Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-388-370/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-04
Bylos Nr.: e2A-388-370/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00324-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“

Kategorijos

2.6.10Civilinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-388-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00324-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.3.1.18.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-368/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“ dėl nuostolių atlyginimo ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „METALISTAS LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „METALISTAS LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Litvija“, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ jos patirtus 72 938,50 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 21 048,46 Eur dydžio metalo gaminių pergaminimo kaštai, 10 615,00 Eur dydžio metalo gaminių transportavimo išlaidos, 39 000 Eur dydžio užsakovės UAB „METALISTAS LT“ patirti ir savo klientui AS Hallgruppen (AG „Hallgruppen“) atlyginti nuostoliai bei 2 275,04 Eur dydžio išlaidos už UAB „Iremas“ metalų bandymų laboratorijos atliktus metalo gaminių bandymus; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ 26 506,09 Eur dydžio skolą ieškovei pagal jos 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija MET Nr. 16463) ir 2018 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija MET Nr. 16542); 3) priteisti iš atsakovės UAB „Litvija“ ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Ieškovė nurodė, kad nuostolius patyrė dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų, t. y. netinkamai pagamintų metalo konstrukcijų vykdant 2018 m. kovo 24 d. pirkimo užsakymą Nr. S180324. Metalo konstrukcijos buvo perduotos galutiniam užsakovui Norvegijos Karalystėje registruotai įmonei AG „Hallgruppen“, kuris 2018 m. balandžio 26 d. pranešė ieškovei apie metalo konstrukcijų trūkumus. Ieškovė informavo atsakovę apie nekokybiškai atliktus rangos darbus ir pareikalavo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (72 938,50 Eur), kuriuos sudaro metalo gaminių pergaminimo ir transportavimo išlaidos, užsakovui AG „Hallgruppen“ atlyginti nuostoliai, taip pat pareikalavo sumokėti 26 506,09 Eur skolą pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės pagamintos metalo konstrukcijos neatitiko standartinių reikalavimų, šią aplinkybę patvirtino UAB „Iremas“ metalų bandymų laboratorijoje atlikta atsakovės pagamintų metalo konstrukcijų apžiūra.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Litvija“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovė ieškovės medžiagomis pagamins metalo konstrukcijas. Ieškovė medžiagose buvo išgręžusi visas reikiamas skyles, tačiau netinkamai. Ieškovės pageidavimu 2018 m. balandžio 5 d. gamybos darbai buvo laikinai sustabdyti, iki ieškovė pateiks tinkamas medžiagas, taip pat gamybos darbus prižiūrėjo ieškovės paskirtas kokybės inspektorius ir atsakovė iki gaminių perdavimo pašalino visus gaminių trūkumus, kuriuos 2018 m. balandžio 9 d. buvo nurodęs gamybos inspektorius. Darbų vykdymo metu ieškovė pakeitė užsakymą, tačiau atsakovė dalį metalo konstrukcijų jau buvo pagaminusi. 2018 m. balandžio 13 d. ieškovei buvo grąžintos nepanaudotos medžiagos. Pagamintos metalo konstrukcijos buvo perduotos ieškovei 2018 m. balandžio 12, 15 ir 17 dienomis, per ieškovės pasirinktą vežėją, kuris metalo konstrukcijas pervežė į UAB „Elme metal“, kuri atliko metalo konstrukcijų cinkavimo darbus. Ieškovė, priimdama iš atsakovės metalo konstrukcijas, pretenzijų nereiškė ir jas išsiuntė galutiniam užsakovui AG „Hallgruppen“ į Norvegiją. Ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. informavo atsakovę, kad metalo konstrukcijos neatitiko standartinių reikalavimų, tačiau nenurodė, kokie gaminių trūkumai buvo nustatyti, nesiūlė ir nekvietė atsakovės atstovų dalyvauti 2018 m. gegužės 4 d. atliktuose metalo konstrukcijų kokybės nustatymo bandymuose. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtus nuostolius, nes, ieškovei pakeitus užsakymą, dalį metalo konstrukcijų ji gamino pati.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Litvija“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „METALISTAS LT“ 14 799,93 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei už atliktus ir perduotus darbus pagal 2018 m. balandžio 12, 15, 17 dienomis išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ji, vadovaudamasi CK 6.69 straipsniu, 2018 m. balandžio 26 d. informavo atsakovę apie savo priešpriešinių prievolių atsiskaityti pagal atsakovės išrašytas sąskaitas sustabdymą iki to momento, kol atsakovė neįvykdys savo prievolės ir nepašalins gaminių trūkumų bei neatlygins ieškovės patirtų nuostolių, susijusių su nekokybiškais gaminiais. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei nurodžius mokėtinų lėšų sulaikymo pagrindą – nekokybiškai atliktų darbų faktą, o atsakovei nekokybiškų darbų faktą neigiant, atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai ir (arba) ieškovės nurodyti darbų defektai buvo pašalinti, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog sutartus rangos darbus atliko kokybiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Litvija“ ieškovei UAB „METALISTAS LT“ 57 216,95 Eur žalai atlyginti, 1 376,62 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 6 % dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas atsakovės UAB „Litvija“ priešieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog atsakovei pagaminus metalo konstrukcijas, jos bus pristatomos trečiajam asmeniui cinkavimo darbams, o po to galutiniam gavėjui AG „Hallgruppen“, kuris metalo konstrukcijos trūkumus pastebėjo konstrukcijos statymo metu, o visi atsakovės pagamintų gaminių trūkumai buvo nustatyti UAB „Iremas“ bandymo laboratorijoje atlikus neardomuosius bandymus ultragarsiniu aparatu.

