- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-838-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03405-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašo teismo: nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę Š.; nustatyti nepilnamečių vaikų J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina E. Š.; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; iš atsakovo nepilnamečiui J. Š. priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 285 Eur per mėnesį, nepilnametei J. Š. - po 262 Eur per mėnesį, nepilnamečiui J. Š. - po 250 Eur per mėnesį, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui J. Š. 2 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nepilnametei J. Š. 2 096 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiui J. Š. 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams J. Š., J. Š. ir J. Š., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur, paskiriant E. Š. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo V. Š. nepilnamečiams vaikams J. Š., J. Š. ir J. Š. laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8293-1107/2023 priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. Š.. Nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Įpareigojo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą (t. y. Vyriausybės nustatytą vieną minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį (633,20 Eur „į rankas“), kurią atsakovas V. Š. per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti operacijoms atlikti, iš areštuotų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitų.
4. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi įrodymų apie šalių (atsakovo) turtinę padėtį, be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių patikrinti, ar ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių suma yra pagrįsta, tačiau preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes sprendė, kad trims: aštuonerių, šešerių ir vienerių metų vaikams skiriama išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį yra pakankama laikinai užtikrinti tokio amžiaus vaikų poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį, priteisiant laikinąjį išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8293-1107/2023 įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovas visuomet vaikus pagal finansines galimybes išlaikė ir šios prievolės neišsižada. Ieškovės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai - atsakovo pateikiami įrodymai patvirtina, jog vaikams išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo teikiamas. Taip pat ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas mokėjo bendrą šalių paskolą. Šios aplinkybės teismui turėtų kelti rimtas abejones dėl ieškovės sąžiningumo. Kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį atsakovas sūnų Jokūbą pasiima iš ugdymo įstaigos ir su juo leidžia laiką. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentą, jog atsakovas gera valia neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.
5.2. Ieškovė nepateikė teismui detalių vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimo ir tai pagrindžiančių įrodymų, kreipdamasi į teismą tik deklaratyviai nurodo kokios sumos vaikų išlaikymui yra reikalingos ir šabloniškai remiasi teismų praktika. Šalys nekilnojamojo turto neturi, abiejų šalių gaunamos pajamos yra nedidelės. Atsakovas šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal užimtumo tarnybos patvirtintą programą siekė įgyti vairuotojo C+CE kategoriją ir 95 kodo kvalifikaciją, tam, kad vėliau galėtų daugiau uždirbti. Šalys iki ginčo taip pat nedisponavo didelėmis pajamomis ir jų užtekdavo patenkinti tiek savo, tiek visų vaikų poreikius. Ieškovė, teikdama ieškinį ir prašydama priteisti laikiną išlaikymą vaikams, nėra pateikusi jokių įrodymų kas iš esmės pasikeitė nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio, tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovas neteikia išlaikymo, tačiau atsakovas yra paneigęs šį ieškovės argumentą. Taip pat ieškovės teismo prašoma priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma akivaizdžiai viršija pačios ieškovės galimybes tinkamai įvykdyti savo prievolę, o tai tik įrodo ieškovės norą be jokio faktinio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo proporcingumo principo vaikų išlaikymo atžvilgiu. Teismas deklaratyviai vertindamas šalių turtinę padėtį priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams tokį, kurio šiuo metu nei viena ginčo šalis tinkamai negali vykdyti dėl gaunamų mažų pajamų.
5.3. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į vaikų amžių ir jų poreikius pagal jų amžių. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą mokant abiem šalims po 150 eurų vienam vaikui gautųsi 300 eurų per mėnesį (150+150 =300), prie šios sumos pridėjus valstybės skiriamus „vaiko pinigus“, vienam vaikui atitektų 436 eurai per mėnesį (300+136=436). Nurodyta 436 eurų suma per mėnesį vienam vaikui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pakankama laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma.
