Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žinių studija“ atstovui advokato padėjėjui T. L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. K., uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ dėl įpareigojimo paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat tokių duomenų paskleidimu padarytos neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Žinių studija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas J. J. (toliau – ir Ieškovas) pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs, suformulavo šiuos reikalavimus:

1.1. pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir Atsakovė) valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ (toliau – ir Laida) viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. (toliau – ir Atsakovas) metu, Atsakovė ir Atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą J. J., o būtent, kad neva ieškovas J. J. įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją-pavėžėją (A. K.) necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo (A. K.) kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir vairuotojui (A. K.) galimai grasino, ir tokiu būdu atsakovai pažeidė ieškovo J. J. garbę ir orumą;

1.2. įpareigoti Atsakovę per keturiolika kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos LNK televizijos eteryje panašiu metu, kada (duomenys neskelbtini) buvo rodoma laida „Labas vakaras, Lietuva“ bei internete portalo www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje paskelbti LNK informacinės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ (duomenys neskelbtini) reportaže apie ieškovą J. J. pateiktos neigiamos informacijos – jog ieškovas J. J. neva įžeidinėjo tarptautinės pavežėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vairuotoją pavėžėją A. K. necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, elgėsi agresyviai, nekultūringai, menkino pavežėjo A. K. kompetenciją, neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir pavežėjui A. K. galimai grasino, – kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę, orumą bei reputaciją, paneigimą;

1.3. priteisti iš atsakovų solidariai 5 747,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareikštus reikalavimus ieškovas J. J. grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais patikslintame ieškinyje:

2.1. (duomenys neskelbtini) per LNK televiziją transliuotoje Laidoje buvo publikuotas vaizdo reportažas apie Ieškovą. Reportaže Ieškovas Laidos vedėjų įvardytas kaip asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) neva: kėlė vairuotojui reikalavimą pavežėjimo paslaugą suteikti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; su vairuotoju elgėsi itin nemandagiai ir agresyviai; neva sukėlė žodinį konfliktą su vairuotoju; galiausiai neatsiskaitė su vairuotoju už suteiktą pavežėjimo paslaugą ir pasišalino iš vairuotojo automobilio su nenustatyta moterimi. Pristatydami situaciją, Laidos vedėjai aiškiai nurodo, kad situacijoje dalyvavo ieškovas J. J., buvęs (duomenys neskelbtini).

2.2. Reportažas buvo sukurtas remiantis Atsakovo interviu, kuriame jis nupasakoja situaciją, kai tarp jo ir vieno iš keleivių kilo konfliktas. Interviu metu Atsakovas nurodė, kad pagal keleivio kelionės tikslo adresą rado tuo pačiu adresu registruotą įmonę, viešai skelbiamus duomenis apie įmonės vadovą. Suradęs internete pastarojo nuotraukų, Atsakovas teigė supratęs, kad tai ne tas pats asmuo, ir, tęsdamas paiešką pagal pavardę J., surado informaciją apie Ieškovą bei padarė išvadą, kad konfliktinę situaciją sukėlęs keleivis buvo Ieškovas. Šių savo išvadų pagrindu Atsakovas kreipėsi į Atsakovę. Atsakovo teiginių teisingumas nebuvo patikrintas ir jais remiantis sukurtas viešai paskelbtas reportažas. Reportažo turinys suponuoja, kad tikėtina, jog Atsakovui buvo užduodami menami klausimai. Tokį vertinimą patvirtina tai, kad Atsakovas iškart nepasako ar neprisimena keleivio pavardės, iškirpti Atsakovą kalbinusio žurnalisto klausimai, taip pat Atsakovo kalbos tonas ir sudvejojimas.

2.3. Reportaže taip pat sugretintos Ieškovo ir Atsakovo nufotografuoto keleivio nuotraukos, iš kurių matyti, kad tai skirtingi asmenys. Tačiau Laidos vedėjai akcentavo nuotraukų panašumą. Toks vertinimas Reportažo žiūrovams suponuoja išvadą, kad konfliktą su Atsakovu sukėlė būtent Ieškovas.

2.4. Rengiant reportažą, trečiasis asmuo R. Š. susisiekė su Ieškovu ir pasiteiravo jo apie situaciją. Dalis pokalbio su ieškovu buvo įtraukta į reportažą, nors Ieškovas nebuvo informuotas apie pokalbio įrašymą, galimą viešą paskelbimą. Nors Ieškovas aiškiai nurodė, kad Atsakovo deklaruotoje situacijoje nedalyvavo, nesinaudoja taksi ar pavežėjų paslaugomis, tačiau Atsakovė vis tiek parengė ir transliavo reportažą. Laidos metu aptariamas konfliktas sąmoningai prilygintas kriminalinei situacijai, siekta dirbtinai sukelti kuo didesnį susidomėjimą išgalvotu neva „kriminalu“. Skelbdama reportažą, Atsakovė siekė ne informuoti visuomenę, o ieškoti skandalų, taip didinant savo žiūrimumo reitingą.

2.5. Atsakovas paskelbtame reportaže nurodoma informacija, Laidos vedėjų teiginiai ir Atsakovo interviu metu duoti teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Reportažu sudarytas itin neigiamas įspūdis apie Ieškovo asmenį, daroma neigiama įtaka jo reputacijai, pažeidžia jo garbę ir orumą. Atsakovė ir Atsakovas sąmoningai siekė sukurti neigiamą įspūdį apie Ieškovą.

2.6. Siekdamas apginti savo interesus ir teises, Ieškovas kreipėsi ne tik į Atsakovę, kuri formaliai atsisakė pašalinti padarytą jo teisių ir interesų pažeidimą, bet taip pat ėmėsi kitų veiksmų: kreipėsi dėl informacijos gavimo į Bolt, pateikė skundus Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Visuomenės informavimo etikos komisija (duomenys neskelbtini) nutarimu pripažino, kad Laidoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 ir 6 straipsniai. Ieškovo pareiškimo pagrindu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), tačiau Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi, atmetęs Ieškovo skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti tyrimą, pripažino, kad kitiems asmenims, susipažinusiems su reportažu, galėjo susiformuoti negatyvi nuomonė apie ieškovą.

2.7. Ieškovo nuomone, Laidoje trečiojo asmens R. Š. išsakyti teiginiai: „[pavežėjas] patikino, kad susidūrė su tokiu įžūliu keleiviu, kokio dar, na, nebuvo matęs. Pasak vyro jo vieno keleivio tonas pakilo, jis ėmė kreiptis į jį „tu“ griežtu tonu <...> keleivis pasiuto, jis ėmė keikti, koneveikti vairuotoją įvairiausiais žodžiais, grasino dideliais nemalonumais.“, „pasak vairuotojo vyras su moterimi išėjo nesumokėję keliolikos eurų už kelionę, esą keleivis dar nueidamas grasino nemalonumais“, Atsakovo išsakyti teiginiai „vyras, kuris kartu buvo, jis su juoda kauke tuo momentu dėvėjo, gal kokie 65 metai panašiai, vat, amžiaus, pakankamai tokiu valdingu balsu „tai kaip tu čia dabar iškart negali vežt mane“, nu iškart prasidėjo nuo tujinimo <...> prasidėjo įžeidinėjimai, kad <...> aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tą, kuo nesu iš viso, tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais, toliau <...> žmogus išlipo iš automobilio, aišku, nesumokėjo, trenkė durimis <...> kažką šaukiant, kažką rodant ant manęs <...> sako, kad tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu“ vertintini kaip tikrovės neatitinkančių faktų (melagingų, prasimanytų žinių) apie Ieškovo veiksmus, galinčių pakirsti pasitikėjimą Ieškovu, konstatavimas, o ne kaip faktų supratimas (nuomonė).

2.8. Reportažą rengę žurnalistai turėjo pareigą patikrinti iš Atsakovo gautą informaciją apie neva Ieškovą, tačiau to sąmoningai nepadarė. Net ir gavę iš Ieškovo informaciją, turėjusią kelti akivaizdžias abejones Atsakovo pateiktų duomenų teisingumu, Atsakovės darbuotojai nebandė tikrinti viešai skelbtos informacijos teisingumo. Akivaizdu, kad Atsakovės tikslas buvo ne skelbti teisingą informaciją, o „kurti skandalus“.

2.9. Atsakovės paskleista nuomonė pažeidė Ieškovo neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Ikiteisminio tyrimo metu pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad bet kuri informacija, kuri neatitinka tikrovės, yra žeminanti asmenį, nesvarbu kaip informacija vertinama. Atsakovė neturėjo pakankamo faktinio pagrindo paskelbtai subjektyviai informacijai, kuri išreikšta įžeidžiant ieškovą, siekiant jam pakenkti, jį žeminti ir menkinti.

2.10. Atsakovas dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pagal savo pareigas, turimą kvalifikaciją, asmeninę patirtį Atsakovas turėjo suprasti, kad jo atliktas „tyrimas“ nėra pakankamas pagrįstai konstatuoti, jog su juo važiavęs keleivis yra Ieškovas. Jis taip pat turėjo ir galėjo suprasti, kad jo nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad Atsakovas į Atsakovę kreipėsi, nes sąmoningai siekė pažeminti Ieškovą, pažeisti jo garbę ir orumą, pakenkti reputacijai.

2.11. Dėl reportaže nurodytos informacijos Ieškovas turėjo teisintis artimiesiems, pažįstamiems asmenims, verslo partneriams, įrodinėti savo tiesą, reportaže pateiktos informacijos melagingumą.

2.12. Žinių paskleidimo metu Ieškovas nebuvo viešas asmuo. Ieškovas šiuo metu nevykdo jokių viešų funkcijų.

2.13. Ieškovo pažeistos teisės ir teisėti interesai, visų pirma, turėtų būti ginami pripažįstant, kad atsakovai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ieškovą, taip pat įpareigojant Atsakovę paskelbti apie Ieškovą Laidoje pateikto neigiamos informacijos paneigimą.

2.14. Iš atsakovų turėtų būti priteistas Ieškovo patirtos žalos atlyginimas. Gindamas savo pažeistas teises privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, Ieškovas už advokato bei antstolio paslaugas sumokėjo 5 747,50 Eur (už susipažinimą su ginčo situacija, dokumentų įvertinimą, ginčo veiksmų plano parengimą ir aptarimą, faktinių aplinkybių protokolo parengimą, reikalavimo dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą, prašymo Bolt dėl informacijos pateikimo parengimą, prašymo Atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą, skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai ir Žurnalistų etikos inspektoriui parengimą).

2.15. Dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų Ieškovas patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Laidoje paskelbta informacija diskredituoja ieškovo asmenį. Dėl Laidoje paskleistų nepagrįstų teiginių Ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija, pažemintas autoritetas. Dėl patirto streso pablogėjo Ieškovo sveikata (atsirado galvos svaigimas, nemiga, padidėjo jautrumas, paūmėjo skausmai širdies plote), jis lankėsi pas medikus. Ieškovas sugaišo daug laiko gindamas savo pažeistas teises ir tai taip pat turėjo įtakos padarytai neturtinei žalai.

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją Atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

3.1. Ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančią informaciją paskleidė Atsakovas. Tai yra, Laidos žiūrovams paskleista informacija, kad konkretus asmuo (neslepiant ir aiškiai atskleidžiant jo tapatybę), teikęs pavėžėjimo paslaugas, iškėlė tam tikras abejones dėl to, kad netinkamai pasielgęs jo klientais jam subjektyviai pasirodė panašus į Ieškovą. Laidos žiūrovams iškart buvo pateikta ir Ieškovo pozicija. Be to, ieškovas nurodo, kad Laidoje sugretintos dvi nuotraukos, iš kurių, pasak ieškovo, akivaizdžiai matosi, kad nuotraukos yra skirtingų asmenų. Taigi pats Ieškovas pripažįsta, kad iš ginčo reportaže pateiktos informacijos visumos žiūrovams turėjo susidaryti išvada, kad netinkamai besielgęs asmuo net nėra (nebuvo) Ieškovas. Atsakovei nekyla atsakomybė už Laidos metu interviu forma su Atsakove nesusijusio asmens paskleistą informaciją (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors Ieškovas akcentuoja, kad Laidos vedėjai ginčo situaciją pristatė kaip „kriminalą“, tačiau dėl Laidos vedėjų pavartotų kalbos formuluočių reikalavimų Ieškovas nereiškia.

3.2. Ieškovo nurodytame paneigimo tekste esantys teiginiai buvo paskleisti kaip nuomonė, o tokiu atveju negali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintas teisių gynimo būdas – paneigimas. Ieškovas pats pripažįsta, kad Laidoje buvo paskleista nuomonė. Be to, Ieškovas reikalauja paneigti informaciją, kuri nebuvo paskelbta Laidoje. Pvz., Laidoje Atsakovas teigia, kad „(ž)mogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo, trenkė durimis ir kartu su ta užsakove išėjo iš automobilio ir pradėjo eiti“, o Ieškovas prašo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „neatsiskaitė už suteiktą pavežėjimo paslaugą“. Tai yra visiškai skirtinga informacija. Juolab, kad nurodytas Atsakovo teiginys atitinka tikrovę. Paneigimo tekstas turi paneigti tiksliai tokią informaciją, kuri buvo paskelbta Laidoje. Dėl tikslumo reikalavimo paneigimo tekstui, šis teisių gynimo būdas ir negali būti taikomas komentarams, vertinimams. Be kita ko, paneigimo tekste reikalauja ir hipotetiškai su abejone dėstomą informaciją.