8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pagamino 58 vienetus nekokybiškų gaminių, kurių trūkumų šalinimo išlaidos yra 17 820,82 Eur. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų yra atsakinga pati ieškovė, nes galutinis užsakovas AG „Hallgruppen“ laiškuose ieškovei patvirtino, kad atsakovės pagamintuose metalo konstrukcijų gaminiuose buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai – suvirinimo brokas, skylių nebuvimas vamzdžiuose, todėl ieškovė nustatytus trūkumus taisė savo lėšomis.

9. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie gaminių trūkumus. Ieškovė siūlė atsakovei atvykti apžiūrėti pagamintą produkciją ir pačiai pašalinti nustatytus defektus, t. y. ieškovė siekė išvengti didesnių nuostolių atsiradimo. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip sertifikuota įmonė, privalo užtikrinti, kad jos gaminami produktai atitiktų visus suvirinimų klasei pagal EN ISO 5817 C standartą keliamus reikalavimus. Atsakovė deklaravo gaminių atitikimą techninei specifikacijai ir buvo atsakinga už suvirinimo darbų kokybės kontrolę, todėl ji yra atsakinga už nekokybiškai pagamintų metalo konstrukcijų darbo pasekmes.

10. Teismas sumažino ieškovės prašomus priteisti nuostolius už metalo gaminių pergaminimo kaštus iki 17 820,82 Eur, nes nustatė, jog pagal ieškovės pateiktą lentelę atsakovė nekokybiškai pagamino tik dalį produkcijos.

11. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius už AG „Hallgruppen“ atlygintus nuostolius (39 000 Eur), nes pateiktame ieškovės su AG „Hallgruppen“ susitarime nėra jokių įrašų, kad šie nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės.

12. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį, padaręs išvadą, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi ieškovei savo įsipareigojimų, kilusių iš rangos teisinių santykių, ir nenustatęs teisinio ir faktinio pagrindo spręsti ieškovės teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės įvykdymą esant pasibaigusia, nes atsakovės teisė reikalauti sąskaitų apmokėjimo atsiras tik po to, kai atsakovė bus įvykdžiusi ieškovės reikalavimus, nurodytus ieškinyje. Teismas taip pat vertino, kad atsakovė neįrodė, jog sutartus rangos darbus ji atliko kokybiškai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl ieškovei nepriteistų 37 774,10 Eur nuostolių iš atsakovės UAB „Litvija“ ir priimti naują sprendimą, papildomai priteisti iš atsakovės ieškovės patirtus 37 774,10 Eur nuostolius. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o būtent 2018 m. rugpjūčio 21 d. pavėluotų mokėjimų ir skolų suderinimo aktą su jo 1 priedu, sudarytą ieškovės su AG „Hallgruppen“ bei jo turinį, taip pat su ieškovės 2019 m. vasario 26 d. dubliku pateiktas sąskaitas faktūras. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų galutiniam užsakovui – AG „Hallgruppen“.

