- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1251-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00690-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Jono A, Jonui A, R. V.
- Ieškovas
- R. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Jono A. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Jonui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei dėl įkeldinimo į sutuoktinių nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, institucija, teikianti išvadą, Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal ieškovės ieškinį atsakovams Jonui A. V. ir B. M. dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. ieškinį atsakovams R. V., Jonui A. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovo Jono A. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-09 šalys pateikė teismui patikslintą taikos sutartį, kuria susitarė dėl ginčo išsprendimo, prašė šią sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti. Prašė šią sutartį vertinti kaip santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovės R. V. ir J. A. V. santuoką nutraukti bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-16 sprendimu panaikino 2014-03-17 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-59-890/2014. Tenkino pareiškėjų R. V. ir Jono A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Santuoką, įregistruotą 2000 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.355, tarp R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bei Jono A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes R. V. – V., o Jonui A. V. – V.. Patvirtino teismui pateiktą pareiškėjų 2014-04-09 sudarytą taikos bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutartimi padalytas santuokoje įgytas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas. Taip pat pasidalytas santuokoje įgytas (dalis, įgyta iki santuokos ir bendromis lėšomis iš esmės pagerinta) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Šia sutartimi šalys išsprendė ir atsiskaitymą su kreditoriais. Teismas grąžino R. V. 1 143 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-08-08 mokėjimo nurodymu Nr. 73197 bei 2012-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 493586 AB Ūkio banke, o Jonui A. V. – 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-10-08 mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“. Priteisė iš R. V. ir Jono A. V. po 113 Lt išlaidų, susijusių su korespondencijos siuntimu, valstybei. Civilinės bylos dalį dėl ieškovės R. V. ieškinio reikalavimų atsakovams Jonui A. V. ir B. M. dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S. reikalavimo atsakovams R. V., Jonui A. V. dėl skolos priteisimo nutraukė.
Teismas nustatė, kad pateikta taikos sutartis yra pasirašyta ginčo šalių, t. y. ieškovės R. V., atsakovų Jono A. V., B. M. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. S.. Nors sutartis atitiko taikos sutarties turiniui ir formai įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šioje sutartyje susitarta dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių turtinių teisių ir pareigų, šią sutartį teismas vertino ir kaip R. V. ir Jono A. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas nustatė, kad sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartį patvirtino (CK 3.53 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkė teismo 2014-04-16 sprendimą, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, bei pačią taikos sutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų teisingai nustatyta skyrybų priežastis bei teisingai padalytas turtas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog taikos sutartį pasirašė, nes buvo apgautas ieškovės. Teigia, jog ieškovė jį privertė pasirašyti tokią taikos sutartį, nes grasino, jog kreipsis į antstolius dėl 327 050 Lt kompensacijos. Taikos sutartį pasirašė tik todėl, kad ieškovė prižadėjo atsisakyti teismo priteistos kompensacijos, kitų jam pareikštų reikalavimų, o sprendimo dalis dėl turto padalijimo liks tokia pati. Pasak atsakovo, turtas taikos sutartimi padalytas neteisingai ir toks padalijimas neatitinka jo valios. Nurodė, kad taikos sutartyje nurodytos turto kainos neatitinka tikrovės. Pastatas, esantis Darbėnuose, yra po gaisro, todėl jo vertė šiuo metu yra apie 30 000 Lt, o ne 398 590 Lt, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie šio pastato vertę – teismo ekspertės nustatyta turto vertė yra 52 000 Lt. Paveikslai įvertinti taip pat labai didelėmis kainomis, nors jų vertė yra žymiai mažesnė, siekia apie keletą dešimčių tūkstančių litų, tačiau ieškovė nurodė, kad jų vertė yra apie 1 200 000 Lt. Be to, dauguma turto įgyta jo iki santuokos, taip pat ir paveikslai bei kiti rakandai, todėl jie neturėtų būti įtraukti į dalytinų daiktų sąrašą. Nurodė, jog jis vertėsi nekilnojamuoju turtu, gavęs tėvų palikimą, pirko kitus objektus, todėl visas turtas priklauso jam. Ieškovė neturėjo jokio turto ir tik dėl jos apgaulės dalį turto perrašė jos vardu. Be to, nurodė, kad teismas visiškai neįsigilino į nekilnojamojo turto rinkos kainas, nesiaiškino, už kokias lėšas įgytas nekilnojamasis turtas, todėl neteisingai padalijo turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovė R. V. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas nesuprato taikos sutarties sąlygų, nes ji buvo didelės apimties ir jam nebuvo suteikta teisinė konsultacija. Nurodė, kad taikos sutarties apimtis yra didelė dėl joje nurodyto dalytino kilnojamojo turto, kuris atiteko atsakovui. Kitos taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Be to, nurodė, kad derybas dėl taikos sutarties inicijavo atsakovo sūnėnas B. M., kuris taip pat yra byloje atsakovas. Visiems trims kartu pasitarus buvo nuspręsta sumokėti skolą J. S.. Ji sumokėta lygiomis dalimis, tai patvirtina 2014-04-04 mokėjimo nurodymas. Kai kurios sąlygos dėl nekilnojamojo turto buvo pakeistos atsakovo prašymu. Atsakovas persigalvojo dėl namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės. Ieškovė mano, kad atsakovas, nuolat keisdamas savo nuomonę, siekia vilkinti bylos procesą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. M. prašo tenkinti apeliacinį skundą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino dalytino turto vertę, todėl neteisingai jį padalijo. Be to, nurodė, kad teismas neteisingai į dalytinų daiktų sąrašą įtraukė nekilnojamuosius daiktus, kuriuos atsakovas paveldėjo iš tėvų.
Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad skolą ieškovė ir atsakovas grąžino solidariai. Dėl kitų aplinkybių iš esmės nepasisako, nes tai neliečia jos interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Visų pirma išspręstinas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai bei vėliau teismui pateikti dokumentai apie turto vertę pridėtini prie bylos, nes byla teisme turi būti nagrinėjama vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str., 302 str.).
Atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas bei prie jo pridėti dokumentai, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Be to, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas (CPK 322 str.).
Ginčas iš esmės kyla dėl taikos sutarties sąlygų pasirašymo aplinkybių. Atsakovas teigia, jog sutartį pasirašė dėl ieškovės daromo spaudimo jam ir dėl to, kad buvo jos apgautas. Prašo panaikinti taikos sutartį.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas sutartis dėl santuokos nutraukimo, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-39/2014).
Šalys pateikė teismui jų sudarytą taikos sutartį, pateikė jų turimą turtą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant civilines bylas prioritetas yra teikiamas taikiam šalių ginčui išspręsti, o nagrinėjant šeimos santykių bylas yra svarbus taikus šalių susitarimas, įvertinęs, jog pateiktos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja šalių bei viešajam interesams, įstatymų nuostatoms, šalių prašymą tenkino ir skundžiamu sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Sutartimi šalys pasidalijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išsprendė klausimus, susijusius su skolų dengimu, ir kitus būtinus klausimus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Pažymėtina, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes patvirtinus ją bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Atsakovas, pasirašydamas tokią sutartį, sutiko su visomis jos sąlygomis, jokių pretenzijų iki taikos sutarties patvirtinimo nereiškė. Atsakovo argumentai, jog tuo metu negavo tinkamos teisinės konsultacijos, nesudaro pagrindo abejoti sutarties sudarymo aplinkybėmis, juolab kad atsakovas yra verslininkas, nuolat vertėsi nekilnojamuoju turtu, todėl abejoti jo kompetencija ir manyti, kad nesuprato taikos sutarties sąlygų, negalima. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui tariantis dėl taikos sutarties sąlygų, dalyvavo ir jo sūnėnas B. M.. Tartis su teisininku atsakovas taip pat turėjo galimybę, tačiau ja nepasinaudojo. Duomenų, kad ieškovė būtų apgavusi atsakovą ar kitokiu būdu paveikusi atsakovą pasirašyti taikos sutartį, nepateikta. Atsakovas iš esmės pripažino, jog taikos sutartį pasirašė dėl to, kad jam netiko pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo turtas buvo padalytas procentine išraiška, ir tai būtų apsunkinę disponavimą turtu, ir pradėjo ją vykdyti. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Šalys solidariai sumokėjo skolą J. S., kaip buvo susitarta taikos sutarties 11 punktu (t. 9, b. l. 139, 142–143). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas visiškai suprato taikos sutarties sąlygas.
Atsakovas taikos sutartį ginčija dar ir dėl to, jog joje nustatytos kai kurio turto vertės neatitinka tikrovės, kad dalis turto turėjo būti nedalytina, nes atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kaip jau minėta, nustatyti turto balansą, vertes yra šalių, o ne teismo pareiga. Taikos sutartimi šalys aiškiai nurodė kiekvieno dalytino turto vertę, bendru sutarimu įtraukė į sąrašą dalytiną turtą, todėl teismas pagrįstai patvirtino taikos sutartį, kuri atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Be to, konstatuotina, kad taikos sutartimi padalytas turtas nepažeidžia atsakovo interesų. Nustatyta, kad taikos sutartimi šalys susitarė padalyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nustatė jo vertę. Pagal sudarytą sutartį, atsakovui iš viso nekilnojamojo turto atiteko už 2 793 837 Lt, ieškovei nekilnojamojo turto atiteko už 2 579 097 Lt. Atsakovui kilnojamojo turto (transporto priemonių) atiteko už 26 500 Lt, ieškovei – už 8 000 Lt. Kito kilnojamojo turto, atitekusio ieškovei (dviratis), vertė sudaro 2 500 Lt. Atsakovui, be paveikslų ir kitų jo ginčijamų namų apyvokos daiktų, atiteko turto už 265 200 Lt. Atsakovui taip pat atiteko ir atrakcionai, kurių vertė 295 000 Lt. Taigi atsakovui atiteko žymiai didesnė turto dalis nei ieškovei.
Atsakovas nurodė, kad neteisingai taikos sutartyje nustatyta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Teigia, jog jo vertė turi būti 52 000 Lt, o ne 398 580 Lt. Skaičiuojant atsakovui atitenkančio nekilnojamojo turto vertę pagal jo nurodytą, atsakovui atitenkančio nekilnojamojo turto vertė būtų 2 447 247 Lt. Netgi neskaičiuojant paveikslų vertės bei sumažinus ginčytiną pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, atsakovui atitenka žymiai didesnės vertės turto dalis nei ieškovei. Ieškovei turto už 2 589 597 Lt, atsakovui už 3 328 947 Lt iš viso be paveikslų vertės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, paveikslų vertė neturi reikšmės, juolab kad jie visi atiteko atsakovui. Be to, taikos sutarties 10 punktu šalys susitarė, jog vienas iš kito nereikalauja kompensacijos už kitai šaliai tenkančią didesnę turto dalį ir pretenzijų dėl turto pasidalijimo viena kitai neturi ir ateityje neturės. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovui atiteko didesnė turto dalis. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sudaryta taikos sutartis – susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių –neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui bei nepažeidžia šalių interesų (CK 6.983 str., 6.985 str.)
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jo naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.