3.3. Paneigimo tekstą Ieškovas reikalauja, be kita ko, paskelbti interneto portalo www.lnk.lt pagrindiniame puslapyje. Portale ieškinio reikalavimus sudaranti informacija nebuvo skelbta ir negali būti tokia forma paneigta.

3.4. Reportaže buvo perteikti akivaizdūs dalykai: kalbintas Atsakovas subjektyviai teikė tam tikrą informaciją, o Ieškovas – kitą. Tas žiūrovams buvo sąžiningai parodyta, be jokių iškraipymų. Taigi Atsakovė objektyviai neturėjo ir neprivalėjo kažko daugiau žinoti. Žurnalistai susidomėjo šiuo klausimu, nes Atsakovas yra ne tik pavežėjas, bet ir buvęs policijos pareigūnas, šiuo metu (duomenys neskelbtini). Be to, Laidos reportažą rengęs žurnalistas dar patikrino, ar tikrai policijoje yra užfiksuotas pareiškimas dėl aptariamo įvykio. Tai nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja Atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, specialieji civilinės atsakomybės kilimo pagrindai (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

3.5. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra procesinio pobūdžio išlaidos, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovas apskritai neturi teisės žalos atlyginimo ar kita forma reikalauti iš Atsakovės priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, susijusias su kreipimusi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir (ar) Visuomenės informavimo etikos komisiją. Šie atsakovo pasirinkti teisiniai veiksmai yra neprivalomi. Be to, Ieškovas neprivalėjo pasitelkti advokato, nes minėtos VIĮ numatytos institucijos ir jose taikomos procedūros tam ir yra įsteigtos, kad asmuo galėtų kreiptis visiškai paprasta tvarka be jokios teisinės pagalbos. Jeigu ieškovas savo pasirinkimu ir rizika pasitelkė advokatą, tai tikrai turėjo ir privalėjo žinoti, kad jo skundas nebus nagrinėjamas pagal VIĮ, nes papildomai kreipėsi ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi Ieškovas reikalauja atlyginti jam išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo patirtos atliekant nereikalingą darbą.

3.6. Nepagrįstas ir Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Ieškovo teiginiai apie neva neturtinės žalos atsiradimo faktą yra deklaratyvūs. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matosi, kad iki ginčo Laidos Ieškovas gydėsi sveikatos sutrikimus, kuriuos pateikia kaip atsiradusius dėl Laidos transliacijos. Į medikus po ginčo įvykio Ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui, o kardiologinio pobūdžio nusiskundimai atsirado daugiau kaip po trijų mėnesių. Neturtinė žala Ieškovui neturėtų būti priteisiama, nes jis yra viešasis asmuo. Tą patvirtina duomenys, kad Ieškovas yra (duomenys neskelbtini) garbės konsulas (duomenys neskelbtini), jis yra žymus politinio pasaulio veikėjas, verslininkas, buvęs vienas turtingiausių (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuolat pasisakantis žiniasklaidoje įvairiais aktualiais verslo klausimais.

3.7. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, nes neatitinka suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už garbės ir orumo pažeidimus priteisia nuo 289 Eur iki 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimus arba apskritai žalos nepriteisia (Nr. e3K-3-394-684/2016, Nr. 3K-3-260-695/2015, Nr. e3K-3-12-403/2021, Nr. 3K-3-97/2011, Nr. 3K-3-394/2008, Nr. 3K-3-65/2006). Net už itin neigiamos informacijos paskleidimą (bendradarbiavimą su KGB) yra priteisiamos iki 10 kartų mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos nei prašo priteisti Ieškovas.

4. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją Atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, nekartojant tapačių išdėstytiems Atsakovės atsiliepime į ieškinį:

4.1. Atsakovas nepaskleidė žinių, kurios neatitiktų tikrovės ir (ar) žemintų Ieškovo garbę ir orumą. Kaip žinią galima vertinti tik šiuos Atsakovo interviu apie ieškovą išsakytus teiginius: „<...bet i?vedus pavarde? z?mogaus, man is?mete? buvusi? (duomenys neskelbtini). Buvusi? (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vardas ir pavarde? z?mogaus J... ooojjj.. J.… J. J., atsipras?au. Man is?mete? s?ita? varda? ir pavarde?.” Ieškovas neįrodinėja, kad kuris nors ir pacituotų teiginių apie Ieškovą neatitiktų tikrovės ar žemintų ieškovo garbę ir orumą. Visi kiti Atsakovo išsakyti teiginiai (apie konfliktą su keleiviais, jų elgesį ir kt.) vertintini kaip žinia. Tą patvirtina ieškovo pateikta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo. Konflikto fakto teisingumo nekvestionuoja ir pats Ieškovas. Be to, šios žinios nėra apie Ieškovą.

4.2. Ieškovas aiškiai neatskirdamas, kuriuos teiginius laiko žinia, o kuriuos nuomone, klaidingai tiesos kriterijų taiko ne nurodytiems Atsakovo išsakytiems teiginiams, bet Atsakovo nuomonei, kad keleivis, su kuriuo įvyko Atsakovo konfliktas, pasirodė Atsakovui panašus į Ieškovą. Šią savo nuomonę Atsakovas išsakė teisėtai. Ieškovo panašumas ar nepanašumas su asmeniu, kuris važiavo Atsakovo automobilyje, yra vertinamojo pobūdžio. Jei iš tiesų kažkam lyginamose nuotraukose užfiksuotas asmuo ir Ieškovas atrodo akivaizdžiai nepanašūs, tai nereiškia, kad kiti asmenys negali turėti ir išsakyti priešingos nuomonės. Atsakovo pagrįstą nuomonę, kad Ieškovas ir keleivis, su kuriuo konfliktavo Atsakovas, yra panašūs, nulėmė ir kiti Atsakovo atlikti veiksmai.

4.3. Pagal keleivio kelionės adresą (duomenys neskelbtini), per interneto svetainę rekvizitai.lt rado tuo pačiu registruotą įmonę, viešai skelbiamus duomenis apie šios bendrovės vadovą. Paieškojęs bendrovės vadovo nuotraukų internete, Atsakovas suprato, kad tai ne tas pats asmuo, todėl tęsė paieškas – tiesiog įvedė tą pačią pavardę J., ir suradęs ieškovo nuotraukų jas palygino su užfiksuota keleivio nuotrauka. Palyginęs nuotraukas, Atsakovas priėjo išvados, kad nuotraukose esantys asmenys yra panašūs. Šie Atsakovo veiksmai rodo jo atsargumą, rūpestingumą ir protingumą prieš skelbiant tokią savo nuomonę žiniasklaidoje bei paneigia ieškovo prielaidas, kad Atsakovas turėjo siekį pažeminti Ieškovo garbę ir orumą. Kita vertus, Atsakovas kategoriškai neteigė, kad jo vežtas asmuo yra būtent Ieškovas.

4.4. Aplinkybę, kad Atsakovo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, įrodo teismų procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjant Ieškovo skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (duomenys neskelbtini) nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog Atsakovas ir trečiasis asmuo R. Š. suvokė, jog jų skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, gali pakenkti ar pažeminti Ieškovą arba pakirsti pasitikėjimą juo, bei tyčia norėjo paskleisti tokią informaciją. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje priėjo prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčių išvadų, paneigiančių ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, t. y. kad Atsakovas darė pagrįstas prielaidas apie įvykyje galimai dalyvavusį Ieškovą.

4.5. Kai kurie ieškinyje nurodyti teiginiai apie Atsakovo veiksmus renkant informaciją apie Ieškovą prieštarauja ne tik Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, tačiau ir ieškovo pozicijai ikiteisminiame tyrime. Informacijos rinkimą, kad sužinoti konflikte dalyvavusį asmenį, Ieškovas vertina kaip nepakankamai rūpestingą veikimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tuos pačius Atsakovo veiksmus ieškovas vertino kaip nusikalstamą veiką ir prašė patraukti Atsakovą baudžiamojon atsakomybės už neteisėtą informacijos apie Ieškovo privatų gyvenimą rinkimą bei tokios informacijos, gautos pasinaudojant tarnybine padėtimi, paviešinimą.

4.6. Ieškinio reikalavime dėl pripažinimo yra loginė klaida. Tai yra, Ieškovas prašo pripažinti, kad teiginys, jog ieškovas tariamai (pripažinimo tekste vartojama dalelytė neva) įžeidinėjo Atsakovą ir atliktus kitus reikalavime nurodytus veiksmus, yra neteisingas. Tai reiškia, kad Ieškovas reikalauja, jog teismas pripažintų, jog teiginys „ies?kovas J. J. i?z?eidine?jo tarptautine?s pavez?e?jimo paslaugu? platformos „Bolt“ vairuotoja?-pave?z?e?ja? (A. K.)...“ yra teisingas. Antra vertus, tokio teiginio, koks suformuluotas ieškinyje, Atsakovas neišsakė.

5. Trečiasis asmuo UAB „Žinių studija“ atsiliepime į ieškinį prašo Ieškovo reikalavimus Atsakovės atžvilgiu atmesti, priteisti iš Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia atsikirtimais iš esmės atitinkančiais Atsakovės atsikirtimus bei papildomai nurodo šiuos atsikirtimus:

5.1. Ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką sudaranti informacija yra Atsakovo kaip pirminio šaltinio reportaže per Atsakovę, kaip techninį tarpininką, paskleista nuomonė. Reportaže esantys žurnalistų apibendrinimai bei siužeto turinio pristatymas yra Atsakovo nuomonės pristatymas, o ne savarankiška žurnalistų ir (ar) Atsakovės nuomonė. Informacija nebuvo paskleista anonimiškai. Atsakovė informaciją pateikė sąžiningai. Žurnalisto pasitikėjimas Atsakovu (valstybės tarnautoju), kaip informacijos šaltiniu, nors ir ne su valstybės tarnyba susijusių įvykių atžvilgiu, paiso profesinio protingumo standartų. Jeigu būtų reikalaujama kažkokio papildomo „žinojimo“ iš visuomenės informavimo priemonės, būtų sukurta tvarka, draudžianti pasitikėti subjektyvia nuomone apie galimai įvykusius ar dar besiklostančius įvykius. Toks aiškinimas reikštų visuomenės informavimo stagnaciją ir žurnalistų baudimą už kitų asmenų padarytus pareiškimus.

5.2. Laidoje paskelbta informacija nėra nukreipta į Ieškovo asmenį ir jo neįžeidinėja. Reportažo turinys ir informacijos raiška nukreipta į pozityvų tikslą – išryškinti reportažo įvykiuose aptartos Ieškovo veiklos trūkumus. Bet kokį neigiamą informacijos „svorį“ kompensuoja Ieškovo pozicijos išklausymas.

6. Trečiasis asmuo R. Š. (toliau – Žurnalistas) atsiliepime į ieškinį prašo Ieškovo reikalavimus atmesti. Trečiasis asmuo nurodo tokius esminius atsikirtimus:

6.1. Apie konfliktą tarp Atsakovo ir jo keleivio trečiasis asmuo sužinojo pokalbio su kolega metu. Trečiajam asmeniui Ieškovas buvo žinomas kaip politikas. Patikrinus internete viešai skelbiamą informaciją apie ieškovą, paaiškėjo, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini), politinis ir visuomenės veikėjas, (duomenys neskelbtini) garbės konsulas (duomenys neskelbtini). Apie reportažo temą trečiasis asmuo papasakojo prodiuserei, kuri temą patvirtino. Tuomet buvo pradėta domėtis įvykiu išsamiau. Patikrinus, kas per asmenybė yra Atsakovas, paaiškėjo, kad jis daug metų dirbo policijos pareigūnu, dirba viešosios tvarkos skyriuje. Tokie duomenys sudarė pagrindą manyti, kad Atsakovas turi žinoti apie įstatymus, apie melagingus parodymus, apie taikomą atsakomybę, todėl situaciją gali įvertinti kritiškai.

6.2. Atsakovas sutiko būti filmuojamas ir viską papasakoti prieš vaizdo kamerą. Tai buvo dar vienas iš ženklų, kad Atsakovas jaučiasi sakąs tiesą. Filmavimo metu Atsakovas išsamiai papasakojo apie kilusį konfliktą, pasidalino jį iškoneveikusio asmens nuotrauka. Taip pat telefonu buvo susiekta su Ieškovu, patikrinti duomenys, ar Vilniaus policijoje registruotas Atsakovo nurodytas įvykis.

6.3. Reportažas buvo parengtas įvertinus tai, kad Ieškovas yra viešas asmuo, o informacija yra apie ypatingo statuso viešą asmenį, kuris galimai įsivėlė į teisės pažeidimą. Tai visuomenei svarbi informacija. Reportažas buvo suderintas su prodiusere, o parengtas surinkus visą tuo metu pasiekiamą informaciją. Bandymas surinkti papildomą informaciją būtų reiškęs uždelstą reportažo viešą paskelbimą.