13.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad sutarties dėl pavėluotų mokėjimų ir skolų suderinimo akto 1.2., 4.2. papunkčiuose nurodyta, jog AG „Hallgruppen“ atsisakė teikti bet kokias pretenzijas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, išskyrus dėl tų, kurie susiję su netinkamu EN1090 exe2, EN1461 ir EN12944 C3M sertifikatų ir standartų įgyvendinimu, t. y. atsakovės nekokybiškai atliktų darbų. Taip pat, suderinimo akte buvo nurodyta, kad ieškovės pristatytos metalo konstrukcijos pagal užsakymą Nr. 81123/6379, kurio skaitmenys „6379“ sutampa su ieškovės užsakyme atsakovei esančiais „6379“ skaitmenimis.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Litvija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad visus gaminius, kuriuos ji siuntė AG „Hallgruppen“, pagamino tik atsakovė. Ieškovė pati pripažino, kad dalį gaminių pagamino ir pati. Ieškovė teismui pateikė AG „Hallgruppen“ statinio projektą ir pirkimo užsakymą, tačiau šiais dokumentais neįrodoma, kad visas užsakytas metalo konstrukcijas gamino atsakovė ar dėl atsakovės pagamintų konstrukcijų buvo pareikštos pretenzijos. Iš byloje esančio 2018 m. kovo 8 d. užsakymo Nr. 81123, matyti, kad ieškovė įsipareigojo AG „Hallgruppen“ pagaminti 877 vienetų metalo gaminių, pagal projektą Nr. 17007040, t. y. ieškovė pati pagamino didžiąją dalį metalo gaminių, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtų nuostolių.

15. Atsakovė UAB „Litvija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė perdavė AG „Hallgruppen“ perdavė iš viso 877 vienetus metalo konstrukcijos gaminių, o atsakovė pagamino 76 vienetus metalo konstrukcijos gaminių, iš kurių 58 vienetai pasak ieškovės buvo nekokybiški. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės projektui pagamintų gaminių kiekį, tikimybė, kad AG „Hallgruppen“ pretenzijos pareikštos dėl ieškovės pagamintų gaminių yra 15,12 karto didesnė nei dėl atsakovės.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi išimtinai ieškovės darbuotojo V. B. – gamybos ir techninio skyriaus vadovo patvirtinimu, jog atsakovės pagamintuose metalo konstrukcijų gaminiuose, kurie buvo grąžinti iš AG „Hallgruppen“, buvo nustatyti trūkumai, t. y. suvirinimo brokas, skylių nebuvimas vamzdžiuose, todėl dalį gaminių ieškovė taisė ir naujai gamino savo jėgomis.

15.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vykdė darbų kokybės kontrolę gamybos procese ir ieškovės atstovo T. N. 2018 m. balandžio 9 d. laiške nurodyti trūkumai buvo pašalinti, šią aplinkybę patvirtina atsakovei išduotas vizualinės kontrolės sertifikatas ir 2018 m. balandžio 19 d. atsakovės ieškovei išduota vizualinės patikros ataskaita. T. N. laiške nebuvo užfiksuoti tokie trūkumai kaip netinkamai išgręžtos skylės vamzdžiuose. Taip pat, ieškovei reikalaujant, atsakovė atliko geometrinius gaminių matavimus ir pateikė ieškovei geometrinių matavimų protokolus, kurie ieškovę visiškai tenkino.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės pagaminti metalo konstrukcijos gaminiai ieškovės buvo perduoti UAB „Elme metall“, kuri atliko metalo gaminių cinkavimo darbus, o tik po to buvo nugabenti AG „Hallgruppen“. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad metalo gaminius atsakovė ieškovei perdavė dar iki ieškovei išsiunčiant juos AG „Hallgruppen“ į Norvegiją.

15.5. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nes atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus – pagamino gaminius, juos perdavė ieškovei, kuri gaminius priėmė, jais pasinaudojo, todėl, ieškovė neįrodė, kad atsakovės gaminiai neatitiko sudarytos sutarties sąlygų ir dėl to patyrė žalą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Litvija“ apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Ieškovė teismui buvo pateikusi įrodymus identifikuodama brokuotus gaminius, kuriuos pagamino atsakovė, šią aplinkybę patvirtina UAB „Iremas“ atlikti laboratoriniai tyrimai. Atsakovė buvo atsakinga už metalinių konstrukcijų supjovimą, reikiamų skylių išgręžimą bei suvirinimą, o ieškovė atsakovei tik tiekė medžiagas bei metalines plokšteles su išgręžtomis skylėmis, kurias taip pat reikėjo pagal brėžinius privirinti prie metalinių konstrukcijų, todėl trūkumai, nurodyti AG „Hallgruppen“ pretenzijose ieškovei, yra dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų.

