė“ (kas vidutiniam vartotojui yra suprantama kaip nusikalstamos veikos darymas), nėra meninės raiškos priemonė.
52. Minėtame Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. EKS-30/21, motyvuojamojoje dalyje taip pat konstatuota: „Reportaže buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir Pareiškėjo asmenį visuomenės akyse kompromituojanti informacija. Komisijos vertinimu, nežiūrint į tai, kad Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, visa informacija apie incidentą buvo pateikta taip, kad visuomenei galėjo susidaryti įspūdis, jog kaltinimai Pareiškėjui yra pagrįsti. Tokią išvadą Komisija daro atsižvelgdama į tai, jog neigiamo pobūdžio informacija apie Pareiškėją buvo paskleista ne vien įvykiuose dalyvavusio pavežėjo lūpomis, bet sustiprinant įspūdį, taip pat perpasakota ir LNK žurnalisto, leidusio, be kita ko, suprasti, jog nežinomas asmuo pavežėjo padarytoje fotonuotraukoje yra Pareiškėjas“. Atsakovai šio Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė.
53. Atsakovas, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ir taikant atidaus ir rūpestingo asmens standartą, turėjo galimybę suprasti, kokio pobūdžio duomenys būtų pakankami, tam, jog galima būtų spręsti, ar konkretus asmuo dalyvavo atitinkamoje veikoje, kokie duomenys būtų pakankami tam, jog galima būtų pakankamu tikslumu nustatyti asmens tapatybę, taip pat privalėjo suprasti, jog jo atliktas „tyrimas“, jo metu surinkti duomenys akivaizdžiai nėra pakankami tam, jog galima būtų spręsti, kad konflikte dalyvavo būtent Ieškovas, bei su tokia informacija kreiptis į visuomenės informavimo priemones ir ją skelbti viešai.
54. Akivaizdu, kad nuotraukų palyginimas internete nėra pakankama priemonė išvadoms dėl asmens tapatybės daryti. Juo labiau, kaip Atsakovas pats pripažįsta, patikrinus keleivio kelionės tikslo adresu rasto įregistruoto juridinio asmens vadovo vardą ir pavardę Atsakovui pačiam buvo visiškai aišku, jos tai ne tas pats asmuo. Atsakovas tolesnę papildomą paiešką („tyrimą“) atliko pagal jokių racionalių kriterijų neatitinkančią logiką – tiesiog išplėtė paieškos kriterijų, toliau asmens ieškodamas vien tik pagal pavardę. Pats Atsakovas pripažįsta, kad pagal adresą rastos įmonės vadovo duomenys jam pačiam aiškiai patvirtino, jog tai ne tas asmuo. Akivaizdu, jog toks „tyrimas“ akivaizdžiai nėra pakankamas tam, jog galima būtų daryti išvadas dėl konflikte dalyvavusio asmens tapatybės, juo labiau kreiptis į masinio informavimo priemones viešai kaltinant Ieškovą dalyvavus atitinkamame konflikte. Atsakovas apie tyrimo metodą papasakojo ir Žurnalistui, todėl Atsakovė iš anksto turėjo suvokti, kad nuotraukų palyginimas internete nėra pakankama priemonė išvadoms dėl Ieškovo asmens tapatybės daryti.
55. Atsakovės paskelbta informacija, kuri yra vienareikšmiškai neigiamo pobūdžio, galimas tik asmens menkinimas, neigiamo įspūdžio kūrimas, reputacijos mažinimas, taigi, tokią informaciją skleisdamas viešai, Atsakovas siekė asmens sukompromitavimo, jo reputacijos sumenkinimo.
56. Asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai) arba turi būti pagrįstas visuomenės poreikis žinoti tam tikrą informaciją apie asmenį, t. y. skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą.