7. Dublike Ieškovas nurodo šiuos papildomus argumentus, kuriais grindžia pareikštus reikalavimus:

7.1. Ieškinio reikalavimai pareikšti tiek dėl Atsakovo interviu metu, tiek dėl Atsakovės Laidos vedėjų pasakytų teiginių apie Ieškovą. Laidos vedėjai, pristatydami reportažą, pridėjo papildomų aplinkybių ir teiginių, kurių Atsakovas savo interviu metu nenurodė. Tai yra, Laidos vedėjai įvardino, kad situacijoje dalyvavo Ieškovas, situaciją pristatė kaip „kriminalą“. Atsakovas interviu metu nusikalstamų veikų neminėjo. Ginčo situacijos pristatymas kaip kriminalo Laidos žiūrovams sudarė nuomonę apie Ieškovą kaip „kriminalus“ vykdantį asmenį. Taigi VIĮ 54 straipsnyje nurodyti Atsakovės atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindai negali būti taikomi.

7.2. Laidoje paviešintame reportaže nebuvo jokios informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pristatyta situacija neturi nei diskusijos, nei viešojo intereso elementų. Reportaže pristatoma informacija nėra susijusi su kokiu nors pavojumi visuomenei, viešajam interesui. Atsakovė tiesiog siekė ieškoti skandalų ir didinti savo televizijos reitingą. Taip pat nebuvo poreikio visuomenę apie dviejų privačių asmenų konfliktą, neturėjusį jokių pasekmių visuomenei informuoti skubiai, nepatikrinus gautos informacijos, negavus duomenų iš policijos, nesulaukus galutinių tyrimų rezultatų.

7.3. Prieš viešai paskelbdama informaciją apie Ieškovo dalyvavimą konflikte su Atsakovu, Atsakovė – žinodama Ieškovo pateiktą informaciją, neabejotinai žinojo ir suprato, kad skelbta informacija yra neteisinga. Atsakovė, veikdama rūpestingai ir atsakingai, negalėjo aklai tikėti Atsakovo paaiškinimais. Ieškovas buvo aiškiai nurodęs, kad ginčo situacijoje nedalyvavo. Dėl to nepagrįsta pozicija, kad reportaže neva sąžiningai pateikta dviejų skirtingų asmenų požiūrių sankirta.

7.4. Atsakovė neskundė Visuomenės informavimo etikos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo. Taip Atsakovė išreiškė sutikimą su komisijos išvadomis dėl Atsakovės padarytų pažeidimų, skelbiant reportažą.

7.5. Atsakovas pagal savo patirtį turėjo suprasti, kad nuotraukų palyginimas internete nėra pakankama priemonė išvadoms dėl asmens tapatybės daryti. Atsakovo atliktų veiksmų rezultatas negalėjo būti pagrindas kreiptis į masinio informavimo priemonę ir viešai kaltinti Ieškovą, dalyvavus konflikte. Juolab, kad Atsakovas dėl kilusio konflikto buvo kreipęsis į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu teismų priimtose nutartyse padarytos išvados, priešingai nei teigia Atsakovas, neturi prejudicinės galios.

7.6. Vien tai, kad Atsakovas interviu metu panaudojo žodį „panašus“, nekeičia paskleistos informacijos esmės vidutinio vartotojo akyse. Atsakovo argumentacija, kad jo nurodyta informacija yra ne apie Ieškovą, tėra išsisukinėjimas nuo atsakomybės. Prieš duodamas interviu, Atsakovas turėjo suprasti, kad jo viešai skelbiama informacija turės neigiamą poveikį asmeniui, apie kurį kalbama. Atsakovas neabejotinai siekė Ieškovo sukompromitavimo, jo reputacijos sumenkinimo.

7.7. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai paneigtų informaciją (net jei ji ir yra nuomonė) ne tik CK 2.24 straipsnio, bet ir 1.137 straipsnio pagrindu. Neteisinga informacija apie Ieškovą buvo anonsuojama Atsakovės televizijoje. Dėl to paneigimas turėtų būti papildomai paskelbtas ir lnk.lt portale.

7.8. Išlaidos, kurias atlyginti Ieškovas prašo, buvo patirtos Ieškovui mėginant apginti savo teises ir interesus. Tai, kad Ieškovas neprivalėjo kokių nors teisinių veiksmų atlikti, nepaneigia nei jo teisės ginti savo interesus, nei teisės reikalauti dėl to patirtos turtinės žalos atlyginimo.

7.9. Ieškovas nėra viešas asmuo, jis yra privatus verslininkas, neturintis jokių ryšių su politika, neatliekantis jokių viešų funkcijų. Tai, kad Ieškovas kaip verslininkas periodiškai pakomentuoja su savo verslu susijusius klausimus visuomenės informavimo priemonėms, savaime nedaro Ieškovo viešu asmeniu.

8. Triplike Atsakovė nurodo šiuos papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo:

8.1. Ieškovo nurodoma Laidos vedėjų išsakyta informacija nėra įtraukta nei į vieną Ieškovo pareikštą reikalavimą.

8.2. Ieškovas konkrečiai neatriboja ir nepasako, kuri paskleista informacija yra nuomonė, o kuri – žinia. Nors Ieškovas akivaizdžiai pripažįsta, kad dalis informacijos, dėl kurios reiškiami reikalavimai, laikytina nuomone, tačiau Ieškovas prašo taikyti teisių gynimo būdus (dėl pripažinimo ir dėl paneigimo), kurie taikytini tik tais atvejais, kai paskleidžiama žinia. Nuomonės neįmanoma paneigti.

8.3. Pozicija, kad Atsakovė, kaip visuomenės informavimo priemonė, ir žurnalistai neturėjo teisės skleisti informacijos, kur kalbintas asmuo eteryje iškelia tam tikrą versiją, susijusią su Ieškovu, o Ieškovas ją paneigia, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijai (EŽTT bylos Jersild v. Denmark, 1994, No. 15890/89, para 35; Thoma v. Luxembourg, 2001, para 62.).

8.4. Ginčo reportaže nagrinėjama situacija yra apie galimus teisės pažeidimus ir galimą pareigų nevykdymą, kas patenka į viešojo intereso sritį.

8.5. Dublike Ieškovas pats patvirtino, kad turtinę žalą kildina iš su advokato pagalba atliktų veiksmų, kurie nebuvo būtini. Kai kurie Ieškovo veiksmai ne tik nebuvo būtini, bet ir akivaizdžiai neperspektyvūs. Pvz., Ieškovas paraleliai kreipėsi tiek dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Pastarąjį veiksmą Ieškovas atlikto nepaisant to, kad VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 5 punkte numatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jeigu dėl skunde keliamo klausimo yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą.

8.6. Neigdamas, kad yra viešas asmuo, Ieškovas nepasisako, jog Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 1, 2 dalyse aiškiai numatyta, kad garbės konsulai yra asmenys, kuriems pavesta atlikti konsulines funkcijas. Vien pagal šį požymį Ieškovas yra viešasis asmuo (VIĮ 2 straipsnio 74 dalis). Ieškovas tikrai yra žymus ir nuolat viešoje erdvėje Lietuvoje minimas, pasisakantis verslininkas, buvęs politikas.

9. Triplike Atsakovas nurodo šiuos papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo:

9.1. Ieškovas tiksliai nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus Atsakovas atliko: paskleidė žinią ar nuomonę. Atsakovės paskelbtas Reportažas susideda iš trijų dalių: 1) Atsakovo teiginių apie įvykį, kuris įvyko pavežimo paslaugų teikimo metu; 2) Atsakovo subjektyvaus įvertinimo (nuomonės), kad Atsakovo padarytoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo ir nuotraukose, kurias galima rasti viešoje erdvėje, užfiksuotas Ieškovas yra panašūs asmenys; 3) Laidos vedėjų ir kitų darbuotojų replikos, komentarai ir vertinimai dėl Atsakovo išsakytų teiginių. Laidos vedėjų ir kitų darbuotojų veiksmų Atsakovas negalėjo kontroliuoti. Dėl kitų dviejų reportažo dalių Atsakovui atsakomybė negali kilti.

9.2. Atsakovo išsakyti teiginiai apie konfliktą su keleiviais, jų elgesį yra žinia bei atitinka tikrovę. Žinia galima vertinti ir Atsakovo padarytą nuotrauką, kurioje užfiksuotas keleivis, taip pat viešojoje erdvėje surastas Ieškovo nuotraukas. Taigi tik Atsakovo subjektyvų vertinimą, kad Atsakovo padarytoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra panašus į Ieškovą, Ieškovas vertina kaip Atsakovo neteisėtų veiksmų faktinį pagrindą. Tačiau Atsakovas išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę dėl Atsakovo nuotraukoje užfiksuoto asmens ir Ieškovo panašumų, nenurodė, kad konflikte su Atsakovu dalyvavo būtent Ieškovas. Atsakovo pagrįstą nuomonę dėl asmenų panašumo nulėmė Atsakovo atlikti veiksmai. Tai yra, informacijos pagal kelionės tikslo adresą, adresu registruotą įmonę, įmonės vadovo pavardę paieška ir jos apibendrinimas leido Atsakovui susidaryti pagrįstą nuomonę, kad abiejose nuotraukose esantys asmenys yra panašūs. Atsakovo veiksmai kaip tik rodo jo atsargumą, rūpestingumą ir protingumą prieš skelbiant savo nuomonę žiniasklaidoje. Juoba, kad pats Ieškovas žurnalistui pripažino, kad jam yra žinomas adresas, kuriuo keleiviai buvo vežti.

9.3. Vien tik Atsakovo kreipimosi į Atsakovę ir subjektyvios nuomonės pasidalinimo nepakanka konstatuoti ir nustatyti Atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

10. Triplike trečiasis asmuo UAB „Žinių studija“ nurodo tokius papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo:

10.1. Laidos vedėjai pristato Atsakovo reportaže pateikiamą informaciją ir neprideda jokios savarankiškos pozicijos, o padeda skleisti ginčytinus teiginius bei taip vykdo savo pareigą informuoti visuomenę. Dėl to atsakomybės už paskleistą informaciją taikymo prasme Ieškovo reikalavimų pagrindą sudaro būtent Atsakovo paskleista informacija. Teiginiai „prisijungė R. Š., kriminalų atstovas“, „beveik kriminalinė situacija jau buvo, ar ne?“ yra nesusiję su Ieškovo asmeniu, taip pat jie nenurodomi Ieškovo pareikštuose reikalavimuose, todėl neturėtų būti svarstomi, vertinant Ieškovo reikalavimų dėl pripažinimo ir paneigimo pagrįstumą.

10.2. Reportažu siekta išimtinai susikoncentruoti į įvykius, kuriais galimai Ieškovas būtų pažeidęs garbės konsulo pareigybei keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o taip pat sutrikdęs viešąją tvarką. Tai rodo reportažo sąžiningą tikslą – kelti klausimus visuomenėje dėl galimo šių vertybių sumenkinimo Ieškovo veiksmais, kas atsižvelgiant į Ieškovo vaidmenį Lietuvos Respublikos užsienio politikoje, prisideda prie diskusijos viešojo intereso tema.

10.3. Reportaže esanti informacija viešai paskelbta sąžiningai. Viešojo intereso informuoti visuomenę poreikis išpildytas pagal žurnalisto turimas maksimalias galimybes pristatyti aptariamų įvykių faktinį pagrindą, apribotas šių įvykių pobūdžio ir esmės (įvykių liudininkų stokos). Informuojant visuomenę apie įvykius, galimai turėjusius administracinio nusižengimo požymių, pasirinktas pirminis šių įvykių šaltinis, turintis objektyvią kvalifikaciją bei patirtį vykdant administracinių nusižengimų teiseną.

10.4. Visuomenės informacijos etikos komisijos sprendimo priėmimo faktas yra nereikšmingas. VIĮ 46¹ straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija veikia tik Visuomenės informavimo etikos kodekso normų kontekste. Komisijos sprendimai negali būti laikomi turinčiais pozityvųjį res judicata efektą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022, 42 punktas). Nagrinėjamu atveju Ieškovas pareiškė reikalavimus dėl jo garbės ir orumo gynimo įstatyme nustatytais būdais, t. y. pripažįstant, kad Laidoje paskleista informacija pažeidė Ieškovo garbę ir orumą, įpareigojant paneigti paskleistą informaciją, priteisiant informacijos, neatitinkančios tikrovės ir žeminančios Ieškovo garbę ir orumą, paskleidimu padarytos žalos atlyginimą.

12. Procesiniuose dokumentuose, taip pat teikdamas paaiškinimus Ieškovas ir (ar) jo atstovas, be kita ko, nurodė aplinkybes, kad Laidoje neteisėtai panaudota ieškovo nuotrauka, ištransliuotas neteisėtai įrašytas pokalbis su Ieškovu, o Atsakovas galimai neteisėtai rinko informaciją apie Ieškovą. Tačiau ieškinio reikalavimus Ieškovas pareiškė išimtinai tik dėl jo garbės ir orumo gynimo. Dėl teisės į atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo tuo aspektu, kad apie jį galimai neteisėtai rinkti duomenys, ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių pašalinimo Ieškovas reikalavimų nesuformulavo. Dėl to pastarosios aplinkybės nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, jos teisiškai nereikšmingos ir atskirai nebus nustatinėjamos, aptariamos ir vertinamos.

