Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir V. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl neklinojamojo turto savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Ieškovai ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio patikslinti kadastriniai matavimai įregistruoti nuo 2017-10-24, 2017-10-10 Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio skyriaus (toliau – NŽT) sprendimu. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys patikslinti ir įregistruoti 2018-12-11.

Iš ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, jog surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, pakviesta atsakovė atvyko, tačiau neapsisprendė akto pasirašyti. Pagal ieškovų 2017-11-14 prašymą, NŽT pareigūnai atliko patikrinimą dėl ieškovams priklausančio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros ir nustatė, jog tvora pastatyta gretimo sklypo savininkės V. D. ir ji įspėta tvorą nugriauti iki 2018-03-01. Atsakovė taip pat kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypų naudojimo patikrinimo, NŽT informavo, jog padarytas pažeidimas, kad atsakovė turi pašalinti tvorą, tačiau atsakovė nesutiko. Pagal ieškovų 2019-07-09 prašymą, NŽT pareigūnai atliko patikrinimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), perkelto riboženklio ir nustatė, jog riboženklis buvo perkeltas, todėl atstatė jį įpratinę padėtį pagal abiejų sklypų geodezinių matavimų bylą, o atsakovė įspėta dėl atsakomybės bei paprašyta patraukti tvorą iš gretimo žemės sklypo, esančio Putinų g. 18. Duomenų, jog atsakovė būtų perkėlus tvorą iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, ar turėtų teisinį pagrindą naudotis ieškovasm priklausančiu žemės sklypu, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas tuir teisę išreiklaauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos.

Šiuo atveju ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudami įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovų žemės sklypą, pašalinant iš iekšovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą. Taigi ieškovai prašo pašlinti kliūtis ieškovams naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.

Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, kuriame pastatyta atsakovės tvora, nuosavybės teisė yra įregistruota ieškovų vardu, byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovų ir atsakovės yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovų žemės sklype pastatyta atsakovės tvora be teisėto pagrindo pažeidžia savininkų teises naudotis savo turtu, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovai taip pat pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą, įpareigoti atsakovę sumokėti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio žemės sklypo atlaisvinimo dienos ieškovams.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įpareigojama pašalinti įrengtą tvorą ieškovų žemės sklype. Įvertinus tai, jog atsakovė žinojo apie ieškovų reikalavimus nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, tačiau jų nevykdė be jokių pateisinamų priežasčių, nevykdo jų iki šiol, teismui jokių paaiškinimų bei objektyvių priežasčių dėl jų nevykdymo nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsakovė piktybiškai nevykdo ieškovų reikalavimų, todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas, atsakovei skirtina 30 Eurų bauda, baudą sumokant į ieškovų sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatyta tinklinė tvora, pasibaigimo (CPK 273 str. 3 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Ieškovai už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovai pateikė įrodymus, jog patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovų pareikšti materialiniai reikalavimai tenkintini visiškai, todėl yra pagrindas ieškovui V. D. iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 575,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovų V. D. ir V. D. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą.

Atsakovei V. D., per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti iš ieškovų žemės sklypo atsakovės pastatytą tinklinę tvorą, įpareigoti atsakovę sumokėti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio žemės sklypo atlaisvinimo dienos ieškovams.

Priteisti iš atsakovės V. D. 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. D..

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.