5.4. Teismas atsakovui nesuteikė galimybės pasisakyti dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atsakovo V. Š. atskirąjį skundą ieškovė E. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
6.1. Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui buvo paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, t. y. advokato padėjėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs atskirąjį skundą, atsakovo skundas paliktinas nenagrinėtas.
6.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
6.3. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis teikia pastovų ir pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas dėl silpnos sveikatos būklės ir dėl to neturi objektyvios galimybės pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gautų pakankamas pajamas, tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių interesai. Iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas 9, 7 ir 2 metų amžiaus vaikams kiekvienam po 200 Eur /mėn. iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas (atsakovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Luminor banko sąskaitos išrašą laikotarpiu 2021 m. rugpjūčio 1 d.–2023 m. balandžio 7 d.; Swedbanko sąskaitos išrašą laikotarpiu 2022 m. liepos 15 d.–2023 m. balandžio 8 d.; 2023 m. balandžio 7 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje; VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.
9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, sprendžia, kad apelianto (atsakovo) pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
12. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo trims jo nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8293-1107/2023 priėmimo. Atsakovas prašo sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į vaikų amžių ir jų poreikius pagal jų amžių, neatsižvelgė į atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, į tai, jog atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį teiktino išlaikymo dydžiu. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus išsamiai ištirti ir įvertinti visi šalių į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
17. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą mokant abiem šalims po 150 eurų vienam vaikui gautųsi 300 eurų per mėnesį (150+150 =300), prie šios sumos pridėjus valstybės skiriamus „vaiko pinigus“, vienam vaikui atitektų 436 eurai per mėnesį (300+136=436). Nurodyta 436 eurų suma per mėnesį vienam vaikui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pakankama laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma.
19. Iš atsakovo pateikto Luminor (laikotarpiu 2021 m. rugpjūčio 1 d.–2023 m. balandžio 7 d.) banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas į Luminor banke esančią sąskaitą kiekvieną mėnesį persiveda pinigų sumas (apie 150–155 Eur), kurios pervedamos paskolos ir palūkanų grąžinimui. Iš Swedbank (laikotarpiu 2022 m. liepos 15 d.–2023 m. balandžio 8 d.) banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei E. Š. atsakovas pervesdavo nedideles sumas, skirtas vaikų išlaikymui (pvz.: 2022 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 125 Eur suma, nurodant – „(duomenys neskelbtini) parama 5 men“; 2022 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 88 Eur suma, nurodant „(duomenys neskelbtini) parama 5 men“; paskutinis mokėjimas atliktas 2023 m. vasario 25 d. pervedant 20 Eur sumą. Iš kitos Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo pervesta 170 Eur suma (nurodant „mokesciam, J. telefonas, garazas, Elektrumas“). Paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. gruodžio 11 d. 20 Eur sumai nurodant „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovo išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, o pervedamos sumos labai mažos. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2023 m. metų atsakovas neteikia jokio išlaikymo. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje netenkinus ieškovės reikalavimo dėl laikino išlaikymo priteisimo, galimai būtų pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, galimai neužtikrinti minimalūs vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai.
20. Nors atsakovas nurodo, jog, abiem šalims teikiant išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur bei pridėjus valstybės skiriamus „vaiko pinigus“, vienam vaikui atitektų 436 eurai per mėnesį (300+136=436), ši suma (436 Eur) yra mažesnė nei 1 MMA (633 Eur). Todėl atsakovas turėjo pagrįsti, kad jo nurodoma suma (436 Eur) yra pakankama patenkinti vieno vaiko poreikius, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, o būtent ieškovei tenka visapusiškai rūpintis vaikų poreikiais - visaverte mityba, ugdymo priemonėmis, rūbais, avalyne bei kitais vaikų poreikiais, todėl atsakovas turėtų prisidėti didesne vaikams teikiamo išlaikymo dalimi.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto laikino išlaikymo suma, tai yra 200 Eur per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaikų interesus.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.