16.2. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad ieškovės darbuotojas T. N. tikrino metalo konstrukcijų atitikimą suvirinimo kokybės reikalavimus nustatančiam standartui, nes T. N. neturėjo pareigos to daryti, jis tik domėjosi einamųjų darbų eiga. Metalo gaminių kokybę turėjo patikrinti pati atsakovė. T. N. 2019 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad atsakovė pripažino atliktų darbų trūkumus, tačiau po ieškovės ir atsakovės darbuotojų vykusio susitikimo, pasiūlius pasirašyti susitarimą dėl šių trūkumų taisymo, jį ignoravo.

16.3. Atsakovė taip pat nepateikė savo pagamintų gaminių atliktų neardomųjų bandymų, tokiu būdu tinkamai įgyvendinant EN ISO 5817 C standartą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra nepatikima, nesąžininga tiekėja, kuri netikrino savo suvirinimo darbų kokybės.

16.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė sumų, kurias išleido gaminių trūkumų šalinimui. Ieškovės pateiktas skaičiavimas patvirtina realiai ieškovės dėl trūkumų šalinimo atliktus darbus, sunaudotas medžiagas. Aplinkybę, kad ieškovė, šalindama trūkumus, daliai gaminių turėjo naudoti naujas medžiagas, patvirtina prie ieškinio pateikti duomenys apie trūkumų šalinimo kaštus, kur tam tikruose gaminiuose nurodomas naujų medžiagų sunaudojimas. Ieškovės trūkumų šalinimo lentelėse nurodyti 14 proc. pridėtiniai kaštai susideda iš kaštų už vadovų, inžinierių darbą, patalpas, įrankius ir kitas pagalbines priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 37 774,10 Eur nuostolių atlyginimo, ir sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl 14 799,93 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. kovo 24 d. pateikė atsakovei užsakymą Nr. S180324 (klaidinga data 2018 m. balandžio 25 d.) dėl subrangos darbų – metalo konstrukcijų gamybos, kuriuo susitarė, kad iki 2018 m. balandžio 18 d. atsakovė atliks metalinių konstrukcijų 6379 gamybą pagal pateiktus brėžinius ir specifikaciją, tai yra teiks pjovimo ir suvirinimo (suvirinimo klasė pagal EN ISO 5817 C standartą, suvirintų konstrukcijų leistinos tolerancijos pagal EB ISO 13920 klasę B, tolerancijos pagal standartą: NS-EN 1090-2, reikalinga dokumentacija pagal EN 1090 EXC2, matavimo protokolai, pakavimo lapas) paslaugą naudodama ieškovės pateiktą žaliavą. Pirkimo pardavimo užsakyme buvo nuostata, kad tiekėjas, priimdamas užsakymą, patvirtina, jog sutinka su visomis užsakyme nurodytomis sąlygomis „http://metalistas.lt/bendrosios-sąlygos.php.“ Bendrųjų pirkimo sąlygų (toliau – pirkimo sąlygos) 9 punkte nurodyta, kad „pirkėjas po prekių pristatymo privalo patikrinti ar pristatytos prekės ir kiekiai atitinka užsakymą, kaip buvo susitarta tarp šalių, važtaraštį ir sąskaitą. Po pristatymo pirkėjas per penkias darbo dienas patikrina ir patvirtina, kad pristatytos prekės yra be jokių išorinių apgadinimų. Bet kokias pretenzijas dėl prekių neatitikimo sutarties sąlygoms pirkėjas turi pateikti per 10 (dešimt) darbo dienų nuo to momento, kai buvo nustatytas toks neatitikimas“. Pagal pirkimo sąlygų 16 punktą „pardavėjas garantuoja pirkėjui, kad prekės atitinka įprastai tokioms prekėms taikomus kokybės reikalavimus, sutartyje nustatytas specifikacijas ir neturės esminių medžiagų ir gamybos trūkumų 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo jų pristatymo. Pardavėjas atsako už prekių kokybę, kuri neatitinka užsakyme nurodyto standarto/standartų reikalavimų, bei už informacijos teisingumą nurodytą prekių sertifikatuose, bet koks neatitikimas laikomas esminiu kokybės reikalavimų neatitikimu“.

