Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-746-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-27
Bylos Nr.: e2A-746-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25422-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
Pareiškėjas: R. G., N. L.-G.
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „Neo Finance“, OÜ Aktiva Finants, Lietuvoje

Kategorijos

2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-746-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25422-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apelianto (pareiškėjo) R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir N. L.-G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Neo Finance“, OÜ Aktiva Finants, Lietuvoje veikiantis per įgaliotą bendrovę – uždarąją akcinę bendrovę „Julianus Inkaso“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai R. G. ir N. L.-G. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 543), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).

2. Pareiškėjai nurodė, kad daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pareiškėjų santuoka iširo išryškėjus skirtingiems interesams bei poreikiams. Per laikotarpį, gyventą atskirai, paaiškėjo, kad pareiškėjai yra skirtingų charakterių ir įsitikinimų žmonės, skiriasi jų požiūriai į šeimą, šeimos santykius, gyvenimo vertybes ir kitus siekius. Pasak pareiškėjų, jie nemato galimybių suvienodinti charakterio skirtumus ir rasti bendrą interesą, bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato. Pareiškėjų teigimu, santuoka faktiškai iširusi, formali. Visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai aptarė Sutartyje. Pareiškėjai teismo prašė neskirti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; po santuokos nutraukimo pareiškėjui palikti pavardę „G.“, o pareiškėjai palikti ikisantuokinę pavardę „L.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą; santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 543), tarp R. G. ir N. L.-G. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; R. G. paliko pavardę „G.“, N. L.-G. paliko ikisantuokinę pavardę „L.“; patvirtino pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

1) N. L.-G. pasilieka ikisantuokinę pavardę – „L.“, R. G. – „G.“.

2) Sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus I. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų mama N. L.-G..

3) R. G. sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini)., sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus I. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės moka po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai nuo Sutarties pasirašymo dienos.

4) Sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus I. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama N. L.-G..

5) R. G. ir N. L.-G. kartu rūpinasi sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus I. G., gim. (duomenys neskelbtini) auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu ir lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime.

6) Šalys įsipareigoja viena kitai sudaryti sąlygas maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Šalies argumentai

7) Pareiškėjai nurodo, kad kitų bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

8) Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas.

9) Santuokos metu R. G. ir N. L.-G. vardu 2001 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-15753 pagrindu įgytas butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys N. L.-G..

10) R. G. įsipareigojimai kreditoriams AB „Neo Finance“ (civilinė byla Nr. e2-22118-989/2019) ir UAB „Moment Credit“ (civilinė byla Nr. L2- 24210-925/2018) (2019 m. gegužės 9 d. UAB „Moment Credit“ reikalavimo teisę perleido UAB „Julianus Inkaso“), bus ir toliau vykdomi asmeniškai R. G.

11) Pareiškėjai vienas iš kito kompensacijų nereikalauja.

12) Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios Sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.

13) Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos lėšos, indėliai lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

14) Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

Šalies argumentai

15) Pareiškėjai nurodo, kad Sutartyje nustatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.

Žemesnės instancijos teismas

16) Pareiškėjai patvirtina, kad jokio kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

17) Pareiškėjai pareiškia, kad dėl santuokos nutraukimo turtinės ir neturtinės žalos nė vienam neatsirado.

18) Šalys susitaria, kad visas bylinėjimosi išlaidas atlygina R. G..

19) Pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su šios Sutarties turiniu ir jos vykdymo sąlygomis, būdu bei tvarka, ši Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų nustatyta tvarka.

20) Ši Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną Sutarties egzempliorių tenka R. G. ir N. L.-G., ir vienas pateikiamas teismui.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 543). Nuo santuokos sudarymo praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta patikslinta Sutartis, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnis).

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai santuokos metu susilaukė trijų vaikų, kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimas išspręstas Sutarties 2–7 punktuose. Tarpusavio išlaikymo pareiškėjai vienas iš kito neprašo (Sutarties 12 punktas). Sutarties 10 punkte pareiškėjai susitarė dėl kreditinių įsipareigojimų, kurie, teismo vertinimu, nepažeidžia kreditorių interesų. Kreditoriai informuoti tinkamai, jie prieštaravimų pareiškėjų Sutarties nuostatoms nepateikė.

6. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, pareiškėjų vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjų vardu registruotų juridinių asmenų taip pat akcijų nėra. Šio turto pasidalijimo klausimą po santuokos nutraukimo pareiškėjai išsprendė Sutarties 9 punkte.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas Sutartį, neturi pareigos sudaryti dalintino turto balansą, nustatyti turto vertę, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl pareiškėjų santuoka nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą patikslintą Sutartį, teismas padarė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3–4 dalių, 3.170 straipsnio, 3.192 straipsnio, 3.193 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtinama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantas santuoką nutraukė nesuprasdamas šio veiksmo sukeliamų pasekmių, neįsigilinęs ir nevertindamas pasirašomos Sutarties sąlygų. Taip atsitiko dėl to, kad apeliantas dėl sutuoktinės pareikšto ketinimo nutraukti santuoką patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jam ši žinia buvo visiškai nelaukta ir netikėta. Dėl žinios apie santuokos iširimą apeliantas atsidūrė sunkioje emocinėje būsenoje, kurioje jis nesugebėjo adekvačiai vertinti savo veiksmų ir sutiko su jam siūlomomis jam labai nepalankiomis skyrybų sąlygomis. Apeliantą kamavo nerimas ir nemiga, jis jautėsi esąs beviltiškoje būsenoje, jam atrodė, kad tolimesnis gyvenimas prarado prasmę, todėl rūpintis turtu, pinigais atrodė beprasmiška. Nors būtent apeliantas kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę dėl santuokos nutraukimo dokumentų paruošimo, tačiau tai padarė sutuoktinės nurodymu, pats jis jokio profesionalaus atstovo – teisininko paslaugomis nesinaudojo, konsultacijų negavo, o tik perdavė sutuoktinės nurodomas skyrybų sąlygas ir apmokėjo dokumentų paruošimo išlaidas. Nors medicininė pagalba apeliantui buvo suteikta jau po teismo sprendimo priėmimo, savaime suprantama, kad ligos neatsirado staiga, ir didžiąja dalimi jas sukėlė būtent netikėta žinia apie sutuoktinės ketinimus nutraukti santuoką.

10.2. Tik vėliau, jau po dokumentų pateikimo teismui, apeliantas pradėjo vertinti šio sprendimo turinį ir pasekmes. Jis kreipėsi medicininės pagalbos, kuri padėjo jam susivokti ir suprasti, kad jo pasirašytos Sutarties (ir kartu teismo sprendimo) sąlygos yra jam labai nenaudingos ir nesąžiningos. Sutartimi sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise atitenka visas šalių valdytas turtas, t. y. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (jo vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro 50 800 Eur), apeliantui nemokant jokios kompensacijos, kuri, laikantis šalių turto lygybės principo, turėtų sudaryti apie 25 400 Eur. Tokiu būdu padalijus turtą, apeliantas buvo priverstas išsikelti iš namų. Neturėdamas jokio kito turto, apeliantas yra priverstas būstą nuomotis, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.

10.3. Dėl analogiškų priežasčių apeliantas neįvertino ir susitarto jo mokamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, besąlygiškai sutikdamas su sutuoktinės reikalaujama suma. Sutartimi buvo sutarta mokėti po 200 Eur per mėnesį išlaikymą trijų nepilnamečių vaikų naudai. Tokiu būdu, bendra kas mėnesį mokama suma sudaro 600 Eur. Apelianto pajamas sudaro 388 Eur pareigūno pensija ir 836 Eur doktoranto stipendija, iš viso – 1224 Eur. Atėmus mokamą išlaikymą (600 Eur), išlaidas būsto nuomai (300 Eur) ir komunaliniams mokesčiams (apie 80 Eur), mokamus kreditorinius įsipareigojimus (apie 400 Eur per mėnesį), apeliantui praktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui.

10.4. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad joks protingas, suvokiantis savo veiksmų pasekmes asmuo normaliomis sąlygomis tokios sutarties nepasirašytų. Tai patvirtina, kad apelianto pasirašyta Sutartis neatitinka jo tikrosios valios, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl toks sandoris yra laikytinas niekiniu (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) arba negaliojančiu (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

10.5. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

10.6. Pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįsta abejonė, ar tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria vienam iš sutuoktinių perleidžiamas visas didelės vertės turtas, o kitam neatitenka jokio turto, tik prisiimti įsipareigojimai, nepažeidžia šio sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, viešosios tvarkos. Nors teismas, remdamasis kita kasacinio teismo nutartimi, nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas sutartį, teismas neturi pareigos sudaryti dalintino turto balansą, nustatyti turto vertę, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau ir teismo cituojamoje nutartyje pabrėžta, kad ir tuo atveju teismas turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų (t. y. įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų). Nors teismas neprivalėjo sudarinėti turto balanso, nustatinėti turto vertės ir pan., tačiau turėjo skirti didesnį dėmesį įvertinant, dėl kokių priežasčių sudaroma tokia nelygi sutartis, išsiaiškinti, ar sutarties šalys gerai supranta jos sudarymo pasekmes, ar šalys nėra paveiktos kito sutuoktinio ar sveikatos būsenos, kitaip tariant – ar sutartis atitinka šalių tikrąją valią. To nepadarius, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

10.7. Teismas nepagrįstai pripažino, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir sutuoktinių interesams ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Tai galimai sutrukdė nustatyti tikrąją šalių valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir įsitikinti, ar teismui pateikta Sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus.