13. Ieškinio faktinis pagrindas, dalykas, taip pat atsiliepimuose į ieškinį išdėstyti atsikirtimai suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia visetas klausimų: 1) kokie teiginiai buvo paskleisti Laidoje: nuomonė ar (ir) žinia; 2) kokius teiginius paskleidė kiekvienas iš atsakovų; 3) dėl kokių teiginių paskleidimo Ieškovas yra pareiškęs ieškinį; 3) ar egzistuoja pagrindas pripažinti, kad paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina Ieškovo garbę ir orumą, bei įpareigoti Atsakovę paskelbti paskleistos informacijos paneigimą Ieškovo prašomu būdu ir forma; 4) ar, viešai paskelbus ginčo teiginius, Ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir, jeigu taip, tai kokio dydžio, ir ar Atsakovai turi pareigą ją atlyginti.

14. Pagrindinis tarp bylos šalių kilusio ginčo klausimas – kaip turėtų būti vertinami Laidoje paskelbti teiginiai.

15. Teisminio proceso eigoje Ieškovas laikėsi itin dviprasmiškos ir prieštaringos pozicijos dėl Laidoje paskelbtų teiginių kvalifikacijos. Paskelbtus teiginius Ieškovas įvardijo tiek kaip žinią, tiek kaip nuomonę (pvz., patikslinto ieškinio 24, 95 punktai; dubliko 22, 83 punktai). Ieškovo pozicijos prieštaringumas formaliai galėtų būti laikomas kaip aplinkybė, trukdžiusi kitiems proceso dalyviams gintis nuo pareikštų reikalavimų. Tačiau tai neužkirto kelio atsakovams pateikti motyvuotų atsikirtimų į ieškovo argumentus, išsamius vertinimus, kaip turėtų būti kvalifikuojami ir traktuojami kiekvieno iš atsakovų veiksmai pareikštų ieškinio reikalavimų ribose, neapribojo galimybių nustatyti bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

Dėl Laidoje paskleistų teiginių teisinio kvalifikavimo

16. Peržiūrėjus į bylą pateikto Laidoje paskelbto reportažo įrašą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Laidos metu per LNK televiziją buvo transliuotas reportažas apie Atsakovo nupasakotą konfliktą, įvykusį tarp jo ir vieno iš keleivių. Laidos dalis, susijusi su ginčo reportažu, turi tam tikrą struktūrą: įžangą, kurios metu pristatyta reportažo tema; pasakojimą apie ginčo istoriją; baigiamąją reportažo dalį.

17. Prieš pradedant transliuoti reportažą, Laidos vedėjai ir Žurnalistas padarė įžangą. Jos metu Žurnalistas pristato reportaže pasakojamo įvykio apibendrinimą, atskiras aplinkybes komentuojant Laidos vedėjams. Įžangoje reportažas apibūdinamas kaip pasakojimas apie įstatymais baudžiamo nusikaltimo situaciją (žodžio kriminalas kalbinė reikšmė – Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. <http://www.lkz.lt/?zodis=kriminalas&id=17214400000>). Tokį įspūdį kuria šie išsireiškimai ir žodžiai: Laidos vedėjo – „Prisijungė R. Š., kriminalų atstovas. Čia beveik tokia kriminalinė situacija jau buvo.“; Žurnalisto – „Laba diena, kolegos. Tikrai, situacija įtempta ten atrodo.“.

18. Pristatydamas reportažo turinį, Žurnalistas glaustai nusako, apie ką bus kalbama reportaže, t. y. apie pavežėjo iš (duomenys neskelbtini) susidūrimą su keleiviu, kuris keikė pavežėją, koneveikė jį, grasino dideliais nemalonumais. Taip pat Žurnalistas įžangoje nurodė, kad pavežėjas, atlikęs paiešką internete pagal adresą, kuriuo vežė keleivį, sulyginęs rastas nuotraukas ir padarytą keleivio nuotrauką, priėjo išvados, kad tai galėjo būti Ieškovas („<...> tai galėjo būti keleivis – buvęs (duomenys neskelbtini) J. J.. Tiksliau, bent jau vyras, labai panašus į J. J..“). Po šių Žurnalisto žodžių įsiterpia vienas iš Laidos vedėjų su klausimu – „Panašumai akivaizdūs, ane?“, į kurį Žurnalistas atsako – „Panašumai akivaizdūs“.

19. Po įžangos Laidoje pereinama prie reportažo transliacijos. Reportažo istorija pristatoma remiantis Atsakovo pasakojimu apie tarp jo ir vieno iš keleivių kilusį konfliktą, į kurį yra įterpiami Žurnalisto apibendrinimai, taip pat Ieškovo teiginiai, išsakyti pokalbio su Žurnalistu metu, apie jo galimą dalyvavimą konflikte su Atsakovu, Ieškovo ir Atsakovo nufotografuoto keleivio nuotraukų palyginimas, vaizdo įrašai, kuriuose Ieškovas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) ar kitose viešose vietose.

20. Reportaže Atsakovas arba Žurnalistas, įterpiamuose apibendrinimuose, kuriais faktiškai persakomi Atsakovo teiginiai, pasakojant apie įvykusią konfliktinę situaciją, nurodė tokius teiginius apie keleivį, su kuriuo konfliktavo Atsakovas:

20.1. kad keleivio tonas pakilo, kai buvo atsisakyta vežti penkis keleivius vienu metu („<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“);

20.2. kad keleivis, kai Atsakovas pravažiavo posūkį, pradėjo įžeidinėti Atsakovą, menkinti jo kaip vairuotojo–pavežėjo kompetenciją, vartoti rusiškus keiksmažodžius, elgtis agresyviai ir nekultūringai („Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėl gi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių“);

20.3. kad keleivis neatsiskaitė už Atsakovo suteiktą paslaugą („Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“);

20.4. kad keleivis šaukė ant Atsakovo ir jam grasino („<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“).

21. Taip pat reportaže Atsakovas papasakojo, kad iškart po konflikto savarankiškai pradėjo domėtis, kas galėtų būti su juo konfliktavęs keleivis. Atsakovas paaiškino, kad internetinės paieškos sistemoje įvedė adresą, kuriuo vežė keleivį, ir jam sistema išmetė konkrečios bendrovės, registruotos ieškotu adresu, pavadinimą. Taip pat Atsakovas paaiškino, kad surado bendrovės vadovo nuotraukas, jas peržiūrėjo ir nutarė, jog jis keleiviu būti negalėjo. Tuomet atliko paiešką pagal bendrovės vadovo pavardę ir kaip paieškos rezultatą gavo informaciją apie Ieškovą („įvedus pavardę žmogaus, man išmetė buvusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“), kuris Atsakovui pasirodė panašus į keleivį („Nu, bent jau jis man buvo labai panašus. Sulyginus su nuotraukom, kurias aš turėjau ir kurias aš radau viešoje erdvėje, delfio tinklapyje buvo. ta kur nuotrauka neoficiali, o iš reportažo, kur rimtu veidu sėdi – jis man pasirodė labai panašus.“). Taigi interviu metu Atsakovas, be kita ko, išsakė ir šiuos teiginius, tiesiogiai susijusius su Ieškovu:

21.1. Ieškovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

21.2. Ieškovas, Atsakovo vertinimu, yra panašus į keleivį, su kuriuo konfliktavo Atsakovas.

22. Nurodytų Atsakovų pasisakymų metu reportaže kartu parodomos Ieškovo ir Atsakovo nufotografuoto keleivio nuotraukos. Po Atsakovo pasisakymo reportaže pateiktos Žurnalisto pokalbio su Ieškovu apie galimą jo dalyvavimą konflikte su Atsakovu ištraukos, tarp kurių įterpti vaizdo įrašai, kuriuose viešose vietose (pvz., (duomenys neskelbtini) salėje) užfiksuotas Ieškovas. Reportažas užbaigiamas Žurnalisto teiginiais, nurodant, kad Atsakovas apie keleivio veiksmus pranešė policijai, kuri ėmė domėtis įvykiu.

23. Kaip pasisakyta šio sprendimo 14 punkte, pagrindinis tarp bylos šalių kilusio ginčo aspektas, ar Laidoje paskelbti teiginiai turėtų būti kvalifikuojami kaip išsakyta nuomonė, ar kaip paskleista žinia. Konkretūs teiginiai tuo pačiu negali būti ir žinia, ir nuomone ar kitoks subjektyvus įspūdis, ką netiesiogiai mėgina įrodinėti Ieškovas. Asmens paskleista informacija turinio požiūriu gali būti arba žinia apie konkrečius faktus, arba jo nuomonė, nes šio kategorijos pagal savo pobūdį negali būti tapačios. Tas pats teiginys vienu metu negali nusakyti tiek objektyviai egzistuojančio fakto, tiek išreikšti asmens subjektyvaus vertinimo.

24. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, ne kartą nuosekliai pasisakyta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 30 punktas).

25. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 27 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas).

26. Iš reportažo turinio aišku, kad Laidoje paskelbta apie tai, jog Atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, su vienu iš keleivių pateko į konfliktinę situaciją, kurioje keleivis elgėsi taip, kaip aprašyta šio sprendimo 20.1–20.4 papunkčiuose. Tai yra, kad keleivis kalbėjo pakeltu tonu, reikalavo vežti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, įžeidinėjo Atsakovą, menkino jo kaip vairuotojo–pavežėjo kompetenciją, keikėsi, elgėsi agresyviai ir nekultūringai, neatsiskaitė su Atsakovu už jo suteiktą paslaugą, šaukė ant Atsakovo ir jam grasino. Šiuos teiginius Atsakovas išsakė kaip objektyviai buvusio įvykio, asmens elgesio apibūdinimą ir dėl to jie laikytini žinia apie įvykusį faktą – konfliktą tarp Atsakovo ir vieno iš jo keleivių, konflikto aplinkybes. Aplinkybę, kad tarp Atsakovo ir vieno iš jo keleivių buvo konfliktas, pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3.2.1 papunktyje aprašyti duomenys apie administracinio nusižengimo byloje nustatytus faktus. Pastarieji duomenys įrodo ir tai, kad apie konfliktą su keleiviu Atsakovas pranešė policijai.

27. Kita Atsakovo paskleistos informacijos dalis yra tiesiogiai susijusi su Ieškovu. Visų pirma, Atsakovas kaip objektyvius faktus nurodė teiginius, kad Ieškovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teikdamas paaiškinimus, Ieškovas pasisakė, kad tikrovės neatitinka bei žemina jo garbę ir orumą Atsakovo teiginys, jog Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškinyje su tuo susijusių argumentų Ieškovas nesuformulavo, jais negrindė pareikštų reikalavimų: Ieškovas nenurodė, kad tokia informacija žemintų jo garbę ir orumą, jog dėl jos paskleidimo patyrė žalą ir prašo ją paneigti. Kitaip tariant, Atsakovo teiginys, kad Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, nes dėl to ieškinys nepareikštas.

28. Antra, nupasakodamas, kad po konflikto pradėjo domėtis, kas galėtų būti su juo konfliktavęs keleivis, kokius veiksmus atliko, kad nustatytų kliento tapatybę, Atsakovas įvardijo, jog surado informaciją apie Ieškovą, kuris Atsakovui, sulyginus kliento ir Ieškovo nuotraukas, pasirodė labai panašus į konfliktavusį keleivį. Teiginį, kad keleivis, su kuriuo konfliktavo, gali būti Ieškovas, Atsakovas išsakė kaip savo subjektyvų įspūdį. Šį teiginį Atsakovas išsakė ne kaip kategorišką išvadą, bet kaip asmeninį konkrečių duomenų (Ieškovo ir keleivio nuotraukų palyginimo) įvertinimą, išreikštą prielaida dėl panašumo fakto („<...> jis man buvo labai panašus. <...> jis man pasirodė labai panašus.“).

29. Nėra prielaidų Atsakovo teiginius, kad keleivis jam pasirodė panašus į Ieškovą, kvalifikuoti kaip paskelbtą žinią, o ne kaip Atsakovo subjektyvų įspūdį. Interviu Atsakovas neišsakė nė vieno teiginio, kuriuo būtų buvę konstatuota, kad būtent Ieškovas buvo keleivis, sukėlęs konfliktą, atlikęs kitus Atsakovo įvardytus veiksmus. Kitokios išvados nelemia ir Atsakovo pasisakymų dėl konflikto aplinkybių, Ieškovo panašumo į keleivį tonas. Ieškovo į bylą pateiktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje irgi išdėstytas vertinimas, kad Atsakovo teiginiai, jog Ieškovas yra panašus į vežtą keleivį, išsakyti kaip nuomonė, o ne konstatuojamojo pobūdžio informacija. Šioje vietoje pastebėtina, kad ir pats Ieškovas reikalavimų dėl pripažinimo ir paneigimo formuluotėse vartoja tokius žodžius kaip „neva“, „galimai“, kuriais apibūdina Laidoje ir reportaže paskleistos informacijos turinį. Paminėti žodžiai yra ne faktų konstatavimą, bet abejonę, spėjimą rodančios kalbinės priemonės.

30. Reportaže paskelbti ne tik aptarti Atsakovo teiginiai, bet ir Laidos vedėjų bei Žurnalisto pasisakymai. Tik iš dalies galima pritarti Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Žinių studija“ pozicijai, kad Laidoje apsiribota tik Atsakovo išsakytos informacijos paskelbimu.