20. Ieškovė, perdavusi atsakovei metalo konstrukcijų pagaminimui reikalingas medžiagas, išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija MET Nr. 16463) ir 2018 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija MET Nr. 16542), iš viso 26 506,09 Eur sumai.

21. Atsakovė 2018 m. balandžio 12, 15, 17 dienomis pagamintas metalo konstrukcijas perdavė ieškovės vežėjui, kuris pagamintas metalo konstrukcijas pristatė į UAB „Elme Metall“, kuri atliko metalo konstrukcijų gaminių cinkavimo darbus. Nepanaudotas ieškovės medžiagas atsakovė grąžino ieškovei. Atsakovė išrašė 2018 m. balandžio 12, 16, 17 dienomis ir pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras (iš viso 14 799,93 Eur su PVM).

22. Ieškovė, po metalo konstrukcijų cinkavimo darbų atlikimo, atsakovės pagamintas metalo konstrukcijas perdavė Norvegijos Karalystėje registruotai įmonei AG „Hallgruppen“, kurios atstovas 2018 m. balandžio 21, 22 dienomis ieškovę informavo, kad perduotos metalo konstrukcijos yra nekokybiški gaminiai.

23. Ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. raštu informavo atsakovę, kad atsakovės pagamintos metalo konstrukcijos neatitiko EN ISO 1090 ir EN ISO 5817 C standartų, taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė dokumentacijos pagal EN 1090 EXC2 (suvirintojų sertifikatų, suvirinimo procedūrų aprašų bei NDT patikros), todėl ieškovė sulaikė atsiskaitymus su atsakove (CK 6.69 straipsnis). Ieškovė taip pat pasiūlė atsakovei atvykti, kad atsakovė pamatytų turimos neatitikties vaizdinę medžiagą ir aktus.

24. Ieškovė 2018 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu papildomai pateikė atsakovei pranešimą apie nekokybiškus gaminius pagal brėžinius, kartu pateikdama UAB „Iremas“ atliktų tyrimų – Neardomųjų bandymų protokolus Nr. 3839, 3840, 3842, 3843, 3844, 3845, Nr. 3625, 3626, 3628, 3629, 3630, 3631, dėl 2018 m. gegužės 4 d. apžiūrimosios ir ultragarsinės kontrolės metodais atliktų atsakovės gamintų metalo gaminių bandymo. Visuose protokoluose „bandymų rezultatų“, „defektų aprašymo“ bei „pastabų“ skiltyse buvo apibendrintai konstatuota, jog: „yra pabaigos kraterinis subėgimas, nepakankamai prilydyta siūlė, yra paviršinė pora, taip pat užlaja ant priekinio paviršiaus“, taip pat, kad: „pagal siūlių išorinius geometrinius parametrus nustatyta, kad siūlių forma neatitinka standartų reikalavimams, nustatyti defektai <...>“, o bendras įvertinimas pateiktas, kad produktai neatitinka atitinkamų standartų reikalavimų.

25. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir piniginės prievolės įvykdymo, kuria pareikalavo atlyginti ieškovės patirtus 72 543 Eur nuostolius, kuriuos sudaro metalo gaminių pergaminimo kaštai, metalo gaminių transportavimo išlaidos, ieškovės patirti ir klientui AG „Hallgruppen“ atlyginti nuostoliai, o taip pat sumokėti 26 506,09 Eur dydžio skolą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei už jos perduotas, bet netinkamai panaudotas medžiagas.

26. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškė reikalavimą ieškovei sumokėti 14 799,93 Eur skirtumą tarp gaminių ir medžiagų kainų, kurį sudaro atsakovės atliktų darbų kaina pagal pateiktas sąskaitas faktūras, nes ieškovė visus atsakovės pagamintus gaminius priėmė ir jokių pretenzijų gaminių priėmimo metu nereiškė.