10.8. Teismas priėmė sprendimą santuoką nutraukti neįsitikinęs, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti, o CK 3.54 straipsnio 1 dalis ir CPK 540 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismą imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Teismas turėtų įsitikinti, ar šeima iširo galutinai, išsiaiškinti, ar prašymas paduotas apgalvotai, nepasikarščiavus, ar jis atitinka šalių valią. Šiuo atveju iš teismui pateikto prašymo buvo matyti, kad šalys nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą, kartu augina net tris nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad bendra ūkis galėjo būti vedamas, todėl įstatyme numatytos prezumpcijos teismas konstatuoti negalėjo.

10.9. Teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino ir neįsitikino, ar šalys suvokia Sutarties esmę ir pasekmes, ar sudarytosios Sutarties sąlygos atitinka šalių valią ir ar esmingai nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, to nepadaręs patvirtino teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Sutartį ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

10.10. Byla pagal pareiškėjų pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą pranešant ne pačiam pareiškėjui, o įmonei, ruošusiai skyrybų dokumentus. Nors pats apeliantas kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę, su kuria sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau jis nesusitarė dėl jo atstovavimo skyrybų procese. Teismas privalėjo įvertinti į bylą pateikto susitarimo sąlygas, pagal kurias paslaugų teikėjas įsipareigojo tik paruošti dokumentus, patvirtinti priedus ir juos pateikti teismui, taigi – neįsipareigojo jo atstovauti procese. Be to, teisinių paslaugų įmonė ir negalėjo būti pareiškėjo atstovu, nes jai tokia teisė įstatymu apskritai nėra numatyta. Nepaisant to, teismas, pažeisdamas CPK 56 straipsnio nuostatas, šią įmonę įtraukė į procesą ir laikė bylos šalimi. Be to, pareiškėjai savo pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad byla per advokatą vedama nebus. Pranešimus apie bylos nagrinėjimą išsiuntus ne pareiškėjui asmeniškai, o tik teisinių paslaugų įmonei, laikytina, kad byla išnagrinėta apie tai tinkamai nepranešus bylos šaliai – apeliantui. Remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ši aplinkybė laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes ja apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą.

10.11. Nors apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta ir viešo paskelbimo būdu, apeliantas, būdamas teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo, turintis pastovią ir deklaruotą gyvenamąją vietą, neturėjo pagrindo (ir nežinojo apie tokią galimybę) sekti specialiame teismo tinklapyje skelbiamų pranešimų ir to nedarė. Tokiu būdu apeliantas apie teismo posėdį, kuris įvyko 2019 m. spalio 14 d., laiku nesužinojo, o tai taip pat sutrukdė jam laiku pareikšti teismui, kad Sutarties jis nebepalaiko.

Atsiliepimas

11. Pareiškėja N. L.-G. atsiliepime į pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti pareiškėjai iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą prašymą, dvi sutartis (2019 m. liepos 31 d. ir 2019m. rugsėjo 26 d.), kitus įrodymus, jų atitikimą viešajai tvarkai, visiškai pagrįstai nustatė, kad tiek abu pareiškėjai yra veiksnūs, kad nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis) t. y. 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad patyrė šoką dėl netikėto pareiškėjos pareiškimo nutraukti santuoką. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad būtent apeliantas buvo santuokos nutraukimo iniciatorius, jis pirmas pradėjo kalbėti apie tai, kad pareiškėjų santuoka jau seniai yra iširusi, kad nėra galimybės atkurti tarpusavio santykių, kad nėra prasmės tempti laiko, kad reikia oficialiai įregistruoti santuokos nutraukimą. Pareiškėjai jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nebepuoselėja šiltų jausmų vienas kitam, todėl sprendimas oficialiai nutraukti santuoką jau seniai buvo priimtas pareiškėjų galvose, buvo apgalvotas, aptartas, tai nebuvo netikėta žinia nė vienam iš pareiškėjų. Jokio spaudimo nė iš vieno iš pareiškėjų pusės nebuvo daroma, santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas jau daugiau nei metus laiko.

11.3. Būtent apeliantas, net nepasitaręs su pareiškėja dėl procesinių dokumentų teismui rengimo (kas rengs, kada, kokiu būdu, kaina ir kt.), savo iniciatyva 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę „Teisės angelai“, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Būtent nurodyta įmonė parengė pareiškėjams visus procesinius dokumentus, o už jų parengimą ir informacijos suteikimą pareiškėjai sumokėjome bendru sutarimu praktiškai lygiomis dalimis (pareiškėja sumokėjo 147,38 Eur, o apeliantas sumokėjo 180 Eur). Ruošiant procesinius dokumentus teisinių paslaugų įmonėje, abiem pareiškėjams buvo išaiškintos jų teisės, pareigos, nurodyta, kad įmonė teikia paslaugas rūpestingai, pagal profesinius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius bei žinias.