31. Šio sprendimo 17 ir 18 punktuose aprašyta, kad Laidos įžangoje reportažo tema pristatyta kaip kriminalas, o Žurnalistas ir vienas iš Laidos vedėjų, prieš pradedant reportažo transliaciją, išsakė teiginius, kad keleivis galėjo būti Ieškovas ir Ieškovo bei Atsakovo nufotografuoto keleivio panašumai yra akivaizdūs („<..> tai galėjo būti keleivis – buvęs (duomenys neskelbtini) J. J.. Tiksliau, bent jau vyras, labai panašus į J. J.. [Laidos vedėjas] Panašumai akivaizdūs, ane? [Žurnalistas] Panašumai akivaizdūs.“).

32. Žodžiu kriminalas kaip retorine figūra yra apibūdinta reportažo istorijos tema – perdedant aplinkybių intensyvumą, tačiau neiškraipant reportažo siužeto turinio. Teiginiu, kad keleivis galėjo būti Ieškovas, iš esmės tik perpasakoti Atsakovo žodžiai. O pasakymu dėl Ieškovo ir keleivio panašumų, įvertinus toną, kuriuo teiginiai pasakyti, jų vietą bendrame Laidos turinyje, išsakytas įspūdis dėl Ieškovo ir Atsakovo nufotografuoto keleivio nuotraukų panašumo. Nors pastaruoju Laidos vedėjo ir Žurnalisto pasakymu buvo sustiprintas Atsakovo nuomonės įtaigumas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog taip Atsakovė paskleidė savarankišką nuomonę apie Ieškovo galimą dalyvavimą konflikte.

33. Išvadą, kad aptariami teiginiai, jog Ieškovas galėjo būti keleiviu, kad Ieškovo ir keleivio panašumai akivaizdūs, išsakyti kaip subjektyvus kontekstinis įspūdis, nulemtas Atsakovo nurodytų duomenų, lemia tai, kad nei Žurnalistas, nei Laidos vedėjai, kalbėdami apie galimą keleivio asmenybę, nevartojo kategoriškų žodžių.

34. Sprendžiant dėl Žurnalisto ir vieno iš Laidos vedėjų aptariamų teiginių kvalifikavimo, svarbu ir tai, kaip reportaže pateikta ginčo istorija.

35. Kad būtent Ieškovas galėjo būti keleivis, sukėlęs konfliktą, pasakoma (nors ir prielaidos forma) ne tik Laidos įžangoje, bet ir reportaže. Reportažo metu parodomas ne vienas vaizdo įrašas, kuriuose nufilmuotas Ieškovas, taip pat jo ir Atsakovo padarytos keleivio nuotraukos palyginimas. Ieškovo vardo ir pavardės pakartojimas, visos skelbtos informacijos vizualinis iliustravimas vaizdais su Ieškovu sustiprina įspūdį, kad Ieškovas iš tiesų galėjo būti keleivis, atlikęs Atsakovo nurodytus veiksmus. Visgi teiginių pateikimo būdas, nors ir kuria prielaidas išvadai, kad Ieškovas turėjo būti Atsakovo keleiviu, tačiau Atsakovės paskelbti teiginiai nesiekia tokio laipsnio, jog galėtų būti prilyginami žiniai. Tai yra, Laidoje nebuvo kaip neginčijamas faktas paskleista, kad Ieškovas buvo Atsakovo keleiviu.

36. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad Laidoje buvo paskleista žinia, jog Atsakovas, teikdamas pavežimo paslaugą, susidūrė su keleiviu, kuris elgėsi konfliktiškai, nepagarbiai, nekultūringai, agresyviai, neatsiskaitė už jam suteiktą paslaugą, grasino Atsakovui, ir Atsakovo nuomonė (subjektyvus įspūdis), kad keleiviu dėl išorinio panašumo galėjo būti Ieškovas. Konfliktas tarp Atsakovo ir keleivio buvo. Ieškovas ir neįrodinėja, kad Atsakovas klaidingai apibūdino konflikto aplinkybes. Taigi vienintelė Laidoje paskleista informacija, kuri yra susijusi su Ieškovu, tai aptarti teiginiai, kad keleiviu galėjo būti Ieškovas, kurie išreikšti kaip prielaida (subjektyvus įspūdis), bet ne kaip faktas.

37. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo pareikštų reikalavimų Atsakovei pagrįstumas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar informacija dėl galimo Ieškovo dalyvavimo konflikte su Atsakovu buvo paskleista tinkamai, o Atsakovo – ar nuomonę jis išsakė sąžiningai, nepažeisdamas Ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

38. Kiek tai susiję su nurodytos informacijos turiniu, pridurtina, kad ji yra neigiamo pobūdžio. Tai yra, Ieškovas Laidoje įvardintas kaip asmuo, kuris galimai elgėsi agresyviai, nesilaikydamas elementarių etikos reikalavimų bei tikėtinai pažeisdamas viešąją tvarką. Paminėjimas tokiame kontekste gali sudaryti prielaidas kilti neigiamoms visuomenės nuostatoms dėl Ieškovo, jo asmeninių savybių vertinimo.

Dėl Atsakovo veiksmų, paskleidžiant nuomonę apie Ieškovą, teisėtumo

39. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2020, 36, 45 ir 46 punktai).

40. Nuo jam pareikštų reikalavimų Atsakovas ginasi remdamasis tuo, kad sąžiningai paskleidė pakankamai pagrįstą nuomonę, jog Ieškovas panašus į su juo konfliktavusį keleivį. Nėra pagrindo, kuris sudarytų pakankamas prielaidas, šią Atsakovo poziciją pripažinti pagrįsta. Priešingai, labiau tikėtina, kad Atsakovas nuomonę viešai išreiškė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

41. Pasak Atsakovo, išvadą, kad Ieškovas galimai buvo jo keleivis, sukėlęs konfliktą, pasidarė surinkęs papildomus duomenis: 1) internetinės paieškos sistemoje pagal kelionės tikslo adresą (duomenys neskelbtini), rado tuo pačiu adresu registruotą bendrovę ir duomenis apie bendrovės vadovą, kurio pavardė J.; 2) peržiūrėjęs internete rastas bendrovės vadovo nuotraukas, nutarė, kad ne jis buvo keleivis; 3) internetinės paieškos sistemoje įvedęs pavardę J., surado informaciją apie Ieškovą, palygino pastarojo nuotraukas su keleivio nuotrauka ir nutarė, kad abu asmenys yra panašūs. Šis Atsakovo paaiškinimas atitinka realią faktinę padėtį. Tai yra, atlikus nurodytus veiksmus, naudojantis Google paieškos sistema, Atsakovo išskirta seka, iš tiesų pateikiami tie duomenys, kuriuos mini Atsakovas. Tokio fakto Ieškovas neginčija ir neneigia. Tačiau negalima pritarti Atsakovo pozicijai, kad vien tik sulyginęs dvi nuotraukas, iš kurių viena yra neaiški (keleivio veido bruožai nėra ryškūs), pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo analogiškoje situacijoje galėjo susidaryti objektyvų ir realiai pagrįstą įspūdį, jog Ieškovas yra tiek panašus į keleivį, kad būtų galima viešai televizijos eteryje pareikšti įtarimą (nuomonę), jog Ieškovas turėjo būti tas asmuo, kuris atliko aprašytus veiksmus.

42. Sprendžiant dėl to, ar Atsakovo paskleista nuomonė buvo sąžininga, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Ieškovo pareiškimą dėl, be kita ko, jo šmeižimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalis) buvo nutrauktas, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tirta tik tai, ar Atsakovo, Žurnalisto veiksmai, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos veikos požymius, bet ne tai, ar jie yra teisėti civilinės teisės prasme. Baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

43. Priešingai nei teigia Atsakovas, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kuria išnagrinėtas Ieškovo atstovo skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti motyvai, aprašyti faktiniai duomenys nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu.

44. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 182 straipsnio 3 punkto taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms ir pan. Šie, kaip ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytino įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

45. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje vertino ir analizavo tik tai, ar sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus reikšmingas aplinkybes, išnaudojus visus įmanomus ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų rinkimo būdus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo stadijoje ir byla teismine tvarka nebuvo nagrinėta. Dėl to šio sprendimo 44 punkte paminėti kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai, nors ir suformuluoti ne visiškai tapačiose faktiniu požiūriu situacijose, yra aktualūs bei taikytini ir šioje byloje vertinant Vilniaus apygardos teismo nutarties įrodomąją reikšmę. Taigi nėra sąlygų taikyti CPK 182 straipsnio 3 punkto taisyklę.

46. Grįžtant prie Atsakovo veiksmų, paskleidžiant viešai nuomonę apie Ieškovo ir jo keleivio panašumą (kitaip, įtarimą, kad Ieškovas buvo Atsakovo keleiviu), vertinimo, pirmiausia išskirtina, kad Laida buvo transliuojama (duomenys neskelbtini), o konfliktas tarp Atsakovo ir jo keleivio įvyko (duomenys neskelbtini). Dviejų dienų laiko tarpas tarp konflikto ir Laidos transliavimo – atsižvelgiant į tai, kad reportažo parengimas turėjo užtrukti, rodo, kad Atsakovas nedelsdamas kreipėsi į žiniasklaidos priemonę dėl susiklosčiusios situacijos paviešinimo. Įrodymų tyrimo metu Atsakovo atstovas pripažino, kad Atsakovas apie konfliktą pranešė ne vienai žiniasklaidos priemonei, tačiau tik Žurnalistas susidomėjo Atsakovo nurodyta informacija. Taip pat nėra ginčo, kad Atsakovas (duomenys neskelbtini) dėl kilusio konflikto užregistravo pranešimą per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija. Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3.2.1 papunktyje aprašyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog konfliktą su Atsakovu sukėlė ne Ieškovas, o kitas asmuo.

47. Nurodyti duomenys apie Atsakovo veiksmus suponuoja, kad Atsakovas dėl konflikto kreipėsi ne tik į policiją, tačiau lygiagrečiai – nelaukdamas policijos pradėto tyrimo pabaigos, ir į žiniasklaidos priemones, kad informacija apie įvykį būtų paskelbta viešai. Sprendimą kreiptis į žiniasklaidos priemones Atsakovas motyvavo tuo, kad nebuvo tikras, jog jo pranešimas bus operatyviai ar apskritai ištirtas.

48. Atsakovas pripažįsta, kad yra buvęs policijos pareigūnas, įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigia ir to, kad turi aukštąjį išsilavinimą, patirties ir žinių vykdant administracinių nusižengimų teiseną. Pagal savo profesinę patirtį, įgytas žinias Atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kaip yra tiriami pranešimai apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, kiek tyrimai užtrunka, taip pat apie savo procesines teises, jų realizavimo ir įgyvendinimo sąlygas administracinių nusižengimų bylose (pvz., kokias teises turėtų, jeigu tyrimas būtų nepagrįstai nutrauktas ir pan.). Dėl to Atsakovo veiksmai paskleidžiant viešai apie Ieškovą ginčo nuomonę turi būti vertinami kaip atlikti protingo, rūpestingo ir informuoto asmens.

49. Atsakovo deklaruotas motyvas, kuriuo vedinas jis nutarė viešai paskelbti savo įtarimą, kad su juo galimai konfliktavo į Ieškovą panašus asmuo, įvertinus duomenis apie Atsakovo profesinę patirtį, laikytinas formalia gynybinės pozicijos dalimi. Labiau tikėtina, kad Atsakovas, nors galimai ir nesiekdamas paskleisti melagingos informacijos apie Ieškovą, savo nuomonę paviešino kaip reakciją į konfliktą ir manymą, kad konfliktą galėjo sukelti Ieškovas. Tai yra, vienintelis racionalus Atsakovo veiksmų paaiškinimas – noras paviešinti duomenis apie galimai Ieškovo netinkamus veiksmus, kad būtų padaryta įtaka Ieškovo asmenybės vertinimui kitų visuomenės narių akyse. Atsakovo atsikirtimas, kad taip veikdamas siekė išvengti administracinio nusižengimo tyrimo vilkinimo ar nutraukimo, neturi objektyvaus pagrindo. Viena vertus, į žiniasklaidos priemonę Atsakovas kreipėsi lygiagrečiai kaip ir į policiją. Kita vertus, Atsakovas nedetalizavo, kokiu būdu policijos pareigūnai galėjo dirbtinai nutraukti tyrimą ar jo neatlikti ir taip nevykdyti teisės aktuose jiems nustatytų įpareigojimų, ir kodėl Atsakovas nebūtų galėjęs apginti savo interesų, jeigu tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, kitais būdais. Be to, pastebėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas 2021 m. rugsėjo 10 d. ir tyrimo metu, be kita ko, nustatyta su Atsakovu konfliktavusio keleivio tapatybė.

50. Atsakovas galimai galėjo suklysti dėl keleivio tapatybės. Tą suponuoja aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog būtų buvusi padaryta BK 154 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstama veika, taip pat duomenys apie Atsakovo profesinę patirtį, įgautą vykdant policijos pareigūno, Viešosios tvarkos skyriaus specialisto pareigines funkcijas. Tačiau vien tik tikėtina klaida dėl keleivio tapatybės pati savaime nereiškia, kad Atsakovas nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai. Juolab, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu Atsakovas policijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog: rado daug panašumų tarp Ieškovo ir keleivio, tačiau tiksliai negali teigti, kad Ieškovas buvo keleivis; mano, kad keleivis galėjo būti Ieškovo (duomenys neskelbtini); keleivis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų (Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2.6.2 papunktis). Tai yra, viešai ginčo įtarimą Atsakovas paskelbė nepaisant to, kad nebuvo juo tikras, taip pat nevertindamas aplinkybės, jog Ieškovas yra bent dešimt metų vyresnis nei Atsakovui pasirodė keleivis.