Dėl atsakovės pagamintų metalo konstrukcijų kokybės

27. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius ir skolą, dėl to, kad atsakovė ieškovės medžiagomis nekokybiškai pagamino metalo konstrukcijas, kurios buvo pateiktos galutiniam užsakovui AG „Hallgruppen“. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės skolą už atliktus darbus, t. y. už metalo konstrukcijų pagaminimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai: atsakovė ieškovės medžiagomis pagamino ir perdavė ieškovei metalo konstrukcijas. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip sertifikuota įmonė, privalėjo užtikrinti gaminamų produktų atitikimą suvirinimų klasei pagal EN ISO 5817 C standartą, tačiau vėliau paaiškėjo, jog metalo konstrukcijos neatitiko standartinių reikalavimų. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka, nurodo, kad pagamintos metalo konstrukcijos buvo perduotos ieškovei, išvežant jas į UAB „Elme Metall“ atlikti cinkavimo darbus, ir tik po to išgabentos į AG „Hallgruppen“. Ieškovė, priimdama pagamintas metalo konstrukcijas, jų nepatikrino ir pastabų dėl jų kokybės priėmimo metu nereiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovės gaminiai atitiko kokybės standartams keliamus reikalavimus.

28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 57 216,95 Eur žalos atlyginimą, iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, nes, konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė pristatė ieškovei metalo konstrukcijas, o į bylą pateikti UAB „Iremas“ atlikti Neardomųjų bandymų protokolai – aktai, patvirtino, kad atsakovės pagamintos metalo konstrukcijos neatitiko tokių gaminių standartams keliamų reikalavimų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovė pati netinkamai vykdė sutartines pareigas, nes būtent atsakovė, kaip sertifikuota įmonė, privalėjo užtikrinti, kad jos gaminami produktai atitiktų visus suvirinimų klasei pagal EN ISO 5817 C standartą keliamus reikalavimus. Įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus dėl nuostolių dydžio, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomų priteisti nuostolių dalis – 57 216,95 Eur, yra reali ir atsiradusi išimtinai dėl to, kad dalis atsakovės pagamintų metalo konstrukcijų turėjo defektų, kuriuos ji šalinti atsisakė, dalį konstrukcijų reikėjo remontuoti / perdaryti, o dalis jų nebuvo iš viso sumontuotos.

29. Atsakovė, nesutikdama su paminėtais teismo argumentais, teigia, kad nebuvo ištirti visi byloje esantys įrodymai, nenustatytas metalo konstrukcijų trūkumų mastas ir apimtis, neįrodyti visų konstrukcijų defektai, ieškovė pretenzijas pareiškė ne iš karto priėmusi pagamintas metalo konstrukcijas, o tik po to, kai atsakovės pagamintos metalo konstrukcijos buvo pervežtos tretiesiems asmenims. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės pagamintos metalo konstrukcijos neatitiko EN ISO 5817 C standarto, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų dėl savo pagamintų gaminių atliktų neardomųjų bandymų.

30. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Taip pat jis privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

31. Atsakovė minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą iš esmės kvestionuoja CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo normų pažeidimu. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015). Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, be kita ko, vadovausis ir paminėta kasacinio teismo jurisprudencija.

32. Kaip matyti iš atsakovės skundo, ji laiko nepagrįstais įrodymais teismo argumentus, kad būtent ji pažeidė šalių susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t. y., kad pagamino metalo konstrukcijas, kurios neatitiko tokiems gaminiams gaminti keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktame užsakyme buvo nurodyta, kad tiekėjas (atsakovė) priimdamas užsakymą patvirtina, jog sutinka su visomis užsakyme nurodytomis sąlygomis „http:///metalistas.lt/bendrosios-salygos.php“ (nutarties 19 punktas).

33. Nagrinėjamu klausimu teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad, kaip matyti tiek iš bylos medžiagos, tiek iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia atsakovė, teismas išvadą, jog atsakovės pateikti gaminiai neatitiko jų kokybei keliamų reikalavimų, padarė įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – UAB „Iremas“ atliktų neardomųjų protokoluose užfiksuotus duomenis apie atsakovės pagamintų gaminių bandymus tiriant jų atitikimą kokybės standartams, nors atsakovės darbuotojas D. I., atlikdamas gaminių kontrolę, matmenų kontrolės protokoluose nebuvo fiksavęs atitinkamų defektų. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir galutinio užsakovo AG „Hallgruppen“ elektroniniuose laiškuose nurodytas pretenzijas ieškovei dėl pagamintų metalo konstrukcijų, nes jos pateiktos grąžinant dalį gaminių, dėl šios priežasties ieškovė ir inicijavo gaminių ekspertinius bandymus-tyrimus.