11.4. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad apeliantas yra išsilavinęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą žmogus (2012 m. (duomenys neskelbtini) universitete baigė istorijos studijas; 2013 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) magistrantūrą ir ją sėkmingai pabaigė, įgijo magistro diplomą; šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) doktorantūroje; yra (duomenys neskelbtini) klubo narys; 24 metus buvo (duomenys neskelbtini) vyresniuoju (pareigūnu), į pensiją išėjo tik 2016 m; išėjęs į pareigūno pensiją buvo samdomas (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Būdamas raštingas, išsilavinęs, apdairus ir rūpestingas, parengęs ne vieną mokslinį darbą, keletą knygų (dalis jų autorinės, dalis – autorių kolektyve), turintis gyvenimiškos patirties, apeliantas, pasitaręs su profesionaliais teisininkais, 2019 m. liepos 31 d. paruošė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

11.5. Santuokos nutraukimo metu buvo sudarytos dvi sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmoji sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 31 d., ji kartu su prašymu buvo pateikta teismui, tačiau teismui 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustačius procesinių dokumentų trūkumus (sutartyje nebuvo nurodyti apelianto kreditoriniai įsipareigojimai, kreditoriai), per teismo suteiktą keturiolikos dienų terminą sutartis dar kartą buvo peržiūrėta, aptarta. Prieš parengiant patikslintą sutartį ir jos pasirašymo metu abiejų pareiškėjų buvo klausiama, ar jiems viskas tinka, ar nepasikeitė pozicija, tačiau apeliantas neturėjo pastabų, nenorėjo nieko keisti. „Teisės angelai“ teisininkai 2019 m. rugsėjo 26 d. parengė patikslintą sutartį, kurioje įrašė prieš tai sutartyje nenurodytus apelianto įsipareigojimus kreditoriams.

11.6. Tiek 2019 m. liepos 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek 2019 m. rugsėjo 26 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvertinus tiek nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, vaikų poreikius, žinodami išlaidas, skiriamas pareiškėjų vaikų išlaikymui, tiek pareiškėjų turtinę padėtį, kiekvieno iš jų indėlį įsigyjant turtą, tai, kad būtent pareiškėja pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, buvusio (duomenys neskelbtini), dalį, atsiskaitė už pareiškėjų bendrą turtą, grąžino Lietuvos žemės ūkio bankui dar 2009 m. turėtą paskolą (30 161 Lt), kad su pareiškėja gyventi lieka pareiškėjų 2 nepilnamečiai ir vienas jau pilnamečiu tapęs vaikai, kad apeliantas turi finansines galimybes mokėti sutarto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir kt., į apelianto gaunamas didesnes pajamas ir galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, į apelianto turimą turtą – sodybą (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintos tos pačios santuokos nutraukimo teisinės pasekmės.

11.7. Pats apeliantas prašyme nutraukti santuoką nurodė, kad pareiškėjai jau daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės jos išsaugoti.

11.8. Apeliantas, kreipdamasis į teisinių paslaugų įmonę, pats nurodė, o vėliau ir pasiūlė pareiškėjai santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarčių sąlygas, pasirašydamas tokias sutartis, sutiko su visomis jų sąlygomis, jokių pretenzijų iki pat sprendimo priėmimo dienos nereiškė, todėl jo argumentai, jog tuo metu negavo tinkamos teisinės konsultacijos yra melagingi, nesudaro pagrindo abejoti sutarties sudarymo aplinkybėmis, juolab, kad apeliantas yra išsilavinęs žmogus, dirbęs bausmių vykdymo srityje, puikiai išmanantis teisinių dokumentų specifiką.

11.9. Šiuo atveju sąlygų, dėl kurių galima būtų konstatuoti apelianto suklydimą dėl esminių sutarčių ir prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu sąlygų nėra, nes apeliantas turėjo pakankamai laiko apgalvoti šių procesinių dokumentų sąlygas, reikalavimus, būdamas išsilavinęs, atidus bei rūpestingas pats nusprendė dėl išlaikymo dydžio, turto padalijimo, kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę, kuri taip pat išaiškino sutarčių, prašymų, santuokos nutraukimo, o vėliau ir priimto teismo sprendimo pasekmes.

11.10. Priešingai nei nurodo apeliantas, nei prašymo ir sutarties teismui pateikimo dieną, nei ištaisius trūkumus – patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pateikimo dieną, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo priėmimo dieną apeliantas neturėjo jokių sveikatos problemų, nesigydė medicinos įstaigose. Apeliantas tik po teismo sprendimo, t. y. 2019 m. spalio 17 d., siekdamas išvengti atsakomybės baudžiamojoje byloje, pats kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Apelianto pateiktoje epikrizėje nurodyta, kad jis į gydymo įstaigą atvyko be siuntimo, pirmą kartą, psichikos stacionare iki šiol negydytas. Akivaizdu, kad abi sutartis sudarius derybų būdu, dalyvaujant profesionaliam apelianto išrinktam teisininkui, abiem šalims būnant veiksnioms, neturinčioms sveikatos problemų, nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantas nesuprato dviejų praktiškai analogiškų sutarčių sąlygų ir jų pasirašymo pasekmių, todėl pagrindo naikinti teismo sprendimą bei šalių laisva valia pasirašytą sutartį nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjas persigalvojo dėl sutarties sąlygų, nėra tinkama priežastis sprendimui panaikinti (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-434-280/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2A-1251-112/2014).