51. Kiek tai susiję su Atsakovo veiksmų kvalifikavimu, papildomai išskirtina, kad Ieškovo procesiniuose dokumentuose išsakyti teiginiai, jog Atsakovo interviu galėjo būti sąmoningai sumodeliuotas, yra subjektyvios Ieškovo prielaidos. Pastarųjų nepatvirtina nei šioje byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei pateikti duomenys.

52. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ginčo nuomonę Atsakovas paskleidė remdamasis vien tik subjektyviu nuotraukų palyginimu, prielaidomis dėl Ieškovo ryšio su adresu, kuriuo vežė keleivius, nelaukdamas tyrimo pagal jo pranešimą pabaigos ar bent konkrečių policijos veiksmų atlikimo. Atsakovas nuomonę apie galimą Ieškovo dalyvavimą konflikte su Atsakovu viešai paskleidė aiškiai neigiamame kontekste. Toks Atsakovo pareiškimas prilygsta piktnaudžiavimui teise skleisti informaciją. Nebuvo objektyvaus poreikio Atsakovui imtis skubių veiksmų viešai pasidalinti savo subjektyviais įtarimais. Nuomonę Atsakovas turėjo paskleisti, kad neigiamai paveiktų Ieškovo reputaciją.

Dėl Atsakovės veiksmų teisėtumo

53. Sprendžiant dėl to, ar Atsakovės veiksmai ginčo situacijoje buvo teisėti, būtina pakartoti, kad Laidoje paskelbto reportažo tema ir turinys parengti remiantis Atsakovo pateiktais duomenimis apie įvykusį konfliktą, jo įtarimą, kad konflikte galėjo dalyvauti Ieškovas. Taip pat Laidoje, kaip pasisakyta šio sprendimo 31 punkte, reportažo tema pristatyta kaip kriminalas, Žurnalistas, kuris, be kita ko, rengė ginčo reportažą, ir vienas iš Laidos vedėjų išsakė teiginius, kad su Atsakovu į konfliktą sukėlęs keleivis, kuris elgėsi taip, kaip nupasakojo Atsakovas, galėjo būti Ieškovas ir Ieškovo bei Atsakovo nufotografuoto keleivio panašumai yra akivaizdūs.

54. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Žinių studija“, kuri yra Laidos gamintoja pagal bendrovių sudarytą sutartį, pagrįstai atsikerta, kad Atsakovei negali kilti atsakomybė už su bendrove nesusijusio asmens – Atsakovo, kurio tapatybė reportaže buvo atskleista, paskleistą nuomonę (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ar Atsakovė iš tiesų atliko Ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, spręstina atsižvelgiant į tai, koks buvo Laidos ir reportažo turinys, jų pateikimo forma, taip pat ar egzistavo objektyvus poreikis skelbti ginčo informaciją.

55. Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei įrodinėja Ieškovas, reportažo paskelbimo metu Ieškovas buvo viešas asmuo. Ieškovo pozicija, ar jis gali būti laikomas viešu asmeniu, ar ne, apskritai yra prieštaringa.

56. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pretenzijoje Atsakovei, (duomenys neskelbtini) Reikalavime dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo Ieškovas išskyrė, kad yra (duomenys neskelbtini) garbės konsulas, dviejų rajonų garbės pilietis, buvęs (duomenys neskelbtini), verslininkas bei kitaip visuomenei nusipelnęs asmuo. Visi šie Ieškovo nurodyti duomenys apie jo buvusią politinę veiklą, einamas pareigas, viešą veiklą neabejotinai patvirtina, kad Ieškovas reportažo paskelbimo metu remiantis netgi ne vienu, o keliais faktiniais pagrindais, buvo viešas asmuo kaip tai suprantama pagal VIĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 2 dalies 74 dalyje apibrėžtą viešo asmens sąvoką ir kasacinio teismo praktiką.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas).

58. Reportažo paskelbimo metu Ieškovas ėjo užsienio valstybės garbės konsulo pareigas bei turėjo vykdyti atitinkamas funkcijas (Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 2 dalis, III dalis). Vien tik šio fakto – įvertinus Ieškovui suteiktų privilegijų, jo vykdytų funkcijų pobūdį, pakanka pripažinti Ieškovą viešu asmeniu. Taip pat, kaip išskyrė ir pats Ieškovas, jis yra buvęs ilgametis (duomenys neskelbtini), politikas. Nors reportažo rengimo metu Ieškovas buvo pasitraukęs iš politinės veiklos, tačiau toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime kaip verslo atstovas, visuomenė neprarado susidomėjimo juo ir tą patvirtina Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 54 punkte, tripliko 42 ir 43 punktuose nurodyti duomenys dėl viešai skelbtų publikacijų apie Ieškovo veiklą, jo pasisakymus verslo klausimais.

59. Ieškovas yra viešas asmuo ir ši faktinė aplinkybė savaime suponuoja, kad jis nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, taip pat kad visuomenė gali turėti pagrįstą ir objektyviai išreikštą poreikį žinoti informaciją, kuri galėtų būti svarbi vertinant Ieškovo veiksmus, turinčius reikšmės viešiesiems reikalams, ir jo asmenines savybes.

60. Laidoje ir reportaže faktiškai paskelbtas įtarimas, kad Ieškovas galėjo sukelti su Atsakovu konfliktą bei atlikti veiksmus, kurie objektyviai ir neabejotinai yra nesuderinami su viešam asmeniui visuomenės keliamais etikos, moralės standartais. Nekyla reikšmingų abejonių, kad visuomenę turėtų dominti tokia informacija, kuri galėtų charakterizuoti viešą asmenį, prisidėti prie jo veiklos objektyvesnio vertinimo. Dėl to negalima sutikti su Ieškovo nuomone, kad reportažo tema yra susijusi išimtinai su jo privačiu gyvenimu, ir kad Laidos ir reportažo paskelbimu galėjo būti siekta ne visuomenės informavimo viešojo intereso požymių turinčia tema, bet patenkinti visuomenės smalsumą apie Ieškovo privatų gyvenimą. Atitinkamai kaip nepagrįstas atmetamas Ieškovo argumentas, kad Atsakovė paskleisdama Atsakovo išsakytą informaciją pažeidė Ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą (VIĮ 14 straipsnio 3 dalis).

61. Ieškovas teigia ir tai, kad Atsakovė paskelbė nepatikrintą ir aiškiai neteisingą informaciją, ją pateikė pažeisdama žurnalistų etikos reikalavimus ir žurnalistų pareigą, nustatančius prievolę žurnalistams skelbti nuomones kaip informacijos formą, kurios yra etiškos ir atitinka teisę, taip pat kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius (VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad Ieškovo pozicija yra nepagrįsta.

62. EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta garantija žurnalistams, kai šie praneša apie visuotinės svarbos klausimus, taikoma su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai ir remdamiesi tiksliu faktiniu pagrindu ir pateikia „patikimą ir tikslią“ informaciją, laikydamiesi žurnalistų etikos (EŽTT sprendimai bylose Axel Springer AG v. Germany; Bladet Tromsø and Stensaas v. Norway). Šias sąlygas EŽTT taip pat apibūdina kaip veikimą „pagal atsakingos žurnalistikos principus“ (EŽTT sprendimai bylose Bédat v. Switzerland; Pentikäinen v. Finland).

63. Vertinant, ar ginčo situacijoje Atsakovė veikė tinkamai, aktualūs informacijos šaltinio, jo nurodytų faktų patikimumo aspektai.

64. Prieš tai šiame sprendime pasisakyta, kad Atsakovas asmeniškai kreipėsi į visuomenės informavimo priemones, jog būtų paviešinta jo nuomonė. Reportaže savo nuomonę Atsakovas paskelbė asmeniškai, jį filmuojant ir nesiekė išlikti anonimu. Taigi informacijos, kurios pagrindu parengtas reportažas, šaltinis yra žinomas. Atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas, įvykio metu ėjo (duomenys neskelbtini). Šie duomenys apie Atsakovo profesinę patirtį Žurnalistui objektyviai galėjo sukurti įspūdį, kad informacijos šaltinis supranta reiškiamų įtarimų pobūdį. Visgi įtarimą Atsakovas išsakė kaip privatus asmuo, o ne valstybės pareigūnas, veikiantis jam suteiktų įgaliojimų ribose. Dėl to Žurnalistas negalėjo besąlygiškai pasitikėti Atsakovo žodžiais bei privalėjo juos papildomai patikrinti, įsitikinti jų patikimumu.

65. Žurnalisto paaiškinimai patvirtina, kad prieš parengiant reportažą, Žurnalistas susisiekė su Ieškovu ir gavo jo poziciją, patikrino, ar policijoje yra registruotas Atsakovo pranešimas. Pokalbio metu Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomas adresas, kuriuo Atsakovas vežė keleivius, tačiau atsisakė tuo klausimu pateikti papildomus komentarus. Taigi Žurnalistas atliko bent minimalius veiksmus, kad įsitikintų, ar Atsakovo išsakomi teiginiai turi realų faktinį pagrindą. Tai yra, iš Žurnalisto surinktos informacijos buvo galima pagrįstai preliminariai manyti, kad įtarimą išsako patikimas šaltinis, o tarp Ieškovo ir adreso, kuriuo Atsakovas vežė keleivius, yra tam tikras ryšys, kurio Ieškovas nutarė neatskleisti. Nors Ieškovas pokalbio su Žurnalistu metu ir paneigė, kad galėjo naudotis pavežėjo paslauga, tačiau ši aplinkybė pati savaime negalėjo būti lemiama sprendžiant, jog Atsakovo išsakomi įtarimai yra aiškiai nepagrįsti ir vien tik dėl to Atsakovo nuomonė neturėtų būti viešai paskelbta.

66. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Etikos komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino, jog Laidoje, paskelbiant ginčo informaciją, buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 ir 6 straipsniai (paskelbta Ieškovą kompromituojanti informacija, kuri pateikta taip, kad sudarytas įspūdis, jog Ieškovas yra Atsakovo keleivis, taip pat nebuvo poreikis skubiai skelbti nepatikrintą informaciją). Tačiau Etikos komisija nėra teisminė institucija ir tiria tik tai, ar nebuvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso reikalavimai. Dėl to Etikos komisijos sprendimai nagrinėjant bylas dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturi privalomos galios, tačiau yra įrodymai, kuriuose išreikšta komisijos kaip viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų savitvarkos organizacijos nuomonė dėl konkrečios situacijos įvertinimo. Etikos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendime išdėstyti motyvai dėl ginčo situacijos vertinimo yra prieštaringi.

67. Viena vertus, reportaže paskelbtas Atsakovo įtarimas, išsakytas interviu forma. EŽTT praktikoje yra išaiškinta kad žurnalistams negali kilti atsakomybė už pagalbą kitam asmeniui paskleisti informaciją (EŽTT sprendimas byloje Jersild v. Denmark). Iš visuomenės informavimo priemonių ir žurnalistų negalima reikalauti, kad, prieš skelbdami konkrečią informaciją, jie atliktų faktų patikrinimą tokia apimti, jog besąlygiškai įsitikintų jų tikrumu. Toks aiškinimas visuomenės informavimo priemones ir žurnalistus iš esmės prilygintų ikiteisminio tyrimo institucijoms ir būtų nesuderinamas su žurnalistų veiklos laisve, ją neproporcingai apribotų ar netgi paneigtų. Nagrinėjamu atveju Atsakovo nurodytų teiginių pagrįstumas bent preliminariai buvo patikrintas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad EŽTT byloje Kącki v. Poland yra nurodęs, kad „atsakinga žurnalistika“ reiškia, kad žurnalistai protingai tikrina visuomenei pateiktą informaciją. Ne visada galima pagrįstai tikėtis, kad jie patikrins visą pokalbio metu pateiktą informaciją. Šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamų faktinių prielaidų spręsti, kad Atsakovė toje apimtyje kiek tai yra susiję su skelbtinos informacijos patikimumo patikrinimu būtų veikusi aiškiai aplaidžiai.

68. Antra vertus, pagal Etikos komisijos poziciją apie Atsakovo įtarimus Atsakovė būtų galėjusi pranešti tik sulaukusi administracinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Tačiau toks aiškinimas paneigtų žiniasklaidos teisę padėti kitiems asmenims skleisti informaciją, taip pat informuoti visuomenę apie vykstantį konkretų procesą, jo turinį. Laidoje Atsakovė iš esmės ir pranešė, kad vyksta tyrimas pagal Atsakovo išsakytą įtarimą, pristatė jo turinį. Jokios kitos šalutinės informacijos Laidoje ir reportaže nebuvo paskelbta.

69. Ieškovo argumentas, kad nebuvo būtina skubiai skelbti ginčo informacijos, yra teisiškai nereikšmingas. Visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistai turi teisę pasirinkti ir savo nuožiūra nuspręsti, ar konkreti informacija turėtų būti skubiai paskelbta, ar ne. Šiuo konkrečiu atveju nėra ryšio tarp informacijos paskelbimo momento ir Ieškovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo fakto. Laidoje Ieškovas paminėtas neigiamame kontekste. Tačiau negalima pritarti Ieškovo argumentams, kad Atsakovė neišlaikė pusiausvyros tarp poreikio informuoti visuomenę ir sąžiningo informacijos pateikimo.

70. Kiek tai susiję su Laidos ir reportažo turiniu bei jų pateikimo forma, pirmiausia primintina, kad nei Laidoje, nei reportaže nebuvo išsakytų teiginių, kuriais būtų buvusi paskleista žinia, jog būtent Ieškovas dalyvavo Atsakovo nupasakotoje situacijoje. Reportažas yra paremtas išimtinai Atsakovo pasakojimu. Papildomi trečiojo asmens UAB „Žinių studija“ pridėti duomenys yra Ieškovo nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas Ieškovas, taip pat Ieškovo paaiškinimas dėl jo dalyvavimo ginčo įvykyje. Nors Atsakovo teiginius apie įvykio aplinkybes, jo įtarimus Laidoje ir reportaže perpasakoja Žurnalistas, tačiau tai padaryta neiškraipant Atsakovo teiginių, nepridedant papildomos informacijos.

71. Ieškovo prielaidos, kad Atsakovui galėjo būti užduodami menami klausimai, yra nepagrįstos. Kaip jau pasisakyta šiame sprendime, jeigu Atsakovo interviu iš tiesų būtų buvę siekta pateikti klaidingą informaciją apie Ieškovą – tokį faktą iš esmės įrodinėja Ieškovas, jis būtų buvęs nustatytas ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tokių duomenų į bylą pateiktuose prokurorų, teismų procesiniuose sprendimuose nėra fiksuota.

72. Aplinkybė, kad reportažo tema pristatyta kaip kriminalas, yra nereikšminga. Pastarąja retorine figūra tiesiog „sutirštinta“ reportažo tema ir ji nėra pernelyg nuo jos nutolusi, nes Atsakovas išdėstė teiginius apie galimai padarytą teisės pažeidimą. Vien tik už situacijos rimtumo perdėjimą Atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žurnalistų veiklos laisvė taip pat apima galimą pasinaudojimą tam tikru perdėjimu ar net provokavimu (EŽTT sprendimai bylose Prager, Oberschlick v Austria; Thoma v Luxembourgh).

73. Kaip pagrįstai akcentuoja Ieškovas, Laidos ir reportažo turinys yra sudėlioti taip, kad formaliai sustiprinamas Atsakovo įtarimų pagrįstumas. Tokį Laidos ir reportažo vertinimą lemia Ieškovo vardo ir pavardės paminėjimas kelis kartus, jo nuotraukų parodymas, o taip pat ir prieš tai minėti vieno iš Laidos vedėjų bei Žurnalisto teiginiai, kad keleiviu galėjo būti Ieškovas, kad Ieškovo ir keleivio, su kuriuo konfliktavo Atsakovas, panašumai akivaizdūs. Tačiau reportaže paskelbta ir Ieškovo pozicija dėl to, ar jis yra susijęs su ginčo įvykiu, bei Atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Ši informacija objektyviai mažina teiginio, kuris yra subjektyvus įspūdis apie asmenų panašumą, panaudojimo Laidoje neigiamą reikšmę Ieškovo interesams. Tai yra, nuo Laidos žiūrovų nebuvo nuslėpta reikšminga informacija, jiems vizualiai sudarytos galimybės įvertinti ir susidaryti savo nuomonę, ar Atsakovo įtarimai yra pagrįsti. Jeigu Laidoje ir reportaže būtų buvę apsiribota tik Atsakovo teiginių išklausymu, jų perpasakojimu, paminėti Laidos vedėjo ir Žurnalisto pasakymai turėtų kitokią reikšmę. Tačiau reportažu iš esmės palikta patiems žiūrovams nuspręsti, ar Ieškovas galėjo būti Atsakovo pasakojimo dalyviu. Dėl to spręstina, kad Atsakovė, neatsiribodama nuo Atsakovo teiginių, nors ir galėjusių pakenkti Ieškovo reputacijai, neperžengė žurnalistų veiklos ribų (EŽTT sprendimas byloje Thoma v. Luxembourgh).

74. Dėl šio sprendimo 67–73 punktuose išdėstytų priežasčių Etikos komisijos sprendime suformuluoti motyvai, kad Laidoje buvo pažeisti konkretūs žurnalistų etikos reikalavimai, savaime negali lemti išvados, kad Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, paviešindama Atsakovo nuomonę, Atsakovė nepažeidė VIĮ ir CK nustatytų įpareigojimų, o tuo pačiu Ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad Laida ir reportažu Atsakovė būtų siekusi ne informuoti visuomenę apie viešo asmens galimai padarytą pažeidimą, o skleisti aiškiai nepagrįstą neigiamą Atsakovo išsakytą informaciją. Jau pasisakyta, kad Atsakovei civilinė atsakomybė už Atsakovo išsakytą nuomonę negali kilti.

Dėl Ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimų

75. Ieškovas prašo taikyti du jo teisių gynimo neturtinio pobūdžio būdus: pripažinti, kad paskleista informacija neatitiko tikrovės bei pažeidė Ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti paskelbti paskleistos informacijos paneigimą. Abiejų šių būdų taikymą Ieškovas sieja su tuo, kad Atsakovai jo teises pažeidė, paskleisdami žinias. Vis dėlto byloje nustatyta, kad Laidoje buvo paskleista nesąžininga Atsakovo nuomonė, o ne žinia.

76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

77. Nuomonės negalima paneigti, todėl Ieškovo reikalavimas įpareigoti paskelbti paskleistos informacijos paneigimą savaime yra nepagrįstas. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas ne tik CK 2.24 straipsnio, bet ir CK 1.137 straipsnio pagrindu, nes paskleistos informacijos paneigimas yra specifinis teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 2.24 straipsnyje, kuris netaikomas nuomonių paskleidimo atveju. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kurie galėtų būti traktuojami kaip teisiškai motyvuoti, kodėl tas pats teisių gynimo būdas toje pačioje situacijoje pagal vieną teisės normą negalėtų būti taikomas, o pagal kitą jau turėtų būti taikomas – taip paneigiant kitos teisės normos paskirtį.

78. Negali būti tenkinama ir Ieškovo reikalavimo dalis pripažinti, kad Laidoje paskleista informacija neatitinka tikrovės, nes buvo paskleista ne žinia, o nuomonė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, netaikomi nuomonės paskleidimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

79. Kita Ieškovo reikalavimo dėl pripažinimo dalis, t. y. pripažinti, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą, iš esmės yra pagrįsta. Aplinkybę, kad šį teisių gynimo būdą Ieškovas prašo taikyti žinių, o ne nuomonės atžvilgiu, negali lemti išvados, jog teismui kitaip įvertinus ginčo teiginius, Ieškovo prašymas pripažinti, kad paskleisti teiginiai (nuomonė) žemina jo garbę ir orumą, savaime turėtų būti atmestas, o ne perkvalifikuotas. Kitoks aiškinimas reikštų nepagrįstą Ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Ieškinyje suformuluotas reikalavimo pripažinti, kad paskleista nuomonė žemina Ieškovo garbę ir orumą, apimtis turi būti pakeista, jog atitiktų faktiškai paskleistos nuomonės turinį. Ieškinyje reikalavimas dėl pripažinimo kalbiniu požiūriu nėra tapatus tai informacijai, kuri paskelbta Laidoje – paskleistą informaciją Ieškovas perteikia apibendrintai, savais žodžiais, nesiedamas jos su konkrečiais pasakytais teiginiais. Pažeidimo pripažinimo apimtis turi atitikti paskelbtos nuomonės turinį, kad būtų išvengta nepagrįsto reikalavimo apimties išplėtimo. Dėl to pripažįstama, kad Ieškovo garbę ir orumą pažemino paskleista nuomonė, jog Ieškovas galėjo būti Atsakovo keleivis, atlikęs šio sprendimo 20.1–20.4 papunkčiuose nurodytus veiksmus. Atsakovė savarankiškos nuomonės, kuri žemintų Ieškovo garbę ir orumą, nepaskleidė, todėl reikalavimas dėl pripažinimo aktualus tik Atsakovo atžvilgiu.

80. Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažįstama, kad Atsakovės valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su Atsakovu metu, buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti Atsakovo nuomonė, kad ieškovas J. J. galėjo būti Atsakovo keleivis, atlikęs šiuos Atsakovo nurodytus veiksmus:

80.1. „<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“;

80.2. „Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėl gi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių.“;

80.3. „Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“;

80.4. „<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“;

Dėl Ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą

81. Nustačius, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė Ieškovo teises ir teisėtus interesus – pažeisdamas bendrąją rūpestingumo pareigą, paskleidė apie Ieškovą nesąžiningą neigiamą nuomonę, Ieškovas įgyja teisę reikalauti, jog Atsakovas atlygintų jo patirtą turtinę žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsakovė analogiškos pareigos neturi.

82. Ieškovas prašo priteisti 5 747,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Žalos sumą sudaro Ieškovo išlaidos, patirtos atsiskaitant su advokatu už jo suteiktą teisinę pagalbą ar antstoliu už atliktus veiksmus: 1) 629,20 Eur už susipažinimą su ginčo situaciją ir ginčo veiksmų plano parengimą; 2) 1 101,10 Eur už reikalavimo Atsakovei dėl reportažo panaikinimo ir viešo atsiprašymo parengimą; 3) 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą; 4) 393,25 Eur už prašymo UAB „Bolt LT“ dėl informacijos pateikimo parengimą; 5) 393,25 Eur už prašymo Atsakovei dėl informacijos pateikimo parengimą; 6) 1 101,10 Eur už skundo Etikos komisijai parengimą; 7) 1 101,10 Eur už skundo Žurnalistų etikos inspektoriui parengimą; 8) 471,90 Eur už atsakymo UAB „Bolt LT“ parengimą; 9) 314,60 Eur už advokato pasirengimą ir dalyvavimą Etikos komisijos posėdyje.

83. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad Atsakovė pagrįstai atsikerta, jog Ieškovas į prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą įtraukė ne tik išlaidas, atitinkančias nuostolių požymius, bet ir procesinio pobūdžio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su šios bylos teisminiu procesu.

84. Prie procesinio pobūdžio išlaidų priskirtinos tos išlaidos, kurios nurodytos šio sprendimo 82 punkto 1–5, 8 papunkčiuose. Paminėtas išlaidas Ieškovas patyrė arba rengiantis ginčo nagrinėjimui (629,20 Eur), arba naudojantis privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, numatyta CK 2.24 straipsnio 2 dalyje (1 101,10 Eur), arba renkant įrodymus ir kitą informaciją ginčo nagrinėjimui (1 500,40 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 ir 10 punktai). Taigi išlaidų priskyrimą prie procesinių lemia akivaizdus jų ryšys su pasirengimu bylos nagrinėjimui. Procesinio pobūdžio išlaidos yra atlyginamos pagal CPK nustatytas taisykles. Ieškovo reikalavimas priteisti procesinio pobūdžio išlaidas negali būti sprendžiamas taikant materialiosios teisės normas. Šioje vietoje pastebėtina, išlaidos, patirtos rengiant paklausimą Atsakovei dėl informacijos pateikimo, paklausimus UAB „Bolt LT“, yra akivaizdžiai nepagrįstos, nes nurodytų veiksmų, kad Ieškovas galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, nebuvo būtina atlikti. Juolab, kad jokia bylai reikšminga informacija Ieškovui pagal jo paklausimus nebuvo pateikta dėl reikštų klausimų teisinio nepagrįstumo ar faktinio ryšio su šios bylos nagrinėjimo dalyku stokos. Antra vertus, jeigu pastarosios išlaidos būtų vertinamos kaip turtinė žala, Atsakovui negalėtų kilti pareiga šių išlaidų apmokėti, nes jos, kaip pasisakyta, nebuvo būtinos ir nėra protingos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat pažymėtina, kad išlaidos rengiantis ginčo nagrinėjimui, kaip galima spręsti iš ieškinyje nurodytų argumentų, be kita ko, apima ginčo veikslų plano parengimą, kuris apėmė skundų pateikimą Etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui. Tačiau šiuos veiksmus Ieškovas atlikto Atsakovės, o ne Atsakovo atžvilgiu, t. y. jie neturi ryšio su Atsakovo veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Dėl to ir išlaidų, rengiantis ginčo nagrinėjimui, jeigu jos būtų kvalifikuotos kaip nuostoliai, atlyginimas iš esmės negalėtų būti priteistas iš Atsakovo, nes tam nėra vienos iš būtinųjų sąlygų.

85. Ieškovo išlaidos už skundų parengimą Etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui, advokato pasirengimą ir dalyvavimą Etikos komisijos posėdyje buvo patirtos paties Ieškovo rizika ir jų atlyginimo našta negali būti perkelta Atsakovui. Juolab, kad Ieškovas į paminėtus subjektus kreipėsi dėl Atsakovės, o ne Atsakovo atliktų veiksmų. Nepaisant to, pažymėtina, kad galėtų inicijuoti šią bylą, Ieškovas neturėjo pareigos kreiptis nei į Etikos komisiją, nei į Žurnalistų etikos inspektorių. Taigi į nurodytus subjektus Ieškovas kreipėsi savo rizika. Atsakovui negali būti perkelta našta dengti tas Ieškovo išlaidas, kurias nebuvo būtina patirti ir kurios yra galimai netinkamai pasirinktos teisinės strategijos pasekmė. Vien tik aplinkybė, kad Etikos komisija priėmė Ieškovui palankų sprendimą, savaime negali lemti išvados, jog Atsakovas turėtų atlyginti Ieškovo išlaidas, patirtas dėl kreipimosi į komisiją. Ypač įvertinus faktą, kad šioje byloje pripažinta, jog Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų Ieškovo atžvilgiu.

86. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

Dėl Ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

87. Ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jo reputacija, artimoje aplinkoje susiformavimo neigiamas požiūrius į Ieškovą ir dėl šių priežasčių pablogėjo Ieškovo sveikata. Patirtą neturtinę žalą Ieškovas įvertino prašoma priteisti 10 000 Eur suma.

88. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis CK įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

90. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

91. Pirmiausia neturtinės žalos atlyginimo klausimu pažymėtina, kad ginčo situacijoje taikytas teisės pažeidimo pripažinimas, kuris yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu yra taikomas teisės pažeidimo pripažinimo būdas, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008).

92. Atsakovas viešai paskleidė nuomonę, kuri objektyviai nesuderinama su gera asmens reputacija ir galėjo lemti neigiamą kitų asmenų įspūdį apie Ieškovą.

93. Faktą, kad ginčo informacija turėjo realų poveikį jo reputacijai, Ieškovas grindžia Medžiotojų klubo „Slanka“ 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu, Tytuvėnų seniūnijos seniūno 2021 m. spalio 8 d. raštu, ŽŪK „Agroaves group“ 2021 m. spalio 6 d. ir UAB „Ariogalos grūdai“ 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimais. Medžiotojų klubo ir seniūno raštuose, kaip galima spręsti iš jų turinio, išdėstyta, kad klubo nariams ir Tytuvėnų seniūnijos gyventojams kilo abejonių dėl Ieškovo veiksmų, aptartų ginčo Laidoje. O kituose raštuose nurodyta, kad ginčo informacijos paskelbimas padarė žalos bendrovių veiklos rezultatams.

94. Bendrovių raštuose nurodyti duomenys įrodomosios reikšmės neturi, nes jie yra pernelyg abstraktūs, bendrovės yra savarankiški asmenys, tarp kurių ir Ieškovo reputacijos nėra jokio ryšio. Be to, Ieškovas yra abiejų bendrovių dalyvis – asmuo turintis galimybę daryti poveikį bendrovių reiškiamai pozicijai.

95. Medžiotojų klubo ir seniūno raštų įrodomąją reikšme nėra pagrindo abejoti. Tokių prielaidų nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Dėl to šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kitiems asmenims, peržiūrėjus Laidą ir reportažą, galėjo susidaryti įspūdis, jog Ieškovas galėjo būti Atsakovo keleivis, sukėlęs konfliktą. Tačiau Laidoje, be kita ko, buvo parodyta ir Atsakovo padaryta keleivio nuotrauka. Taigi Laidos žiūrovai galėjo patys palyginti Ieškovo ir keleivio nuotraukas bei įvertinti jų panašumą. Ši aplinkybė objektyviai sumažino neigiamos informacijos poveikį. Ieškovo išdėstyta pozicija, kad iš keleivio nuotraukos akivaizdu, jog jis į Ieškovą nėra panašus, kaip tik patvirtina, kad informacijos poveikis tam, kaip kiti asmenys vertina Ieškovo asmenybę, neturėjo būti toks, kaip mėgina įrodyti Ieškovas. Visgi aptarti medžiotojų klubo, seniūno raštai patvirtina, kad tam tikra žala Ieškovo vardui buvo padaryta.

96. Į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų Ieškovas taip pat įrodinėja, kad dėl streso pablogėjo jo sveikata. Tačiau išrašuose nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad skausmus širdies plote, nemigą, galvos svaigimą galėjo lemti Laidoje paskleista informacija. Laida buvo transliuota (duomenys neskelbtini). Ieškovas į medicinos įstaigą dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi praėjus kuriam laikui – 2021 m. rugsėjo 3 d., o buvo paguldytas į ligoninės stacionarą tik 2021 m. lapkričio 7 d., kai pradėjo jausti skausmą širdies plote, atsirado širdies perplakimai. 2021 m. lapkričio 10 d. išrašo skiltyje „Ligos anamnezė“ įrašyta, kad diagnozuota liga tęsiasi nuo 2021 m. vasario mėn., t. y. ji atsirado iki Laidos transliacijos.

97. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovo versija, kad Atsakovų veiksmai lėmė jo sveikatos pablogėjimą, atmetama kaip neįrodyta.

98. Kvestionuodami Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį Atsakovai pagrįstai akcentuoja, kad Ieškovas yra viešas asmuo, todėl turi būti tolerantiškesnis viešai jo atžvilgiu išsakomai neigiamai informacijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju buvo paskleista nesąžininga nuomonė. Be to, nuomonė paskleista audiovizualiniu būdu, kuris įprastai yra paveikesnis nei kiti informacijos sklaidos būdai (EŽTT sprendimai bylose Purcell and Others v. Ireland, Jersild v. Denmark). Dėl to Ieškovo kaip viešo asmens statusas, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ir žalos dydžio, negali būti absoliutinamas.

99. Įvertinus faktinius duomenis, kad apie Ieškovą viešai buvo paskleista neigiama nesąžininga nuomonė, taip pat aplinkybę, jog paskleista nuomonė objektyviai galėjo paveikti gerą Ieškovo vardą, kaip kiti asmenys vertina Ieškovo asmenines savybes, darytina išvada, jog vien tik pažeidimo pripažinimo nepakanka Ieškovo teisėms apginti. Ieškovui turi būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas.

100. Pritartina kitų proceso dalyvių atsikirtimams, kad Ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati atsižvelgiant į kasacinio teismo analogiškose bylose priteistus dydžius.

101. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, kasacinio teismo pripažįstama kaip vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

102. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Žinių studija“ procesiniuose dokumentuose nurodė ne vieną kasacinio teismo nutartį, priimtą bylose dėl pažeisto asmens garbės ir orumo gynimo, kuriose už asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 2450 Eur.

103. Nustatant Ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į šias aplinkybes: 1) paskleista nesąžininga nuomonė, bet ne žinia; 2) ginčo nuomonė paskleista audiovizualiniu būdu, kuris įprastai kuria greitesnį ir stipresnį įspūdį; 3) reportaže paskelbta ir Ieškovo pozicijai bei pateiktas Ieškovo ir keleivio nuotraukų palyginimas; 4) Ieškovas yra viešas asmuo. Šis aplinkybių visetas suponuoja, kad Ieškovo patirta neturtinė žala yra artima minimaliam įprastai teismų praktikoje priteisiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Įvertinus pasikeitusias ekonomines aplinkybes, Ieškovui iš Atsakovo priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylos baigties

104. Apibendrinant išdėstytą, iš dalies tenkinamas Ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo, taip pat iš dalies reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kiti savarankiški reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

105. Priteisus Ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, Ieškovui iš Atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

106. Ieškovas turėjo 448 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir kitas procesinio pobūdžio išlaidas, nurodytas šio sprendimo 84 punkte. Atsakovės mokėjimo dokumentais pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai yra 11 016,42 Eur, o Atsakovo – 2 921,24 Eur.

107. Bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje byloje yra specifinis tuo aspektu, kad išlaidos turi būti suskirstytos į dvi grupes: 1) Ieškovo ir Atsakovo, nes tik pastarojo atžvilgiu iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai; 2) Ieškovo ir Atsakovės, kurios atžvilgiu Ieškinio reikalavimai yra atmesti.

108. Pirmos grupės atveju patenkinta dalis Ieškovo pareikštų reikalavimų (vienas iš dviejų neturtinio pobūdžio reikalavimų, mažoji dalis turtinio pobūdžio reikalavimų), todėl Ieškovo ir Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos formaliai tarp jų turėtų būti skirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę. Tačiau ši taisyklė negali būti taikoma.

109. Kasacinis teismas, nors ir ne visiškai tapačioje situacijoje yra suformulavęs aktualią teisės aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-75-916/2023).

110. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad Atsakovas pažeidė teisėtus Ieškovo interesus ir teises. Dalis Ieškovo reikalavimų atmesti kaip nepagrįsti, tačiau pagrindinė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra Atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas byloje turėjo gintis ir nuo nepagrįstų Ieškovo reikalavimų, teikti pozicijas dėl nepagrįstų prašymų, tačiau nėra pakankamų prielaidų konstatuoti, kad Ieškovas būtų veikęs nesąžiningai ar iš esmės pažeisdamas jam nustatytas procesines pareigas. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad esminė Ieškovo patirtų procesinio pobūdžio išlaidų dalis yra susijusi su Atsakovės atžvilgiu atliktais veiksmais. Perkėlus Ieškovui naštą dengti dalį Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios ženkliai viršija Ieškovui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtų nepagrįstai apribota Ieškovo teisė į teisminę gynybą. Kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, Ieškovo ir Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų neskirstomos ir paliekamos pačiam Ieškovui su Atsakovu.

111. Sprendžiant dėl Atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo, pastebėtina, kad, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį (rengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį) – išlaidos formaliai neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovės pateiktos paslaugų ataskaitos patvirtina, kad 11 016,42 Eur Atsakovė sumokėjo Advokatui už susipažinimą su bylos medžiaga ir jos analizę, atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tripliko parengimą.

112. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.3 punktus maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis atsižvelgiant į Atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį yra 11 117,85 Eur (4 198,25 Eur (2,5 × 1 679,30 Eur (2021 m. IV ketv. bruto) už atsiliepimą į ieškinį + 4 324,75 Eur (2,5 × 1 729,90 (2022 m. I ketv. bruto) už atsiliepimą į patikslintą ieškinį + 2 594,85 Eur (1,5 × 1 729,90 (2022 m. I ketv. bruto) už tripliką).

113. Patikslintame ieškinyje Ieškovas nenurodė naujų ar iš esmės kitokių argumentų, į kuriuos Atsakovė nebuvo atsikirtusi atsiliepime į ieškinį. Nors atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą lėmė Ieškovo veiksmai, tačiau tokio dokumento parengimas neturėjo užtrukti ir lemti tokių sąnaudų, kokios deklaruotos 2022 m. liepos 31 d. ataskaitoje. Būtinybės byloje rinkti papildomus įrodymus, analizuoti didelės apimties faktinę medžiagą nebuvo. Byloje taip pat nebuvo iškelti nauji teisiniai klausimai, kurie nebūtų buvę anksčiau nagrinėti teismų praktikoje, o ginčo klausimai yra tiesiogiai susiję su Atsakovės veiklos sritimi. Dėl to nėra pakankamai faktinių prielaidų laikyti, kad ši byla buvo tiek sudėtinga, jog, vertinant Atsakovės išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumą, turėtų būti taikomi Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai.

114. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Atsakovės išlaidos teisinei pagalbai mažinamos iki 6 500 Eur, kad būtų užtikrinta, jog Ieškovui nebūtų perkelta nepagrįsto Atsakovės išlaidavimo teisinei pagalbai apmokėjimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsakovės atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl Atsakovei iš Ieškovo priteisiamas nurodyto 6 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

115. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Įvertinus bendrą proceso baigtį, šios išlaidos lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamos iš Ieškovo ir Atsakovo (CPK 96 straipsnio 3, 5 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ valdomos televizijos LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ viešai transliuoto reportažo metu, o taip pat šio reportažo metu paskelbto interviu su atsakovu A. K. metu buvo paskelbta ieškovo J. J. garbę ir orumą žeminanti atsakovo A. K. nuomonė, kad ieškovas J. J. galėjo būti atsakovo A. K. keleivis, atlikęs šiuos atsakovo A. K. nurodytus veiksmus:

„<..> tokiu valdingu balsu – „tai kaip tu čia dabar, iškart, negali vežt mane?“. Nu, iš karto prasidėjo nuo tujinimo.“;

„Prasidėjo tujinimas eilinis, prasidėjo įžeidinėjimai. Kad.. Nu, jeigu cenzūriniais žodžiais, kad aš ne visai profesionalas esu, kad čia vaidinu iš savęs tuo, kuo nesu iš viso. Tai viskas buvo lydima purvinais rusiškais keiksmažodžiais. Toliau savo nuomonę išreiškė apskritai apie taksistus, kuriuos nekenčia, kaip apskritai, kaip profesijos, kurie yra žemo proto, žemo lygio. Vėl gi, jeigu tai skambėtų taip, kaip jisai kalbėjo, tai čia būtų banga rusiškų keiksmažodžių.“;

„Žmogus išlipo iš automobilio, aišku nesumokėjo.“;

„<..> Pradėjo eiti. Vėl kažką šaukė ant manęs. <...> Sako, kad „tuoj aš paskambinsiu, tau bus riesta, tau bus blogai, aš tau dar padarysiu, aš tau parodysiu.“.

Priteisti ieškovui J. J. atsakovo A. K. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ iš ieškovo J. J. 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo J. J. ir atsakovo A. K. lygiomis dalimis 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.