34. Antra, kaip minėta, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tuo tarpu atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui priešingų įrodymų, t. y. jog jos pagaminta produkcija buvo be trūkumų, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos, AG „Hallgruppen“ gavusi atsakovės pagamintas metalo konstrukcijas, 2018 m. balandžio 21, 22 d. informavo ieškovę apie nekokybiškai pagamintas metalo konstrukcijas, o vėliau ieškovė siūlė atsakovei atvykti ir apžiūrėti pagamintas metalo konstrukcijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė siekė šį ginčą išspręsti nedidinant ieškovės nuostolių.

36. Ketvirta, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė pasiūlymo bendrųjų pirkimo sąlygomis (nutarties 19 punktas), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrųjų sąlygų 9 punktą, ieškovė neprivalėjo priėmimo perdavimo metu tikrinti gaminių kokybės, tai ji galėjo padaryti per 10 darbo dienų nuo to momento, kai buvo nustatytas toks neatitikimas, nagrinėjamu atveju ieškovė apie nekokybiškus gaminius buvo informuota 2018 m. balandžio 21 ir 22 dienomis, o pretenziją atsakovei pareiškė 2018 m. balandžio 26 d., t. y. nepasibaigus šalių susitartam terminui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turėjo garantuoti gaminių kokybę 24 mėnesius nuo jų pristatymo (Bendrųjų sąlygų 16 punktas).

37. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovės skundo argumentus, pažymi, kad pagal susitarimą būtent ieškovė įsipareigojo apmokėti už kokybiškai pagamintus gaminius, tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė atsakovei dėl jų reiškė pretenziją, todėl ji neprivalėjo už jas sumokėti. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, laikytina teisėta ir pagrįsta teismo išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.246 straipsnis).

38. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu metalo konstrukcijų trūkumų mastu ir apimtimi, pasak jos, nėra aišku, kad būtent jos pagamintos konstrukcijos turėjo defektų ir kokie defektai buvo, nes AG „Hallgruppen“ ieškovei buvo pateikusi užsakymą pagaminti 877 vienetus metalo konstrukcijų, o atsakovė pagamino tik 76 vienetus, iš kurių tik 58 vienetai, pasak ieškovės, buvo pagaminti nekokybiškai. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymi tai, kad priešingai nei teigia atsakovė, teismas, įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus anksčiau minėtus įrodymus: UAB „Iremas“ Neardomųjų bandymų protokoluose užfiksuotus duomenis, byloje esančius elektroniniu paštu susirašinėjimus ieškovės su atsakove, kuriuose ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl nekokybiškai pagamintų metalo konstrukcijų, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes pagaminti gaminiai buvo su trūkumais. Kaip minėta anksčiau, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtuose dokumentuose užfiksuotus faktus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo klausimu papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčijo fakto, jog jai yra žinomi (turėjo būti žinomi) minėtoms konstrukcijoms keliami techniniai reikalavimai, ir neįrodinėjo ieškovės nebendradarbiavimo, reikalingos informacijos neteikimo (CPK 185 straipsnis).

39. Atsakovė skunde taip pat nurodo, kad teismas, netenkinęs atsakovės priešieškinio dėl skolos (14 799,93 Eur) priteisimo už ieškovei pagamintas metalo konstrukcijas, leido ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes ieškovė pardavė atsakovės pagamintus gaminius, gavo už tai pajamas ir nuostolių atlyginimą, bet pati už gaminius nesumokėjo, t. y. gavo juos neatlygintinai. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei neįrodžius, jog ji ieškovei pagamino kokybės standartus atitinkančias metalo konstrukcijas, atsakovė neturi teisės reikalauti apmokėti sąskaitas už atliktus darbus. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirti galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovei nurodžius mokėtinų lėšų sulaikymo pagrindą – nekokybiškai atliktų darbų faktą, o atsakovei nekokybiškų darbų faktą neigiant, atsakovei teko pareiga įrodyti, jog nurodyti darbai buvo atlikti tinkamai (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, ieškovė ne kartą reiškė pretenzijas dėl atliekamų metalo konstrukcijos darbų trūkumų, tačiau atsakovė trūkumų nepašalino, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, teismas pagrįstai nepriteisė skolos už atliktus atsakovės darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės nepriteista 14 799,93 Eur skola, paliktina nepakeista (CPK 12, 178 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio

41. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 72 938,5 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro: 21 048,46 Eur dydžio metalo gaminių pergaminimo kaštai, 10 615 Eur dydžio metalo gaminių transportavimo išlaidos, 39 000 Eur dydžio užsakovės UAB „Metalistas LT“ patirti ir klientui AG „Hallgruppen“ atlyginti nuostoliai bei 2 275,04 Eur dydžio išlaidos už UAB „Iremas“ metalų bandymų laboratorijos atliktus metalo gaminių bandymus. Ieškovė taip pat prašė priteisti 26 506,09 Eur skolą už ieškovės medžiagas. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 57 216,95 Eur žalos atlyginimui, kurią sudaro: 17 820,82 Eur metalo gaminių pergaminimo kaštai, 10 615 Eur transportavimo išlaidos, 2 275,04 Eur už UAB „Iremas“ metalo gaminių bandymus, 26 506,09 Eur skolos už ieškovės medžiagas.

42. Ieškovė mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 37 774,10 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės nuostolių, atsiradusių ieškovei pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės ir AG „Hallgruppen“ sudarytą sutartį dėl pavėluotų mokėjimų ir skolų suderinimo aktą (toliau – suderinimo aktas). Ieškovės vertinimu, byloje nustatytos faktinės patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų patyrė 37 774,10 Eur nuostolius, kuriuos turėjo atlyginti AG „Hallgruppen“. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovės reikalavimo, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog teismui pateiktas jos susitarimas su AG „Hallgruppen“ patvirtina, kad ieškovė sutiko atlyginti AG „Hallgruppen“ nuostolius, atsiradusius vykdant užsakymą Nr. 81123/6379. Teismas, įvertinęs dokumento turinį, nustatė, kad susitarime nėra jokių įrašų, kurie patvirtintų, kad žala atsirado dėl atsakovės pagamintų gaminių kokybės.

43. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs (nutarties 31 punktas), jog, sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens – rangovės įrodinėjimo pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz., medžiagų, įrengimų, darbo jėgos panaudojimas; atliktų statybos rangos darbų fiksavimas ir pan.), grindžiami leistinais, patikimais įrodymais. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir ieškovei teigiant, kad ieškovė dėl nekokybiškai atsakovės atliktų darbų patyrė 37 774,10 Eur nuostolius, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungimosi principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent ieškovei tenka našta įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl ieškovei reiškiant ieškinį tik dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo šioje byloje padaryti išvadą, jog ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.

44. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011)

45. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal suderinimo akto 1.1. papunktį ieškovė ir AG „Hallgruppen“ susitarė, jog visas galutinis ieškovės mokamas žalos atlyginimas AG „Hallgruppen“ už pristatytų konkrečių metalinių konstrukcijų pagal pirkimo užsakymą Nr. 81123/6379 defektus yra 37 774,10 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu suderinimo akte esantys duomenys nepatvirtina, kad būtent ieškovės patirti 37 774,10 Eur nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės. Suderinimo akte, taip pat jo priede Nr. 1, nėra užfiksuota, kokie būtent atsakovės gaminiai buvo pagaminti nekokybiškai. Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, kad suderinimo akte nurodytas užsakymo numeris „81123/6379“ iš dalies sutampa su ieškovės užsakymo numeriu atsakovei – „6379“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovės kaltės dėl ieškovės patirtų nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pagamintų metalo konstrukcijų defektai buvo užfiksuoti 2018 m. balandžio 21, 22 dienomis, o suderinimo aktas pasirašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turinti didelę patirtį vykdant panašaus pobūdžio užsakymus, suderinimo akto sudarymo metu jau turėjo informaciją apie atsakovės nekokybiškai pagamintas metalo konstrukcijas ir turėjo galimybę spręsti dėl šių duomenų įtraukimo į suderinimo aktą, taip pašalinant visas abejones, kilusias dėl patirtų nuostolių, tačiau to nepadarius, ieškovė arba elgėsi neapdairiai, arba nebuvo pagrindo tokių duomenų įtraukimui į aktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės nurodyti skundo argumentai nepaneigia teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 37 774,10 Eur nuostolių nepriteisimo (CPK 12, 178 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos, kadangi tokios išlaidos gali būti priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, šiuo atveju jos yra nustatytinos vienodo dydžio, todėl spręsti dėl jų priteisimo iš vienos šalies kitai netikslinga (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė