- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1014-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00160-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- V. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir V. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą; atsakovei neįvykdžius šių įsipareigojimų per numatytą terminą, skirti atsakovei 30 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio žemės sklypo atlaisvinimo dienos ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę V. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovų V. D. ir V. D. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą; per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą, įpareigojo atsakovę sumokėti po 30 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio žemės sklypo atlaisvinimo dienos ieškovams ir priteisė iš atsakovės 575 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. D..
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino atsakovės pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11113-1025/2019, atnaujino civilinės bylos pagal ieškovų V. D. ir V. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo nagrinėjimą iš esmės ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. birželio 12 d.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai pareiškė, jog atsisako ieškinio reikalavimų, kadangi atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. pašalino iš ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės pastatytą tinklinę tvorą. Ieškovai patvirtino, jog žino ieškinio atsisakymo teisines pasekmes. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė patvirtino, jog tvorą iš ieškovų žemės sklypo pašalino, neprieštaravo dėl ieškinio atsisakymo, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog 2020 m. balandžio 30 d. buvo atliktas patikrinimas, ir po dviejų savaičių ji atitraukė tvorą. Tvirtino, jog buvo sąžininga, jokie dokumentai iš institucijų jai nebuvo įteikti, apie jokius patikrinimus nežinojo ir nebuvo gavusi jokio reikalavimo pašalinti tvorą. 2020 m. vasario 11 d. gavo sprendimą už akių, kai antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą, tuomet pasikvietė matininką, kuris išmatavo ir sužymėjo ribas, tačiau po mėnesio matininkas permatavo ir grąžino riboženklius į ankstesnę padėtį. Ieškovai 2020 m. balandžio 30 d. iškvietė Nacionalinę žemės tarnybą. 2018 m. spalio 5 d. akto neturėjo, jį gavo prieš 2020 m. balandžio 30 d. patikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nutarė priimti ieškovų ieškinio atsakovei dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovams iš atsakovės 1109,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui V. D. 56 EUR žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad CPK 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio. Iš ieškovų bei atsakovės teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė pašalino tvorą iš ieškovų žemės sklypo, tokiu būdu įvykdė ieškovų pareikštą reikalavimą, todėl ieškovai teismo posėdžio metu pateikė žodinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovų pateiktas ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad atsakovei apie pažeidimą buvo žinoma nuo 2017 metų, kadangi atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų buvo įspėta tvorą nugriauti iki 2018 m. kovo 1 d., be to, pati atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri konstatavo, jog pažeidimas yra, be to, atsakovė dalyvavo 2018 m. spalio 5 d. patikrinime. Teismas konstatavo, kad ieškovai teikdami ieškinį elgėsi tinkamai, o atsakovė iki ieškovams kreipiantis į teismą žinojo, jog pažeidžia ieškovų teises, ir tik teismui paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje atsakovė įvykdė ieškovų reikalavimą, tai yra tik po bylos iškėlimo teisme įvykdė ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) V. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl 1000 EUR atstovavimo išlaidų bei 18,75 EUR žyminio mokesčio priteisimo ieškovams iš apeliantės ir prašo iš ieškovų solidariai priteisti apeliantės naudai 710,77 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantė dėl proceso teisės normų pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovai nepateikė rašytinio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovų atstovas teismo posėdyje prašė teismo ne priteisti, o paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, detalizuota sąskaita buvo pateikti katu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantei negali kilti pareiga atlyginti 500 EUR ieškinio surašymo išlaidas, kadangi ieškinys ja nebuvo išsiųstas ir įteiktas. Pažymi, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
7.3. Apeliantė dėl šalių elgesio proceso metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė pažeidė ieškovų teises. Nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas nesutariant gretimų žemės sklypų savininkams dėl bendros žemės sklypų tvoros, be to, teismas priimdamas ieškinio atsisakymą negalėjo daryti išvados dėl ieškovų reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, jog ieškovai yra nesąžiningi, pasinaudojo apeliantės sunkia padėtimi, nurodė klaidingą apeliantės adresą. Teigia, kad dėl ieškovų veiksmų apeliantė galėjo prarasti turtą, o dėl baudos skyrimo apeliantės turtas butų buvęs parduotas ieškovams.
Atsiliepimas
8. Ieškovai V. D. ir V. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovai dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovai atsisakė pareikšto ieškinio po to, kai apeliantė, atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškinio reikalavimus įvykdė, tokiu būdu savo veiksmais pripažindama, kad dalis jos žemės sklypą juosiančios tvoros kelerius metus po ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų stovėjo ieškovų žemės sklypo dalyje. Teigia, kad byloje pateiktas ne vienas Nacionalinės žemės tarnybos raštas patvirtina, kad sklypo užėmimas tęsėsi ne vienerius metus ir apie tai apeliantė žinojo.
8.2. Ieškovai dėl šalių elgesio proceso metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovai būtų reiškę nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinę procesą ar kitaip netinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, o kadangi apeliantė ieškovų ieškinio reikalavimus patenkino, teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovams iš apeliantės. Teigia, kad atsiliepime nurodyta įvykių eiga rodo, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė būtent taip, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, konstatuodamas, jog apeliantė pažeidė ieškovų teises. Ieškovai su apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantė patenkino ieškinio reikalavimus po jo pateikimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytos teisingai.
11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, šalių elgesį proceso metu ir taikė proceso teisės normas.