11.11. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutartis pažeidžia apelianto interesus vien dėl to, kad jam neatitenka joks turtas, o tik įsipareigojimai. Remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio turto, kad jo padalijimo būdas aptartas dvejose sutartyse (2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių), dėl padalijimo būdo patikslinimų nebuvo, pagrįstai nurodė, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas taikos sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų.

11.12. Priešingai nei teigia apeliantas, sprendžiant dėl turto padalijimo, buvo įvertinta, kad su pareiškėja lieka gyventi tuo metu buvę nepilnamečiais 3 vaikai: M. G., T. G., I. G. (šiai dienai jau pilnametis), o tai teismų praktikoje vertinama kaip vienas iš teisinių pagrindų, leidžiantis teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, padalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Tai pateisinama šia, tėvui tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Įstatymas nenustato jokių ribų, kiek teismas turi nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių principo, todėl, jeigu reikalauja vaiko interesai, teismas turi teisę nuo lygių dalių principo nukrypti ženkliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2001).

11.13. Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjai, vienai auginančiai net 3 vaikus, yra reikalingi didesni materialiniai resursai negu reikėtų gyvenant vienai. Be to, buvo aptarta ir įvertinta tai, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra žymiai prastesnė negu apelianto. Pareiškėja dirba dviejuose darbuose – (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis sudaro 764,03 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis sudaro apie 112 Eur). Tuo tarpu apeliantas gauna ne tik pareigūno pensiją – 388 Eur, doktoranto stipendiją – 836 Eur, bet ir papildomai dirba (duomenys neskelbtini) aukcionuose, atlieka prekių aprašymus www.facebook.com interneto svetainėje, už kiekvieną aukcioną gauna mažiausiai 200–300 Eur, be to, nuolat važinėja į Lenkiją įsigyti prekių aukcionui, už ką papildomai gauna mažiausiai 400 Eur. Apeliantas taip pat turi nekilnojamojo turto – 0.0472 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį gali realizuoti. Be to, santuokos nutraukimo metu pareiškėjai abipusiu sutarimu pasidalijo namų apyvokos ir apstatymo reikmenis – apeliantui asmeninės nuosavybės teise liko daugiau nei 80 dėžių senovinių, turinčių antikvarinę vertę knygų, kurias apeliantas iki šiol sėkmingai parduoda aukcionuose ir interneto skelbimų portaluose (vienos knygos kaina svyruoja nuo 3000 Eur iki 6000 Eur), sidabriniai indai ir kt., kurių bendra vertė mažiausiai 100 000 Eur.

11.14. Dalijant santuokos metu įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas ir pareiškėjos asmeninis indėlis į turto įsigijimą, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 105 000 Lt, kurių dalį (30 161 Lt) pareiškėja panaudojo bendros su apeliantu prisiimtos paskolos Lietuvos Žemės ūkio bankui paskolos likučio grąžinimui.

11.15. Nepagrįsta apeliacinio skundo pozicija, kad teismas turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir įsitikinti, kad teismui pateikta sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjų pateiktas prašymas nutraukti santuoką ir sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėtų pakenkti šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei pareiškėjų interesams. 2019 m. liepos 31 d. apeliantas prašyme nutraukti santuoką pats prašė teismo nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką nutraukti, civilinę bylą pagal pareiškėjų prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; teismui nurodžius pašalinti trūkumus, pareiškėjai nedelsiant juos pašalino, o tai neabejotinai patvirtino, kad abu pareiškėjai siekė nutraukti santuoką; tiek 2019m. liepos 31d., tiek 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nurodė, kad vienas iš kito kompensacijų nereikalauja (10–11 punktai), kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams (14–15 punktai), kad sutarties sudarymo metu neturėjo sveikatos sutrikimų (11–12 punktai); 2019 m. rugsėjo 26 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nė vienas iš aukščiau nurodytų punktų nebuvo keičiamas, taip pat nebuvo keičiami ir reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio (3 punktas) bei dėl turto padalijimo būdo (9 punktas).

11.16. Teismas neturėjo pareigos imtis papildomų priemonių, kad pareiškėjus sutaikytų. Teismas neabejotinai įsitikino, kad šeima iširo galutinai, nes visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai nurodė, kad daugiau kaip metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima yra faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti, prašė termino susitaikymui neskirti.