57. Atsakovė, žinodama Atsakovo darbo patirtį (Atsakovė pripažįsta, jog tuo domėjosi), o ir pati būdama savo srities profesionalė, kuriai taikomi protingumo ir atidumo reikalavimai, taip pat turėjo šią aplinkybę suprasti. Atsakovė, žinodama apie Atsakovo patirtį bei kvalifikaciją, Atsakovo atliktam „tyrimui“ pritaikė ne aukštesnius, o žemesnius reikalavimus ir jų net nebetikrino, net ir turint nenuginčytus iš Ieškovo gautus duomenis apie tokio „tyrimo“ rezultatų akivaizdų neteisingumą. Tai parodo grubų Atsakovės aplaidumą, savo pareigų nevykdymą, sistemingą bandymą sukurti skandalingas istorijas savo reitingų kėlimui, nesiekiant visuomenės informuoti apie tikrus ir teisingus įvykius.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, abu atsakovai yra solidariai atsakingi, nes abu atsakovai tiesiogiai dalyvavo viešai paskelbiant akivaizdžiai nesąžiningą nuomonę apie Ieškovą (CK 6.279 str. 1 d.). Atsakovas atliko visiškai nepagrįstus, paviršutiniškus „tyrimus“, net nesulaukęs policijos išvadų, kreipėsi į visuomenės informavimo priemonę dėl viešo šios informacijos paskelbimo, o Atsakovė, nepatikrinusi informacijos, Atsakovo akivaizdžiai deklaratyvių prielaidų, net ir turėdama iš Ieškovo gautą, toms Atsakovo prielaidoms prieštaraujančią informaciją, šią informaciją viešai paskelbė ir laidoje „Labas vakaras, Lietuva“, pristatant Reportažą bei jame aptariamą situaciją, pridėjo papildomos informacijos, pristatė situaciją kaip „kriminalą“, taip sustiprinant neigiamą įspūdį apie Ieškovą bet kuriam vidutiniam televizijos laidą žiūrėjusiam žiūrovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys Atsakovės atžvilgiu taip pat tenkinamas.
Dėl žalos atlyginimo
59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-70l/20l7). Taigi atsakovams taikytina deliktinė turtinė atsakomybė.
60. Ieškovas turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) grindžia tuo, kad gindamas savo pažeistas teises privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kurios Ieškovas privalėjo laikytis, nes tai yra viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, turėjo kreiptis į kvalifikuotus teisininkus ir patyrė išlaidų mokėdamas už advokato paslaugas.
61. CK 6.249 str. nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Ieškovo patirtos išlaidos iki bylos iškėlimo teisme atitinka CK 6.249 str. nustatytus kriterijus.
62. Ieškovas pateikė dokumentus: (i) 2021 m. rugpjūčio 16 d. ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/08-36 dėl 4 961,00 Eur (už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą bei aptarimą; faktinių aplinkybių protokolo parengimą; reikalavimo dėl 2021 m. liepos 26 d. LNK televizijos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ publikuoto reportažo panaikinimo bei viešo atsiprašymo, prašymo UAB „Bolt Services LT“ dėl informacijos pateikimo, prašymo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl informacijos pateikimo, skundo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – Komisija) ir skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos žurnalistų etikos inspektorei G. R. parengimą ir pateikimą) apmokėjimo, (ii) 2021 m. rugpjūčio 25 d. ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas, nurodytas 1 skiltyje ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/08-54 dėl 471,90 Eur apmokėjimo, (iii) 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/12-92 dėl 314,60 Eur apmokėjimo. Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, privalomai išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka už advokato bei antstolio paslaugas iš viso sumokėjo 5 747,50 Eur.
63. VIĮ 46 straipsnyje apibrėžiama, kad Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys, informuodami visuomenę. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.
64. VIĮ 50 straipsnyje apibrėžiama, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ir atlieka kitas funkcijas. Žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktose ataskaitose nurodyti ieškovo atlikti teisiniai veiksmai atitinka CK 2.24 str. ir VIĮ 44 straipsnyje nustatytą visuomenės informavimo priemonių pareigos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, įgyvendinimo reglamentavimą. Atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atžvilgiu ieškinys tenkinamas, todėl Ieškovo veiksmai siekiant išspręsti ginčą neteismine tvarka ir kreipiantis į Visuomenės informavimo etikos komisiją bei žurnalistikų etikos inspektorių atitinka šių organų kompetenciją (VIĮ 461 str. ir 49 str.), nors ir vertinant formaliai neprivalomi, tačiau pagrįsti siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir iš atsakovo A.K.solidariai 5 747,50 Eur turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) atlyginimą tenkinamas.
66. Ieškovas, apeliaciniu skundu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir iš atsakovo A. K. solidariai 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, skunde naujų argumentų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimų nenustatytas, tačiau asmens vardui žala padaryta, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose, teismas pagrįstai priteisė 500 Eur neturtinę žalą.
Dėl bylos baigties
67. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes dėl atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsakomybės ir turtinės žalos, neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
68. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 448 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsakovės mokėjimo dokumentais pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai yra 11 016,42 Eur, o Atsakovo – 2 921,24 Eur.