12. Pirmiausia apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi ieškovės atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė tik teismo posėdžio metu, tačiau rašytinis prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateiktas, dėl to pažeista CPK 98 straipsnio 1 dalis. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
13. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovų 2020 m. balandžio 22 d. atsiliepime į apeliantės pareiškimą dėl 2020 m. kovo 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4390-1025/2020 ieškovai prašydami netenkinti apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, pareiškė prašymą priteisti ieškovams iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų atstovas 2020 m. birželio 12 d. pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir 2020 m. birželio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio atsisako ir prašo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į šalių elgesį ir į tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas (pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio įrašo 14.45 min.–16.15 min.). Byla išnagrinėta skundžiama 2020 m. birželio 18 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų atstovai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus pateikė iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
14. Antra, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino apeliantės pareiškimą, tai yra atnaujino pareiškimo padavimo terminą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sprendimą už akių panaikino, priimdamas 2020 m. gegužės 8 d. nutartį, tačiau apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir priėmė neskundžiamą nutartį, todėl apeliantė neturėjo galimybės šią nutartį skųsti apeliacine tvarka. Su apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis) arba kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), nagrinėjamu atveju priimta 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi atliktas procesinis veiksmas – tenkintas apeliantės pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atlikdamas procesinius veiksmus 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi remdamasis CPK 93 straipsniu ir CPK 94 straipsniu neturėjo pareigos paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, priešingai, nei nurodo apeliantė, 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus, todėl kaip nepagrįsti atmetami apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neužtikrino apeliantės teisęs į apeliaciją.
16. Trečia, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neišsiuntė apeliantei ieškinio, teismas netinkamai vadovavo procesui, todėl apeliantei neturi kilti pareiga atlyginti 500 EUR ieškinio surašymo išlaidas. Pirmiausia, CPK 288 straipsnio 1 dalis numato, kokius veiksmus turi atlikti teismas nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, – teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs apeliantės pareiškimą, paduotą pašalinus jo trūkumus, vadovaujantis 2020 m. balandžio 4 d. rezoliucija, nustatė 14 dienų terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla, taip pat priėmęs 2020 m. gegužės 8 d. nutartį, tai yra tenkindamas apeliantės pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, išsiuntė šalims pridėtus rašytinius įrodymus, apeliantės atstovei sudarė galimybę naudotis LITEKO VEP posistemiu nagrinėjamoje byloje, naudotis esančiais duomenimis ir įrodymais teikiant atsikirtimus į pareikštą ieškinį, todėl nesutinkama su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai vadovavo procesui (CPK 288 straipsnio 1 dalis).
17. Ketvirta, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, netinkamai vertino šalių procesinį elgesį, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė nagrinėjamu atveju patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra atlygintos. Su apeliantės argumentais nesutinkama. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taip pat pažymima, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
19. Pirmiausia pažymėtina faktinė aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju apeliantė patraukdama tvorą iš esmės patenkino ieškovų pareikštą ieškinio reikalavimą. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp šalių ginčas kilęs nuo 2017 metų. Pagal ieškovų 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai atliko patikrinimą dėl ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytos tvoros ir nustatė, jog tvora pastatyta gretimo sklypo savininkės V. D., ir ji įspėta tvorą nugriauti iki 2018 m. kovo 1 d. Apeliantė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypų naudojimo patikrinimo, ir ji buvo informuota, kad padarytas pažeidimas, kad atsakovė turi pašalinti tvorą, tačiau atsakovė nesutiko. Byloje pateiktas 2018 m. spalio 5 d. vaizdo įrašas, kuris patvirtina, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl tvoros perkėlimo, apeliantei buvo žinomos ieškovų ir Nacionalinės žemės tarnybos pretenzijos dėl tvoros perkėlimo. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 12 d. rašte nurodoma, kad dėl neteisėtai stovinčios tvoros Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų bendrauta su apeliante. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad apeliantė tvorą pašalino 2020 m. gegužės 18 d., tai yra po ieškinio, ieškovų atsiliepimo į apeliantės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įvykdė ieškovų reikalavimą tik po bylos iškėlimo teisme ir dėl bylos iškėlimo ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra apeliantė (CPK 94 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apeliantė turi atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenustačius kitų šalių netinkamo elgesio priežasčių, lemiančių kitokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
20. Penkta, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 87 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino ieškovui 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra 56 EUR, o likusią žyminio mokesčio 25 procentų dalį, tai yra 18,75 EUR, ieškovams priteisė iš apeliantės. Teigia, kad šiuo atveju faktiškai grąžinta ne 75 procentai, o 100 procentų žyminio mokesčio, kadangi 18,75 EUR suma turi būti priteista ne ieškovams iš apeliantės, o turi likti valstybės biudžete.
21. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovui 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi ieškovai atsisakė pareikšto ieškinio, ir likusią sumokėto žyminio mokesčio dalį priteisė iš apeliantės ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra pripažinta kalta dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo byloje (nutarties 19 punktas), darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutardamas likusią 25 procentų žyminio mokesčio dalį priteisti iš apeliantės ieškovui, tinkamai taikė proceso teisės normas, kadangi sumokėtas žyminis mokestis CPK 79 straipsnio pagrindu priskirtinas prie šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias nagrinėjamoje byloje nutarta priteisti iš apeliantės.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 11–21 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.