11.17. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, apie rašytinį procesą jiems pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Šiuo atveju pats apeliantas norėjo, kad pareiškėjų byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (to prašė 2019 m. liepos 31 d. prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu). Pasirinkęs tokį bylos nagrinėjimo būdą apeliantas turėjo numanyti ir numanė, kad į bylos nagrinėjimą pareiškėjai pakviesti nebus. Be to, apie bylos nagrinėjimo eigą, teismo posėdžius apeliantui buvo pranešama tinkamai ir laiku per procesinius dokumentus rengusią teisinę įmonę „Teisės angelai“ (tai patvirtina išrašai iš elektroninio pašto).

Šalies argumentai

11.18. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutarties sudarymo dieną jis neįvertino mokamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, kad esant tokiam išlaikymui jam praktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui. Tokio dydžio išlaikymas (po 200 Eur kiekvienam vaikui) buvo aptartas ir nebuvo keičiamas tiek 2019 m. liepos 31 d., tiek 2019 m. rugsėjo 26 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (3 punktas). Apelianto turtinė padėtis yra gera, jis gauna 388 Eur pareigūno pensiją, 836 Eur doktoranto stipendiją, papildomai dirba (duomenys neskelbtini) aukcionuose, už kiekvieną aukcioną gauna mažiausiai 200–300 Eur, nuolat važinėja į Lenkiją įsigyti prekių aukcionui, už tai gauna mažiausiai 400 Eur, jam po santuokos nutraukimo liko 80 dėžių senovinių antikvarinių knygų (vienos knygos kaina nuo 3000 Eur iki 6000 Eur), sidabriniai indai ir kt., kurių bendra vertė mažiausiai 100 000 Eur, apeliantas turi nekilnojamojo turto, kitų nepilnamečių vaikų neturi, yra sveikas, darbingas, turi išsilavinimą, profesiją, darbo patirties, turi galimybę gauti didesnes pajamas. Pareiškėjai, su kuria gyvena du nepilnamečiai vaikai M. ir T. ir tik (duomenys neskelbtini) tapęs pilnamečiu vaikas I., tenka ir visos kitos su vaikų išlaikymu susijusios išlaidos (suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti jo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti vaikus jų ligos atveju, vežioti į mokyklą, būrelius ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs apeliantui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

14. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2019 m. spalio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

16. CPK 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad aptariamu atveju apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, todėl apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs apeliantui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nežinojo apie galimybę sekti teismų skelbiamus pranešimus specialiame interneto tinklalapyje ir šio pranešimo nematė, savaime neteikia pagrindo konstatuoti, kad apeliantui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, juolab kad nurodytą informaciją, apeliantui pasiteiravus, galėjo suteikti ir teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą apeliantą elektroniniu laišku informavo ir teisinių paslaugų įmonė UAB „Teisės angelai“, su kuria apeliantas buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį.

19. Byloje nustačius, kad apeliantui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nenustatyta būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl teismas pasisako dėl pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

21. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas.

22. Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kai, pareiškėjams pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir teismui sprendimu šį prašymą patenkinus bei patvirtintinus pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių padavė apeliacinį skundą, jį motyvuodamas tuo, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo tikrosios valios.

23. Apelianto teigimu, jis santuoką nutraukė nesuprasdamas šio veiksmo sukeliamų pasekmių, neįsigilinęs ir nevertindamas pasirašomos Sutarties sąlygų. Pasak apelianto, taip atsitiko dėl to, kad jis dėl sutuoktinės pareikšto ketinimo nutraukti santuoką patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jam ši žinia buvo visiškai nelaukta ir netikėta. Dėl žinios apie santuokos iširimą apeliantas atsidūrė sunkioje emocinėje būsenoje, kurioje jis nesugebėjo adekvačiai vertinti savo veiksmų ir sutiko su siūlomomis jam labai nepalankiomis skyrybų sąlygomis. Apelianto teigimu, jį kamavo nerimas, nemiga, jis jautėsi esąs beviltiškoje būsenoje, apeliantui atrodė, kad tolesnis gyvenimas prarado prasmę, todėl rūpintis turtu, pinigais atrodė beprasmiška. Anot apelianto, tik vėliau, jau po dokumentų pateikimo teismui, jis pradėjo vertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir jos patvirtinimo teisines pasekmes bei suprato, kad jo pasirašytos sutarties sąlygos yra jam labai nenaudingos ir nesąžiningos (pagal pareiškėjų susitarimą sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise atitenka butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 50 800 Eur, apeliantui nemokant jokios kompensacijos, kuri, laikantis šalių lygybės principo, turėtų sudaryti apie 25 400 Eur).

24. Spręsdama dėl apelianto valios formavimosi jam, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, emociškai sunkiomis aplinkybėmis ir apelianto gebėjimo suvokti savo veiksmų bei pasirašomų dokumentų reikšmę, teisėjų kolegija svarbia ir teisiškai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad būtent pats apeliantas surado ir kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę dėl dokumentų santuokos nutraukimui parengimo.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas ir UAB „Teisės angelai“ 2019 m. liepos 30 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią nurodyta teisinių paslaugų įmonė įsipareigojo parengti su santuokos nutraukimu susijusius dokumentus. Nors apeliantas nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo dokumentų parengimo į teisinių paslaugų įmonę jis kreipėsi sutuoktinės nurodymu, o pats jokiomis teisininkų paslaugomis nesinaudojo ir konsultacijų negavo, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, teismui nepateikė. Šias aplinkybes neigia ir pareiškėja N. L.-G., nurodydama, kad apeliantas į teisinių paslaugų įmonę kreipėsi ir teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė savo iniciatyva, su pareiškėja net nepasitaręs. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantas bendravo su nurodyta teisinių paslaugų įmone, teikė jai informaciją apie sutarties sąlygas (pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu laišku UAB „Teisės angelai“ teisininkas pranešė pareiškėjai, kad apeliantas juos informavo, jog pareiškėjai dėl bendravimo tvarkos susitarė ir pakeitimų daryti nenori), todėl apelianto teiginiai, kad jis UAB „Teisės angelai“ teisinėmis paslaugomis nesinaudojo, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei bylos medžiagai. Be to, tai, kad pats apeliantas iniciavo santuokos nutraukimo procesą, t. y. kreipėsi į teisinių paslaugų įmonė dėl reikiamų dokumentų parengimo, teikia pagrindą abejoti apelianto teiginiais, esą jo sudėtingą emocinę būklę lėmė žinios apie santuokos iširimą netikėtumas.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios, kuria pagrįsta laikyti 2019 m. liepos 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo dieną, iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjų santuoka buvo nutraukta (2019 m. spalio 14 d.), praėjo daugiau nei du mėnesiai laiko. Šiuo laikotarpiu apeliantas buvo aktyvus, atliko nuoseklius veiksmus, nukreiptus į santuokos nutraukimą (derino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių su sutuoktine, teikė informaciją teisinių paslaugų įmonei, atsiskaitinėjo su šia įmone už jos suteiktas paslaugas, pasirašinėjo 2019 m. liepos 31 d. ir patikslintą 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Nors apeliantas nurodo, kad dėl netikėtos žinios apie santuokos iširimą jis patyrė didelį šoką ir emocinį sukrėtimą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo santuokos nutraukimo proceso iniciavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad apeliantas nurodytu laikotarpiu būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų ar gydęsis medicinos įstaigose, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas šoko būklės išliko ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės visu šiuo ilgesniu nei dviejų mėnesių laikotarpiu.

27. Byloje nustatyta, kad apeliantas medicininės pagalbos kreipėsi jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Iš byloje esančios VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizės matyti, kad apeliantas į šią gydymo įstaigą atvyko be siuntimo, pirmą kartą, psichiatrijos stacionare anksčiau gydytas nebuvo. Epikrizėje pažymėta, kad apelianto mąstymas ir kalba argumentuoti, dalykiški, normalaus tempo, visiškai išlaiko kryptingumą. Duomenų apie kognityvinius sutrikimus ar būklę, dėl kurios apeliantas negali ar būtų negalėjęs anksčiau suprasti savo veiksmų reikšmės, nenurodyta.

28. Sprendžiant dėl apelianto gebėjimo suvokti pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas ir jos teisines pasekmes, taip pat atsižvelgtina į apelianto amžių, išsilavinimą, gyvenimišką ir profesinę patirtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini) universitete baigęs istorijos studijas, įgijęs magistro laipsnį, šiuo metu studijuojantis (duomenys neskelbtini) doktorantūroje, yra (duomenys neskelbtini) klubo narys, ilgą laiką (daugiau nei 20 metų) dirbo (duomenys neskelbtini) vyresniuoju pareigūnu, yra ne vienos knygos autorius.

29. Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkrečios sutarties pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sutartį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju apeliantas, būdamas raštingas ir išsilavinęs, turėdamas pakankamai daug gyvenimiškos ir profesinės patirties, per visą laikotarpį, kurio metu buvo sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai, neabejotinai turėjo suvokti tiek prašymo teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu, tiek sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, juolab kad sąlygos dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo sutarties buvo išdėstytos tiksliai ir aiškiai, o teisines paslaugas apeliantui teikė profesionalūs teisininkai.

30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo pripažinti, kad apelianto valia, pasirašant prašymą teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo apribota taip, kad apeliantas nebūtų galėjęs suprasti šių dokumentų sąlygų ir teisinės reikšmės. Be to, apeliantui buvo pakankamai daug laiko įvertinti savo ketinimus dėl santuokos nutraukimo, o prašyme teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išreikštai valiai pasikeitus, informuoti apie tai bylą nagrinėjantį teismą.

Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimo

31. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįsta abejonė, ar pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria vienam iš sutuoktinių perleidžiamas visas didelės vertės turtas, o kitam neatitenka jokio turto, nepažeidžia šio sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, viešosios tvarkos. Apelianto nuomone, nors teismas neprivalėjo sudarinėti turto balanso, nustatinėti turto vertės ir pan., tačiau turėjo skirti didesnį dėmesį įvertinant, dėl kokių priežasčių sudaroma tokia nelygiateisė sutartis.