70. Nors 95 proc. ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas atmetė, tačiau teismas nusprendė, kad Atsakovės išlaidos teisinei pagalbai mažinamos iki 6 500 Eur, kad būtų užtikrinta, jog Ieškovui nebūtų perkelta nepagrįsto Atsakovės išlaidavimo teisinei pagalbai apmokėjimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Atsakovės atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl Atsakovei iš Ieškovo priteisiamas nurodyto 6 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
71. Teismų praktikoje bylose dėl garbės ir orumo gynimo bei neturinės žalos priteisimo priteisiant bylinėjimosi išlaidas paprastai patenkintų / atmestų reikalavimų santykio principas formaliai netaikomas. Teismui iš esmės priėmus ieškovui palankų sprendimą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turi būti paskirstytos atsižvelgiant ir į tai, kad teisminis ginčo nagrinėjimas, kuris iš bylos šalių pareikalavo bylinėjimosi išlaidų atlikimo, buvo pradėtas būtent dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, paskleidžiant ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, kas reiškia, jog ir ieškovo, ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos būtent dėl atsakovo. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo išvestinis lyginant su kitu pareikštu reikalavimu, todėl šio reikalavimo patenkinimo / nepatenkinimo įtaka bylinėjimosi išlaidų paskirstymui negali būti tokia pati, kaip ir reikalavimo dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išskiriama, kad dominuojančių (pagrindinių) reikalavimų ir išvestinių (papildomų) reikalavimų įtaka paskirstant bylinėjimosi išlaidas nėra vienoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016), t. y. visų ieškinyje nurodytų reikalavimų reikšmė skirstant bylinėjimosi išlaidas negali būti tokia pati (ypač kai pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio).
72. Perkėlus Ieškovui naštą dengti dalį Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios ženkliai viršija Ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtų nepagrįstai apribota Ieškovo teisė į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, yra tenkinamas pagrindinis ieškovo ieškinio reikalavimas dėl ieškovo garbę ir orumą žeminančios nuomonės ir turtinės žalos, kurių nagrinėjimas pareikalavo daugiausia sąnaudų, ir jis vertintinas kaip 75 procentai reikalavimų. Atitinkamai ieškovo netenkintų ieškinio reikalavimų dalis dėl neturtinės žalos sudaro 25 procentus. Teismas Atsakovei iš ieškovo priteisia 2 754,11 Eur (11 016,42 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, Atsakovui – 730,37 Eur (2 921,24 Eur x 25 proc.). Ieškovui iš atsakovų priteisiama 75 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – 336 Eur (448 Eur x 75 proc.).
73. Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas A. K. sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, ieškovas J. J., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 354 Eur žyminį mokestį.
74. Atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1089 Eur apmokėjimo už advokato pagalbą išlaidų. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apmokėjo advokatui 4 723,48 Eur atlyginimą už ieškovo apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo surašymą.
75. Apeliacinės instancijos teismui ieškinį dėl pripažinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinant iš dalies abiejų atsakovų atžvilgiu, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmestas visiškai, o ieškovo skundas patenkintas 75 procentų dalimi. Dėl to ieškovui priteisiama 75 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 265,50 Eur iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 132,75 Eur. Atsakovui A. K. iš ieškovo priteisiama 272,25 Eur (1089 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovo priteisiama 1 180,87 Eur (4723,48 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. metu buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, kad ieškovas J. J. galėjo būti atsakovo A.K. keleivis, atlikęs šiuos atsakovo A. K. nurodytus veiksmus:
„<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“;
„Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėlgi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių.“;
„Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“;
„<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“.
Pripažinti, kad 2021 m. liepos 26 d. atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu paskelbtas ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminantis laidos vedėjų komentaras pristatant situaciją kaip „kriminalą“.
Priteisti ieškovui J. J. atsakovo A. K. ir atsakovės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ solidariai 5 747,50 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 50 ct.) turtinės ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovo J. J. priteisti 2 754,11 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 11 ct.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Atsakovui A. K. iš ieškovo J. J. priteisti 730,37 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų 37 ct.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Ieškovui J. J. iš atsakovų A. K. ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priteisti po 168 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovui iš atsakovų A. K. ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priteisti po 132,75 Eur (šimtą trisdešimt du Eur 75 ct.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Atsakovui A. K. iš ieškovo priteisiama 272,25 Eur (du šimtai septyniasdešimt du eurai 25 ct.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovo J. J. priteisti 1 180,87 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt eurų 87 ct.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.