32. Kasacinio teismo pažymėta, kad remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą, minėta, riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).

33. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3-4 dalių, 3.170 straipsnio, 3.192 straipsnio, 3.193 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

34. Apeliantas skundžiamu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, sutartyje aptariant turto padalijimo klausimą, buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tuo, apelianto nuomone, pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus.

35. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad santuokos metu pareiškėjų vardu 2001 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys N. L.-G. (10 punktas). Pareiškėjai taip pat susitarė, kad vienas iš kito kompensacijų nereikalauja (11 punktas). Atsižvelgdami į tai, kad sutarties sudarymo metu abu pareiškėjai buvo darbingi, neturėjo sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys (12 punktas). Pareiškėjai patvirtino, kad sutartyje nustatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka jų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams (15 punktas), taip pat kad jokio kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi (16 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymų nedraudžiama nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad santuokoje įgytas butas pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atiteko pareiškėjai, neišmokant apeliantui kompensacijos, šiuo konkrečiu atveju nevertinta kaip esminis sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai augina tris vaikus, kurių gyvenamoji vieta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta su jų motina, kuri kartu su vaikais ir toliau liko gyventi ginčo bute.

38. Pažymėtina, kad, nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, faktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaikų auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasis nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2009).

39. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai likus vienai gyventi kartu trimis pareiškėjų vaikais, bus reikalingi didesni materialiniai resursai, skirti ne tik kasdieniams, būtiniausiems, bet ir papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, tai kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei su vaikais liekančios gyventi pareiškėjos (apeliantas gauna didesnes pajamas, turi nekilnojamojo turto), aptariamu atveju buvo pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

40. Apeliantas teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad, sutartyje įtvirtinus apelianto prievolę nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, apeliantui praktiškai nebelieka lėšų pragyvenimui. Apelianto teigimu, jo pajamas sudaro 836 Eur doktoranto stipendija ir 388 Eur pareigūno pensija, iš viso 1224 Eur, tačiau apeliantas turi mokėti būsto nuomos mokestį (300 Eur), komunalinius mokesčius (80 Eur), taip pat atlikti įmokas kreditoriams (400 Eur).

41. Vertindama apelianto argumentus dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto nepagrįstai didelio ir apelianto turtinius interesus pažeidžiančio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys šiuo konkrečiu atveju susitarė dėl mažesnio nei pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo, kuris teismų praktikoje pripažįstamas būtinu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Be to, vienas iš pareiškėjų sūnų po skundžiamo sprendimo priėmimo tapo pilnametis, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apelianto nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skirtos išlaidos sudarys ne 600 Eur, bet 400 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdama į apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia nenustačiusi pagrindo konstatuoti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, kuria apeliantas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, nepagrįstai pažeidžia apelianto turtinius interesus.

42. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai sudarė laisva valia, susipažinę ir įvertinę jos turinį. Apeliantas, būdamas išsilavinęs, turintis pakankamai didelę gyvenimišką ir profesinę patirtį, prieš tai konsultavęsis su teisininkais, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje patvirtino, kad sutartyje nustatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka jo tikrąją valią ir neprieštarauja jo interesams (15 punktas).

43. Nurodytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjų laisva valia sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia esminių apelianto teisių ir teisėtų interesų. Vien tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo apelianto valia dėl sutarties sąlygų pasikeitė, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

44. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant patiems pareiškėjams. Apelianto nuomone, tai, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, sutrukdė nustatyti tikrąją šalių valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir įsitikinti, ar teismui pateikta sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus, taip pat ar pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi.

45. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Pagal CPK XXXV skyriuje reglamentuotą supaprastintą tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos ne pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) proceso taisykles, o pagal specialiąsias, įgalinančias ją greičiau išnagrinėti.

46. CPK 540 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, kad jau daugiau nei metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, o bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą yra nebeįmanoma. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai prašė teismo nenustatyti termino susitaikymui.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą neįmanoma.

49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad patys pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu buvo nurodę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos duomenimis, iki teismo posėdžio apeliantas nepateikė prieštaravimų ar prašymų, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

50. Aptariamu atveju tiek prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pats apeliantas. Sąlygos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tekste buvo išdėstytos tiksliai ir aiškiai, pareiškėjai teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė geranoriškai, turtinių ginčų kilti negali. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Taigi, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK XXXV skyriaus nuostatų, reglamentuojančių bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimo tvarką.

51. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad patyrė 1210 Eur advokatės pagalbos išlaidų už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

53. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

54. Pareiškėjos patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, galimas advokatės darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi, priteisiant pareiškėjai iš apelianto 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą.

Priteisti pareiškėjai N. L.-G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Asta PikelienėLaima RibokaitėMargarita Stambrauskaitė